Kauno apygardos teismo nutartis

2020-04-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-333-478/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-24
Bylos Nr.
1S-333-478/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
Nuteistasis
S. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-333-478/2020Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. Š. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. vasario 17 d. priimtą nutarimą taikyti nuteistajam S. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. Š. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 138 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir 253 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, – 12 metų laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 17 d. nuosprendžiu 2009 m. gruodžio 14 d. nuosprendis pakeistas – panaikinta nuosprendžio dalis, kuria jis nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė – 12 metų laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2009 m. gruodžio 14 d., pabaiga – 2021 m. birželio 12 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. 2020 m. vasario 17 d. Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam S. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra (neatlikus 1 metų 3 mėnesių 29 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo). Komisija nurodė, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra 36 balai, ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Pastaruoju metu nuteistojo elgesys pasižymėjo teigiamomis savybėmis, jis neturi galiojančių nuobaudų, dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, elgiasi motyvuotai, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, pagal probacijos tarnybos gautą atsakymą, yra galimybė taikyti jam intensyvią priežiūrą.

3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 26 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo S. Š. asmenybės charakteristika, likusi neatliktos bausmės dalis, nusikalstamo elgesio rizika, ir padarė išvadą, kad nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Šalies argumentai

4. Skunde nuteistasis S. Š. prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Skunde S. Š. nurodo, kad nesutinka su teismo nutartimi, kadangi 2015-09-01 įsigaliojusio pakeisto BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina tik nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti.

4.2. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas netinkamai įvertino jo asmenybę, elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei pažangą, mažinant savo kriminogeninius veiksnius. Teismas lakoniškai konstatavo, kad jo pažanga vis dar nėra pakankama, o pats nuteistasis gali būti linkęs nusikalsti, tokios išvados yra grindžiamos tik teismo prielaidomis, pagrįstomis padaryto nusikaltimo pobūdžiu, todėl tokia teismo pozicija yra klaidinga ir neatitinka teisinio reglamentavimo. Teismas išskirtinę reikšmę suteikė nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdžiui bei visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su jo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, pagrįstų byloje esančiais įrodymais, dėl kurių nuteistojo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Juo labiau, kad padaryto nusikaltimo pobūdis (sunkumus) taip pat turi teisinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl to, kada nuteistieji gali įgyti teisę pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu, t. y. nuo nusikaltimo sunkumo priklauso atliktos laisvės atėmimo bausmės dydis, kai nuteistasis įgyja teisę į lygtinį paleidimą.

4.3. Taip pat, nuteistojo vertinimu, nepagrįstas teismo motyvas dėl dar ganėtinai didelės likusios laisvės atėmimo bausmės dalies, kadangi sąlygos, kurioms esant nuteistajam lygtinis paleidimas netaikomas, reglamentuojamos BVK 158 straipsnyje, tačiau padaryto nusikaltimo sunkumas ar likęs ilgas neatliktos bausmės laikas, kaip lygtinio paleidimo netaikymo sąlygos, šiame straipsnyje nenurodytos. Tokie teismo motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus. Nuteistasis yra atlikęs nustatytą bausmės dalį, neturi galiojančių nuobaudų, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, todėl galima visiškai pagrįstai konstatuoti, jog bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra įgyvendinti, ir yra ne tik formaliai įvykdytos BVK įtvirtintos sąlygos dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau ir realiai pasiekti bausmės tikslai.

4.4. Skunde teigiama, kad teismas privalėjo vertinti, koks buvo nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu bei kaip jis pasikeitė, atliekant laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus paskutinį kartą buvo baustas 2015 m., daugiau nei prieš penkis metus, neturi galiojančių nuobaudų, už gerą elgesį ir už gerą darbą yra skatintas, o tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad nuteistojo elgesys kito tendencingai teigiama linkme, kas patvirtina daromą jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką (pvz.: 2015-12-28 Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-2266-498/2015; 2017-02-20 Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-139-319/2017; 2018-11-09 Kauno apygardos teismo nutartis, priimta byloje Nr. 1S-845- 593/2018; 2018-11-07 Panevėžio apygardos teismo nutartis, priimta byloje Nr. 1S-202- 337/2018). Jis dirbantis, palaiko ryšius su savo šeimos nariais, pataisos įstaigoje vengia destruktyvių grupių, tinkamai bendrauja su pataisos įstaigos personalu ir kitais nuteistaisiais. Be to, aplinkybę, jog jis nekelia jokios grėsmės visuomenei, patvirtinta ir tai, jog nuteistajam buvo suteikta galimybė kiekvieną savaitę pataisos įstaigos sprendimu išvykti trumpalaikių išvykų ir atostogų į namus, tuo metu jokių pažeidimų nebuvo padaryta. Taip pat atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo rizika, kuri visą bausmės atlikimo laikotarpį nuosekliai mažėjo nuo 49 iki 36 balų.

4.5. Taip pat skunde pažymėta, kad nuteistųjų realios finansinės galimybės dengti priteistus civilinius ieškinius yra ypatingai ribotos, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, privalu atsižvelgti ne į tai, kokia apimtimi yra padengtas civilinis ieškinys, o į tai, ar nuteistasis dirbo, mokėsi, ar nevengė dengti jam priteisto civilinio ieškinio. S. Š. asmeninėje byloje esantys duomenys patvirtina, kad bausmės atlikimo metu jis dirba ir dengia ieškinį, todėl teismas privalėjo įvertinti ir šias aplinkybes. Skunde pabrėžiama, kad lygtinis paleidimas nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, priešingai - jis yra prižiūrimas ir, nesilaikydamas jam nustatytų pareigų, gali būti pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

5. Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo S. Š. skundas atmestinas.

7. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalį, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, atlikę įstatyme numatytą paskirtos bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra klausimą. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Šiuo atveju S. Š. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatas yra 36 balai, t. y. vertinama kaip žema, tačiau pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei ar aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Taigi, net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga taip pat turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

9. Nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami S. Š. elgesio pokyčiai – jis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dirba, galiojančių nuobaudų neturi, yra skatintas, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamą nuteistojo pažangą, mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos, siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Apylinkės teismas pagrįstai kaip abejonę dėl pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vertino nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis nėra linkęs save analizuoti, apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, praeityje dažnai atsidurdavo rizikingose situacijose, nusikalto neplanuodamas ir įsivėlė į problemas dėl to, kad neapsvarstė savo veiksmų pasekmių, nepasimokydavo iš patyrimo, jis mano, kad savitvardos problemų neturi, tačiau didžioji dalis nusikaltimų yra smurtinio pobūdžio. Nuteistasis vienintelę problemą įvardina tai, kad reikia atlikti laisvės atėmimo bausmę. Jis yra linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu, taip pat nuteistasis yra linkęs pateisinti savo elgesį, lygindamas jį su kitų elgesiu. Šios socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės pagrindžia nepakankamą pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir verčia abejoti sėkminga probacija. Nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, skatintas 12 kartų, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ne tik šio klausimo sprendimo metu. Per visą bausmės atlikimo laiką S. Š. vidaus tvarkos taisykles pažeidė 16 kartų, už ką 9 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, dėl kitų pažeidimų apsiribota svarstymu drausmės komisijoje. Taigi, per visą bausmės atlikimo laiką jis vidaus tvarkos taisykles pažeidė daugiau kartų, nei buvo paskatintas už gerą elgesį bei kitą veiklą. Pažeidimai buvo daromi daugiau nei 9 metų laikotarpiu, po vidaus tvarkos pažeidimų padarymo jis buvo skatintas, tačiau ir vėl pažeidinėjo vidaus tvarkos taisykles. Šios aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei atskleidžia požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi ir rodo, kad pažanga nėra nuosekli ir tendencingai vystomi teigiama linkme. Pažymėtina ir tai, jog nuo paskutiniojo nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, jo nusikalstamo elgesio rizika nepakito ir išliko tokia pati (36 balai).

10. Skunde nuteistasis S. Š. teigia, kad teismas išskirtinę reikšmę suteikė jo padaryto nusikaltimo pobūdžiui bei visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su jo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant, ir tai atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumą, ir pan. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. S. Š. laisvės atėmimo bausmę atlieka už du tyčinius smurtinius nusikaltimus, vieno kurių pasekmės negrįžtamos – mirė žmogus. Anksčiau jis teistas keturis kartus, ir nors šie teistumai buvo pakankamai seniai, tačiau tai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas bei rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, kas sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Tai patvirtina ir S. Š. nustatyti du kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus bei mąstymas ir elgesys, kas nustatytos kaip probleminės sritys, galinčios lemti pakartotinį nusikalstamumą.

11. Nuteistasis kritiškai vertina teismo argumentą dėl likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vertinimo, teigdamas, kad BVK 157 straipsnis nustato, kokią minimalią paskirtos bausmės dalį atlikę nuteistieji gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir S. Š. šį formalų pagrindą atitinka. Sutiktina, kad BVK 157 straipsnis nustato, kokią minimalią paskirtos bausmės dalį atlikę nuteistieji gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir S. Š. šį formalų pagrindą atitinka, jis atliko du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktas), tačiau aptartų aplinkybių kontekste būtina pažymėti, kad pats bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas, naujų nusikalstamų veikų prevencija realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė. Taigi, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai darantys įtaką teismo sprendimui, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, kaip tai padarė ir apylinkės teismas, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu.

12. Nors pirmosios instancijos teismas, spręsdamas S. Š. lygtinio paleidimo klausimą, savo nutartyje iš viso neanalizavo, kokia apimtimi yra padengtas civilinis ieškinys, tačiau skunde nuteistasis nurodo, jog teismas turėjo vertinti, kad bausmės atlikimo metu jis dirba ir dengia ieškinį. Sutiktina, kad šios aplinkybės yra svarbios, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad S. Š. požiūris į darbą viso bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus, o per 10 metų laikotarpį padengta nedidelė civilinio ieškinio dalis, net ir dirbant pataisos įstaigoje, rodo, jog nuteistasis nesistengia aktyviai mažinti savo padarytų nusikalstamų veikų negatyvius padarinius.

13.Teisėjų kolegija laiko, kad Komisija nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes vertino pakankamai šališkai, o apylinkės teismas visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas, taigi, S. Š. lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai bei padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas, net ir su intensyvia priežiūra. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo S. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 26 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėGytis VečerskasValdas Vitunskas