Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-12-09 · Administracinė byla Nr. eI2-22021-595/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-12-09
Bylos Nr.
eI2-22021-595/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-06108-2024-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas
B. M.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 8.6.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 8.6.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Administracinė byla Nr. eI2-22021-595/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06108-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.4; 8.6.5; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 9 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. M. (B. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas B. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, Migracijos departamentas) 2024-04-11 sprendimą Nr. 24S97330, kuriuo B. M. nuspręsta uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, vadovaujantis LR įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties‘‘ 133 str. 1 d., nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungos nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis teritorijoje 36 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos (toliau – ir Sprendimas), prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodo, kad atsakovas priimdamas Sprendimą netinkamai taikė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ, ir Įstatymas) įtvirtintas teisės normas, netinkamai taikė SIS reglamentą. UTPĮ 133 str. numato tik atsakovo teisę asmeniui įtraukti draudimą atvykti į Lietuvą tuo atveju, kai yra panaikindamas leidimas laikinai gyventi, o ne absoliučią pareigą daryti tai visais atvejais, kai yra panaikinamas leidimas laikinai gyventi. Akivaizdu, kad pritaikytos poveikio priemonės yra ne tik neteisingos ir nelogiškos, bet ir neproporcingos susidariusiai situacijai. T. y. šiuo atveju nenustatyti jokie pareiškėjo neteisėti veiksmai, kurie sudarytų pagrindą palikti galioti atsakovo Sprendimą.

Teigia, kad atsakovo priimtas sprendimas prieštarauja bet kokiems teisiniams principams, kadangi visiems asmenims taikomos tos pačios poveikio priemonės neatsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis remiantis buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, t. y. asmeniui padariusiam nusikalstamą veiką arba nutraukus studijas būtų taikomos tos pačios poveikio priemonės. Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, taip pat yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose.

Pažymi, kad atsakovas suabsoliutino savo teisę priimti sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą ir kitas ES šalys. Nors įstatymas tik numato teisę, o ne pareigą visais atvejais kai panaikinamas leidimas laikinai gyventi nustatyti minėtą ribojimą. Administracinės institucijos diskrecijos teisė suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą veiklos laisvę priimant sprendimus, įgalinanti jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias.

Pareiškėjas prašo teismo priimant sprendimą šioje byloje atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką tokios kategorijos bylose. Teismas yra priėmęs daug sprendimų analogiškose arba panašiose bylose, kuriuose nurodė, kad vien leidimo laikinai gyventi panaikinimas, negali būti pagrindas asmeniui nustatyti minėtus ribojimus, kurie buvo nustatyti pareiškėjui Sprendimu.

Nurodo, kad atsakovas net nenustatė pareiškėjo grėsmės Lietuvai ar kitų svarbių priežasčių dėl kurių atsakovo sprendimas galėtų likti galioti, todėl Sprendimas turi būti panaikintas. Pareiškėjas nesiekė apeiti sistemos ir teisės aktų reikalavimų, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, siekiant gauti leidimą laikinai gyventi buvo pateikta tuo metu aktuali informacija apie darbdavį ir atlyginimą. Sprendimas pareiškėjo atžvilgiu nėra proporcingas, t. y. atsakovas akivaizdžiai peržengė diskrecijos ribas.

Nurodo, kad įvedant perspėjimą į SIS II, taikomas proporcingumo reikalavimas, išnagrinėjant, ar konkretus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS II. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024, nurodė, kad sprendimas uždrausti trečiosios šalies piliečiui atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikrą laikotarpį, grindžiamas to asmens keliama grėsme nacionaliniam saugumui, neturi tapti automatiniu pagrindu įvesti perspėjimą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą. LVAT laikėsi pozicijos, kad vertinant perspėjimo įvedimo į SIS II proporcingumą, būtina pagrįstai pasverti visus kiekvienoje konkrečioje situacijoje esamus interesus ir teises. Nagrinėjamu atveju remiantis teisės aktais ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, galima teigti, kad atsakovas net neturėjo teisės priimti sprendimą dėl perspėjimo įtraukimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje), kadangi nebuvo nustatyta jokia grėsmė, kurią galėtų sukelti pareiškėjas, kuri būtų proporcinga nustatytam ribojimui bei pareiškėjo atžvilgiu nėra priimto jokio atskiro administracinio akto dėl jo grėsmės, kuris yra būtinas, siekiant nustatyti ribojimas judėti ES teritorijoje.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad, 2023-10-31 Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti asmeniui leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). 2023-11-06 išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760304994, galiojantis iki 2025-11-06, užsieniečiui įteiktas 2023-11-16 per Migracijos departamento pasirinktą išorės paslaugų teikėją Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Migracijos departamento duomenimis, UAB „Kamida“ (toliau – ir Bendrovė) darbo sutarties su užsieniečiu nesudarė (2024-02-02 gautas Bendrovės pranešimas Nr.2402-PRNŠ-0448, kad užsienietis atsisakė įsidarbinti). Jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse minėtas užsienietis šiuo metu nedirba. VSAT informacinės sistemos duomenimis, užsienietis atvyko į Lietuvą 2023-12-24. Vertinant asmens ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad užsieniečiui anksčiau nebuvo išduota nei nacionalinė viza, nei leidimas laikinai gyventi, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje nėra duomenų apie asmens darbą Lietuvoje. Tai leidžia daryti išvadą, jog užsienietis neturi ryšių Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas taip pat nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. 2024-02-28 Migracijos departamentas priėmė sprendimą panaikinti 2023-11-06 pagal Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. išduotą leidimą laikinai gyventi, vadovaujantis Įstatymo 50 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d. 2 p., 50 str. 1 d. 6 p., nes buvo nustatyta, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi asmuo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (asmuo, gavęs leidimą laikinai gyventi darbo Bendrovėje pagrindu, atvyko į Lietuvos Respubliką, tačiau darbo sutarties su Bendrove nesudarė) ir asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (šis sprendimas nebuvo skųstas, yra įsiteisėjęs). Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis, priėmė Sprendimą.

Nurodo, kad pareiškėjo teiginiai, kad visiems asmenims, kuriems buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, yra taikomas draudimas atvykti, vertintini kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs, kadangi pareiškėjas šių abstrakčių teiginių nepagrindžia įrodymais. Pažymi, kad Migracijos departamentas priima sprendimus įvertinęs individualias su užsieniečiais susijusias aplinkybes, o ne vien todėl, kad priimamas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi. Nurodydamas kaip pagrindą sprendimo panaikinti leidimą laikinai gyventi priėmimą Migracijos departamentas vertina, kad pareiškėjas, atsiėmęs leidimą laikinai gyventi ir nesudaręs darbo sutarties su darbdaviu, siekė įteisinti savo buvimą Šengeno acquis teritorijoje, priešingai nei nurodė, prašydamas leidimo laikinai gyventi. Priimdamas sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi, kurio pareiškėjas neskundė, Migracijos departamentas vertino turimą informaciją, pateiktą teikusios Bendrovės, kuri informavo, kad pareiškėjas atsisakė įsidarbinti.

Mano, kad individualiu pareiškėjo atveju sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesti perspėjimą į Šengeno informacinę sistemą yra pagrįsta ir proporcinga priemonė. Ginčijamame sprendime yra nurodytos sprendimui turėjusios įtakos aplinkybės bei motyvai, teisinis ir faktinis pagrindas.

Mano, kad įvertinant tai, kad pareiškėjas leidimą laikinai gyventi gavo pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis, leidimo laikinai gyventi panaikinimas yra pakankamas pagrindas pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką.

Pažymi, jog pagal SIS reglamento 24 str. 2 d. c p., situacija, kuriai taikomas 1 d. a p. susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Europos Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje, Reglamente yra palikta galimybė vertinti ne vien sunkias nusikalstamas veikas ar tokias nusikalstamas veikas, už kurias baudžiama ne mažesne kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausme, bet ir atskirai išskyrė bandymus apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę, o būtent ši aplinkybė ir yra reikšminga pareiškėjo atveju. Pareiškėjo veiksmai vertintini kaip bandymas apeiti Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimą joje, todėl Migracijos departamento vertinimu sprendimas priimtas pagrįstai.

Nurodo, kad Migracijos departamentui priėmus ginčijamą sprendimą, 2024-09-11 buvo gauta Portugalijos SIRENE biuro N forma, jog pareiškėjas su 2023-11-16 įteiktu leidimu laikinai gyventi, 2024-02-06 pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Taip pat, 2025-01-20 buvo gauta Portugalijos SIRENE biuro M forma, jog pareiškėjui dar nėra išduotas leidimas laikinai gyventi. Pabrėžtina, jog pareiškėjui būtų išduota kitos Šengeno acquis teritorijos valstybės viza ar leidimas gyventi nėra, o pareiškėjas tokių duomenų nepateikė. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas nepaisydamas įtraukto SIS perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi ir panaikinto leidimo laikinai gyventi, sąmoningai ir toliau yra Portugalijoje ir toliau naudojasi Lietuvos Respublikos išduotu ir panaikintu leidimu laikinai gyventi, taip apeidamas Europos Sąjungos ir nacionalinę teisę.

Pažymi, jog LVAT savo praktikoje (pvz. 2025-10-15 nutartis eA-2620-552/2025, 2025-05-07 nutartis eA-1873-624/2025) nurodo, jog po ginčijamo sprendimo gauta informacija, SIRENE formos dėl bandymo gauti vizą ar leidimą gyventi kitoje Šengeno acquis teritorijos valstybėje turi būti vertinama ir pagrindžia aplinkybę, jog užsienietis piktnaudžiavo procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Lietuvos Respublikoje ir Šengeno erdvėje. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybės mano, kad Migracijos departamento vertinimas dėl pareiškėjo bandymo apeiti Europos Sąjungos ar nacionalinę teisę yra pagrįstas ir SIS perspėjimas turi likti galioti.

Teigia, jog sprendimo dėl draudimo atvykti priėmimas nereiškia, kad draudimo atvykti terminas nebus peržiūrimas esant pagrindams. Pareiškėjas Taisyklių nustatyta tvarka buvo pateikęs prašymą išbraukti duomenis iš NAS ir atšaukti SIS perspėjimą, tačiau jis nebuvo tenkintas sprendimu. Pareiškėjas šį sprendimą apskundė Regionų administraciniam teismui kuris jo skundą tenkino. Migracijos departamentui pateikus apeliacinį skundą LVAT, kuris 2025-10-15 sprendimu administracinėje byloje eA-2631-602/2025 tenkino Migracijos departamento apeliacinį skundą ir pareiškėjo skundą atmetė.

Mano, kad ginčijamame sprendime tinkamai pagrįstas taikomos poveikio priemonės proporcingumas, sprendimas yra pakankamai motyvuotas, paremtas individualių aplinkybių vertinimu, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, nustatytos faktinės aplinkybės susietos su taikomomis teisės normomis. Todėl manome, kad ginčijamas sprendimas atitinka Įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo, kitų teisės aktų ir teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui B. M. nuspręsta uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, vadovaujantis LR įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties‘‘ 133 str. 1 d., nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams (3 metams), pagrįstumo ir teisėtumo.

Iš bylos medžiagos nustatytos sekančios faktinės aplinkybės reikšmingos ginčo sprendimui.

Pareiškėjas yra Pakistano pilietis.

2023-10-31 Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti asmeniui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje).

2023-11-06 išduotas leidimas laikinai gyventi Nr.760304994, galiojantis iki 2025-11-06, užsieniečiui įteiktas 2023-11-16 per Migracijos departamento pasirinktą išorės paslaugų teikėją Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

VSAT informacinės sistemos duomenimis, užsienietis atvyko į Lietuvą 2023-12-24.

2024-02-02 UAB „Kamida“ Migracijos departamentui pateikė pranešimą Nr. 2402-PRNŠ-0448, kuriame nurodė, kad: „užsienietis neįdarbintas“ bei „atsisakė įsidarbinti“.

2024-02-28 Migracijos departamentas priėmė sprendimą panaikinti 2023-11-06 pagal UTPĮ 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. išduotą leidimą laikinai gyventi, vadovaujantis UTPĮ 50 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d. 2 p., 50 str. 1 d. 6 p., nes buvo nustatyta, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (asmuo, gavęs leidimą laikinai gyventi darbo Bendrovėje pagrindu, atvyko į Lietuvos Respubliką, tačiau darbo sutarties su Bendrove nesudarė) ir asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Migracijos departamentas 2024-04-11 priėmė sprendimą Nr. 24S97330 uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).

Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu, todėl pateikė skundą teismui. Pareiškėjas skunde nurodo, kad atsakovas priimdamas Sprendimą netinkamai taikė teisės normas dėl užsieniečių teisinės padėties. UTPĮ 133 str. numato tik atsakovo teisę asmeniui įtraukti draudimą atvykti į Lietuvą tuo atveju, kai yra panaikindamas leidimas laikinai gyventi, o ne absoliučią pareigą daryti tai visais atvejais, kai yra panaikinamas leidimas laikinai gyventi. Poveikio priemonės yra ne tik neteisingos ir nelogiškos, bet ir neproporcingos susidariusiai situacijai. Šiuo atveju nenustatyti jokie pareiškėjo neteisėti veiksmai. Atsakovas nenustatė pareiškėjo grėsmės Lietuvai. Pareiškėjas nesiekė apeiti sistemos ir teisės aktų reikalavimų, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, siekiant gauti leidimą laikinai gyventi buvo pateikta tuo metu aktuali informacija apie darbdavį ir atlyginimą. Atsakovas peržengė diskrecijos ribas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja LR įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties‘‘ nuostatos, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-20 nutarimu Nr. 436 ,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir NAS taisyklės) nuostatos, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014-04-14 įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) nuostatos.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nustatyta, kad ginčijamas Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktu ir 2 dalies c punktu, NAS taisyklių 15 punktu ir Kriterijų vertinimo tvarkos 11 ir 14 punktais.

Migracijos departamentas Sprendimą priėmė įvertinęs, kad pareiškėjo leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas. Sprendime, nurodyta, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, užsienietis pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, atvyko į Lietuvos Respubliką, tačiau darbo sutarties su Bendrove nesudarė) ir asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Tai, kad asmuo savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis, Migracijos departamentas Sprendime padarė išvadą, kad pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktą yra pagrindas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus. Taip pat Sprendime įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika. Nustatyta, jog užsienietis ekonominių ir šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi. Dar Sprendime nurodyta ir tai, kad yra pagrindas įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti bei apsigyventi ir kitų ES valstybių narių ir ES nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje).

UTPĮ 133 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas, ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a-e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei, nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų) arba nepateikė bent vienos iš privalomų teikti mokesčių deklaracijų, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punkte numatyta, kad užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 arba 8 punktą), 3 punkte arba 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.

Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punktas numato, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi) ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į: 1) pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi ar jis buvo panaikintas; 2) esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; 3) tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas ir ar užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (Kriterijų vertinimo tvarkos 11.1 – 11.3.2 papunkčiai).

Pagal Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 ,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 15 punktą duomenys iš sąrašo teikiami C.SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose, SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.

SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a papunktyje ir 2 dalies c papunktyje nustatyta, kad valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai valstybė narė, vadovaudamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad vien tai, jog užsieniečiui buvo panaikintas jam išduotas leidimas (nuolat ar laikinai) gyventi Lietuvoje, nesukuria Migracijos departamentui pagrindo elgtis imperatyviai ir kiekvienu atveju priimti sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą. Migracijos departamentui suteikta diskrecija spręsti dėl tokio sprendimo priėmimo, tačiau Migracijos departamento diskrecija spręsti dėl sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą priėmimo bei nustatyti užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvą trukmę yra apribota įpareigojimu kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgti į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, kurios detalizuotos Kriterijų vertinimo tvarkoje, patvirtintoje Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“. Migracijos departamentas, atlikdamas šį vertinimą, vadovaudamasis konstitucinio atsakingo valdymo bei viešojo administravimo principais, turi atsižvelgti į Įstatymo tikslus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1909-662/2024; 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2194-575/2024; 2024 m. spalio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2335-789/2024; 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024).

Nagrinėjamu atveju ginčijamas Sprendimas dėl draudimo atvykti ir įvedimo į SIS sistemą priimtas iš esmės vadovaujantis Migracijos departamento 2024-02-28 sprendimu, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjo leidimas gyventi Lietuvoje. Pareiškėjas šio sprendimo neskundė. Konkrečiai, buvo atsižvelgiama į šiame sprendime nurodytus leidimo panaikinimo pagrindus, įtvirtintus Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte (remiantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu) ir Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Taigi, esant šiems pagrindams bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktu ir Taisyklių 15 punktu, tai iš esmės sudaro pagrindą taikyti 3 metų draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką bei įtraukti atitinkamą perspėjimą į SIS.

Kitaip tariant, ginčijamu Sprendimu draudimas 3 metus atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo įtraukimas į SIS pareiškėjui buvo nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jo leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas konstatavus, jog jis, kreipdamasis dėl leidimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, o ši išvada buvo padaryta nustačius faktą, kad pareiškėjas atsiėmęs leidimą laikinai gyventi ir 2023-12-24 atvykęs į Lietuvą darbo sutarties su UAB „Kamida“ nesudarė.

Pažymėtina, kad bylos medžiaga patvirtina, jog ne darbdavys nesudarė su pareiškėju darbo sutarties, o pats pareiškėjas nebuvo suinteresuotas pradėti dirbti UAB „Kamida“. Kaip nurodė Bendrovė pranešime atsakovui „pareiškėjas atsisakė įsidarbinti“, todėl prašė panaikinti jam leidimą laikinai gyventi.

Iš byloje esančios Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos 2025-01-20 pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas atvyko į Lietuvos Respubliką 2023-12-24, 19.59 val. per Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktą. Duomenų, kad pareiškėjas būtų išvykęs iš Lietuvos Respublikos, kirsdamas išorinę Europos Sąjungos sieną (grįžęs į kilmės šalį), VSAT informacinėje sistemoje nėra.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo išdavimo, teikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Šiuo atveju byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu, nesudarė darbo sutarties su UAB „Kamida“ ir nepradėjo vykdyti darbo veiklos, nes pareiškėjas net ir neturėjo ketinimo įmonėje dirbti. Įrodymų, pagrindžiančių, kad su juo darbo sutartis nebuvo sudaryta dėl darbdavio kaltės pareiškėjas į bylą nepateikė. Atvykęs į Lietuvos Respubliką ir nesudaręs darbo sutarties, jis neišvyko į savo kilmės valstybę, o pasiliko Šengeno erdvėje. Todėl buvo pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas prašydamas leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

Atitinkamai, nustačius, jog pareiškėjas leidimą laikinai gyventi gavo pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis bei atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punkte nustatyta teisinį reguliavimą, teismas vertina, jog atsakovas pagrįstai ir teisėtai priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjui nustatė 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką. Be to, šiuo atveju, priimant Sprendimą dėl uždraudimo atvykti, buvo įvertintos pareiškėjo individualios aplinkybės, t. y. nenustatyta, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, jokių ekonominių ryšių taip pat nenustatyta, asmeniui anksčiau leidimai laikinai gyventi ar nacionalinė viza nebuvo išduoti. VSDFV duomenimis, asmuo Lietuvos Respublikoje nebuvo įdarbintas.

Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, 3 metų draudimo atvykti laikotarpis teismo vertintinas kaip atitinkantis Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus, adekvatus ir protingas bei nepažeidžiantis pareiškėjo skunde minimo proporcingumo ir kitų principų.

Šiuo aspektu pažymėtina, jog draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką instituto vienas iš tikslų – užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog atsakovas neturėjo teisės priimti Sprendimą dėl perspėjimo įtraukimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje), kadangi nebuvo nustatyta jokia grėsmė, kurią galėtų sukelti pareiškėjas, nenustatyta jokių pareiškėjo neteisėtų veiksmų.

Teismas pažymi, jog nei Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje bei ją įgyvendinančiuose teisės aktuose, nei SIS reglamento 24 straipsnyje nenumatytas besąlyginis draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei perspėjimo į SIS įvedimas tuo atveju, jei užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar toks leidimas buvo panaikintas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2335-789/2024).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad vien SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta sąlyga savaime nėra pagrindas įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes prieš tai valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar individualus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, vadovaujantis SIS reglamento 21 straipsnio 2 dalyje (proporcingumo) ir 24 straipsnio 2 dalyje (išskirtų atvejų) nustatytais kriterijais, taip pat nustatyti, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad, prieš įvedant į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kompetentingoms institucijoms (šiuo atveju Migracijos departamentui) tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus; Migracijos departamentas turi priimti administracinius sprendimus, atitinkančius VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintą imperatyvą, t. y. kad juose būtų nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos jų priėmimui įtakos turėjusios aplinkybės bei jų motyvai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024).

Teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovas pateikė į bylą duomenis, iš kurių matyti, jog Migracijos departamentui priėmus Sprendimą įvesti perspėjimą į SIS 2024-09-11 buvo gauta informacija iš Portugalijos (Portugalijos SIRENE biuro N forma), jog pareiškėjas su 2023-11-16 įteiktu leidimu laikinai gyventi, 2024-02-06 pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Taip pat 2025-01-20 buvo gauta Portugalijos SIRENE biuro M forma, jog pareiškėjui dar nėra išduotas leidimas laikinai gyventi. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas nepaisydamas įtraukto SIS perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi ir panaikinto leidimo laikinai gyventi, sąmoningai ir toliau yra Portugalijoje ir toliau naudojasi Lietuvos Respublikos išduotu ir panaikintu leidimu laikinai gyventi, taip apeidamas Europos Sąjungos ir nacionalinę teisę.

LVAT savo praktikoje yra nurodęs, jog po ginčijamo sprendimo gauta informacija, SIRENE formos dėl bandymo gauti vizą ar leidimą gyventi kitoje Šengeno acquis teritorijos valstybėje turi būti vertinama ir pagrindžia aplinkybę, jog užsienietis piktnaudžiavo procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Lietuvos Respublikoje ir Šengeno erdvėje (LVAT 2025-10-15 nutartis Nr. eA-2620-552/2025, 2025-05-07 nutartis Nr. eA-1873-624/2025). Taigi, teismo vertinimu, atsižvelgiant į šias nurodytas aplinkybės, Migracijos departamento išvada dėl pareiškėjo bandymo apeiti Europos Sąjungos ar nacionalinę teisę yra pagrįstas.

LVAT yra pažymėjęs, kad teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog įvertinus byloje pateiktų duomenų, iš jų – apie aplinkybes, atsiradusias jau po ginčijamo Sprendimo priėmimo, visumą, Migracijos departamentas pagrįstai sprendė, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, t. y. patvirtinantys deklaruotą ketinimą dirbti Bendrovėje, neatitinka tikrovės, taip pat kad pareiškėjas gali piktnaudžiauti procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Lietuvos Respublikoje ir Šengeno erdvėje: pareiškėjas nenurodė ir nepateikė įrodymų, paneigiančių Bendrovės kreipimesi į Migracijos departamentą nurodytas aplinkybes (pareiškėjas neatvyko dirbti; bandymai su pareiškėju susiekti ir planuoti atvykimo laiką buvo nesėkmingi), taip pat įrodymų, patvirtinančių jo procesiniuose dokumentuose nurodytą aplinkybę, kad, nesudaręs darbo sutarties su Bendrove, jis išvyko į kilmės šalį. Tuo tarpu aplinkybės, kad į šalį atvykęs pareiškėjas, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, nesikreipė į Migracijos departamentą dėl naujo leidimo laikinai gyventi gavimo (Įstatymo 40 str. 5 d.), taip pat, kad nėra duomenų apie jo išvykimą iš į Šengeno erdvės, jau buvo pakankamas pagrindas spręsti, kad jis gali piktnaudžiauti procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Lietuvos Respublikoje ir Šengeno erdvėje, ką galiausiai patvirtino iš Portugalijos ir Prancūzijos gauti duomenys, į kurių kompetentingas įstaigas kreipėsi, bylos duomenimis, ten nuvykęs pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi ar vizą. Konstatavus, kad pareiškėjui, kurio su Lietuvos Respublika niekas nesieja, išduotas leidimas laikinai gyventi pagrįstai panaikintas ne tik dėl to, kad darbo sutartis su juo nebuvo nesudaryta, bet ir dėl to, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, pirmosios instancijos teismo išvada, kad Migracijos departamentas 2024 m. kovo 13 d. sprendimas Nr. 24S78329 yra priimtas tinkamai taikius aptartas teisės normas (Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą ir 2 dalies c punktą), taip pat nėra pagrindo manyti jį nesant neproporcingu, yra pagrįsta: atsižvelgiant į draudimo atvykti į šalį ir perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įvedimo į SIS pagrindus (leidimas laikinai gyventi panaikintas ir dėl to, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; apėjo nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje), tiek į galimą bei taikytą draudimo terminą, sprendimo dėl uždraudimo laikyti neproporcingu ar nepakankamai adekvačiu, atitinkamu ir svarbiu, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, pagal kriterijus, aptartus Reglamento (ES) 2018/1861 21 straipsnio 2 dalyje ir 24 straipsnio 2 dalyje, nėra pagrindo (LVAT 2025-05-07 nutartis Nr. eA-1873-624/2025, LVAT 2025-10-15 nutartis Nr. eA-2620-552/2025).

Taigi, įvertinęs ginčijamo Sprendimo dalį dėl draudimo įvedimo į SIS, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju yra teisinis pagrindas palikti galioti draudimą atvykti ir apsigyventi Šengeno erdvėje. Kaip jau minėta, pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nesudarė darbo sutarties su UAB „Kamida“, nors teikdamas prašymą dėl leidimo išdavimo nurodė ketinantis dirbti šioje bendrovėje. Tai rodo, kad jis nevykdė leidimo išdavimo sąlygų ir pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas, turėdamas Lietuvoje išduotą leidimą laikinai gyventi, Portugalijoje 2024-02-06 pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi.

Teismo vertinimu, šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas sąmoningai piktnaudžiavo migracinėmis procedūromis. Šiuo atveju, priešingai, nei teigia pareiškėjas, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad jo veiksmai sudaro pagrindą vertinti jį kaip keliantį grėsmę migracijos kontrolės sistemai. Pareiškėjas, apeidamas nacionalinės teisės ir Europos Sąjungos reikalavimus dėl atvykimo į Lietuvos teritoriją bei kitas Šengeno erdvės valstybes, piktnaudžiavo migracinėmis procedūromis, o tai sudaro pagrindą jo atžvilgiu taikyti atitinkamas teisines priemones.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas sistemingai pažeidinėjo migracijos taisykles, nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų šias aplinkybes, ir neįrodė, kad draudimo įvedimas į SIS būtų neproporcinga ar nepagrįsta priemonė, teismas daro išvadą, kad atsakovo priimtas Sprendimas dėl perspėjimo įvedimo į SIS 36 mėnesiams (3 metams) yra teisėtas ir pagrįstas.

Pažymėtina ir tai, kaip nustatyta, vadovaujantis NAS taisyklių 28 p. pareiškėjas teikė prašymą išbraukti jo duomenis iš Sąrašo. Tačiau jis 2025-01-22 Migracijos departamento sprendimu Nr. 25S22097 nebuvo tenkintas. Pareiškėjas šį sprendimą apskundė Regionų administraciniam teismui, kuris jo skundą tenkino. Migracijos departamentui pateikus apeliacinį skundą, LVAT 2025-10-15 sprendimu administracinėje byloje eA-2631-602/2025 tenkino Migracijos departamento apeliacinį skundą ir pareiškėjo skundą atmetė.

Pažymėtina, kad pareiškėjo cituojamose 2024-11-06 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėse bylose Nr. eA-2378-575/2024 ir Nr. eA-2518-492/2025 faktinės aplinkybės nėra tapačios šioje administracinėje byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Pareiškėjo situacija šiuo atveju vertintina individualiai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atvyko į Lietuvos Respubliką, tačiau neįsidarbino tarpininkaujančioje Bendrovėje. Taip pat nagrinėjamoje situacijoje yra gautos Portugalijos SIRENE formos, jog pareiškėjas naudodamasis Lietuvos Respublikos išduotu leidimu laikinai gyventi (darbo pagrindu) išvyko iš Lietuvos ir pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Portugalijoje. Todėl priešingai, nei teigia pareiškėjas, teismas neturi pagrindo remtis minimose LVAT bylose suformuota praktika.

Teismo vertinimu, skundžiamo Migracijos departamento Sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, skundžiamas Sprendimas pagrįstas priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Teismas nenustatė kitų ABTĮ 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų Sprendimo panaikinimo pagrindų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024-04-11 sprendimas Nr. 24S78329 yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjo skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas atmestas, todėl jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

Pareiškėjo B. M. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas KaminskasJolita RasiukevičienėVita Valeckaitė