Telšių apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai O. K., jos atstovui advokatui Albertui Kruminui

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis Akmenės rajone, Šventupių kaime, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, teistas 2012 m. kovo 21 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams; 2012 m. lapkričio 9 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu, teistumas išnykęs.

kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis BK 284 straipsnyje ir 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. V. pažeidė viešąją tvarką ir smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, o būtent :

2016 m. liepos 21 d. apie 14 val. 00 min. (duomenys neskelbtini) namo kieme, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu, piktybiškai tyčiodamasis išvadino necenzūriniais žodžiais O. K., konflikto metu rankomis sugriebė O. K. už kaklo, vieną kartą ranka trenkė jai į dešinį žandą ir vieną kartą kumščiu trenkė į pilvą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, po to ranka vieną kartą trenkė į nosį mažametei E. K., sukeldamas jai fizinį skausmą, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui.

2016 m. rugsėjo 8 d. akistatos tarp nukentėjusiosios O. K. ir įtariamojo S. V. protokole užfiksuota, jog abu proceso dalyviai akistatos metu patvirtino savo anksčiau duotus parodymus, jų nekeitė, įtariamasis neigė smurtavęs prieš O. K. (b. l. 120-121).

2016 m. spalio 13 d. akistatos tarp nukentėjusiosios E. K. ir įtariamojo S. V. protokole užfiksuota, jog abu proceso dalyviai akistatos metu patvirtino savo anksčiau duotus parodymus, jų nekeitė, įtariamasis neigė smurtavęs prieš O. K. ir E. K. (b. l. 124-125).

2016 m. spalio 13 d. akistatos tarp liudytojos A. T. ir įtariamojo S. V. protokole užfiksuota, jog abu proceso dalyviai akistatos metu patvirtino savo anksčiau duotus parodymus, jų nekeitė, įtariamasis neigė smurtavęs prieš O. K., o E. K. nurodė iš viso nematęs. Tačiau S. V. nurodė A. T. pagaliu sudavus jam į dešinę ranką, nors skausmo jis ir nejautė. A. T. neigė sudavusi S. V. (b. l. 128-129).

2016 m. spalio 13 d. akistatos tarp liudytojos Ž. I. ir įtariamojo S. V. protokole užfiksuota, jog abu proceso dalyviai akistatos metu patvirtino savo anksčiau duotus parodymus, jų nekeitė, įtariamasis neigė smurtavęs prieš O. K., o E. K. nurodė iš viso nematęs (b. l. 132-133).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Teismas įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, kad S. V. pateiktas kaltinimas, 2016 m. liepos 21 d. apie 14 val. 00 min. (duomenys neskelbtini) namo kieme, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu, piktybiškai tyčiodamasis išvadino necenzūriniais žodžiais O. K., konflikto metu rankomis sugriebė O. K. už kaklo, vieną kartą ranka trenkė jai į dešinį žandą ir vieną kartą kumščiu trenkė į pilvą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, po to ranka vieną kartą trenkė į nosį mažametei E. K., sukeldamas jai fizinį skausmą, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos analizė.

BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio saugoma vertybė yra viešoji tvarka, o nusikalstama veika, numatyta šiame įstatyme, kurios papildomu objektu yra sveikata, laisvė, orumas ir nuosavybė, apibūdinama kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas, sukėlęs įstatyme numatytus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. BK 284 straipsnis taip pat nurodo, kad šios nusikalstamos veikos būtinasis požymis – veikos padarymo vieta (viešoji vieta), taip pat įstatyme numatyta, kad nepagarba aplinkiniams ar aplinkai turi būti demonstruojama vienu iš BK 284 straipsnyje numatytų būdų – įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis ar/ir vandališkais veiksmais. Šie nusikalstamos veikos padarymo būdai alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno iš jų. Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 straipsnio 1 dalis) padaromas tiesiogine tyčia, todėl būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti. Taigi BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški, arba kitokie (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-895/2015).

Nežiūrint to, kad kaltinamasis S. V. savo kaltės neprisipažino, jo kaltę patvirtina posėdžio metu apklaustų nukentėjusiosios O. K., mažametės nukentėjusiosios E. K., liudytojų A. T., Ž. I. parodymais, bei rašytiniuose įrodymuose – įvykio vietos apžiūros protokole, parodymų patikrinimo vietoje, akistatų protokoluose užfiksuoti duomenys.

Pirmiausia pažymėtina, kad mažametė E. K. teisminio nagrinėjimo metu apklausiama specialiame vaiko apklausos kambaryje dalyvaujant tik teismo psichologei, parodė, kad dėdė S. paėmė mamai (nukentėjusiajai O. K.) už kaklo, trenkė ranka į veidą, pataikė į žandą, po to kumščiu trenkė į pilvą. E. K. nurodė, kad jai stovint šalia mamos ir dėdės, šis tyčia trenkė ir jai vieną kartą į nosį, kuo trenkė ji neatsimena, tačiau skaudėjo. (2017 kovo 22 d. teisiamojo posėdžio protokolas, b. l. 185-186). Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais mažametės nukentėjusiosios E. K. parodymais, kadangi duomenų, jog šios apklausos metu ji parodymus davė kieno nors įtakota, byloje nėra. Pati E. K. jokio motyvo apkalbėti S. V. neturi, parodė, kad dėdę Steponą pažįsta tik iš matymo, ankščiau jį yra mačiusi, jos parodymai duoti savanoriškai, dalyvaujant proceso dalyviams, dėstomi aiškiai, nuosekliai ir sklandžiai.

Nukentėjusioji O. K. teisme patvirtino, kad prasidėjus žodiniam konfliktui S. V. be jokios priežasties sugriebęs rankomis jos kaklą pradėjo smaugti, išsilaisvinus ir stumiant jo rankas nuo kaklo, S. V. kairės rankos delnu trenkė jai į dešinį skruostą ir dešinės rankos kumščiu – į pilvą. Taip pat trenkė šalia jos buvusiai mažametei dukrai, nors pati smūgio sudavimo nematė, tačiau atsisukusi pamatė dukrą, susiėmusią už nosies, verkiančią. Iš esmės tokias pačias aplinkybes apie konflikto pradžią, atliktus fizinius veiksmus (smaugimą, smūgių sudavimą į veidą, pilvą, smūgio sudavimą mažametei į nosį,) nukentėjusioji nurodė ne tik apklausta teisiamojo posėdžio metu, bet ir ikiteisminio tyrimo metu atliekamuose su ja veiksmuose, tiek parodymų patikrinimo metu, tiek akistatos su kaltinamuoju S. V. metu (b. l 32-36; 120-122.)

Tai, kad kaltinamasis elgėsi įžūliai, naudojo nukentėjusiųjų atžvilgiu smurtą patvirtina liudytojų A. T. ir Ž. I. parodymai. Liudytoja Ž. I. tiek apklausta teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 33-34) nurodė, kad kaltinamasis būdamas neblaivus pradėjo jas užgalioti, keturbučio gyvenamojo namo kieme, vaikų akivaizdoje šūkavo, jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, vėliau be jokios priežasties žodinio konflikto metu sugriebė nukentėjusiajai už kaklo ir ją smaugė, po to sudavė smūgius į veidą ir pilvą, o taip pat kumščiu sudavė mažametei E. K.. Liudytoja A. T. apklausta teisme nurodė analogiškas aplinkybes, patvirtindama, kad kaltinamasis vaiko akivaizdoje be jokios priežasties smaugė vaiko mamą, bei sudavė jai smūgius, o taip pat vieną kartą sudavė smūgį ir mažametei, dėl ko mergaitė pradėjo verkti. Liudytojų parodymai buvo nuoseklūs viso bylos tyrimo metu, analogiškus parodymus liudytojos buvo davusios ir ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas tyrėjos, parodymus jos patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje (b. l. 60-65; 73-78; 128-133), išliko nuoseklios akistatos metu bei duodamos parodymus teisme. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais liudytojų parodymais, jų parodymai iš esmės yra nuoseklūs, neprieštaringi, sutampa tiek su nukentėjusiųjų, tiek ir su kaltinamojo parodymais dalyje dėl įvykio pradžios, duomenų, jog apklausų metu jie parodymus davė kieno nors įtakoti, byloje nėra, jokio suinteresuotumo nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį byloje nenustatyta, tokių aplinkybių nenurodė ir kaltinamasis.

Teismas nesiremia liudytojų D. V. ir B. I. parodymais, ta apimtimi, jog nukentėjusiosioms kaltinamasis smūgių nesudavė, nukentėjusiosios O. K. nesmaugė, kadangi šiuos parodymus paneigia tiek nukentėjusiųjų, tiek aukščiau išvardintų liudytojų parodymai bei prieštarauja byloje surinktiems ir teisme ištirtiems rašytiniams įrodymams. Liudytoja D. V. yra kaltinamojo sugyventinė, todėl ji suinteresuota padėti jam išvengti atsakomybės, liudytoja B. I. apklausta teisme nurodė, kad tik išgirdusi kieme triukšmą, ji išėjusi pažiūrėti į kiemą matė konfliktuojančius kaltinamąjį ir nukentėjusią O. K. bei A. T., tačiau konflikto iki galo nestebėjo, grįžo į namus, atsižvelgiant į tai, jog liudytoja viso konflikto eigos nepertraukiamai nematė, teismas jos parodymais nesivadovauja, nes parodymai yra neinformatyvūs.

Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad keturbučio gyvenamojo namo kieme, dienos metu, atlikti smurtiniai kaltinamojo veiksmai nukentėjusiųjų atžvilgiu, matant kieme buvusiems mažamečiams vaikams, yra viešoji vieta. Įžūlūs veiksmai, kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, požymis, yra suprantami kaip neteisėti, agresyvūs ir aplinkinius šokiruojantys veiksmai, trikdantys visuomenės rimtį ir pažeidžiantys viešąją tvarką. Akivaizdu, kad fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį, yra įžūlūs veiksmai, kurie, be jokios abejonės, sukelia BK 284 straipsnyje numatytą pasekmę – visuomenės rimties sutrikdymą, kadangi fizinio smurto panaudojimo faktas viešoje vietoje, sukelia ten esančių žmonių sumaištį ir didelį išgąstį, todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamojo S. V. viešoje vietoje panaudotas fizinis smurtas nukentėjusiosios O. K. bei mažametės nukentėjusiosios E. K. atžvilgiu (smaugiant nukentėjusiąją O. K. bei suduodant jai smūgius į veidą bei pilvą jos mažametės dukters akivaizdoje, suduodant smūgį mažametei į nosį), buvo įžūlūs veiksmai, kuriais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis. Tokiais savo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiųjų atžvilgiu (smaugiant, suduodant smūgius), kaltinamasis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Be to, iš visų įvykio aplinkybių galima daryti išvadą, kad kaltinamasis S. V. savo elgesiu kūrė žmonių tarpusavio bendravimo normų nesilaikymo atmosferą, griovė tokius jo smurtinius veiksmus mačiusių asmenų saugumo jausmą, prieš kitą asmenį demonstravo jėgą, smurtaudamas iš esmės suprato, kad tai daro viešoje vietoje kitų asmenų, tame tarpe ir mažamečių vaikų, akivaizdoje (kaltinamasis neneigia, kad be mažametės nukentėjusiosios E. K. buvo ir liudytojos Ž. I. mažametė dukra), nepaisydamas jų teisėtų įstatymo ginamų interesų, todėl numatė, kad šiais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiosioms, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, įvykyje dalyvavę asmenys patirs tam tikrų išgyvenimų, sutriks įprasta viešoji tvarka.

Išnagrinėjus bylą nustatyta, jog kaltinamojo S. V. veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, požymiai, nes įžūliu elgesiu, tai yra kaltinamajam smurtaujant nukentėjusiosios O. K. atžvilgiu, smaugiant ją bei suduodant smūgius į veidą ir pilvą, suduodant smūgį mažamečiui vaikui į nosį kuriam dėl panaudoto fizinio smurto buvo sukeltas fizinis skausmas, kas buvo atlikta viešoje vietoje – daugiabučio (keturbučio) gyvenamojo namo kieme, matant pašaliniams asmenims – kitiems kieme bei namuose, kurie aiškiai dėl to jautėsi nemaloniai, sutrikdyti, išgąsdinti, dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, akivaizdžiai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Taip pat kaltinamojo veikoje yra ir nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, sudėtis, kadangi dėl jo panaudoto fizinio smurto mažamečiam nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, sukeltas fizinis skausmas.

Įrodymų visuma nustatyta, kad nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis privalėjo suprasti ir suprato, kad savo neteisėtus veiksmus atlieka viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, mažamečiams vaikams, suvokė, kad tai sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką, privalėjo suvokti ir suvokė, kad smaugdamas bei suduodamas smūgius nukentėjusiajai bei suduodamas smūgį mažamečiam vaikui gali jį sužaloti, sukelti jam skausmą ir to siekė. Kaltinamojo psichinį santykį su jo veika įrodo kaltinamojo veiksmų demonstratyvumas, nesugebėjimas susivaldyti. Kaltinamasis, S. V. būdamas suaugęs žmogus, žinojo, kad atsilikdamas smurtinius veiksmus, sukels fizinį skausmą, o atlinkdamas tokius veiksmus viešoje vietoje, matant mažamečiams vaikams, sutrikdys jų rimtį, todėl ne tik galėjo, bet ir privalėjo savo pyktį suvaldyti. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos baigtos, nes mažamečiui vaikui – nukentėjusiai E. K. buvo sukeltas fizinį skausmas, mergaitė verkė, jos nosis buvo paraudusi, įvykį matę asmenys buvo sutrikę, tai yra buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Tarp kaltinamojo pavojingos veikos – suduotų smūgių, ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiajai sukelto fizinio skausmo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kadangi sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką mažamečiui nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, kaltinamasis viena veika tuo pačiu metu padarė du nusikaltimus, kuriais buvo pažeisti skirtingi objektai, sukeltos skirtingos pasekmės, kaltinamojo veika turi būti kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. veikų, numatytų BK 284 straipsnyje ir BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Teismas, remdamasis surinktų ir išanalizuotų įrodymų visuma, daro išvadą, kad S. V. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje ir BK 140 straipsnio 3 dalyje (viešosios tvarkos pažeidimą ir fizinio skausmo sukėlimą mažamečiui asmens sveikatos sutrikdymą, fizinio skausmo jam sukėlimą).

Bausmės skyrimas

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo S. V. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis praeityje teistas, teistumas išnykęs, jo padaryti nusikaltimai priskirtini nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimai baigti, vienas iš nusikaltimų padarytas prieš mažametį asmenį. Kaltinamasis S. V. nedirba, registruotas darbo biržoje, nedarbo išmokos negauna ( 104-105), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 98-100), VšĮ Akmenės rajono psichikos sveikatos centre nesilankė, priklausomybių ligų registre neregistruotas (b. l. 107). Kaltinamasis kaltės nepripažįsta, nedirba, nurodė, kad jo turtinė padėtis sunki, jo atžvilgiu taip pat pareikštas civilinis ieškinys, kuriam sumokėti jis nurodė pinigų neturtinis, todėl teismas sprendžia, kad skirti jam finansinę bausmę nėra tikslinga, o išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti jam paskyrus BK 284 straipsnyje ir 140 straipsnio 3 dalyje numatytą bausmę – areštą, jos dydį nustatant mažesnį nei įstatymo numatytas šios bausmės rūšies vidurkis.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 116-117), pradėjus nuosprendžio vykdymą, panaikintina.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusioji O. K., savo ir mažametės nukentėjusiosios E. K. vardu civiliniu ieškiniu prašo jų naudai iš civilinio atsakovo kaltinamojo S. V. priteisti po 3000 Eur dydžio neturtinę žalą kiekvienai nukentėjusiajai. (b. l. 51-52). Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad nusikalstamos veikos metu tiek nukentėjusiajai O. K., tiek mažametei E. K. buvo sukeltas fizinis skausmas. Dėl šių sužalojimų abi nukentėjusiosios patyrė didelį fizinį skausmą. Po šio įvykio sutriko nukentėjusiųjų dvasinė pusiausvyra, išsivystė baimės jausmas, nuolat jaučia baimę, nerimą, naktimis kankina nemiga, geria raminamuosius vaistus, išgyvena dėl mažametės dukters sveikatos, jos patirtų išgyvenimų, patirto streso, nes dukra po šio įvykio miegodama naktimis blaškėsi ilgai, pabusdavo, jausdama baimę. Visos šios aplinkybės gali turėti įtakos mažametės nukentėjusiosios asmenybės formavimuisi ir vystymuisi. Pažymėjo, kad kaltinamasis jų neatsiprašė, nesiūlė atlyginti neturtinę žalą (b. l. 51-53).

Kaltinamasis S. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nesutinka su byloje pateiktu civiliniu ieškiniu, kadangi nukentėjusiųjų atžvilgiu smurto nenaudojo, be to, S. V. neturi galimybių sumokėti reikalaujamą 6000 Eur sumą, todėl civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo prašė atmesti.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos. Anksčiau ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiosioms dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo veiksmų. Tai reiškia, kad S. V. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias nukentėjusiojo savybes bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertybiniai sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami atlyginti asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros, nes nukentėjusiajam priteisiama piniginė kompensacija nėra dar viena bausmė žalą padariusiam asmeniui. Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas, priimdamas sprendimą tokią žalą atlyginti, siekia tik sudaryti materialias prielaidas kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai niekas negali atstoti. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus (ir galimus patirti ateityje) neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokį piniginį atlygį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą, būtų proporcingas siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Nagrinėjamu atveju teismas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir, nustatydamas nukentėjusiosioms padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad įvykio metu tiek nukentėjusiajai O. K., tiek mažametei E. K. buvo sukeltas fizinis skausmas, dėl kurio nukentėjusioms neabejotinai teko iškęsti tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus. Iš nukentėjusiosios O. K. parodymų matyti, kad dėl patirto fizinio smurto, ji kartu su mažamete dukra į medikus nesikreipė, gydėsi namuose, dėl patirto streso pati vartojo raminamuosius medikamentus, išgyveno dėl dukters patirto streso ir fizinio skausmo. Jos mažametė duktė patyrė ne tik fizinį skausmą, tačiau ir nerimą, baimę, kurią jaučia iki šiol, bijo sutikti kaltinamąjį. Apklausta mažametė nurodė, kad dėl kaltinamojo suduoto jai smūgio jai skaudėjo, šio įvykio pasekmių paaiškino, rodos, nejaučianti.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį nukentėjusioms O. K. ir E. K., teismas atsižvelgia ir į susiklosčiusios teismų praktikos šios kategorijos bylose dydžius, kur bylose, kurių aplinkybės panašios į nagrinėjamą atvejį (asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas ir nežymus sveikatos sutrikdymas), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 500 iki 2000 Lt (145 – 579 Eur) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2014, 2K-522/2013, 2K-267/2013, 2K-605/2011, 2K-144/2010, 2K-382/2009, 2K-316/2008).). Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką tokio tipo bylose yra priteisiami ženkliai mažesni neturtinės žalos dydžiai, netgi tuomet, kai viešosios tvarkos pažeidimu nukentėjusiajam sukeliamas ne tik fizinis skausmas, bet ir padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas. Vertinant nustatytas aplinkybes, nukentėjusiosioms neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo, pasikėsinus į jų sveikatą; veika padaryta prieš mažametį asmenį, dėl šių nusikalstamų veiksmų nukentėjusiosios patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinio pobūdžio išgyvenimų, t. y. nukentėjusioji O. K. buvo smaugiama, buvo suduotas smūgis į nosį ir sukeltas fizinis skausmas, išgąstis, tačiau liekamųjų reiškinių nenustatyta, bei atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis S. V. bedarbis, jo turtinė padėtis nėra gera, kartu atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, teismas sprendžia, kad nukentėjusiųjų prašomas priteisti kiekvienai po 3000 eurų neturtinės žalos dydis yra nepagrįstas ir neteisingas, neatitinka teismų praktiką šios kategorijos bylose bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Teismas sprendžia, kad protinga nukentėjusiųjų ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta nustačius, jog neturtinės žalos dydis nukentėjusiajai O. K. yra 250 Eur, mažametės nukentėjusiosios E. K. patirtą neturtinę žalą teismas vertina 400 Eur, kuri priteisina iš kaltinamojo S. V. mažametės nukentėjusiosios naudai, priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusiosios E. K. pilnametystės nustatant jos atstovę pagal įstatymą O. K. (CK 3.185 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

S. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir 140 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirti:

- pagal BK 284 straipsnį, - areštą 30 (trisdešimčiai) parų;

- pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, - areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 5 dalies 1 punkto pagrindu, paskirtąsias bausmes subendrinus apėmimo būdu, S. V. paskirti subendrintą bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio S. V. sulaikymo įsiteisėjus nuosprendžiui dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš S. V. 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų ) neturtinės žalos atlyginimo O. K. naudai ir 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo mažametės E. K. naudai, šių priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki nukentėjusiosios E. K. pilnametystės nustatant jos atstovę pagal įstatymą O. K..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.