Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. B. ieškinį atsakovui A. Ž., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui (duomenys neskelbtini) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas mano, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

11. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

12. Kartu su atskiruoju skundu atsakovas bylai pateikė naujus įrodymus, t. y. banko sąskaitos išrašus, patvirtinančius atsakovo atliktus mokėjimus dukros išlaikymui. Nors atskiruoju skundu atsakovas nenurodė, kodėl minėtų įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau atsižvelgiant į aplinkybes, jog atsakovo pateikti įrodymai yra glaudžiai susiję su klausimo nagrinėjimu, atsakovas jais remiasi savo atskirajame skunde, taip pat įvertinus, jog naujų įrodymų pridėjimas prie bylos neužvilkins bylos nagrinėjimo, siekdamas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti ginčą, apeliacinės instancijos teismas nutaria atsakovo naujai pateiktus įrodymus prie bylos pridėti.

13. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė bylai pateikė naujus įrodymus, t. y. banko sąskaitos išrašus, patvirtinančius ieškovės atliktus mokėjimus atsakovui bei už darželį bei buto nuomos sutartį. Nors atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė nenurodė, kodėl minėtų įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau atsižvelgiant į aplinkybes, jog ieškovės pateikti įrodymai yra glaudžiai susiję su klausimo nagrinėjimu, atsakovas jais remiasi savo atsiliepime į atskirąjį skundą, taip pat įvertinus, jog naujų įrodymų pridėjimas prie bylos neužvilkins bylos nagrinėjimo, siekdamas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti ginčą, apeliacinės instancijos teismas nutaria atsakovo naujai pateiktus įrodymus prie bylos pridėti.

Dėl atskirojo skundo argumentų

14. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5400-457/2023 patvirtinta taikos sutartis, sudaryta 2023 m. balandžio 28 d. tarp ieškovės ir atsakovo, kuria šalys susitarė dėl išlaikymo šalių nepilnametei dukrai teikimo bei kitų su vaiko auklėjimu ir bendravimu susijusių klausimų. Minėtos sutarties 3 punktu šalys susitarė, kad nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki vaiko pilnametystės atsakovas teiks išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis po 275 Eur kas mėnesį, išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Taip pat taikos sutarties 4 punktu šalys susitarė dėl atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos: 1) Atsakovas metų nelyginių savaičių antradienį pasiima dukrą iš motinos gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos 16.00 val. ir grąžina dukrą į motinos gyvenamąją arba ugdymo įstaigą kitos dienos ryte iki 9.00 val., penktadienį 16.00 val. pasiima dukrą iš motinos gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir grąžina dukrą į motinos gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 18.00 val. (jei savaitgalis sutampa su Motinos diena, grąžina šeštadienį 19.00 val.); 2) Atsakovas metų lyginių savaičių antradienį ir ketvirtadienį pasiima dukrą iš motinos gyvenamosios arba ugdymo įstaigos 16.00 val. ir grąžina dukrą į motinos gyvenamąją arba ugdymo įstaigą kitos dienos ryte iki 9.00 val.; 3) Atsakovas lyginiais metais per šv. Kalėdas, Naujuosius metus, gruodžio 23 d. 18.00 val. pasiima dukrą iš motinos gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą į motinos gyvenamąją vietą kitų metų sausio 1 d. 18.00 val.; 4) Atsakovas nelyginiais metais per šv. Velykas penktadienio 18.00 val. pasiima dukrą iš motinos gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą į motinos gyvenamąją vietą kitos savaitės sekmadienį 18.00 val.; 5) Atsakovas kiekvienais metais atostogų metu su dukra praleidžia 14 (keturiolika) kalendorinių dienų ištisai arba dalimis po 7 (septynias) kalendorines dienas, įskaitant ir išvykas į užsienį; apie planuojamų atostogų laiką informuoja Atsakovas prieš 15 (penkiolika) kalendorinių dienų iki planuojamų atostogų pradžios; suplanuotų atostogų išvakarėse 18.00 val. pasiima dukrą iš motinos gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą į motinos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 18.00 val.; 6) Atsakovas kasmet per Tėvo dieną ir savo gimtadienį 10.00 val. pasiima dukrą iš motinos gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą į motinos gyvenamąją vietą iki 19 val. (jei tai nesutampa su bendravimo laiku); 7) Atsakovas nelyginiais metais organizuoja dukros gimtadienio šventę; 8) Dukrai susirgus, bendravimas su tėvu pagal nustatytą tvarką nevyksta. Apie dukros sveikatos būklę ieškovė informuoja atsakovą elektroninių ryšių priemonėmis; 9) Atsakovui informavus ieškovę apie ketinimą su dukra atostogoms išvykti į užsienį, ji privalo tėvui perduoti kelionei reikalingą vaiko asmens dokumentą, po kelionės atsakovas vaiko dokumentą grąžina vaiko motinai ieškovei; 10) Dukrai pradėjus savarankiškai naudotis elektroninių ryšių priemonėmis, atsakovas su dukra bendrauja neribotai; 11) Šalys gali susitarti ir dėl kito atsakovo bendravimo su dukra laiko ir trukmės.

16. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nurodytas aplinkybes, pažymi, jog CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šioje teisės normoje įtvirtintas privalomas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo vykdymas. CPK 646 straipsnio, reglamentuojančio vykdomojo rašto išdavimo tvarką, 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

17. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, jog taikos sutartis yra nevykdoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-913-241/2020, 14 punktas). Dėl šios priežasties teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne, t. y. teismas įsitikina, ar taikos sutartis (ne)vykdoma vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami šalių pateikti įrodymai; teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019).

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustačius, jog teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016).

19. Akcentuotina, jog, gavęs ieškovės prašymą išduoti vykdomąjį raštą, pirmosios instancijos teismas apie pareikštą prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo informavo atsakovą nurodydamas posėdžio, kuriame bus nagrinėjamas šis prašymas rašytinio proceso tvarka, datą, laiką ir vietą, ir įpareigojo atsakovą pateikti teismui nuomonę dėl prašymo ir įrodymus apie patvirtintos taikos sutarties sąlygų vykdymą, tačiau atsakovas šios savo pareigos neįvykdė. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai išdavė ieškovei vykdomąjį raštą, kadangi jokių įrodymų, jog atsakovas tinkamai vykdo Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį, byloje pateikta nebuvo.

20. Bylai kartu su atskiruoju skundu atsakovas pateikė savo banko sąskaitų išrašus, iš kurių matyti, jog atsakovas atlieka mokėjimus į ieškovės sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „A. išlaikymui“. Taip pat iš pateiktų sąskaitų išrašų matyti, kad atsakovas atlieka mokėjimus už dukros darželį. Vertindamas šiuos įrodymus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi šalys susitarė, jog atsakovas dukros išlaikymui kiekvieną mėnesį skiria 275 Eur sumą, tačiau iš atsakovo banko sąskaitų išrašų matyti, kad jo per mėnesį dukrai skiriama išlaikymo suma nesiekia minėtos 275 Eur sumos. Be to, atsakovo atliekami mokėjimai, skirti dukros išlaikymui, nėra reguliarūs. Tai, kad ieškovas atskiruoju skundu mano, jog į dukros išlaikymui mokamą sumą turėtų būti įtrauktos išlaidos kurui, kurias jis patiria veždamas dukrą į darželį, bei vaistams išleidžiami pinigai, nelaikytina pagrįstomis išlaidomis, kadangi ieškovas bylai nepateikė jokių tokias jo išlaidas patvirtinančių įrodymų.

21. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3 punkte nustatyta, kad nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki vaiko pilnametystės atsakovas teikia išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis po 275 Eur kas mėnesį, išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Vaikui skirto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise bus vaiko motina. Vaiko išlaikymui skirtas lėšas atsakovas perveda į ieškovės banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 25 d. Šalių susitarimas vaikui skirto išlaikymo tvarkytoja paskirti ieškovę reiškia, kad būtent ieškovė nusprendžia, kaip vaiko išlaikymui skirti pinigai bus naudojami, t. y. būtent ieškovė nusprendžia, kokie vaiko poreikiai iš atsakovo pervedamų piniginių lėšų turi būti įgyvendinami pirmiausiai. Tai, kad atsakovas nuveža ir parveža vaiką iš darželio ar nuperka vaikui reikalingų vaistų, reiškia, kad atsakovas, kaip vaiko tėvas, papildomai prisideda prie vaiko poreikių tenkinimo, tačiau, nesant sutarimo su ieškove, kad tokios atsakovo papildomai skiriamos lėšos bus įskaitomos į taikos sutartimi sutartą vaikui skirtino išlaikymo sumą, nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovas tinkamai vykdo savo pareigą teikti vaikui išlaikymą.

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių procesinių dokumentų turinį, pažymi, kad šiuo metu atsakovas bendrauja su dukra ne pagal Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 4 punkto nuostatas. Šias aplinkybes iš esmės patvirtina tiek ieškovė, tiek atsakovas. Nors atsakovas teigia, jog jam neaišku, kas negerai su vaiko priežiūra ir bendravimo tvarka, kadangi šalys vaiku pagal grafiką niekada nesidalijo, o dalijimasis vyko pagal galimybes, kaip kiekvienam patogiau, be jokių pykčių, tačiau įvertinus ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytus argumentus akivaizdu, jog atsakovo bendravimas su dukra ne taikos sutartyje numatyta tvarka sukuria situaciją konfliktams tarp šalių kilti ir sudaro papildomų nepatogumų ieškovei. Atkreiptinas dėmesys, jog taikos sutarties 4.11 punkte nustatyta, kad šalys gali susitarti ir dėl kito atsakovo bendravimo su dukra laiko ir trukmės, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad toks susitarimas turi būti abipusis.

23. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas bendrauja su dukra, nuveža ir parveža ją iš darželio ir vykdo kitas tėvo funkcijas. Šiuo konkrečiu atveju akcentuotina, jog, esant nustatytai šalių nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu (atsakovu) tvarkai, tačiau vienam iš tėvų šios tvarkos nesilaikant ir bendraujant su vaiku kaip tik jam vienam patogu, neabejotinai pažeidžiamos ne tik prioritetinėmis laikomos nepilnamečio vaiko teisės, tačiau ir kito tėvo (šiuo atveju ieškovės) teisės, kadangi tokiu atveju tiek šalių nepilnamečio vaiko, tiek ir ieškovės gyvenime nelieka apibrėžtumo. Pažymėtina, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Kai atsakovas bendrauja su vaiku tik tada, kai jam patogu, pažeidžiami vaiko interesai, kadangi vaikas turi gyventi nuolatiniame laukime bei nežinioje, kada ir ar apskritai galės pasimatyti su skyriumi gyvenančiu tėvu, o tokia situacija, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra suderinama su geriausiais vaiko interesais.

24. Be to, esant tokiai situacijai pažeidžiamos ir ieškovės teisės, kadangi ieškovė iš esmės negalėti planuoti savo laiko, nes niekada nežino, ar atsakovas taikos sutartyje aptartu laiku atvyks pasiimti vaiką. Šiuo atveju konstatuotina, kad nesant kitų priemonių užtikrinti bendravimo tvarką, kuri yra numatyta šalių sudarytoje sutartyje, dėl santuokos apskaitos įrašo akto panaikinimo pasekmių turi būti pasitelkiamas antstolis, kaip valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis) ir kuris galėtų patikrinti šios sutarties sąlygų vykdymą, fiksuoti sutarties pažeidimų atvejus ir taip padėti šalims reguliuoti tarpusavio teises ir pareigas, kiek tai susiję su bendravimu su vaiku.

25. Papildomai paaiškintina, kad, iš esmės pasikeitus faktinei situacijai bei atsakovui nebeturint galimybės bendrauti su vaiku pagal nustatytą tvarką, atsakovas turi teisę kreiptis į teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir prašyti pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje nustatytą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką.

26. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovas nevykdo (vykdo netinkamai) Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3 ir 4 punkto nuostatų, todėl pagrįstai tenkino ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

27. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama ir kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

28. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir išsamiai išnagrinėjo civilinę bylą, tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, susijusias su vykdomojo rašto išdavimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.