Alytaus apylinkės teismo sprendimas

ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui V. V.,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) ieškinį atsakovei J. J., trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Alytaus miesto šeimos centras dėl motinos valdžios apribojimo laikino apribojimo pakeitimo į neterminuotą motinos valdžią

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nepilnametė J. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), yra J. J. ir M. Š. dukra. Nepilnametės tėvas M. Š. yra (duomenys neskelbtini) miręs (2024-02-12, DOK-23671). Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. rugpjūčio 23 d., sprendimu, civilinėje byloje Nr.e2-1317-558/2022, J. J. laikinai apribota motinos valdžia nepilnametės dukros J. Š. atžvilgiu bei iš motinos priteistas dukrai išlaikymas po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teisme padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. spalio 10 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. e2YT-6193-558/2022) nepilnametei J. Š. nustatyta nuolatinė globa bei paskirti nuolatiniai globėjai. Teismas konstatavo, kad motina nevykdė pareigos rūpintis vaiku, negalėjo užtikrinti būtiniausių nepilnamečio vaiko poreikių, atsisakė specialistų siūlomos pagalbos, su jais nebendradarbiavo, vengė nurodyti savo gyvenamąją vietą, sudarytus atvejo vadybos pagalbos planus vykdė iš dalies, nepilnametei dukrai neteikė išlaikymo. Minėtame teismo sprendime atsakovei buvo rekomenduojama gyventi skyrium su sugyventiniu T. M. dėl nepilnametės dukros saugumo, tačiau į šias rekomendacijas atsižvelgta nebuvo.

Atlikus paiešką Lietuvos teismų informacinėje sistemoje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2YT-9747-1167/2023 J. J. pareiškimą dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 4 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. e2A-35-653/2024) pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. e2YT-9470-1006/2024) paskirti nuolatiniai globėjai atleisti nuo nepilnametės J. Š. globėjų pareigų ir jos nuolatiniu globėju ir gaunamų lėšų administratoriumi paskirta BĮ Alytaus miesto šeimos centras.

Į bylą yra pateiktas Tarnybos 2023 m. balandžio 3 d. Nr. (duomenys neskelbtini) Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktas, kuriame nepilnametė J. Š. itin neigiamai atsiliepė apie motinos sugyventinį, nors pokalbio metu nebuvo mergaitės nieko papildomai klausiama apie T. M.. Minėtame Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte nepilnametė teigė, kad „su mama susitikti gali, bet kartu gyventi tai ne, niekada“. Taip pat minėtame akte mergaitė sako, „kad yra laiminga gyvendama su mama, su tėčiu ir su savo broliais“ (t. y. globėjai ir globėjų vaikai). Šios bylos nagrinėjimo metu, ieškovė buvo įpareigota išklausyti ir pateikti nepilnametės J. Š. nuomonę dabartiniu laikotarpiu. Nepilnametės J. Š. nuomonė buvo išklausyta 2024 m. lapkričio 11 d. Vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (2024-11-25, DOK – 46140). Minėtame akte nurodyta, kad su J. Š. buvo bendrauta jos nuolatinės globos vietoje. Mergaitė paaiškino, kad jai yra (duomenys neskelbtini) metų, ji atvykusi iš (duomenys neskelbtini), dabar gyvena (duomenys neskelbtini), kambaryje gyvena viena, jos mama yra J. J., ji gyvena kažkur netoliese, pas mamą namuose nėra buvusi. Su mama ir sese L., kuriai dabar yra (duomenys neskelbtini), spalio mėnesį buvo susitikusi 5 kartus. Mama jai skambina laidiniu telefonu beveik kasdien, klausia, kaip jai sekasi, tačiau neklausia vienintelio dalyko – ar ji nori gyventi pas mamą. Justina nurodė, kad nenori gyventi pas mamą, nes čia turi draugių, auklytės čia pačios geriausios, čia labai skanus maistas. Mama sakė, kad bandys ją susigrąžinti į šeimą.

Visos šios aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nepilnametės J. Š. nuomonė motinos atžvilgiu visiškai nepakito, tiek anksčiau, tiek dabartiniu momentu mergaitė jaučiasi saugi gyvendama su kitais asmenimis, bet ne su savo biologine motina.

VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centras (toliau – Centras) 2024 m. lapkričio 15 d. rašte Nr. SD – 4472 Dėl informacijos pateikimo nurodė, kad jų centre iki dabar atsakovės ir bendrai gyvenančio T. M. šeimai teikiamos socialinės priežiūros šeimoms paslaugos ir per laikotarpį nuo 2022 m. spalio 10 d. buvo suorganizuoti 6 atvejo vadybos posėdžiai (2024-11-25, DOK – 46140). Pagalbos plane buvo numatyta stiprinti ir atkurti atsakovei ryšį su dukra, stiprinti motinos gebėjimą savarankiškai rūpintis dukros poreikiais, sudaryti jai tinkamas gyvenimo sąlygas. Dėl atnaujinto ikiteisminio tyrimo bendrai gyvenančio T. M. atžvilgiu, buvo sustabdytas atsakovės bendravimas su dukra ir atnaujintas šis bendravimas tik 2024 m. balandžio 29 d. Minėtame rašte nurodyta, jog J. J. motyvacija susigrąžinti dukrą į šeimą buvo daugiau išorinė, laikytis bendravimo su dukra plano ją nuolat reikėjo raginti, su vaiku dirbę specialistai stebėjo silpną mamos ir dukros ryšį, daugiau bendravo telefonu, gyvas susitikimas įvyko tik keletą kartų. Nurodoma, kad atsakovė neįgyvendino ir kitų pagalbos plane numatytų įsipareigojimų, per visą laikotarpį nesidomėjo dukros ugdymo procesu, sveikatos priežiūra, laisvalaikiu, neįrengė jai asmeninės erdvės. Šeima (J. J., T. M. bei jų dukra L. M.) iki dabar gyvena nuomojamame vieno kambario 21 kv. m. bute (tame pačiame kambaryje įrengta virtuvė, stovi sofa/lova, vaikiška lovytė, kavos staliukas, 1 rūbų spinta, spintelė, komoda). 2024 m. vasario 7 d. atsakovės ir jos sugyventinio šeimoje gimus dukrai L. M. buvo vertinta kūdikio situacija, dėl gauto pranešimo iš ligoninės. Pranešime buvo nurodyta, kad atsakovė buvo konsultuota psichologo, nes norėjo eiti į namus, nepasibaigus gydymui, stebėta jos asmeninės higienos įgūdžių stoka, socialinių įgūdžių deficitas rūpinantis naujagimiu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė nuo 2024 m. gegužės 21 d. priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai J. Š. neteikia (2024-11-25, DOK – 46140). Atsakovė yra vaiko priežiūros atostogose, šeimoje (duomenys neskelbtini) gimė L. M.. Iki gimstant vaikui atsakovė nuo 2023 m. vasario 2 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), šiuo metu ji gauna socialines išmokas, kurių suma sudaro 347,60 Eur, neatskaičius mokesčių (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis). Atsakovė nurodo, kad tinkamai prižiūri savo mažametę dukrą bei šioms aplinkybėms pagrįsti pateikė į bylą nepilnametės L. M. medicininių dokumentų išrašą apie vaiko priežiūrą (2024-12-02, DOK – 47238), todėl galinti auginti ir antrąją savo dukrą bei tinkamai ja pasirūpinti, tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos dalykas yra neterminuotas motinos valdžios apribojimas nepilnametės J. Š. atžvilgiu ir teismas individualiai vertina visas aplinkybes, susijusias su šiuo vaiku, todėl dėl kito atsakovės vaiko teismas plačiau nepasisako, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Įvertinus aukščiau nurodytus duomenis, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, nepilnametės J. Š. nuomonę, teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovės elgesys ir veiksmai neįrodo jos siekio susigrąžinti nepilnametę dukrą, nes atsakovė tik raginama socialinių darbuotojų, jos sugyventinio T. M. atlieka būtinus veiksmus siekiant susigrąžinti dukrą, vadinasi asmeninės iniciatyvos iš atsakovės pusės nėra. Teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos I. U. ir L. B., kurios teikia atsakovės šeimai socialines paslaugas, patvirtino, kad atsakovė pati savarankiškai priimti sprendimų negeba, juos vykdo tik paraginta T. M..

Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-9747-1167/2023, kurioje 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimu buvo atmestas J. J. pareiškimas dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo, sprendimo 21 punkte konstatavo, kad iš 2023 m. birželio 26 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad T. M. atžvilgiu 2010 m. sausio 14 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 3 dalį (seksualinis prievartavimas), 2014 m. lapkričio 24 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (turto sunaikinimas ar sugadinimas). T. M. teistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nuosprendžiu (įsiteisėjo 2015 m. liepos 14 d.) pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (turto sunaikinimas ar sugadinimas); Prienų rajono apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. baudžiamuoju įsakymu (įsiteisėjo 2018 m. balandžio 9 d.) pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas). Be to, T. M. atžvilgiu 2021 m. kovo 19 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 140 straipsnio 2 ir 3 dalis (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) ir BK 153 straipsnio 1 dalį (jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas), kadangi buvo gautas (duomenys neskelbtini) mokyklos pranešimas apie galimą smurtą mažametės J. Š. atžvilgiu. 2022 m. gegužės 12 d. šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesant padarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 2023 m. liepos 3 d. Tarnyba priėmė sprendimą stabdyti J. J. bet kokį bendravimą su savo biologine dukra, kol nepaaiškės aplinkybės dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujinimo. 2023 m. liepos 13 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atnaujintas.

2024 m. balandžio 19 d. prokuroro nutarimu minėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (2024-10-02, DOK – 38293). Pažymėtina, nors ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. balandžio 19 d. prokuroro nutarimu T. M. atžvilgiu pagal BK 140 straipsnio 2 ir 3 dalis (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) ir BK 153 straipsnio 1 dalį (jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas) buvo nutrauktas, tačiau iš minėto nutarimo turinio matyti, kad Globos namų (duomenys neskelbtini) psichologinio įvertinimo išvadose (tyrimo laikotarpis nuo 2021-03-29 iki 2021-03-31; nuo 2021-05-31 iki 2021-06-02) nurodyta, jog neatmetama tikimybė, kad J. Š. patyrė seksualinę prievartą (2024-10-02, DOK – 38293).

Teismo posėdžio metu atsakovei uždavus klausimą, kodėl dukra taip neigiamai atsiliepia apie T. M., ši atsakė, kad mergaitė buvo išgąsdinta savo biologinio tėvo ((duomenys neskelbtini) mirė), kuris piktnaudžiavo alkoholiu. Šie argumentai yra neįtikinami, nes visų pirma, tokia versija atsirado tik šios bylos nagrinėjimo metu, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendime, išnagrinėtoje civilinėje byloje e2YT-9747-1167/2023 dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo J. J. duodama paaiškinimus toje byloje kaltino kitus asmenis, bet ne velionį nepilnametės biologinį tėvą, o būtent nurodė, kad „mergaitė yra primokinta, kaip kalbėti, ir yra nuteikinėjama prieš sugyventinį“. Visos šios aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad būtent nepilnametės J. Š. nenorą gyventi motinos namuose sąlygojo neigiamos T. M. įtakos, galimų vaiko neigiamų išgyvenimų jo atžvilgiu. Tiek anksčiau, tiek ir šiuo metu nepilnametė J. Š. į motinos namus grįžti nenori.

Pagal EŽTT praktiką, geriausi vaiko interesai reikalauja užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, taip pat turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimas byloje P. prieš (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. 19554/09, 79 punktas). Nacionalinėje teisėje geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą.

Minėto straipsnio 2 punktas taip pat nustato, kad, priimant sprendimus dėl vaiko gerovės, turi būti vadovaujamasi biologinės šeimos prioriteto principu – priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, turi būti atsižvelgiama į vaiko prigimtinę teisę augti biologinėje šeimoje ir išsaugoti giminystės ryšius, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Vaikų ir tėvų atskyrimas prieš jų valią galimas tik kraštutiniu atveju, kai, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, tai yra neišvengiama ir būtina, siekiant apsaugoti vaiką nuo realaus pavojaus jo fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba reikšmingos žalos jo sveikatai atsiradimui, ir nėra galimybių vaiko apsaugoti kitais būdais.

Taigi kasacinio teismo išaiškinta, kad, atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje. Tuo tikslu turi būti atsižvelgiama į: 1) vaiko nuomonę; 2) vaiko identiškumo išsaugojimą; 3) šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą; 4) vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020, 32 punktas).

Įstatymų leidėjas nustatė du alternatyvius tėvų valdžios apribojimo būdus: laikiną ir neterminuotą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Vienas esminių laikino ir neterminuoto tėvų valdžios apribojimo skirtumų yra tas, kad, apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis), tokiu atveju biologinių tėvų valdžia nebegali būti atkurta.

Tėvų pareiga rūpintis ir auklėti vaikus yra privaloma. Nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Kiekvienu atveju tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais vaikų interesams.

Nagrinėjamu atveju nors ir yra nustatyta, kad atsakovė palaiko ryšį su dukra, kasdien jai skambina, š. m. spalio mėnesį 5 kartus buvo susitikusi, įrašyta į eilę asmenų socialiniam būstui gauti, lankė tėvystės įgūdžių mokymus, tačiau visų pirma pažymėtina tai, kad motinos elgesio keitimosi aplinkybė laikytina įrodyta, tik tada jei nustatoma nuolatinio pobūdžio pastanga vykdyti motinos pareigas. Todėl rūpinimusi CK 3.180 straipsnio 3 dalies prasme nelaikytinas vien epizodinis motinos prisidėjimas prie vaiko išlaikymo (nuo 2024 m. gegužės mėnesio išlaikymo neteikia) ar socialinių darbuotojų ar sugyventinio skatinimas dukrą lankyti, nes tėvų valdžia visų pirma yra pareigų vaikui visetas ir suponuoja visapusišką vaiko sveiką vystymąsi užtikrinančių poreikių patenkinimą.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė nėra pasirengusi vykdyti motinos pareigas ir turi tam tikras sąlygas (atsakovės šeima gyvena vieno kambario, bendrabučio tipo bute, kurio plotas 21 kv. m., tame pačiame kambaryje gyvena ir atsakovės sugyventinis su kuriuo mergaitė jaučiasi nesaugi). Nuo Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1317-558/2022, kuriuo atsakovei laikinai apribota motinos valdžia iki šio sprendimo priėmimo dienos yra praėjęs ilgas laiko tarpas, t. y. dveji metai ir keturi mėnesiai, per kurį nors ir yra pastebima minimali pažanga atsakovės elgesyje, tačiau duomenų, kad būtų nustatytas nuoseklus motinos elgesio pasikeitimas, byloje nėra, t. y. atsakovė iki šiol nėra sudariusi tinkamų (duomenys neskelbtini) metų dukrai gyvenimo sąlygų (kaip nurodyta aukščiau 21 kv. m. ploto kambaryje šiuo metu gyvena trijų asmenų šeima). Taigi, nors atsakovė paraginta socialinių darbuotojų bendrauja su dukra, retkarčiais ją aplanko, tačiau bylos medžiaga patvirtina tai, kad atsakovė nėra pasiruošusi pati savarankiškai auginti dukros, t. y. iki galo pasirūpinti jos fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu, pasirūpinti jos sveikata, poreikiais ir juos atliepti. Nors atsakovė stengiasi vykdyti specialistų nurodymus, tačiau, teismo nuomone, vien atsakovės minimalių pastangų šiuo atveju nebepakanka. Todėl dar kartą akcentuotina, kad atsakovė nerodo asmeninės iniciatyvos dukros susigrąžinimo atveju, be to, byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių faktines aplinkybes apie vaikui sukurtą tinkamą ir saugią aplinką, socialinę gerovę, kadangi pati gyvena sugyventinio nuomojamame vieno kambario, bendrabučio tipo bute ir yra jo išlaikoma.

Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Vien tai, kad tėvas (motina) galbūt pradėjo keisti savo elgesį (nevykdė pareigos rūpintis vaiku, negalėjo užtikrinti būtiniausių nepilnamečio vaiko poreikių, buvo rekomenduojama gyventi skyriumi nuo sugyventinio dėl dukros saugumo, dažniau susitikti su vaiku) bylos dėl tėvų valdžios apribojimo nagrinėjimo teisme metu, nėra pagrindas nuspręsti, kad jo elgesys yra stabilus, pastovus ir duodantis realių rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 32 punktas). Taigi tai, kad atsakovė įrašyta į eilę asmenų socialiniam būstui gauti (įrašyta 300 numeriu), bendrauja su vaiku, vertintina teigiamai, tačiau šiuo metu akivaizdu, kad ji negali savo asmenine iniciatyva užtikrinti tinkamą ir saugią aplinką vaikui.

Į bylą pateiktų įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovė nėra pasiruošusi pati savarankiškai auginti dukrą, todėl darytina išvada, kad atsakovė negali užtikrinti tinkamos vaiko priežiūros, t. y. tinkamai ja pasirūpinti ir materialiai išlaikyti. Teismas daro išvadą, kad atsakovei neturint būtinųjų socialinių, tėvystės įgūdžių ir įvertinant tai, kad atsakovė lankė tėvystės įgūdžių mokymus, kurie, įvertinus visą bylos medžiagą nedavė teigiamų rezultatų (atsakovė nesupranta dukros emocinių poreikių, kad dukra bijo sugyventinio, tačiau tą baimę bando ignoruoti, pati savarankiškai be sugyventinio, socialinių darbuotojų pagalbos negali įgyvendinti motinos valdžios), yra daroma ypatinga žala vaiko vystymuisi (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Byloje esantys duomenys (VšĮ (duomenys neskelbtini) 2024-11-15 raštas Nr. SD-4472, Alytaus miesto šeimos centro 2024-11-20 raštas Nr. S-577, 2024-04-24 Pagalbos planas ir kt.) suteikia pagrindą išvadai, kad šiuo metu atsakovė nėra pajėgi pasirūpinti vaiku, ir, atsižvelgiant į jo fizinio ir psichinio saugumo poreikį, į tai, kad atsakovė Pagalbos plane nurodytų veiksmų laikosi tik iš dalies, vaiko gyvenimas kartu su atsakove neatitiktų geriausių vaiko interesų. Teismo vertinimu, byloje surinktų duomenų visuma nesudaro pagrindo manyti, kad padėtis gali pasikeisti CK 3.180 straipsnio 2 dalies prasme.

Nustačius minėtas faktines aplinkybes bei nesant byloje objektyvių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, teismas daro išvadą, jog nepilnametės J. Š. interesai vystytis saugioje bei sveikoje aplinkoje yra pažeidžiami, todėl turi būti ginami taikant neterminuoto motinos valdžios apribojimo institutą (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Teismas pažymi, kad tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Apribojus motinos valdžią, motinai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu. Motinai, jei tai nekenkia vaikų interesams, išlieka teisė matytis su vaikais (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Neterminuotai apribojus tėvų valdžią vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas.

Ieškinį patenkinus, atsakovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos atlyginamos iš valstybės biudžeto (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu nustatytą laikiną motinos valdžios apribojimą J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu į neterminuotą motinos valdžios apribojimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.