Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos A. A. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuotieji asmenys byloje – Valstybinė mokesčių inspekcija, UAB „B2 Kapital“, UAB „Intrum Lietuva‘, UAB „Ignitis“

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodo, kad ji buvo paėmusi paskolą iš Danske bank A/S Lietuvos filialo nekilnojamojo turto (namo) įsigijimui. Nurodo, kad sumažėjus pajamoms, ji nebesugebėjo laiku mokėti kredito įmokų, todėl kurį laiką už ją mokėjo UAB „Būsto paskolų draudimas“, kuris vėliau išmokėtas sumas prisiteisė. Kreditavimo sutartis buvo nutraukta, o įsigytas nekilnojamasis turtas buvo parduotas iš varžytynių. Pardavus turtą, kreditas nebuvo padengtas pilnai, todėl pareiškėja liko skolingas bankui, o vėliau UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir UAB „B2Kapital“. Pareiškėja teigia, jog neišmokėtos kredito dalies, t. y. 356845,90 Lt (103349,72 Eur) išieškojimas buvo nukreiptas į pareiškėją priverstine tvarka. Be to, pareiškėja turi įsiskolinimą ir UAB „Ignitis“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, vykdymo išlaidas antstoliams. Visas pareiškėjos įsiskolinimas pareiškimo padavimo dienai sudaro 181 864,14 Eur. Pareiškėja nurodo, kad susidūrusi su finansiniais sunkumais buvo išvykusi uždarbiauti į užsienį, bet su kreditoriais atsiskaityti nepavyko. Teigia, kad jos veiksmai, paimat paskolą būstui įsigyti, nevertintini kaip nesąžiningais. Jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto pareiškėja neturi, o šiuo metu jos turima pinigų suma neviršija 1 MMA. Pareiškėja teigia jog banko sąskaitų, akcijų ar vertybinių popierių neturi. Šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) ir kiekvieną mėnesį jai išmokamas 550 Eur dydžio darbo užmokestis. Pareiškėja turi du nepilnamečius vaikus, todėl būtiniesiems poreikiams tenkinti pareiškėjai yra reikalinga 400 Eur dydžio suma. Bankroto administratoriumi prašo paskirti MB „Ius Lt“, kurio sutikimas administruoti bankroto bylą yra gautas. Pareiškėja pažymi, kad ji nėra bausta už nusikalstamas veikas, priklausomybių neturi, bankroto byla nebuvo keliama.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime nurodė, jog pareiškėja valstybės biudžetui neskolinga. Antstolių informacinės sistemos duomenimis yra pradėtos 3 vykdomosios bylos VMI naudai, kurių vykdymas yra sustabdytas dėl pareiškėjos prašymo iškelti jai bankroto bylą. Informuoja, jog teismo posėdyje nedalyvaus, prašo nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo UAB „B2Kapital“ atsiliepime nurodo, jog priverstinį skolos išieškojimą jo naudai vykdo antstolė S. S.. Pažymi, kad pareiškėja nepaaiškino, kas turėjo įtakos finansinių sunkumų kilimui, nenurodė datų, todėl mano, jog nėra galimybės įvertinti, ar nemokumas kilo dėl pareiškėjos neatsakingumo ir netinkamo elgesio su finansais. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja turi pareigą teikti nemokumą pagrindžiančius įrodymus, paaiškinimus. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėja nedėjo pastangų padengti skolas, mažinti turimus įsipareigojimus. Iš antstolių pateiktos informacijos daro išvadą, kad nuo 2011-11-14 nesumokėjo net 1,45 Eur skolos VMI. Be to, pareiškėja buvo patraukta ir administracinėn atsakomybėn, jai buvo paskirtos baudos. Pagal pateiktą į bylą informaciją sprendžia, jog pareiškėja nėra niekur dirbusi oficialiai, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl jos sąžiningumo. Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, jog neaišku, iš kokių lėšų pareiškėja gyveno, išlaikė mažamečius vaikus, ar gaunamos pajamos buvo slepiamos nuo kreditorių. Pažymi, jog pareiškėja nebuvo užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje, niekada neieškojo oficialaus darbo, nesikreipė jokių pašalpų. Atsiliepime nurodo, jog per visą priverstinio vykdymo procesą neatliko nei vieno mokėjimo skolai mažinti, buvo skelbiama pareiškėjos paieška per policiją, skolininkė buvo rasta (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo ne kartą siuntė laiškus, tačiau pareiškėja jokios iniciatyvos nerodė. Atkreipė dėmesį į tai, kad iš pareiškėjos pateiktos pažymos iš Lošimų priežiūros tarnybos nėra aišku, ar pareiškėja faktiškai lankėsi lošimo įstaigose, ir/ar internetiniuose azartinių lošimų puslapiuose, kad galėjo įtakoti nemokumą. Be to, jei teismas spręstų iškelti pareiškėjai bankroto bylą, suinteresuotas asmuo siūlo bankroto administratore paskirti E. G., kuri atitinka visus kvalifikacinius reikalavimus, ir tai labiau užtikrintų, kad bankroto procesas vyks sklandžiai ir operatyviai. Pažymi, jog pareiškėjos siūlomam bankroto administratoriui „Ius LT“ buvo skirta poveikio priemonė – įspėjimas. Taip pat atsiliepime nurodo, kad svarbu išsiaiškinti visas aplinkybes dėl nemokumo atsiradimo ir jas vertinti, neapsiribojant 3 metų terminu. Pareiškėja rezidavo Jungtinėje Karalystėje, tačiau neteikė į bylą duomenų apie jos gautas ir turimas pajamas, įgytą kilnojamąjį/nekilnojamąjį turtą, banko sąskaitas, todėl būtų tikslinga kreiptis su užklausa į Londono Karališkąjį teismą dėl šių duomenų išreikalavimo. Pareiškėjos prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo suinteresuotas asmuo prašo atmesti, o bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Papildomai 2022-06-30 raštu suinteresuotas asmuo UAB „B2Kapital“ nurodo, jog yra pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą fiziniam asmeniui, kai jis tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ir kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kt.). Iš pateiktos Lošimų priežiūros tarnybos matyti, jog pareiškėja vis gi lankėsi lošimo namuose nuo 2019-06-03 iki 2022-06-03, keitė grynuosius pinigus, įmokėjo, laimėjo, jai buvo išmokėta pinigų suma, viršijanti 1000 Eur. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėja nėra sąžininga, turėjo lėšų, kurios nebuvo nurodomos išieškojimo procese, jas skyrė azartiniams lošimams, vietoj to, kad skirtų dengti kreditorinius reikalavimus. Pažymi, kad pareiškėjos kai kurios skolos nėra didelės, todėl neaišku, kodėl būdama darbinga ir dirbdama šių skolų negrąžino.

Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų teismui nepateikė.

2022-05-30 vykusio teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, jog jos vardu buvo paimtas kreditas nekilnojamam turtui įsigyti. Ji tai padarė artimo žmogaus prašymu, kredito įmokų pati nemokėjo, buvo apgauta. Manė, kad kreditas bus grąžintas, nes ji pati tokių galimybių neturėjo, niekur nedirbo. Kurį laiką gyveno užsienyje, nuo 2005 metų iki to laiko, kai išsiskyrė su savo vaikų tėvu. Grįžo į Lietuvą 2020 metais. Nurodė, kad visą laiką buvo išlaikoma vyro, buvo smurtiniuose santykiuose, savo pajamų niekada neturėjo. Buvo skirta administracinė bauda už greičio viršijimą. Teigia, kad azartiniuose žaidimuose nedalyvauja. Būtinosios išlaidos skirtos maistui, vaikams. Pareiškėja yra pedagogė, bet pagal specialybę nedirbo. Ketina ieškoti papildomų pajamų. Pareiškimą palaikė.

Pareiškėjos atstovė papildomai paaiškino, kad kreditas buvo išduotas 2011 metais, kurio grąžinti pareiškėja neturėjo galimybės nei tuomet, nei dabar. Mano, jog tai negalima laikyti piktnaudžiavimu, nes susiklostė tokia gyvenimiška situacija. Prašo pareiškimą tenkinti. Nurodė, jog per teismo paskirtą laiką norėtų pateikti papildomus duomenis, susijusius su kredito gavimu bei įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus.

Pareiškimas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019).

Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). FABĮ fizinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip tokia asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Taigi sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti įvertinamos dvi grupės aplinkybių. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas. Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-155-924/2021).

Bylos duomenimis pareiškėja savo vardu registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi. Juridinių asmenų registro duomenimis pareiškėja nuo 2020-12-31 yra (duomenys neskelbtini) direktore. Pareiškėjos mėnesio darbo pajamas sudaro 550 Eur. Turi du mažamečius vaikus K., gim. (duomenys neskelbtini) ir dukrą L., gim. (duomenys neskelbtini) (e. bylos priedo l. 10,11). Užimtumo tarnybos informacinės sistemos duomenimis pareiškėja nėra ir nebuvo joje registruota. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateikta informacija pareiškėjai išmokos nebuvo mokėtos, duomenų apie A. A. įdarbinimą laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-12-19, nėra.

Iš į bylą pateiktų antstolių pažymų apie skolos likučius bei iš Lietuvos antstolių rūmų informacinės sistemos duomenų matyti, jog vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra vykdomas skolų išieškojimas iš pareiškėjos A. A. išieškotojų UAB „B2Kapital“, UAB „Intrum Lietuva“, Valstybinės mokesčių inspekcijos bei UAB „Ignitis“ naudai už daugiau nei 174 133 Eur. Nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, pareiškėja neturi. Juridinių asmenų registro duomenimis pareiškėja 2020-12-31 yra įsteigusi (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindinė veikla, kaip nurodoma 2021m. gruodžio 31d. finansinių ataskaitų Aiškinamajame rašte, yra pastatų statyba, statybos baigimas, apdaila, statybų plėtra. Į bylą pateikti bendrijos finansiniai atskaitomybės dokumentai, o būtent 2022m. kovo 29d. parengta Pelno (nuostolių) ataskaita bei 2021m. gruodžio 31d. Balansas leidžia teigti, jog įmonės būklė yra gera, nes grynasis bendrijos pelnas už 2021metus, iš nuosavo pelno atėmus turimus 400 Eur dydžio įsipareigojimus, sudaro 51 210 Eur. Be to, bendrija ataskaitiniu laikotarpiu turėjo 37 410 Eur grynųjų pinigų, kuriais galima laisvai disponuoti. Apibendrintai galima spręsti, jog pareiškėjos įsteigta (duomenys neskelbtini) yra pelninga, generuoja papildomas pajamas, iš kurių pareiškėja, būdama šios bendrijos steigėja, nuo 2021m. kreditoriams galėjo atlikti bent dalinius mokėjimus, nes 2012m. birželio 29d. LR Mažųjų įmonių įstatymas numato, jog mažosios bendrijos narys turi teisę gauti tiek išmokas asmeniniams poreikiams, tiek ir gauti pelno dalį (24 straipsnis). Visgi, formaliai pareiškėja FABĮ nurodytą nemokumo būklę atitinka, nes jos skolinių įsipareigojimų, kurių terminai yra suėję, suma ženkliai viršija 25 MMA dydį, o jos gaunamų pajamų (darbo užmokesčio) nepakanka turimiems įsiskolinimams padengti.

Tačiau fizinio asmens nemokumas nėra besąlyginis pagrindas iškelti bankroto bylą. Kita įstatyme įtvirtinta sąlyga bankroto bylai iškelti – FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų atvejų nebuvimas.

Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai.

Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą nesąžiningumas, užkertantis kelią iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, gali būti konstatuotas ne tik dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), bet ir dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo yra jo deklaruojamoje nemokumo padėtyje. Asmenys, siekiantys pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra, turi sąžiningai dėti maksimalias pastangas gauti kuo didesnes pajamas, sudarančias galimybę tenkinti kreditorių reikalavimus. Dėl to asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Toks nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tuo atveju, kai jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-796-219/2015; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-421/2017; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020). Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti ar jos negerinti, kai akivaizdžiai turi galimybių padėtį gerinti, tačiau nepateisinamai jų nepanaudoja.

Visų pirma, byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių nustatyti tikrąsias priežastis, lėmusias pareiškėjos nemokumo būklės atsiradimą. Jiems pateikti pareiškėjai buvo nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti 2022-01-11 nutartimi bei du kartus atidėtas teismo posėdis. Tačiau į bylą nebuvo pateikta nei kredito sutartis, sudaryta su Danske Bank A/S, nei tuo metu pareiškėjos turtinę padėtį charakterizuojantys dokumentai. Pareiškime nurodoma, jog kredito sutartis buvo nutraukta, pareiškėjai nebegalint grąžinti kredito, tačiau teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, jog ir paimant iš banko kreditą, ji jokių pajamų neturėjo, įmokų bankui nemokėjo, o paskola jos vardu buvo paimta artimo žmogaus prašymu. Taigi, pareiškėja dėl nemokumo kilimo priežasčių laikosi nenuoseklios pozicijos. Kita vertus, jokių įrodymų, leidžiančių pagrįsti jos nurodomas aplinkybes, į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis). Iš to seka, jog kreipdamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pareiškėja visos informacijos sąžiningai neatskleidė ir savo teiginių leistinais įrodymais nepagrindė. Be to, Lošimų priežiūros tarnyba, atsakydama į teismo užklausimą dėl informacijos pateikimo nurodė, jog A. A. nuo 2019 m. birželio 3d. iki 2022m. birželio 3d. lankėsi UAB „Unigames“ lošimų automatų salonuose, keitė grynuosius pinigus, įmokėjo, laimėjo, jai buvo išmokėta pinigų suma, viršijanti 1000 Eur (e. bylos priedo b. l. 31 ). Ši aplinkybė taip pat sudaro pagrindą abejoti pareiškėjos sąžiningumu, nes teismo posėdžio metu ji tvirtino lošimuose nedalyvaujanti. Kita vertus, pareiškėjos pateiktas į bylą Lošimų priežiūros tarnybos raštas dėl duomenų pateikimo, kuriame nurodoma, kad A. A. nėra registruota Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre, nepaneigia fakto, jog pareiškėja lošimuose dalyvavo. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėja, charakterizuodama savo finansinę padėtį, informacijos apie pelningai veikiančią bendriją nenurodė ir įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus pateikė teismui pareikalavus. Tokį pareiškėjos elgesį, prieštaraujantį byloje esamiems rašytiniams įrodymams, pilnai neatskleidžiant visų aplinkybių, galinčių turėti įtakos pareiškėjos finansinės situacijos įvertinimui ir sprendimui dėl bankroto bylos iškėlimo priimti, teismas vertina kaip akivaizdų vengimą atskleisti tikrąją finansinę padėtį ir tikrąsias priežastis, dėl kurių pareiškėja formaliai atitinka nemokumo būklę.

Bylos duomenimis per laikotarpį nuo kredito sutarties sudarymo iki (duomenys neskelbtini) įsteigimo, pareiškėja nedirbo, kita vertus, darbo ir neieškojo. Tokia išvada darytina iš 2019-12-23 Užimtumo tarnybos pažymos Nr.(duomenys neskelbtini), kad A. A. nėra ir nebuvo registruota Užimtumo tarnyboje. Iš to seka, jog pareiškėja arba vengė viešai deklaruoti savo pajamas, arba visiškai nesiėmė jokių priemonių savo mokumui pagerinti. Pažymėtina, jog pareiškėja neatliko nei vienos įmokos kreditoriams, be to, nebuvo padengtos net ir nedidelės skolos, kurias, kaip ir pripažino pareiškėja, ji būtų buvusi pajėgi padengti. Pažymėtina, jog pareiškėja yra darbingo amžiaus, turinti aukštąjį išsilavinimą, todėl turėjo pareigą imtis visų priemonių savo turtinei padėčiai pagerinti ir maksimaliai užtikrinti kreditorinių įsiskolinimų patenkinimą. Be to, byloje nenustatyta, kad pareiškėja būtų siekusi su kreditoriais taikių susitarimų, skolos išdėstymo ar atidėjimo, sudariusio sąlygas išvengti priverstinio skolos išieškojimo bei su tuo susijusių vykdymo išlaidų. Priešingai, vykdymo procese pareiškėjai buvo skelbiama paieška, ir tai tik patvirtina, jog pareiškėja nesiekė bendradarbiavimo su kreditoriais ir iš esmės neturėjo jokių ketinimų vykdyti savo prisiimtus finansinius įsipareigojimus.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatymų leidėjas fizinio asmens bankroto santykių teisiniu reguliavimu siekė sudaryti prielaidas atkurti skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, apsaugoti kreditorių interesus, suteikdamas galimybę iš nemokaus fizinio asmens atgauti bent dalį skolų, kartu palengvinti sąžiningo nemokaus fizinio asmens padėtį, suteikdamas jam galimybę grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, atleidžiant jį nuo tolesnio likusių skolų mokėjimo pasibaigus bankroto procesui. Lietuvos teisės sistemoje įtvirtinant fizinio asmens bankroto institutą, nebuvo siekiama sudaryti sąlygų fiziniams asmenims apskritai išvengti atsakomybės už turimus skolinius įsipareigojimus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2017-05-19 nutarimas Nr. KT5-N4/2017).

Byloje nustačius pagrindą, kai fiziniam asmeniui negali būti keliama bankroto byla - Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas - taip pat atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, keliančias abejonių dėl pareiškėjos sąžiningumo, darytina išvada, kad bankroto bylos iškėlimas pareiškėjai prieštarautų esminiam FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, todėl, remiantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, pareiškėjos pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo negali būti tenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti pareiškėjai A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.