- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-20
- Bylos Nr.
- A-1413-1188/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01307-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Beata Martišienė, Egidijus Šileikis (pran.)
- Pareiškėjas
- E. Ž.
- Atsakovas
- Neįgalumo
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. Ž. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. Ž. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja E. Ž. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu prašydama: 1) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2022 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. SS-388 „Dėl E. Ž. specialiųjų poreikių“; 2) panaikinti Tarnybos Kauno IV teritorinio skyriaus (toliau – ir Tarnybos teritorinis skyrius) 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. STS-4997 „Dėl E. Ž. specialiųjų poreikių“; 3) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. S-56 „Dėl E. Ž. skundo“; 4) įpareigoti atsakovą iš naujo svarstyti klausimą dėl pareiškėjos specialiųjų poreikių.
2. Pareiškėja nurodė, kad ginčijamu Tarnybos 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. STS-4997 jai nuo 2021 m. lapkričio 26 d. neterminuotai buvo nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Pareiškėja, nesutikdama su sprendimu, jį apskundė, siekdama platesnės apimties paslaugos suteikimo, tačiau ginčijamais 2022 m. vasario 9 d. ir 2022 m. balandžio 7 d. sprendimais, jos skundai tenkinti nebuvo ir nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nebuvo pakeistas.
3. Pareiškėja teigė, kad ginčijamais sprendimais grubiai pažeistos jos teisės, nes dėl itin blogos jos sveikatos nepakanka paskirtų specialiųjų poreikių. Jos sveikatos būklė nuolat blogėja, todėl reikia daugiau paslaugų ir didesnės išmokos iš valstybės. Pareiškėjos vertinimu, jai turėtų būti nustatomas pirmojo lygio (o ne antrojo lygio) specialusis nuolatinės priežiūros poreikis, kadangi dėl pastovaus, negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo išsivystė negalia, visiškai apribojanti jos savarankiškumą, galimybę judėti, atitinkamai reikalinga ne trumpesnė nei 8 valandų per parą slauga. Ji šiuo metu negali net vaikštynės nusinešti iš buto pirmajame aukšte į lauką (todėl naudojasi tik patalpoje), laiptais gali nulipti tik atbulomis – naudojantis lazdomis, taigi akivaizdu, jog reikalingas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros poreikis.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
5. Nurodė, kad specialieji poreikiai yra vertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018-12-27 įsakymu Nr. A1-765/V-1530 patvirtintu Specialiojo nuolatinės slaugos, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas), Tvarkos aprašo 1 priedu (Bazinio funkcionavimo lygmens balų lentelė) ir Tvarkos aprašo 2 priedu (Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti įvertinimo klausimynas).
6. Specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatomi kompleksiškai vertinant bazinį funkcionavimo lygmenį (balais išreikštas medicininis kriterijus, kuris nustatomas pagal asmens sveikatos būklę: ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus) ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus (tai asmens galimybių matas, kuriuo įvertinami asmens funkcionavimo kasdieniame gyvenime (judamumas, mityba, asmens higiena, socialiniai santykiai) bei jo mąstymo, suvokimo gebėjimai, elgesio sutrikimai). Bazinis funkcionavimo lygmuo nustatomas vadovaujantis Bazinio funkcionavimo balų lentelėje nurodytais bazinio funkcionavimo lygmens kriterijais, o asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus įvertinamas užpildžius Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti įvertinimo klausimyną.
7. Šiuo atveju Tarnyba, išnagrinėjusi E. Ž. byloje esančius duomenis, specialiųjų poreikių vertinimą atliko dėl siuntime nurodytų ligų pagal Tarptautinio ligų klasifikatoriaus – 10 Australijos modifikacijos kodus (toliau – ir TLK-10 kodai): (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
8. Atsakovas nurodė, kad atsižvelgiant į minėtas diagnozes, asmens byloje esančius medicininius dokumentus ir Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje esančius duomenis, pareiškėjai nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, vadovaujantis Kriterijų aprašo 36 punktu, kuris taikomas ir nustatomas bazinio funkcionavimo lygmuo – 40 balų, kai asmeniui diagnozuotos: ryški (duomenys neskelbtini), kai raumenų jėga – 3-4 balai, arba kiti labai ryškūs judėjimo (motorikos) funkcijos sutrikimai, kai judėjimui nuolat reikalingos techninės pagalbos priemonės: neįgaliojo vežimėlis, vaikštynė, ramentai ar kt. (pateiktos gydytojų specialistų išvados). Nagrinėjamu atveju šis punktas taikytas, nes pareiškėjai nustatytas ryškus judėjimo funkcijos sutrikimas, (duomenys neskelbtini) pakitimų fone, kai asmuo eina tik su atrama. Viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Kėdainių ligoninės neurologo 2021 m. spalio 4 d. ir 2021 m. spalio 11 d. ortopedo traumatologo konsultacijų duomenimis, pareiškėjai nustatytas ryškus judėjimo funkcijos sutrikimas, (duomenys neskelbtini) pakitimų fone, kai asmuo eina tik su atrama, būklė po (duomenys neskelbtini), kai komponentų padėtis gera. Eisena sutrikusi, tempia dešinę koją. Raumenų tonusas galūnėse normalus. Jėga rankose bei kojose – 5 balai, Rombergo pozoje stovi gerai. Todėl dėl asmeniui diagnozuotų organizmo funkcinių sutrikimų Kriterijų aprašo 28 punktas, kuris vertinamas mažesne, 30 balų verte, negalėjo būti taikytas, nes asmens byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjai nustatyti labai ryškūs judėjimo funkcijos sutrikimai, kai asmuo savarankiškai nejuda, nuolat reikalingas neįgaliojo vežimėlis ir visapusiška pagalba nuolat naudojantis pagalbinėmis priemonėmis. Siuntime į Tarnybą asmenį gydančio gydytojo nurodyta, kad pareiškėja eina apsunkintai, lazdelių pagalba.
9. Atsakovas pažymėjo, kad dėl (duomenys neskelbtini) patologijos Kriterijų aprašo 9 punktas, kuris taikomas, kai asmeniui diagnozuojamas lėtinis, progresuojantis, nepasiduodantis optimaliam gydymui IV funkcinės klasės (duomenys neskelbtini) pagal NYHA (pateikta gydytojo kardiologo išvada) netaikytas, nes pareiškėjai diagnozuotas III funkcinės klasės (duomenys neskelbtini) pagal NYHA.
10. Vertinant pareiškėjos specialiuosius poreikius dėl judėjimo sutrikimų mažesnio bazinio funkcionavimo lygmens (20, 10 balų) Kriterijų aprašo 11 ir 4 punktai netaikomi, nes pareiškėjai nenustatyti judėjimo funkcijos sutrikimai, kai išnykę valingi judesiai visose galūnėse, kai asmuo savarankiškai nejuda ir reikalinga visapusiška pagalba atliekant visas veiklas, kai asmuo negali savarankiškai vaikščioti, nuolat reikalingas neįgaliojo vežimėlis.
Atsiliepimas
11. Atsakovas nurodė, kad dėl (duomenys neskelbtini) sutrikimų Kriterijų aprašo 23 punktas taip pat netaikytas, nes oftalmologo konsultacijos duomenimis pareiškėja sekama oftalmologų dėl (duomenys neskelbtini), rekomenduotas operacinis gydymas, (duomenys neskelbtini).
12. Nustatant specialiuosius nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikius bazinis funkcionavimo lygmuo dauginamas iš asmens savarankiškumo koeficiento, o gautas balų skaičius prilyginamas specialiojo nuolatinės slaugos ar specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) lygiui. Pareiškėjos savarankiškumas pagal 2021-12-07 užpildyto klausimyno duomenimis yra 37 balai. Kai klausimyno balų suma yra 23-43 balų, ji prilyginama koeficientui 1. Šiuo atveju bazinis funkcionavimo lygmuo (40 balų) padaugintas iš asmens savarankiškumo koeficiento (1) ir gautas 40 balų skaičius (specialieji poreikiai = 40 balų x 1), todėl buvo nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.
13. Pažymėjo, jog Tarnyba objektyviai įvertino asmens sveikatos būklę patvirtinančius medicininius dokumentus ir tinkamai taikė minėtų teisės aktų nuostatas.
II.
14. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
15. Teismas nurodė, kad ginčijamuose sprendimuose nurodyta, jog specialiųjų poreikių vertinimas atliktas dėl siuntime nurodytų ligų pagal TLK-10 kodus: (duomenys neskelbtini).
16. Teismas aptarė ginčui aktualių Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – ir NSIĮ), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-765/V-1530 patvirtintu Specialiojo nuolatinės slaugos, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašu, Tvarkos aprašo 1 priedas (Bazinio funkcionavimo lygmens balų lentelė) ir Tvarkos aprašo 2 priedas (Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti įvertinimo klausimynas).
17. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į minėtas diagnozes, asmens byloje esančius medicininius dokumentus ir Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje esančius duomenis, pareiškėjai nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, vadovaujantis Kriterijų aprašo 36 punktu, kuris taikomas ir nustatomas bazinio funkcionavimo lygmuo – 40 balų, kai asmeniui diagnozuotos: ryški (duomenys neskelbtini), kai raumenų jėga – 3-4 balai, arba kiti labai ryškūs judėjimo (motorikos) funkcijos sutrikimai, kai judėjimui nuolat reikalingos techninės pagalbos priemonės: neįgaliojo vežimėlis, vaikštynė, ramentai ar kt. (pateiktos gydytojų specialistų išvados). Nagrinėjamu atveju šis punktas taikytas, kadangi pareiškėjai nustatytas ryškus judėjimo funkcijos sutrikimas, (duomenys neskelbtini) pakitimų fone, kai asmuo eina tik su atrama. VšĮ Kėdainių ligoninės neurologo 2021 m. spalio 4 d. ir ortopedo traumatologo 2021 m. spalio 11 d. konsultacijų duomenimis pareiškėjai nustatytas ryškus judėjimo funkcijos sutrikimas, (duomenys neskelbtini) pakitimų fone, kai asmuo eina tik su atrama, būklė po dešinio klubo sąnario endoprotezavimo, kai komponentų padėtis gera. Eisena sutrikusi, tempia dešinę koją. Raumenų tonusas galūnėse normalus. Jėga rankose bei kojose – 5 balai, Rombergo pozoje stovi gerai.
18. Teismas nurodė, kad dėl asmeniui diagnozuotų organizmo funkcinių sutrikimų Kriterijų 28 punktas, kuris vertinamas mažesne, 30 balų verte, negalėjo būti taikytas, nes asmens byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjai nustatyti labai ryškūs judėjimo funkcijos sutrikimai, kai asmuo savarankiškai nejuda, nuolat reikalingas neįgaliojo vežimėlis ir visapusiška pagalba nuolat naudojantis pagalbinėmis priemonėmis. Siuntime į Tarnybą asmenį gydančio gydytojo nurodyta, kad pareiškėja eina apsunkintai, lazdelių pagalba.
19. Dėl (duomenys neskelbtini) patologijos Kriterijų aprašo 9 punktas, kuris taikomas, kai asmeniui diagnozuojamas lėtinis, progresuojantis, nepasiduodantis optimaliam gydymui IV funkcinės klasės (duomenys neskelbtini) pagal NYHA (pateikta gydytojo kardiologo išvada) netaikytas, nes pareiškėjai diagnozuotas (duomenys neskelbtini) pagal NYHA (sveikatos būklė patvirtinta 2021 m. spalio 7 d. UAB „Kėdainių šeimos klinika“ kardiologo konsultacijos išvados ir siuntimo į Tarnybą duomenimis).
20. Atsižvelgiant į nurodytus duomenis, vertinant specialiuosius poreikius dėl judėjimo sutrikimų mažesnio bazinio funkcionavimo lygmens (20, 10 balų) Kriterijų aprašo 11 ir 4 punktai netaikomi, nes pareiškėjai nenustatyti judėjimo funkcijos sutrikimai, kai išnykę valingi judesiai visose galūnėse, kai asmuo savarankiškai nejuda ir reikalinga visapusiška pagalba atliekant visas veiklas, kai asmuo negali savarankiškai vaikščioti, nuolat reikalingas neįgaliojo vežimėlis.
21. Teismas nurodė, kad dėl regėjimo sutrikimų Kriterijų aprašo 23 punktas taip pat netaikytas, nes siuntimo į Tarnybą ir 2020 m. gegužės 21 d. UAB „Kėdainių šeimos klinika“ oftalmologo konsultacijos duomenimis pareiškėja sekama oftalmologų dėl (duomenys neskelbtini), rekomenduotas operacinis gydymas, dešinės akies regos aštrumas su korekcija yra (duomenys neskelbtini).
22. Nustatant specialiuosius nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikius bazinis funkcionavimo lygmuo dauginamas iš asmens savarankiškumo koeficiento, o gautas balų skaičius prilyginamas specialiojo nuolatinės slaugos ar specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) lygiui.
23. Tvarkos aprašo 16.1 punktas reglamentuoja, kad darbingo amžiaus asmens klausimyną pildo Tarnybos specialistas pokalbio su asmeniu metu, o senatvės pensijos amžių sukakusio asmens – savivaldybės darbuotojas ar įgaliotas darbuotojas. Pareiškėjos savarankiškumas, remiantis VšĮ Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus specialistų 2021 m. gruodžio 7 d. užpildyto klausimyno duomenimis, yra 37 balai. Pagal Tvarkos aprašo 16.2.4 punktą, kai klausimyno balų suma yra 23-43 balų, ji prilyginama koeficientui 1. Todėl šiuo konkrečiu atveju bazinis funkcionavimo lygmuo (40 balų) padaugintas iš asmens savarankiškumo koeficiento (1) ir gautas 40 balų skaičius (specialieji poreikiai = 40 balų x 1), vadovaujantis Tvarkos aprašo 16.3.4 punktu buvo nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.
24. Įvertinęs ginčijamus administracinius aktus ir teismui pateiktų įrodymų visumą teismas konstatavo, kad pareiškėjos specialiųjų poreikių vertinimas atliktas išsamiai įvertinus medicininius dokumentus, o pateiktos išvados dėl nustatyto antrojo lygio specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio atitinka procedūros reikalavimus, nustatytus teisės aktuose.
Žemesnės instancijos teismas
25. Teismas nurodė, kad pareiškėja (jos atstovas) skunde nenurodė konkrečių aplinkybių ir nepateikė juos pagrindžiančių įrodomų, kurie paneigtų atliktų vertinimų ir priimtų sprendimų išsamumą ar pagrįstumą, todėl ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, naikinti jų nėra jokio teisinio pagrindo. Atmetus skundo reikalavimą dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį reikalavimą – įpareigoti atsakovę iš naujo svarstyti klausimą dėl pareiškėjos specialiųjų poreikių.
III.
26. Pareiškėja E. Ž. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjos skundą tenkinti.
27. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas, todėl turi būti panaikintas.
28. Teigia, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikusi visus objektyvius įrodymus ir argumentus, jog skundo reikalavimai yra teisėti ir pagrįsti. Šiuo atveju yra grubiai pažeistos pareiškėjos teisės, jos sveikata blogėja, tačiau teismas nekreipė pakankamo dėmesio į jos reikalavimus, pateiktus įrodymus ir argumentus ir priėmė nepalankų sprendimą, tuo pateisindamas atsakovo neteisėtus veiksmus.
29. Pareiškėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados yra neteisingos ir grubiai pažeidžia jos teises. Teismo sprendime išdėstytos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių, todėl teismo išvados yra neteisingos.
Atsiliepimas
30. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
31. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
32. Teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog nurodydama ginčijamus klausimus pareiškėja skunde remiasi iš esmės tais pačiais argumentais, naujų įrodymų nepateikia, naujų reikalavimų nekelia, todėl atsakovas vertina, kad nėra tikslinga kartoti nesutikimo su skundu motyvus, išsamiai išdėstytus tiek atsiliepime į skundą, tiek ir pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjant iš esmės.
33. Atsakovo teigimu, apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisingas, nes teismas nekreipė pakankamo dėmesio į pareiškėjos reikalavimus, pateiktus įrodymus ir argumentus, neturi pagrindo, nes, Tarnybos vertinimu, teismas, priimdamas sprendimą, įvertino visus įrodymus ir reikalavimus, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos teritorinio skyriaus 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. STS-4997 „Dėl E. Ž. specialiųjų poreikių“, Tarnybos 2022 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. SS-388 „Dėl E. Ž. specialiųjų poreikių“ ir Komisijos 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. S-56 „Dėl E. Ž. skundo“ bei įpareigojimo Tarnybą iš naujo svarstyti klausimą dėl pareiškėjos specialiųjų poreikių.
35. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė nustatęs, kad pareiškėjos specialiųjų poreikių vertinimas atliktas išsamiai įvertinus medicininius dokumentus, o pateiktos išvados dėl nustatyto antrojo lygio specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio atitinka procedūros reikalavimus, nustatytus teisės aktuose.
36. Pareiškėja nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir jos teises grubiai pažeidžiantį sprendimą.
37. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.
38. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.
39. Teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.
40. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados turėtų būti pripažintos neteisingomis, tik teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus.
41. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018; 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-584-789/2021 ir kt.).
42. Atsižvelgdama į minėtas nuostatas, teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjos skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, įvertinusi byloje esančius įrodymus, pareiškėjos ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai nustatė faktines aplinkybes, teisingai taikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas, sprendime aiškiai išdėstė argumentus, kuriais remdamasis netenkino pareiškėjos skundo. Teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių bei jų teisinio įvertinimo, sutinka su teismo išvadomis ir motyvais. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes ir ginčui aktualių teisės aktų nuostatas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos specialiųjų poreikių vertinimas atliktas išsamiai įvertinus medicininius dokumentus, o pateiktos išvados dėl nustatyto antrojo lygio specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio atitinka procedūros reikalavimus, nustatytus teisės aktuose.
43. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės bylos išsprendimui.
44. Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, proceso teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos E. Ž. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.