- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-14
- Bylos Nr.
- e2YT-55-1151/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02723-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Julius Lankelis
- Pareiškėjas
- A. T.
- Advokatai
- Alfredas Sokolovskis
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Julius Lankelis
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. T. pareiškimą, kuris teisminio proceso metu buvo (pa)tikslintas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo (ne)priėmimo, pradėjus palikimą faktiškai valdyti – nustatymo, suinteresuoti asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. K., T. Ž. ir valstybės įmonė ,,Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas A. T. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį teisminio proceso metu (pa)tikslino, kuriame suformulavo reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo sesuo J. K. faktiniais veiksmais po savo sutuoktinio M. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo (M. K.) palikimą, paveldimą turtą faktiškai pradėjusi valdyti. Pareiškime, kurį (pa)tikslino, nurodė, kad:
1.1. pareiškėjo sesuo J. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po sesers mirties liko paveldimas turtas: žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav. (toliau – Žemės sklypas). Pareiškėjas, norėdamas gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į Žemės sklypą, kreipėsi į notarų biurą, tačiau notaras atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą Žemės sklypą motyvuodamas tuo, kad Žemės sklypas yra bendra jungtinė J. K. ir jos sutuoktinio M. K. nuosavybė (įgytas santuokos metu);
1.2. pareiškėjo sesers J. K. ir M. K. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo sesuo J. K. 1994-05-02 sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu įsigijo Žemės sklypą. Kadangi Žemės sklypą J. K. įsigijo būdama santuokoje su M. K., Žemės sklypas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. M. K. mirė (duomenys neskelbtini), testamento nepaliko. Suinteresuotas asmuo E. K. yra M. K. sūnus, tad J. K. paveldi kartu su E. K. kaip M. K. sutuoktinė. J. K. ir E. K. nepadavė notarui pareikšimo dėl M. K. palikimo priėmimo, paveldėjimo byla neužvesta. Visgi, J. K. priėmė M. K. palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti;
1.3. iki M. K. mirties J. K. ir M. K. gyveno kartu šeimos bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Po M. K. mirties liko netik Žemės sklypo dalis, bet ir namų apyvokos daiktai (baldai, buitinė technika) bei asmeniniai mirusiojo daiktai. Po sutuoktinio mirties J. K. ir toliau gyveno tame pačiame bute, naudojosi visais namų apyvokos bei asmeniniais M. K. daiktais, naudojosi ir prižiūrėjo Žemės sklypą, mokėjo mokesčius (už komunalinių atliekų tvarkymą). Šios aplinkybės patvirtina palikimo priėmimo faktą.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VĮ ,,Turto bankas“ atsiliepime į pareiškėjo A. T. pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad negavo pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį mirusiojo M. K. paliktojo turto priėmimą valdyti.
3. Suinteresuotas asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, T. Ž. atsiliepime į pareiškėjo A. T. pareiškimą, kuris buvo (pa)tikslintas, prašė netenkinti pareiškėjo A. T. pareiškimo. Nurodė, kad iki teismo procesinių dokumentų gavimo dienos nežinojo, kad egzistuoja Žemės sklypas, kuris įsigytas po J. K. ir tėvo M. K. santuokos sudarymo. Dėl šios priežasties nepadavė notarui pareiškimo dėl M. K. palikimo priėmimo. Po procesinių dokumentų gavimo ji (T. Ž.) apžiūrėjo Žemės sklypą: matyti, kad Žemės sklypas apleistas, nenaudojamas daug metų, darbai ten nevykdomi. J. K. nesinaudojo Žemės sklypu ir neprižiūrėjo Žemės sklypo. Žemės sklypas yra SB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. SB „(duomenys neskelbtini)“ Valdybos pirmininkė ją (T. Ž.) informavo, kad nuo 1995 m. SB negavo mokesčių, įnašų iš Žemės sklypo savininkų piniginė prievolė (skola) sudaro 1 056 Eur. Be to SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkė informavo, kad J. K. Žemės sklypo neprižiūrėjo. J. K. sumokėjo tik mokesčius už komunalinių atliekų tvarkymą, kas sudaro mažą dalį visų Žemės sklypo išlaikymo mokesčių. Po bendravimo su kaimyninių žemės sklypų savininkais paaiškėjo, kad J. K. niekas nematė Žemės sklype.
4. Suinteresuotas asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. K. atsiliepime į pareiškėjo A. T. pradinį pareiškimą nurodė, kad sutinka su pareiškėjo A. T. pareikštu reikalavimu ir nepretenduoja į pareiškime minėto Žemės sklypo nuosavybę. Atsiliepime į patikslintą pareiškimą prašė pareiškėjo A. T. pareiškimo netenkinti.
5. Pareiškėjo A. T. atstovas advokatas Alfred Sokolovski pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pareiškėjui kelia abejonių suinteresuoto asmens T. Ž. kartu su atsiliepimu pateiktoje SB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodytos aplinkybės, jog neva J. K. Žemės sklypo neprižiūrėjo. SB „(duomenys neskelbtini)“ 2023-11-21 pažymą išdavė SB valdybos pirmininkė S. D., tačiau pastaroji SB valdybos pirmininkės pareigas eina tik nuo (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K. faktiniais aktyviais veiksmais priėmė sutuoktinio M. K. palikimą po jo (M. K.) mirties (duomenys neskelbtini), t. y. beveik prieš 8 metus iki S. D. pradėjo eiti SB valdybos pirmininkės pareigas.
6. Teismo posėdyje, vykusiame 2024-07-30, pareiškėjas A. T. bei pareiškėjo A. T. atstovas (advokatas) Alfred Sokolovski paaiškino, kad notaras, atsisakęs išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, paaiškino ką reikia daryti, norint priimti palikimą (kreiptis į teismą). Suinteresuoto asmens T. Ž. nepažįsta, nors pastaroji yra M. K. dukra. Žemės sklypas įgytas santuokos metu, t. y. pareiškėjo sesuo J. K. faktiniais veiksmais po savo sutuoktinio M. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinio (M. K.) palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą, nes toliau liko gyventi tame pačiame bute, naudojosi visais mirusiojo sutuoktinio daiktais, mokėjo komunalinius mokesčius už žemės sklypą ir t. t. Šie veiksmai rodo, kad pareiškėjo sesuo priėmė savo mirusio sutuoktinio palikimą. Tuo pačiu pareiškėjas priėmė savo veiksmais sesers palikimą, nes toliau rūpinosi paliktu turtu. Suinteresuotas asmuo E. K. yra pareiškėjo sesers vyro sūnus. Pareiškėjo sesuo J. K. mirties momentu savo vaikų neturėjo (J. K. sūnus mirė anksčiau), kitų artimų palikuonių, išskyrus pareiškėją, nėra. Po savo sutuoktinio M. K. mirties pareiškėjo sesuo naudojosi žemės sklypu, lankėsi ten periodiškai (priklausomai nuo sveikatos būklės), turėjo ten lysves. Mirusiojo sutuoktinio asmeninius daiktus (santuokinį žiedą, įrankius, kitus daiktus) sesuo priėmė. Mirusiojo M. K. vaikai (suinteresuoti asmenys – teismo pastaba) nieko nepriėmė. Pareiškėjas kartu su seserimi atvažiuodavo į sodą, matydavo visą situaciją. Prie T. Ž. atsiliepimo pridėtų nuotraukų gali pasakyti, kad ne visuomet turėjo laiko apsilankyti Žemės sklype ir viską sutvarkyti. Sesers būklė suprastėjo po jos (sesers) sūnaus mirties. M. K. gyveno pas sesę, pats turto neturėjo. Su seserimi dažniausiai bendraudavo telefonu, nes dažnai būdavo komandiruotėse. Jis (pareiškėjas) dirbo Vidaus reikalų ministerijoje, kriminalistikos darbuotoju, todėl dažnai vykdavo į komandiruotes užsienyje. Stengėsi padėti sesei ir išsiaiškinti, kaip sesers sode išpjauti beržus, norėjo sutvarkyti aplinką, nes sesuo tuo metu fiziškai jau pati nebesugebėjo kažką daryti, nors sprendimų priėmime dalyvaudavo. Pareiškėjas pjaudavo žolę sesers sklype.
7. Teismo posėdyje, vykusiame 2024-07-30, suinteresuoti asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, T. Ž. ir E. K. bei pastarųjų atstovai (advokatai) Viačeslav Beperšč ir A. Ž. paaiškino, kad nesutinka su pareiškimu. Pareiškėjas pateikė sąskaitų apmokėjimus už komunalinių atliekų išvežimą 2017 m.–2023 m., tačiau savivaldybės pateikia apmokėti sąskaitas priklausomai nuo ploto, nesvarbu ar buvo tų atliekų, ar ne. Sąskaitos neįrodo, kad Žemės sklypas buvo naudojamas. 2017 m. iš tiesų sąskaitą apmokėjo J. K., tačiau kitų įrodymų, kad Žemės sklypas buvo naudojamas nėra. Byloje nėra duomenų, kad J. K. būtų atlikusi atitinkamus veiksmus nuo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas paaiškino, kad po sutuoktinio mirties J. K. galvojo ką jai (J. K.) daryti, tačiau atitinkamų veiksmų nesiėmė. Tai, kad notaras atsisakė išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą į visą Žemės sklypą įrodo, kad palikimo priėmimo nebuvo. Pareiškėjas galėjo gauti paveldėjimo teisės liudijimą į 1/2 dalį Žemės sklypo, tačiau nusprendė gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą Žemės sklypą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jo (pareiškėjo) sesuo J. K. per 3 mėnesius atliko veiksmus, kuriais priėmė savo mirusio sutuoktinio M. K. faktiniais veiksmais. Visi pareiškėjo pateikti dokumentai vėlesnio laikotarpio. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjo sesuo liko gyventi tame pačiame bute, kur neva liko mirusiojo M. K. asmeniniai daiktai, neįrodo, kad ji (J. K.) priėmė palikimą. M. K. atėjo gyventi į butą pas J. K., tačiau įrodymų, kad sutuoktiniai būtų kažką kartu įgiję, nėra. Netgi jeigu vertinti pareiškėjo teiginius, kad bute liko bendri sutuoktinių namų apyvokos daiktai, tai reikėtų spręsti ir klausimą ne tik dėl šitų daiktų, bet ir dėl ginčo Žemės sklypo. Nuo 1995 m. (Žemės sklypo įsigijimo) iki J. K. mirties sklypu nesinaudota (tie patys medžiai stovi tame nuo 1995 m. ir nuo to laiko nepašalinti). M. K. turėjo 2 vaikus: sūnų E. K. ir dukrą T. Ž., kurie netgi nežinojo, kad yra Žemės sklypas. Kadangi suinteresuotų asmenų tėvas gyveno J. K. bute, kur ir deklaravo savo gyvenamąją vietą, kito registruoto turto neturėjo, vaikai nežinodami apie palikimą, dėl jo (palikimo) į notarą ir nesikreipė. Šiandienai vaikai sužinoję apie tėvo turtą (Žemės sklypą), nori paveldėti tą turtą. Suinteresuoti asmenys bandė tartis, tačiau tai nedavė rezultatų. Net jeigu J. K. būtų laiku kreipusis į notarą dėl sutuoktinio palikimo priėmimo, notaras vis tiek būtų turėjęs patikrinti Gyventojų registrą ir nustatyti, kad dalis palikimo priklauso mirusiojo vaikams. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad J. K. priėmė savo sutuoktinio palikimą faktiniu valdymu. T. Ž. tik gavusi dokumentus iš teismo sužinojo, kad jos (T. Ž.) tėvas M. K. ir J. K. buvo įsigiję Žemės sklypą santuokos metu. Žemės sklypas įgytas santuokos metu, todėl M. K. priklauso pusė Žemės sklypo. Po tėvo mirties jie (suinteresuoti asmenys) nuvažiavo prie Žemės sklypo ir padarė nuotraukas, o pakalbėję su kaimynais sužinojo, kad niekas niekada Žemės sklypo neprižiūrėjo. Pabendravus su sodo bendrijos pirmininke taip pat sužinojo, kad yra nario įsiskolinimas už Žemės sklypą. Tėvas M. K. sakė, kad jam (tėvui) draudžia bendrauti su vaikais žmona J. K..
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdyje, vykusiame 2024-07-30, liudytoja T. S. paaiškino, kad yra pareiškėjo dukra. Su teta J. K. buvo labai artimos, bendravo praktiškai kiekvieną dieną. M. K. buvo tokios sveikatos, kad negalėjo važiuoti į Žemės sklypą, nes nuo (duomenys neskelbtini) diagnozuotas vėžys ir nuo to laiko teta M. K. nuolat prižiūrėjo. M. K. negalėjo vaikščioti. Po kurio laiko, pagerėjus sveikatai, M. K. porą kartų apsilankė tame Žemės sklype. Ji (liudytoja) pati su vyru padėjo šienauti žolę. Buvo planų įrengti lysves, bet teta taip šio sumanymo ir neįgyvendino. Tetos vaikas mirė (duomenys neskelbtini). Sutrikus M. K. sveikatai sklype lankėsi rečiau, o po pastarojo mirties gal buvo porą kartų Žemės sklype, bet važinėjo retai. M. K. vaikų pastarojo laidotuvėse nematė, pirmą kartą juos (vaikus) pamatė teisme.
9. Teismo posėdyje, vykusiame 2024-07-30, liudytojas J. S.č paaiškino, kad yra pareiškėjo žentas. Gali paaiškinti, kad važinėjo į Žemės sklypą ir ten tvarkė aplinką, šienavo. Tai darė keletą kartų. Viską darė jau po M. K. mirties. J. K. važiuodavo kartu, tačiau tikslių datų / terminų nurodyti negali,. Su T. S. susituokė (duomenys neskelbtini), nuo to laiko nuolat lankydavosi pas J. K..
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
10. byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo A. T. pareiškimo, kuris teisminio proceso metu buvo (pa)tikslintas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – (ne)nustatymo (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
11. Vienas iš esminių reikalavimų teismo sprendimo, kurio pagrindu byla išsprendžiama iš esmės, turiniui – glausta forma nurodyti teismo (ne)nustatytas (faktines – apylinkės teismo pastaba) bylos aplinkybes (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 dalis). Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 punktas):
11.1. pareiškėjo sesuo J. K. (iki santuokos – B.) ir M. K. susituokė Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. 3364);
11.2. iš Mirties įrašo, Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis ir Gyventojų registro išrašo matyti, kad M. K. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (mirė būdamas santuokoje), nuo 1993-11-29 deklaravo gyvenamąją vietą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), turėjo vaiką (sūnų) E. K., gim. (duomenys neskelbtini);
11.3. iš Mirties įrašo bei Gyventojų registro išrašo matyti, kad J. K. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (mirė būdama našle), duomenų apie vaikus nėra, nuo 1993-05-07 deklaravo gyvenamąją vietą Vilniuje, (duomenys neskelbtini);
11.4. iš Testamentų registro išrašo matyti, kad M. K. vardu neregistruota sudarytų testamentų, taip pat neįregistruota palikėjo palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktų;
11.5. iš Vilniaus miesto 29-ojo notaro biuro 2022-11-21 pareiškimo apie palikimo priėmimą kopijos matyti, kad dėl J. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo kreipėsi pareiškėjas A. T.;
11.6. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad J. K. vardu registruotas 0,06 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) (įsigijimo pagrindas Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo 1994-05-02 sutartis Nr. 2790);
11.7. iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. K. vardu nuo 1993-04-23 iki (duomenys neskelbtini) registruotas butas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (įsigijimo pagrindas pirkimo–pardavimo 1993-04-23 sutartis Nr. 3-833). Tas pats išrašas patvirtina, kad nuo (duomenys neskelbtini) butas nuosavybės teise registruotas pareiškėjo A. T. vardu (įregistravimo pagrindas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) liudijimas Nr. 495);
11.8. iš VĮ Registrų centro svetainės paieškos nuorašo matyti, kad M. K. vardu neregistruota nekilnojamojo turto objektų;
11.9. iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2023-09-18 rašto matyti, kad J. K., mirusiai (duomenys neskelbtini), už nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., už 2012 m.–2022 m. laikotarpį žemės mokesčio mokėti nereikėjo, nes buvo pritaikyta lengvata. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis 2023-08-04 dienai žemės mokesčio nepriemokos už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., nėra;
12. Pareiškėjo A. T. teigimu, po M. K. mirties pareiškėjo sesuo J. K. velionio palikimą priėmė faktiškai pradėjusi aukščiau aptartą turtą (palikimą) valdyti.
13. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, būtina palikimą priimti tam tikra valstybės pripažįstama tvarka bei terminais (Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 3 dalis). Vienas iš teisiškai pripažįstamų palikimo priėmimo būdų – palikimo priėmimas faktiniu valdymu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje detalizuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį (turtą) valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).
14. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis (įpėdinis) pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), kad: faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą; paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui; faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus; aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.; paprastai dėl fakto nustatymo įpėdiniui gali tekti kreiptis ir tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas privalomai registruotinas turtas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020, nutarties 27–28 punktai).
15. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad nei velionio sutuoktinė J. K., nei velionio sūnus E. K. ar dukra T. Ž. nepadavė notarui pareikšimo dėl M. K. palikimo priėmimo, paveldėjimo byla neužvesta. Pareiškėjas nurodė, kad po M. K. mirties pastarojo sutuoktinė J. K. liko gyventi toje pačioje sutuoktinių gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kuriame iki mirties gyveno ir M. K.. Po sutuoktinio mirties J. K. toliau rūpinosi namais, naudojosi visais likusiais daiktais, prižiūrėjo Žemės sklypą, t. y. J. K. priėmė savo sutuoktinio palikimą faktiniu valdymu. Viena vertus, teismas pastebi, jog tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų tai, kad J. K. per trijų mėnesių laikotarpį po M. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą tiesioginiais faktiniais veiksmai – nėra. Visgi, teismo įsitikinimu, byloje surinkti netiesioginiai įrodymai, kurie referuoja į tai, kad J. K. per trijų mėnesių laikotarpį po M. K. mirties priėmė palikimą faktiškai jį (paveldimą turtą) pradėjusi valdyti. Visų pirma, J. K. organizavo velionio laidotuves. Byloje nenustatyta, kad po M. K. laidotuvių kokie nors asmenys reiškė pretenzijas į asmeninius palikėjo daiktus ar kokias nors išmokas (pensijų likutį, laidojimo išmoką ir pan.). Proceso dalyviai neįrodinėjo, jog J. K. negalėjo pasilikti ar nepasiliko (išmetė) vertingesnius velionio M. K. asmeninius bei buities daiktus. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., nors buvo sumokėta/apmokėta nuo 2017 m. iki 2023 m. pabaigos (jau praėjus aktualiam trijų mėn. laikotarpiui), tačiau referuoja į tai, jog J. K. aptartą turtą suvokė kaip paveldėtą, nes mokėjo už pastarąjį mokesčius (t. y. turtą administravo). Dar daugiau, byloje apklausti liudytojai taip pat patvirtino, jog po sutuoktinio mirties, nors ir pakankamai epizodiškai, tačiau Žemės sklypą šienavo, buvo nuvykę į vietą.
16. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatyme, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Analogiška nuostata buvo ir Santuokos ir šeimos kodekse (21 straipsnio 1, 3 dalys), kuris galiojo J. K. ir M. K. santuokos sudarymo bei Žemės sklypo įsigijimo metu. Tai reiškia, kad 1/2 dalis Žemės sklypo lieka registruota J. K. mirusiojo sutuoktinio M. K. vardu. Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl pareiškėjo sesuo J. K., priėmusi visus mirusiojo sutuoktinio namų apyvokos bei asmeninius daiktus, laikytina priėmusi visą sutuoktinio palikimą, įskaitant ir aukščiau paminėtą Žemės sklypą. Mirusiojo M. K. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį (turtą) valdyti ir juo (turtu) rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tokiais savo veiksmais J. K. išreiškė valią įgyti visas teises į palikimą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po M. K. mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį (turtą) valdyti, juo (turtu) rūpintis, kaip savo turtu.
17. Kaip jau minėta, mirusio M. K. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį (turtą) valdyti ir juo (turtu) rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tokiais savo veiksmais po M. K. mirties pareiškėjo sesuo J. K. faktiškai pradėjo turtą valdyti ir juo (turtu) rūpintis kaip savu ir tai neprieštarauja įstatymo keliamiems reikalavimams (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šiais veiksmais J. K. išreiškė savo valią ir įgyja visas teises į palikimą.
18. Suinteresuotų asmenų E. K. T. Ž. prašymai nemotyvuoti, nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ar įrodymais, todėl teismo negali būti vertinami pagrįstais. Teismo vertinimu, pačios T. Ž. nurodyta aplinkybė, kad iki procesinių dokumentų gavimo iš teismo T. Ž. net nežinojo apie Žemės sklypo egzistavimą reiškia, kad T. Ž. negalėjo priimti M. K. palikimo. Tokia aplinkybė paneigia visus T. Ž. nurodytus argumentus. Teismas nustatė, jog T. Ž. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu, kuriame suformulavo reikalavimą atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po jos (T. Ž.) tėvo M. K. mirties, priimti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024-07-04 nutartimi civ. b. Nr. e2YT-9189-1044/2024 T. Ž. reikalavimų netenkino, o Vilniaus apygardos teismas 2024-10-10 nutartimi civ. b. Nr. e2S-1931-863/2024 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-07-04 nutartį paliko nepakeistą. T. Ž. po tėvo M. K. mirties tėvo palikimo nepriėmė, teismo sprendimu terminas palikimui, atsiradusiam po jos (T. Ž.) tėvo M. K. mirties, priimti neatnaujintas. Kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie T. Ž. ar E. K. turtines pretenzijas į M. K. palikimą, nėra.
19. Teismas pažymi, kad iš esmės visi suinteresuotų asmenų T. Ž. ir E. K. argumentai susiję su tuo, kad J. K. nepriėmė savo sutuoktinio M. K. palikimo. Visgi, suinteresuoti asmenys nepateikė įrodymų, kad kas nors kitas (ir patys suinteresuoti asmenys) galėjo priimti / priėmė mirusiojo M. K. palikimą. Suinteresuotų asmenų teiginiai, teismo vertinimu, deklaratyvūs, nes negrindžiami įrodymais, išskyrus pačių suinteresuotų asmenų paaiškinimais, kurie suinteresuoti bylos baigtimi. Suinteresuoti asmenys nepateikė įrodymų, kad savo pačių aktyviais veiksmais būtų priėmę ar siekę priimti tėvo M. K. palikimą (priešingai, nurodė, kad apie Žemės sklypą net nežinojo). Be kita ko, nors suinteresuoti asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, teigia, kad apie Žemės sklypą nieko nežinojo, tačiau tam, kad priimti palikimą nebūtina Žemės sklypo tvarkyti ar prižiūrėti. Pakanka, jog būtų priimtas nors koks nors velionio turtas faktiniu valdymu (ir tokiu atveju įstatymas preziumuoja, kad priimtas visas palikėjo paliktas turtas). Suinteresuoti asmenys neįrodinėjo, jog būtų priėmę kokį nors kitą velionio (tėvo) turtą (asmeninius daiktus ir pan.), taip pat būtų tėvą slaugę, prižiūrėję ir pan. Taigi, suinteresuotų asmenų teiginiai / argumentai laikytini neįrodytais (CPK 178 straipsnis), o taip pat nesukompromituojantys pareiškėjo nurodytos pozicijos.
20. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad J. K., po savo sutuoktinio M. K. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdama jį (palikimą) faktiškai valdyti. Juridinis faktas šioje byloje nustatytinas pareiškėjo A. T. paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimui po J. K. mirties.
21. Pagal bendrąją taisyklę ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Pareiškėjas pateikęs prašymą priteisti iš suinteresuotų asmenų E. K. ir T. Ž. 1 000 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (600 Eur už pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo parengimą ir 400 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose). Teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjo išlaidos dėl pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo parengimą būtų patirtos bet kokiu atveju, t. y. suinteresuotiems asmenims sutikus su pareiškimu, ar ne. Visgi, nesant ginčo, tikėtina, byla būtų buvusi nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, todėl 400 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidų už atstovavimą teismo posėdžiuose būtų išvengta. Suinteresuotiems asmenims neigiant pareiškėjo reikalavimus, pareiškėjas turėjo dalyvauti teismo posėdžiuose bei ginti savo poziciją. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu būtų sąžininga, teisinga bei protinga priteisti iš suinteresuotų asmenų 400 Eur išlaidų, patirtų teisinei pagalbai apmokėti.
22. Kiti proceso dalyviai patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrindimo neteikė. Teisinio aiškumo dėlei pasisakytina, jog nors suinteresuoti asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, E. K. ir T. Ž. atsiliepimuose nurodė, kad prašo pripažinti ir pastarųjų nuosavybės teisę į Žemės sklypą pagal įstatymą, tačiau savarankiškų reikalavimų nereiškė (nemokėjo žyminio mokesčio, neargumentavo savo pozicijos dėl savarankiškų reikalavimų). Teismas laikosi pozicijos, jog savarankiški reikalavimai nepareikšti, todėl papildomos motyvacijos teismas į suinteresuotų asmenų E. K. ir T. Ž. nurodytas pozicijas dėl paveldėjimo pagal įstatymą nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 444 ir 448 straipsniais,
nusprendė:
tenkinti pareiškėjo A. T. pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), faktiniais veiksmais po M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo (M. K.) palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Išaiškinti, kad juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui A. T. nustatytinas tam, kad pareiškėjas A. T. galėtų įgyvendinti paveldėjimo teisę pagal įstatymą.
Priteisti pareiškėjui A. T. lygiomis dalimis iš suinteresuotų asmenų, nepareiškusių savarankiškų reikalavimų, E. K. ir T. Ž. 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.