Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-06-23 · Civilinė byla Nr. e2-20245-925/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-23
Bylos Nr.
e2-20245-925/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-14880-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jorūnė Pukinskienė
Ieškovas
UAB „Gelvora“
Atsakovas
J. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-20245-925/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14880-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.1; 2.6.1.3.6; 2.6.29.3; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 23 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovei J. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Gelvora“ (toliau ir ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės J. J.(toliau ir atsakovė) 719,00 Eur skolos, 3250,07 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 75,00 procentų dydžio sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (719,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Kadangi atsakovė nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2013-12-01 ir 2014-03-06 pradinis kreditorius UAB „4finance“ ir atsakovė J. J. sudarė vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu atsakovei buvo suteikta iš viso 719,00 Eur vartojimo kredito suma, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą, mokėti palūkanas, ir kitas sutartyse numatytas sumas sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Pagal tarp šalių sutarytą sutartį galutinis kredito bei bendros kredito kainos grąžinimo terminas suėjo 2016-03-01. Nustatyta, kad 2017-05-04 paskolų portfelio pardavimo sutartimi bei jos Priedo Nr. 17-50-03 pagrindu pradinis kreditorius reikalavimo teisę į atsakovės skolą perleido ieškovui UAB „Gelvora“. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė prašomą priteisti kredito ar/ir kredito kainos (palūkanų) sumą būtų grąžinusi pradiniam kreditoriui ar ieškovui sutartyje nustatyta tvarka (CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis).

CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Atsakovė apie reikalavimo perleidimą buvo informuota jos gyvenamosios vietos adresu siųstu pranešimu 2017 m. gegužės 24 d. Be to, kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Vadinasi, atsakovei J. J. nevykdant sutartinės prievolės pradiniam kreditoriui, atsakovo civilinė (sutartinė) atsakomybė kyla prieš naująjį kreditorių, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atsakovei buvo įteiktas CPK numatyta tvarka.

Pagal CK 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi sutarties sąlygas ar būtų atsiskaičiusi su ieškovu dėl prašomos priteisti sumos (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nevykdė kredito sutartyse numatytų įsipareigojimų, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 719,00 Eur negrąžintos kredito sumos yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, inter alia, nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Pelno palūkanos gali būti mažinamos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas ir kitas aplinkybes. Aplinkybių, tirtinų mažinant palūkanas, sąrašas nėra baigtinis (2012-10-25 netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1).

Ieškovas atsakovei paskaičiavo 3250,07 Eur pelno palūkanų už laikotarpį nuo 2017-05-04 iki 2020-05-21 (už didesnį nei trijų metų laikotarpį), taikydamas sumažintą palūkanų normą pagal Vartojimo kredito įstatymą – 75 procentus. Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, inter alia, nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Nagrinėjamu atveju reikalavimo teisė į atsakovo skolą perleista 2017-05-04, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad skola perleista vėlesniu laikotarpiu. Ieškovo pasyvumas – nesikreipimas į teismą virš 3 metų yra nepateisinamas ir nesuderinamas su teisingumo, sąžiningumo ir protingumo (CK 1.5 str.) principų turiniu. Ieškovas privalo operatyviai ginti savo pažeistas teises, ieškovo vengimas operatvyviai ginti savo teises sudaro prielaidą manyti, kad konkrečiai šiuo atveju pats ieškovas nėra suinteresuotas tinkamu ir greitu atsakovo prievolių, pagal įgytą reikalavmo teisę, įvykdymų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nesikreipė į teismą virš 3 metų, ieškovo reikalavimas dėl 3250,07 Eur mokėjimo palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo 2017-05-04 iki 2020-05-21 negali būti tenkintinas visa apimtimi, todėl yra mažintinas. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais sprendžia, kad nagrinėjamu atveju mokėjimo palūkanų skaičiavimo terminas mažintinas iki 1 metų laikotarpio, t. y. už 365 dienas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ieškovui iš atsakovės priteistina 539,25 Eur (719,00*0,75 proc.) mokėjimo palūkanų už 365 dienas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovė yra fizinis asmuo, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (1258,25 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020-05-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.872 straipsnio 1 dalis nustato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Ieškovas prašo priteisti sumažintas 75,00 procentų dydžio sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (719,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir ieškovui iš atsakovės priteistina 75,00 procentų sutartinės palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos (719,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-05-25) iki visiško prievolės įvykdymo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovo ieškinį yra patenkinti 32 procentai reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Iš atsakovo ieškovui priteistina 28,48 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis) (89,00 Eur x 32 / 100 proc.).

Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 ((pakeisto 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Kadangi atsakovei procesinių dokumentų įteikti jos gyvenamosios ir darbo vietų adresais nėra galimybės, ieškovas neprašo skirti kuratoriaus, tačiau prašo procesinius dokumentus atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu, teismo sprendimas už akių atsakovui įteiktinas viešo paskelbimo būdu, t. y. specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant pranešimą (CPK 130 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, iš atsakovės J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 719,00 Eur (septynis šimtus devyniolika eurų 00 ct) skolos, 539,25 Eur (penkis šimtus trisdešimt devynis eurus 25ct) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1258,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-05-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 75 (septyniasdešimt penkių) procentų dydžio sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (719,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-05-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 28,48 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 48 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Paskelbti specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt tokio turinio pranešimą:

,,Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. birželio 23 d. priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-20245-925/2020 pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovei J. J. dėl skolos priteisimo. Atsakovės J. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl sprendimas už akių jai yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovė informuojama, kad sprendimas už akių laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Informacijos teirautis tel. Nr. (85) 262 2569“.

Teisėja Jorūnė Pukinskienė