Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei Arijanai Gabrytei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laukininkų valda“ atstovui advokatui Giedriui Gvildžiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Laukininkų valda“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 419,21 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2024 m. balandžio 3 d. daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini), dėl trūkusio bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžio, buvo užlietas ir apgadintas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio metu butas buvo apdraustas gyventojų turto draudimu. Šios sutarties pagrindu ieškovei, kaip buto draudikui, atsirado pareiga atlyginti įvykio metu padarytą žalą. Sureguliavus žalą, išmokėjo 419,21 Eur draudimo išmoką padarytiems nuostoliams atlyginti. Atsakovė draudžiamojo įvykio metu buvo paskirta daugiabučio namo administratore ir kuri buvo atsakinga už daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių tinklų priežiūrą. Atsakovei netinkamai vykdant bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžių priežiūrą/prevenciją įvyko draudžiamasis įvykis. Ieškovei atlikus žalos reguliavimą buvo išmokėta 419,21 Eur draudimo išmoka ir draudikas reikalauja grąžinti šią išmoką subrogacijos tvarka.

3. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8. Liudytoja G. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo aplieta iš jos buto, ją nakties metu informavo kaimynai (iš 48 buto) ir ji pamatė, kad virtuvėje laša karšto vandens vamzdis. Nurodė, kad niekada niekas neprašė jos patekti į butą dėl vamzdžių patikrinimo. Nežinojo – ar buvo balsavimas bendrijoje dėl vamzdyno keitimo/remonto, kaip ir nežino fakto, - ar administratorius siūlė remontuoti vamzdžius. Paaiškino, kad kreipėsi iš 2 aukšto lyg ir iš 48 buto, tačiau didesnė problema buvo 52 bute. Iš 52 buto gavo informaciją kitą dieną po darbo, visa drėgmė gėrėsi betoną ir tai, matyt, vyko ilgą laiką, nes drėgmė pasiekė apatinius butus. Nurodė, kad buvo atvykęs draudikas J. J. iš jos draudimo kompanijos, ieškovas savo eksperto nesiūlė, ir ji persiuntė savo specialisto laišką ieškovui. Nurodė, kad remontuoti buvo atvykusi „Lamberta“, iš karto prie vamzdžių nepriėjo, nes reikėjo didinti balduose skylę remontui. Pabrėžė, kad vamzdžių būklę per buvusią skylę galima buvo įvertinti, didesnės skylės reikėjo tik remonto darbams atlikti.

9. Liudytojas P. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirbo SOBO SISTEMOS iki 2023 m. vasario 1 d., vykdė statinių techninę priežiūrą, t,y. vamzdynus, stogus, fasadus, avarijų likvidavimą. 2022 m. apžiūros aktą rašė jis, vaizdą susidarė aplankęs 3-4 butus ir dar iš vaizdo, matyto namo rūsyje. Pažymėjo, kad vamzdynus apžiūri prieš šildymo sezoną rudenį, kad parašė rekomendaciją, nurodė, kad reikia rinkti pinigus vamzdyno keitimui. Nurodė, kad organizavo susirinkimą dėl vamzdyno keitimo, pranešimą pakabino lentoje, dalyvavo jis pats ir vadybininkas. Šiuo atveju organizavo balsavimą raštu dėl vamzdynų keitimo. Balsavimo biuletenius metė į pašto dėžutes. Apie 2022 m. susirinkimą neprisimena. Kaip supranta – šioje situacijoje trūkų gyventojų/savininkų balsų. Ar 2022 m. spalio mėn. pateko į butą, kuriame kilo avarija – neprisimena. Po butus vaikšto tik esant žmonių kvietimui, planinių patikrinimų nebeatlieka, nes 90 proc. vamzdžių nemato – jie būna užklijuoti plytelėmis

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

10. Vertinant byloje esančių rašytinių įrodymų ir byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. balandžio 3 d. daugiabučiame gyvenamajame pastate, adresu (duomenys neskelbtini), trūkus karšto vandens stovui buvo užlietas butas Nr. 52. 2024 m. kovo 25 d. gyventojų turto draudimo liudijimas Serija Nr. 220 0422550/2024 patvirtina, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas Nr.52 ), buvo apdraustas gyventojų turto draudimu draudiko, ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, laikotarpiui nuo 2024 m. kovo 28 d. iki 2025 m. kovo 27 d. Ieškovė 2024 m. balandžio 8 d. surašė turto apžiūros aktą Nr. 24/220-01510, iš kurio matyti jog buvo apžiūrėtas Butas Nr. 52, bei apžiūros metu nustatyta, jog butas Nr. 52 buvo aplietas iš viršaus pratrūkus tarp namo aukštų esančiam bendram namo kanalizacijos vamzdžiui, 2024 m. spalio 3 d. pateiktas patikslinimas, jog butui Nr. 52 žala padaryta dėl trūkusios bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos, t. y. dėl trūkusio karšto vandens stovo bute Nr. 55; Bute Nr. 52 aplietos virtuvės tapetuotos lubos, virtuvės tapetuota siena, vonios kambario dažytos lubos. Iš nuostolio, remonto sąmatos Nr. 24/220-01510 matyti, jog ieškovė paskaičiavo išmokėti buto Nr. 52 savininkui 419,21 Eur draudimo išmoką, sąmata susideda iš tokių išlaidų: lubų perdažymas – 68,56 Eur, lubų tapetų pakeitimas – 159,60 Eur, sienų apmušalų pakeitimas – 147,62 Eur, virtuvės baldų permontavimas – 82,00 Eur, patalpų padengimas plėvele, patalpų valymas, statybinių šiukšlių pakrovimas, išvežimas, vidaus pastolių sumontavimas, demontavimas – 51,42 Eur. 2024 m. balandžio 15 d. ieškovė išmokėjo Buto Nr. 52 savininkui 419,21 Eur draudimo išmoką.

12. Atsakovė yra paskirta daugiabučio gyvenamojo pastato, adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratore.

13. Iš 2024 m. spalio 15 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, jog butas esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso G. M.. 2024 m. spalio 8 d. ieškovė pateikė G. M. informaciją dėl žalos (duomenys neskelbtini). 2024 m. balandžio 9 d. G. M. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog kaimynai adresu (duomenys neskelbtini)patyrė žalą dėl bendro naudojimo karšto vandens vamzdžio išsiliejimo jos bute adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi minėtasis vamzdis - bendro viso namo naudojimo, buvo informuota savo draudiko, kad jos atsakomybės šiuo atveju nėra ir kad kaimynai buvo informuoti, jog dėl žalos turi kreiptis į UAB Laukininkų valdą ir/arba savo draudimo kompaniją.

14. Iš 2004 m. gruodžio 22 d. tarp UAB „Laukininkų valda“ ir UAB „Lamberta“ pasirašyto papildomo susitarimo nustatyta, jog šalys sutarė pratęsti Sutarties Nr. 197 galiojimą iki 2006 m. gegužės 1 d., bet ne ilgiau, nei iki tol, kol šilumos vartotojai daugiabučiuose namuose teisės aktų nustatyta tvarka pasirinks kitą šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją, o jiems teisėtai atstovaujantys asmenys pasirašys su juo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartį ar darbo sutartį šių sistemų priežiūrai. Šis susitarimas yra galiojantis iki šiol.

15. Iš 2022 m. balandžio 22 d. UAB „Laukininkų valda“ statinio apžiūros akto Nr. 60 nustatyta, jog atlikta kasmetinė (duomenys neskelbtini) pastato apžiūra, kurios tikslas konstrukcijų ir inžinerinės įrangos būklės nustatymas. Apžiūros akte nurodyta, kad šalto vandentiekio paskirstomasis vamzdynas pažeistas korozijos, uždaromoji armatūra ir izoliacija dalinai nusidėvėjusi, keisti atskiri ruožai, stovų vamzdynas pažeistas korozijos. Karšto vandentiekio ir cirkuliacinės linijos paskirstomasis vamzdynas pažeistas korozijos, atskiri ruožai yra avarinės būklės, uždėta keletą sandarinimo apkabų, uždaromoji armatūra ir izoliacija dalinai nusidėvėjusi, stovų vamzdynas pažeistas korozijos.

16. Iš 2024 m. balandžio 23 d. UAB „Lamberta“ rašto dėl karšto vandens vamzdyno avarijos lokalizavimo (duomenys neskelbtini)nustatyta, kad 2024 m. balandžio 5 d. (duomenys neskelbtini)virtuvėje karšto vandens vamzdyno avarija lokalizuota užvirinant trūkusį stovą, rūsyje pakeistas minėto stovo nesandarus, pratekantis ventilis.

17. Iš liudytojos G. M. papildomų paaiškinimų nustatyta, kad 2018 m. spalio mėn. vyko balsavimas raštu dėl namo (duomenys neskelbtini)atnaujinimo darbų; 2019 m. spalio mėn. vyko balsavimas raštu dėl šalto ir karšto vandens, cirkuliacinės linijos ir nuotekų vamzdynų stovuose keitimo; 2024 m. rugsėjo mėn. vyko balsavimas raštu dėl daugiabučio namo vidaus šildymo sistemos modernizavimo.

18. Į bylą pateiktos nuotraukos prieš ir po trūkusio karšto vandens vamzdžio tvarkymo, kurį atliko UAB „Lamberta“.

19. Iš byloje pateikto 2019 m. spalio mėn. balsavimo raštu biuletenyje esančios papildomos informacijos nustatyta, kad administratorius po 2018 m. birželio mėnesio atliktos vamzdynų apžiūros nustatė, kad vamzdynas yra nusidėvėjęs, pažeistas korozijos, daug kur uždėtos sandarinimo apkabos. Taip pat dėl dažnų vamzdynų stovuose avarijų. Atsižvelgiant į avarinę vamzdynų būklę buvo paskelbtas balsavimas raštu dėl šalto/karšto vandens cirkuliacinės linijos ir nuotekų vamzdynų stovuose keitimo.

20. Iš byloje pateiktų UAB „Laukininkų valda“ gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) apžiūros aktų 2023-05-25 Nr. 62, 2023-10-12 Nr. 63, 2024-03-04 Nr. 64 nustatyta, kad visuose minėtuose apžiūros aktuose nurodyta, jog vandentiekio stovai bei paskirstomasis vamzdynas seni plieniniai, karšto vandens ir cirkuliacinės linijos dalinai užkalkėję, pažeisti korozijos, armatūra gali būti nefunkcionali, nes užkalkėjusi, pažymėta, jog rekomenduojama planuoti ir atlikti vamzdynų keitimo darbus.

21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žalos atlyginimo. Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės 419,21 Eur žalos atlyginimą, kurią ieškovė patyrė išmokėdama draudimo išmoką nukentėjusiajam asmeniui, trūkus atsakovės administruojamame daugiabučiame pastate, adresu (duomenys neskelbtini), karšto vandens stovui bute Nr. 55 ir apliejus nukentėjusiojo asmens buto Nr. 52 patalpas.

22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012). Nurodyta draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama vadovaujantis deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK nuostatomis (tarp jų ir šiai bylai aktualiais CK 6.246 - 6.249 straipsniais).

Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.

24. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

25. Remiantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga.

26. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas. Remiantis šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktu, bendrąja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe (pastato bendrojo naudojimo objektais), be kita ko, yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus).

27. Remiantis CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Pagal minėto straipsnio 8 dalį, bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus.

28. Nutarimo dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo (toliau – Nuostatos) 3 punkte nustatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (Nuostatų 4.4 punktas); rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas. Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą. Ūkinį planą tikslina pagal patalpų savininkų motyvuotas pastabas ir pasiūlymus, tvirtina, per 5 darbo dienas po patvirtinimo skelbia ir kopijas teikia patalpų savininkams Nuostatų 14.1, 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais (Nuostatų 4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (Nuostatų 4.6 punktas). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).

29. Pagal įvykio metu galiojusią STR 1.07.03:2017 (toliau – Reglamentas) 85 punkto redakciją įgyvendinant gyvenamųjų namų priežiūros privalomuosius reikalavimus valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę. Pagal nuolatinių stebėjimų, apžiūrų, statinio tyrimų ar ekspertizės, energijos vartojimo pastate audito ar pastato energinio naudingumo sertifikavimo ar šiluminės energijos sąnaudų analizės duomenis ir išvadas nustatytas pastebėtų defektų ir deformacijų šalinimo priemones ir namo atnaujinimo (remonto) darbus valdytojas teisės aktų nustatyta tvarka planuoja ir organizuoja šių priemonių ir darbų įgyvendinimą (Reglamento 95 punktas). Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir (ar) naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir (ar) gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (Reglamento 96 punktas).

30. Pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai yra siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų; laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus; profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas; išvengti statinių griūčių, o joms įvykus arba įvykus stichinėms nelaimėms, išvengti papildomų padarinių ir nuostolių; siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai (Reglamento 12 punktas). Nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinamos statinio pagrindinės konstrukcijos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, vizualiai tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, patalpų ir aplinkos sanitarinė būklė. Statinių periodines ir specializuotas apžiūras sudaro: kasmetinės statinio, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros, kurios atliekamos pasibaigus žiemos sezonui (atsižvelgiant į statinio naudojimo ypatumus ir prieš prasidedant žiemos sezonui); neeilinės apžiūros, kurios atliekamos po stichinių nelaimių (gaisrų, liūčių, uraganų ir pan.) statinio ar atskirų jo konstrukcijų griūties ir kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas konstrukcijų deformacijas, taip pat keičiantis Naudotojui ar techniniam prižiūrėtojui; kitos papildomos apžiūros, kurias nustatė statinio savininkas ar kurios yra numatytos kituose teisės aktuose. Esant ypatingam arba specifiniam poveikiui statiniams ir jų konstrukcijoms (agresyvi aplinka, aukšta temperatūra, sunkus kėlimo mechanizmų darbo režimas, smūgiai ir kita), be nuolatinių stebėjimų kas 10–15 dienų atliekamos bendrosios arba dalinės periodinės apžiūros (Reglamento 34, 38, 39 punktai). Techninio prižiūrėtojo siūlymu statinio apžiūras, tyrimus bei auditą Naudotojo lėšomis vykdo: kasmetines ir neeilines apžiūras – specialistų grupė (komisija), kurios vadovas privalo turėti bet kurios statybos techninės veiklos pagrindinės srities vadovo atestatą; esamo statinio tyrimus – Statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose numatyti asmenys; auditą – konsultavimo statybos klausimais paslaugas teikiančios įmonės, įstaigos ar organizacijos. Kasmetinių apžiūrų metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės statinio konstrukcijos, inžinerinė įranga, nustatomas esamo statinio tyrimų poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis, įvertinama nuolatinių stebėjimų kokybė. Statinio būklės įvertinimai nuolatinių stebėjimų ir apžiūrų metu aprašomi ir registruojami šiuose dokumentuose: nuolatinių stebėjimų – įrašais statinio techninės priežiūros žurnale (Reglamento 2 priedas), pažymint pastebėtus defektus ar pavojingas deformacijas arba tai, kad jų nerasta, numatomas priemones pastebėtiems defektams pašalinti; kasmetinių ir neeilinių apžiūrų – atitinkamos apžiūros akte (rekomenduojama akto forma pateikta 3 priede) ir įrašu statinio techninės priežiūros žurnale (Reglamento 42, 43, 44 punktai).

31. Gyvenamojo namo būklė ir jos atitiktis privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami, be kita ko, atliekant: nuolatinius stebėjimus pagal Reglamento 87.1.1 papunktį – techninis prižiūrėtojas; nuolatinius stebėjimus pagal Reglamento 87.1.2 papunktį organizuoja valdytojas, atlieka techninis prižiūrėtojas (Reglamento 88.1, 88.2 punktai). Gyvenamojo namo apžiūras atlieka: periodines (sezonines) apžiūras – techninis prižiūrėtojas, pagal kompetenciją pasitelkdamas namo inžinerinių sistemų techninius prižiūrėtojus ir kitus specialistus, dalyvaujant namo savininkų atstovui (jei išrinktas); specializuotas apžiūras – valdytojo sprendimu sudaryta ne mažiau kaip trijų specialistų grupė (komisija), kurios vadovas turi atitikti kvalifikacinius reikalavimus, suteikiančius teisę eiti atitinkamo statinio vienos iš pagrindinių statybos techninės veiklos sričių vadovo pareigas, specialistai – turėti atitinkamos srities inžinerinį techninį išsilavinimą (Reglamento 88.3 - 88.4 punktai).

32. Namo būklė įvertinama atliekant: nuolatinius namo būklės stebėjimus: ne rečiau kaip kartą per du mėnesius; dažniau kaip kartą per du mėnesius – Reglamento 35 punkte nurodytais atvejais atitinkamai pagal valdytojo, statinio apžiūras (periodines (sezonines) ar specializuotas) vykdančių asmenų (subjektų), savivaldybės administracijos, vykdančios statinio naudojimo priežiūrą, nustatytą dažnumą; periodines (sezonines) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras – pavasarį, pasibaigus šildymo sezonui (ne vėliau kaip iki einamųjų metų birželio 1 d.) ir rudenį, prieš prasidedant pastato šildymo sezonui, po namo parengties naujam šildymo sezonui akto pasirašymo (ne vėliau kaip iki einamųjų metų spalio 1 d.); specializuotas apžiūras – po stichinių nelaimių (gaisro, liūties, uragano, sprogimo ir kitų), namo ar jo dalių griūties, kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas namo konstrukcijų deformacijas, keičiantis valdytojui ir (ar) techniniam prižiūrėtojui; namo statybinius tyrimus – techninio prižiūrėtojo siūlymu; bendrąją namo, jo dalies (dalinę) ekspertizę – pagal apžiūrų išvadas; energijos vartojimo pastate auditą, pastato energinio naudingumo sertifikavimą – jeigu jie būtini pagal Statybos įstatymą ar dėl to priimtas namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas, analizuojant valdytojo ar šildymo ir karšto vandens sistemos techninio prižiūrėtojo pateiktus duomenis apie namo šiluminės energijos (kuro) sąnaudas ir jų santykį su maksimaliomis šilumos suvartojimo normomis daugiabučių namų butų ir kitų patalpų šildymui (Reglamento 87 punktas).

33. Atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai, nurodyti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų apraše, valdytojo parengtame vadovaujantis Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipine (pavyzdine) forma: namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė, fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis; fiksuojami ir vertinami namo savininkų (naudotojų) pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus. Periodinių (sezoninių) apžiūrų metu vertinami namo bendrojo naudojimo objektų būklės pokyčiai pasibaigus šildymo sezonui, jų remonto ar kitokio tvarkymo poreikis. Rudeninės apžiūros metu patikrinamas namo ir jo inžinerinių sistemų paruošimas šildymo sezonui ir nustatomos priemonės pastebėtiems trūkumams pašalinti. Periodinių (sezoninių) apžiūrų metu atliekami ir nuolatiniai stebėjimai. Atsakingas už apžiūrą asmuo apie apžiūrų metu nustatytas deformacijas, defektus, dėl kurių pažeidžiami esminiai statinių reikalavimai ir kyla pavojus aplinkai, žmonių gyvybei, sveikatai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, privalo nedelsdamas apie tai informuoti namo savininkus (naudotojus), valdytoją ir (ar) techninį prižiūrėtoją, jei jis nedalyvauja apžiūroje, savivaldybės administraciją, atsakingą už statinio naudojimo priežiūros vykdymą. Asmuo, kuriam pranešta apie namo, jo dalies avarinę būklę, turi nedelsdamas imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir namą nuo galimų pasekmių. Pagal nuolatinių stebėjimų, apžiūrų, statinio tyrimų ar ekspertizės, energijos vartojimo pastate audito ar pastato energinio naudingumo sertifikavimo, ar šiluminės energijos sąnaudų analizės duomenis ir išvadas nustatytas pastebėtų defektų ir deformacijų šalinimo priemones ir namo atnaujinimo (remonto) darbus valdytojas teisės aktų nustatyta tvarka planuoja ir organizuoja šių priemonių ir darbų įgyvendinimą (Reglamento 91–95 punktai).

34. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. 1-229 „Dėl pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ 20 punkte numatyta, kad daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos bei išorinių atitvarų (langų, durų, sienų, stogo ir pan.) priežiūrą (eksploatavimą) organizuoja ir už ją atsako bendrojo naudojimo objektų valdytojas, vadovaudamasis Aprašo 1 priede išvardytų teisės aktų nuostatomis.

35. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.07.03:2017 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013).

36. Nagrinėjamu atveju butas Nr. 52 buvo užlietas dėl virš jo esančiame bute Nr. 55 trūkusio karšto vandens vamzdžio, kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai, t. y. dėl bendrojo naudojimo objekto, kurį prižiūri atsakovė, trūkio, todėl, būtent jai tenka pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-225-642/2021).

37. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, ginčo šalių paaiškinimus ir vadovaudamasis aptartu teisiu reglamentavimu, daro išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog ji tinkamai įgyvendino daugiabučio gyvenamojo pastato karšto vandens vamzdyno priežiūrą. Tokia išvada darytina įvertinus aplinkybę, jog nors karšto vamzdyno apžiūros periodiškai buvo atliekamos daugiabučiame pastate, tačiau atsakovė jas atlikdavo tik dalinai. Iš atsakovės paaiškinimų matyti, kad daugiabutis gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo stebimas, buvo atliekamos apžiūros. Nagrinėjamu atveju atsakovė, atlikdama tiek kasmetines, tiek sezonines karšto vandens vamzdyno apžiūras vertino karšto vandens vamzdyno būklę einančią iki daugiabučio pastato butų. Į bylą pateikti statinio, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros aktai už laikotarpį nuo 2022-2024 metus, visuose juose atsispindi analogiškas karšto vandens vamzdyno būklės įvertinimas ir rekomendacija – karšto vandens ir cirkuliacinės linijos dalinai užkalkėję, pažeisti korozijos, rekomenduojama planuoti ir atlikti vamzdynų keitimo darbus (15-20 punktai). Tai, kad karšto vandens vamzdyno nusidėvėjimo problema jau buvo nustatyta 2018 m. patvirtina į bylą pateiktas liudytojos G. M. rašytinis įrodymas 2019 m. spalio mėn. balsavimo raštu biuletenis ir jame esanti namo administratoriaus papildoma informacija, kur nurodyta, kad po 2018 m. birželio mėnesio atliktos vamzdynų apžiūros nustatė, kad vamzdynas yra nusidėvėjęs, pažeistas korozijos, daug kur uždėtos sandarinimo apkabos, pažymėta, kad kyla dažnos vamzdynų stovuose avarijos (19 punktas). Pažymėtina, kad karšto vandens vamzdyno atkarpos einančios per daugiabučio pastato butus apžiūra niekada nebuvo atliekama. Byloje tokių duomenų nepateikta.

38. Šiuo atveju atsakovė vamzdyno atkarpos, einančios per butus, priežiūros nevykdymą grindė keliais skirtingais pagrindais. Pirmiausia nurodė, kad butai yra privati nuosavybė ir atsakovė negalinti patekti į šiuos butus. Antra, vamzdynas butuose yra paslėptas ir jo apžiūra yra apsunkinta. Ir trečia, teismo posėdžio metu atsakovės atstovo nurodyta, kad aptariamu ginčo laikotarpiu nebuvo poreikio vertinti per butus einančios vamzdyno dalies būklės. Teismo vertinimu vien tai, kad namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo stebimas, nepatvirtina, kad atsakovė vykdydama teisės aktuose nustatytas funkcijas ir atlikdama objektų priežiūrą elgėsi rūpestingai ir atidžiai. Minėta, kad jau 2018 m. buvo aišku, kad karšto vandens vamzdynas yra nusidėvėjęs ir jį reikia keisti, ši aplinkybė buvo patvirtinta ir tęsėsi atliekant apžiūras 2022-2024 metais. Akivaizdu, kad vien tik namo pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techninės būklės kasmetinių vizualinės apžiūros ir problemos identifikavimas negali pašalinti problemos neatliekant konkrečių veiksmų.

39. Atsakovės teigimu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, techninėje spintoje, prakiuręs karšto vandens stovas tokių pažeidimų sukelti negalėjo. Byloje nėra duomenų, kurioje konkrečioje vietoje įvyko vandens pratekėjimas. Tokius atsakovės teiginius paneigia byloje pateiktas 2024 m. balandžio 23 d. UAB „Lamberta“ raštas dėl karšto vandens vamzdyno avarijos lokalizavimo (duomenys neskelbtini), kur nustatyta, kad 2024 m. balandžio 5 d. (duomenys neskelbtini) virtuvėje karšto vandens vamzdyno avarija lokalizuota užvirinant trūkusį stovą.

40. Nagrinėjamu atveju, atsakovė teismui nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad namo bendraturčių buvo prašoma įsileisti atsakovės darbuotojus į butus karšto vandens apžiūrai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė poreikio daryti tokias apžiūras nematė, nepanašu, jog tokių apžiūrų atlikimas iš tiesų buvo kada planuotas. Teismas taip pat nesutinka su atsakove, kad nėra jokių įrodymų, kad vamzdynai 55 bute buvo avarinės būklės ir reikėjo keisti, kadangi atsakovė dar 2018 m. nustatė prastą vamzdyno būklę, ir vėlesnių apžiūrų metu teiktos rekomendacijos pastato savininkams dėl viso vamzdyno. Tokią atsakovės poziciją paneigia ir paties vamzdyno trūkimas pastato bute Nr. 55, kuris yra būtent netinkamo šio vamzdyno atkarpos būklės pasekmė.

41. Teismas atkreipia dėmesį, kad karšto vandens vamzdyno apžiūros tikslas yra nustatyti defektus ir šiuos pašalinti iki neigiamų padarinių atsiradimo. Pažymėtina, kad atsakovei apžiūrų metu nustačius, jog vandentiekio stovai bei paskirstomasis vamzdynas seni plieniniai, karšto vandens ir cirkuliacinės linijos dalinai užkalkėję, pažeisti korozijos, atsakovė būtų turėjo imtis priemonių pašalinti tokius padarinius, nelaukiant, kol vamzdynas ims trūkinėti ir padarys žalos butų savininkams.

42. Taigi, įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad 2024 m. balandžio 3 d. daugiabučiame gyvenamajame pastate, adresu (duomenys neskelbtini), karšto vandens vamzdis bute Nr. 55 trūko dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė neteisėtu neveikimu, o būtent karšto vandens vamzdyno atkarpos einančios per daugiabučio pastato butus būklės tinkamu neįvertinimu ir atitinkamų veiksmų neatlikimu.

Dėl padarytos žalos.

43. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tokiu atveju svarbu, jog padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016).

44. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad dėl aplieto buto Nr. 52 patyrė 419,21 Eur nuostolius. Patirtos žalos dydį ieškovė įrodinėja 2024 m. balandžio 8 d. turto apžiūros aktu Nr. 24/220-01510, iš kurio matyti, kad dėl įvykusios avarijos bute Nr. 52 buvo aplietos virtuvės tapetuotos lubos, virtuvės tapetuota siena, vonios kambario dažytos lubos; remonto sąmata Nr. Nr. 24/220-01510, iš kurios matyti, kad buto Nr. 52 lubų perdažymas – 68,56 Eur, lubų tapetų pakeitimas – 159,60 Eur, sienų apmušalų pakeitimas – 147,62 Eur, virtuvės baldų permontavimas – 82,00 Eur, patalpų padengimas plėvele, patalpų valymas, statybinių šiukšlių pakrovimas, išvežimas, vidaus pastolių sumontavimas, demontavimas – 51,42 Eur, bendra išlaidų suma 419,21 Eur; ir 2024 m. balandžio 15 d.. mokėjimo nurodymu, kuriuo ieškovė išmokėjo Buto Nr. 52 savininkui 419,21 Eur draudimo išmoką.

45. Byloje nėra ginčo, jog 2024 m. balandžio 3 d. įvykusios karšto vandens vamzdyno avarijos bute Nr. 55 metu buvo aplietos buto Nr. 52 patalpos. Atsakovė neginčijo ir 2024 m. balandžio 8 d buto Nr. 52 apžiūros metu nustatytų buto Nr. 52 defektų, atsiradusių dėl jo apliejimo. Byloje taip pat nėra duomenų, jog ieškovės sudaryta sąmata šalinant paminėtus defektus bute Nr. 52 yra neprotingo dydžio.

46. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovės patirtų nuostolių dydis yra lygus išmokėtos buto Nr. 52 savininkui draudimo išmokos dydžiui, tai yra 419,21 Eur (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Dėl priežastinio ryšio.

47. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su (ne)veikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013). Pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jai padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2020).

48. Nagrinėjamu atveju tarp atsakovės neteisėto neveikimo ir ieškovės patirtų nuostolių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Būtent dėl atsakovės nerūpestingumo buvo nekokybiškai atliekamos karšto vandens vamzdyno apžiūros, o tai nulėmė 2024 m. balandžio 3 d. vamzdyno trūkimą bute Nr. 55 ir žemiau esančio buto Nr. 52 patalpų apliejimą. Teismo vertinimu, jei atsakovė būtų buvusi aktyvi, apdairi, atidi ir rūpestinga, ji būtų galėjusi anksčiau nustatyti konkrečius karšto vandens vamzdyno dalies trūkumus ir organizuoti šių trūkumų pašalinimą, taip užkirsdama kelią žalos atsiradimui. Ieškovės patirti nuostoliai atsirado šalinant bute Nr. 52 atsiradusius padarinius dėl 2024 m. balandžio 3 d. įvykusios karšto vandens vamzdyno avarijos.

49. Šiuo atveju bylos duomenys leidžia pagrįstai nustatyti ir priežastinį ryšį tarp tinkamo atsakovės pareigų neatlikimo ir žalos atsiradimo (CK 6.247 straipsnis).

Dėl atsakovės kaltės.

50. Pabrėžtina, kad administraciniu aktu paskirtam bendrojo naudojimo objektų administratoriui, kaip šių objektų valdytojui, perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą, todėl už pareigų, susijusių su privalomųjų statinių priežiūros reikalavimų užtikrinimu, daugiabučio namo išsaugojimu, kurias vykdydamas administratorius sprendimus turi priimti savarankiškai, nevykdymą bendrojo naudojimo objektų administratoriui taikytina griežtoji atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų kolegijos 2024 m. liepos 4 d. nutarties Nr. e3K-3-146-403/2024 39 punktas).

51. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje atsakovės kaltė, nustačius kitas civilinės atsakomybės sąlygas, nenustatinėjama, ji preziumuojama.

52. Teismas įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad įvyko draudžiamasis įvykis, kurio metu buvo aplietas butas Nr. 52, todėl ieškovei, išmokėjusiai draudimo išmoką, perėjo teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens – atsakovės. Nustatytos visos civilinės atsakomybės taikymo atsakovei sąlygos, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas. Ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 419,21 Eur žalos atlyginimas.

Dėl procesinių palūkanų.

53. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio procesinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

54. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimiems nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011).

55. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

56. Ieškinį tenkinus, ieškovei prašant iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos 419,21 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. birželio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

57. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis).

58. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

59. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 22 Eur žyminis mokestis. Ieškinį patenkinus visiškai ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 22 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

60. Teismas šioje byloje patyrė 29,24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš atsakovės valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laukininkų valda“ 419,21 Eur (keturių šimtų devyniolikos eurų 21 ct) žalos atlyginimą, 6 (šešių) procentų metines procesines palūkanas už priteistą 419,21 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. birželio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22 Eur (dvidešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laukininkų valda“ 29,24 Eur (dvidešimt devynių eurų 24 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662, mokėjimo paskirtyje nurodyti – civilinėje byloje Nr. e2-968-838/2025.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus