- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-08-23
- Bylos Nr.
- e2-1317-558/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00267-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Knezevičienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- J. J.
- Trečiasis asmuo
- Alytaus miesto šeimos centras
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. T.,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei J. J., trečiajam asmeniui Alytaus miesto šeimos centras dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) neterminuotai apriboti motinos valdžią J. J., gim. 1989-12-03, nepilnametės dukros J. Š., gim. 2013-03-15, atžvilgiu; 2) priteisti iš atsakovės J. J., gim. 1989-12-03, išlaikymą nepilnametei dukrai J. Š., gim. 2013-03-15, po 200 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad pinigais disponuos vaiko globėjas, uzufrukto teise; 3) nustatyti nepilnametės J. Š., gim. 2013-03-15, gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo laikinosios globėjos R. M. šeimoje, pagal jos gyvenamąją vietą.
Ieškinyje nurodoma, kad atsakovė J. J. turi nepilnametę dukrą J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvenančią laikinosios globėjos šeimoje. Nepilnametės tėvas M. Š. miręs. Atsakovės J. J. šeima dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinoma nuo 2014 metų. Socialinės paramos informacinės sistemos (SPIS) duomenimis J. J. šeima nuo 2014-02-06 iki 2017-03-27 dėl socialinių įgūdžių stokos, vaiko nepriežiūros buvo įrašyta į Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šeimai nuo 2018-10-17 VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centre (toliau - Socialinių paslaugų centras) taikoma atvejo vadyba, šeimoje lankosi ir socialines paslaugas teikia socialiniai darbuotojai. 2021-03-03 Socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja N. R. pranešė, kad lankantis J. J. šeimoje, kilo įtarimas, kad J. J. sugyventinis, gyvenantis kartu, netinkamai elgiasi su nepilnamete J. Š., taip pat 2021-03-19 gautas A. D. mokyklos raštas, kuriame nurodyta, kad J. Š. mokytojos padėjėjai papasakojo, kad namuose ją skriaudžia motinos sugyventinis. Skyriaus darbuotojai, įvertinę turimą informaciją, pabendravę su nepilnametės motina J. J., 2021-03-04 bei 2021-03-22 atliko vaiko situacijos vertinimus, kurių metu buvo nustatyti rizikos ir apsaugos veiksniai: vaikas neapsaugomas nuo alkoholio savo gyvenamojoje aplinkoje; nepakankamos vaiko atstovo žinios ir įgūdžiai apie vaiko raidą ir brandą. Atlikus situacijos vertinimus nustatyti apsaugos veiksniai, t. y. šeimai teikiamos socialinės paslaugos, motina J. J. alkoholio nevartoja, stengiasi apsaugoti dukrą, draudžia sugyventiniui vartoti alkoholį, motina priima pagalbą, bando keisti situaciją. Socialinių paslaugų centre 2021-03-12 bei 2021-03-31 vyko atvejo nagrinėjimo posėdžiai, buvo sudaryti Pagalbos planai. Atvejo nagrinėjimo posėdžiuose dalyvavę specialistai išsakė nuomonę, kad J. J. trūksta socialinių įgūdžių rūpintis nepilnamete dukra, mergaitė ne visada išleidžiama į mokyklą. Mergaitė turi ne visas mokymuisi reikalingas priemones, ne visada turi priešpiečius, nes mergaitės teigimu, mama ne visada turi ką įdėti. Motinai J. J. buvo siūloma kartu su nepilnamete dukra apsigyventi Krizių centre, kadangi turėtų galimybę kreiptis dėl socialinio būsto gavimo, būtų galimybė deklaruoti gyvenamąją vietą Alytaus mieste, šeimai būtų suteikta daugiau galimybių ir pagalbos priemonių, tačiau J. J. nesutiko kartu su nepilnamete dukra apsigyventi Krizių centre. Specialistai aktyviai lankėsi šeimoje, lankymosi metu pastebėjo, kad situacija nesikeičia, namuose trūksta švaros ir tvarkos, trūksta maisto, motina neturi pinigų. Globos namų „Užuovėja“ specialistė rekomendavo J. J. su dukra laikinai apgyvendinti Krizių centre. Tam, kad galėtų būti apgyvendintos Krizių centre, buvo užregistruotos atlikti Covid nustatymo testą, apie užregistravimą motina iš anksto buvo informuota atvejo nagrinėjimo posėdžio metu. Tačiau atsakovė nenuvyko atlikti Covid tyrimo testo. Socialinė darbuotoja dirbanti su atsakovės šeima, 2021-03-31 norėjo susiekti su atsakove, tačiau socialinės darbuotojos telefono numeris buvo užblokuotas. Nors iš anksto atsakovė buvo informuota apie tai, kad 2021-04-01 socialiniai darbuotojai atvyks pasiimti atsakovės su dukra, tačiau atvykus minėtą dieną atsakovė nebuvo rasta, telefonu neatsiliepė. Buvo nuspręsta nepilnametę J. Š. paimti iš nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendinti Alytaus miesto šeimos centro Bendruomeniniuose vaikų globos namuose.
2021-04-02 atsakovė bendraudama su Skyriaus darbuotojais nurodė, kad atsisakė gyventi Krizių centre, nes nori gyventi savarankiškai ir rūpintis dukra, namuose kiek įstengia tiek susitvarko. Sugyventinis kartu negyvena, bendrauja telefonu, padeda materialiai, jis perveda pinigų į banko sąskaitą, atsakovė ieškosi kito darbo bei būsto. 2021-04-02 Skyriaus darbuotojai atliko vaiko situacijos vertinimą, kurio metu nustatyti rizikos ir apsaugos veiksniai, kurių atsiradimas siejamas su tuo, kad dėl motinos sugyventinio pradėti du ikiteisminiai tyrimai, nukentėjusiomis pripažintos atsakovė bei nepilnametė dukra, motinos sugyventinis piktnaudžiauja alkoholiu, į namus parsiveda neblaivių asmenų, motina negeba atliepti mergaitės pagrindinių poreikių, motinai trūksta itin socialinių įgūdžių, namuose nuolat trūksta švaros, tvarkos, maisto, neturi pastovių nuolatinių pajamų, neužtikrina, kad mergaitė turėtų aprangą, atitinkančią jos amžių, sezoniškumą, mokykloje mergaitė nuolat neturi reikalingų ugdymo priemonių. Skyriaus darbuotojams nustačius rizikos veiksnius, nepilnametei J. Š. buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis, tačiau vaiko laikinosios priežiūros priemonė netaikyta, nes atsakovė Skyriaus darbuotojams nenurodė asmenų, galinčių laikinai prižiūrėti vaiką ir atsisakė, kad laikinoji priežiūra būtų nustatyta socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje – Socialinių paslaugų centro Krizių centre. Nesant galimybės taikyti vaiko laikinosios apsaugos priemonę, buvo priimtas sprendimas paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą ir vaiką laikinai apgyvendinti saugioje aplinkoje – Alytaus miesto šeimos centro Bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. balandžio 16 d. nutartimi leido paimti nepilnametę J. Š. iš vaiko motinos J. J.. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021-04-26 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnametei J. Š. nuo 2021-04-20 nustatyta laikinoji globa globėjos šeimoje. Iš Socialinių paslaugų centre sudarytų Pagalbos planų matyti, kad nuo nepilnametei J. Š. laikinosios globos nustatymo, t. y. nuo 2021-04-20 įvyko 4 Atvejo nagrinėjimo posėdžiai. Iš Atvejo nagrinėjimo posėdžių metu sudarytų Pagalbos planų matyti, kad situacija J. J. šeimoje nesikeitė. Pagalbos plane numatytas pagalbos priemones vykdė iš dalies. J. J. nebendrauja su socialiniais darbuotojais, nurodytu gyvenamosios vietos adresu namuose nerandama, socialinės darbuotojos telefoną užblokavusi. Todėl J. J. šeimai nuo 2021-10-15 sustabdytas socialinių paslaugų teikimas ir atvejo vadybos procesas. Iš sudarytų Pagalbos planų matyti, kad atsakovė J. J. dirbo atsitiktinius darbus, oficialiai nedirbo, Užimtumo tarnyboje neregistruota. Psichologo konsultacijose nedalyvavo, pas psichiatrą nesilankė, nepilnametei dukrai išlaikymo neteikė. Su dukra Justina bendravo pagal Globos centre sudarytą bendravimo grafiką, paskutiniu metu su dukra nebendrauja, kadangi nepilnametė dukra atsisako bendrauti su motina. Atsižvelgiant į tai, kad J. J. Pagalbos plane numatytus įsipareigojimus vykdė tik iš dalies, su socialine darbuotoja nebendradarbiauja ir nebendrauja, į tai, kad motina neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, Užimtumo tarnyboje neregistruota, neturi nuolatinio darbo ir pajamų.
Šalies argumentai
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė V. T. teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytus motyvus, nurodė, kad nuo 2018 m. spalio 17 d. taikomas atvejo vadybos procesas, šeimoje lankėsi socialiniai darbuotojai, šeimoje teikiamos paslaugos. Nors akcentuojama, kad vaikas paimtas dėl T. M. galimai padarytos veikos, tačiau esminis dalykas dėl ko buvo mergaitė paimta iš motinos - galimas nusikalstamos veikos padarymas. Atsakovei buvo sudarytos visos sąlygos auginti dukrą, nors sugyventiniui buvo pareikšti įtarimai, paskirtos kardomosios priemonės. Atsakovei du kartus siūlyta apsigyventi Krizių centre, kuriame būtų buvus suteikta galimybė gauti socialinį būstą, tačiau šia galimybe nepasinaudojo, toliau gyveno su sugyventiniu. Po nepilnametės paėmimo iš motinos, buvo sudarytas Pagalbos planas, tačiau motina nedėjo pastangų, kad vaikas sugrįžtų į biologinę šeimą: socialinių darbuotojų telefonai buvo užblokuoti, gyvenamosios vietos adresas iki šios dienos nežinomas. Jeigu teismas atmestų ieškinį bei nuspręstų grąžinti vaiką į biologinę šeimą, jie nežinotų kokiomis sąlygomis gyventų mergaitė. Nuo laikinosios globos nustatymo praėjęs nemažas laiko tarpas, yra galimybė motinai susigrąžinti vaiką į biologinę šeimą, tačiau motina turi dėti visas įmanomas pastangas, bendradarbiauti tiek su Socialinių paslaugų centro specialistais, tiek su globos centro specialistais. Motina, pačioje pradžioje, kai tik mergaitė buvo paimta, kreipėsi į globos centrą dėl bendravimo, tačiau praėjus laiko tarpui pati mergaitė atsisakė bendrauti su motina, kuri per šiuos metus dėl bendravimo su dukra kreipėsi tris kartus. Atsakovė nedėjo pastangų susigrąžinti dukrą, kaltino visus darbuotojus bei specialistus, kad mergaitę primokė, nuteikė, motina savo veiksmuose kaltės nemato. Mergaitė buvo apleista, tirta raidos centre, raidos centras pateikė rekomendacijas, kuriose nurodyta, kad būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę, organizuojant susitikimus su vaiko motina, mergaitei atsisakius bendrauti susitikimai nevyko. Raidos centro specialistai nepilnametei nustatė emocijų sutrikimus vaikystėje, problemas su įtariamu seksualiniu vaiko išnaudojimu, kurį galėjo įvykdyti artimos aplinkos asmuo. Motina nebendradarbiauja, nedirba, nors pateikė į bylą pajamas iš sezoninio darbo, tačiau yra jauno darbingo amžiaus, todėl tokios pajamos nėra pakankamos išlaikyti šeimą. Iš Užimtumo tarnybos gautos informacijos, matyti, kad pati atsakovė nutraukė teikiamas paslaugas ir darbo paiešką. Po kiekvieno susitikimo su motina, mergaitė prastai miegodavo, prastai jausdavosi, globėjai reikdavo padaryti tam tikrą įdirbį, kad vaikas atsistatytų.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad sutinka iš dalies su pareikštu ieškiniu. Nurodė, kad yra nepilnametės dukros J. Š. motina. Pati savarankiškai dukrą augino iki 2021-04-02. Rūpinosi dukra, dėjo visas pastangas, kad jai nieko netrūktų, priėmė socialinių darbuotojų ir kitų su jos šeima dirbančių specialistų teikiamą pagalbą. Dukrą labai myli, labai jos pasiilgsta, nori ją auginti ir rūpintis kasdiene jos priežiūra. Dukra 2021-04-02 Vaiko laikino apgyvendinimo aktu Nr. 11VLA-89 pagrindu, buvo laikinai apgyvendinta Alytaus miesto šeimos centro Bendruomeniniuose vaikų globos namuose remiantis subjektyviais su jos šeima dirbusių vaiko gerovės specialistų vertinimais ir deklaratyviais teiginiais, kad neva namuose lankosi pašaliniai asmenys, namuose trūksta švaros, maisto, dukra nėra aprūpinta visomis reikalingomis ugdymo priemonėmis. Šių subjektyvių vertinimų pasėkoje, vaiko gerovės specialistai neradę galimybės jos dukrai taikyti laikinosios priežiūros priemonę, priėmė sprendimą paimti vaiką iš jos ir lakinai apgyvendinti saugioje aplinkoje. Negana to, specialistai dėjo visas pastangas, kad jos ir dukros ryšys toltų ir galiausiai nutrūktų. Pradžioje jai sudarė įvairias kliūtis bendrauti su dukra, vėliau ėmė teigti, kad dukra pati nenori ir atsisako su ja bendrauti. Tokiu būdu jai buvo uždrausta palaikyti tarpusavio ryšį su dukra. Ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo laikytinas nepagrįstu. Ji negauna jokių pajamų, šiuo metu neturi darbo, nors jo ieško, yra įgijusi keletą kvalifikacijų, tačiau jai nepavyksta susirasti darbo. Ją išlaiko draugas (sugyventinis).
Atsakovė J. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka visiškai su pareikštu ieškiniu. Paaiškino, kad yra grynas melas, socialinės darbuotojos ir vaikų teisės yra susimokę. 2022 m. balandžio mėnesį buvo nuėjusi iki mokyklos, nunešė dukrai knygučių, mergaitė išlipusi iš mokyklinio autobusiuko atbėgo ir apsikabino ją. Priėjus mokyklos atstovei, mergaitė pasakė, kad bijo, kad globėja motinos duotų knygučių neišmestų, nes mergaitė yra prigąsdinta. Su socialiniais darbuotojais nebendrauja, mokyklos atstovai yra įspėti, kad mergaitė visiškai nebūtų prileidžiama prie motinos. Leidžia sugyventiniui kalbėti su mergaite telefonu, nes mergaitė pati prašo leisti kalbėti su juo, sugyventinis paklausia jos kaip sekasi. Mano, kad visi susimokė prieš ją, nežino kokių istorijų yra dar prikurta. Mergaitė jai nurodė, kad bijo socialinių darbuotojų, globėjos nuolat yra skriaudžiama. Nutraukė darbo paieškas Užimtumo tarnyboje, nes susirado sezoninį darbą, tačiau negali paaiškinti kodėl neieško nuolatinio darbo. Senokai nebendravo su dukra, nes kiek paskambina į šeimos centrą, jai pasako, kad mergaitė pati atsisako bendrauti. Ji nekilnojamojo turto neturi. Gyvena nuomojame bute kartu sus sugyventiniu, nuomos sutartis yra sudaryta sugyventino Tomo vardu, butas yra vieno kambario. Įsivaizduoja gyvenimą kartu su dukra, mano, kad sugyventinio buvimas nepakenks mergaitei, nes pati mergaitė klausia apie Tomą kaip jam sekasi. Kalbant apie įvykusius įvykius, mergaitės pasakojimus, mano, kad tokio amžiaus vaikas gali pats prisigalvoti, juo labiau gali būti paveikta kitų žmonių. Sugyventinis nevartoja alkoholio, nuo 2022 m. balandžio mėnesio užsikodavęs, dirbantis. JI iš sezoninio darbo uždirba apie 600-700 Eur per mėnesį. Sutiktų teikti dukrai išlaikymą po 120 Eur. Dukra specialių poreikių neturi, sveika. Gyvenamosios vietos adreso nenori atskleisti, nes socialinės darbuotojos reguliuoja jos gyvenimą, su jomis nesutaria. Bendrautų su socialiniu darbuotoju jei būtų paskirtas kitas socialinis darbuotojas t. y. Dovile, kuri patardavo jai. Su kitomis socialinėmis darbuotojomis nesutardavo, nes darydavo spaudimą dėl T. M.. Atsisakė apsigyventi Krizių centre, dėl asmeninių reikalų, negali atsakyti kodėl ir kas yra svarbiau negu jos vaikas. Vykstant nuotoliniam mokymui, mergaitė prie nuotolinių pamokų jungdavosi pati naudojantis planšetiniu kompiuteriu bei atlikinėdavo užduotis savarankiškai, tačiau jeigu reikdavo pagalbos ar nesuprasdavo padėdavo savo dukrai, nueidavo į mokyklą paimti užduočių. Ne visada turėjo ką įdėti mergaitei valgyti į mokyklą, bet įdėdavo. Mano, kad šiuo metu savo dukrai gali užtikrinti geras gyvenimo sąlygas. Sutiko, kad ankstesnės gyvenimo sąlygos buvo nekokios, nes turėjo kaimyną, kuris gyveno kitame buto kambaryje, jis dažnai girtuokliavo bei pas jį rinkdavosi kompanijos. Dabar gyvena vieno kambario bute, kur būtų užtikrintos sąlygos, kaimynai ramūs, bute yra visi patogumai. Nors dukra metus laiko negyvena kartu, tačiau ja domisi, kelis kartus buvo susitikusi. Kad susigrąžintų dukrą ji susirado darbą (sezoninį), tačiau kartu ieško nuolatinio darbo. Yra baigusi tekstilės ir virėjos specialybes. Yra seniai dirbusi pagal specialybę, prie maisto, tačiau dirba daugiau sezoninius darbus.
2022 m. rugpjūčio 3 d. vykusio teismo posėdžio metu apklausta liudytoja N. R., nurodė, kad yra socialinė darbuotoja darbui su šeimomis, dirbo su J. J. šeima nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. Paaiškino, kad su J. J. šeima darbas vyko ne itin sklandžiai, nes atsakovė J. J. iš dalies priėmė siūlomą pagalbą, nesistengė keisti savo gyvenimo būdo t. y. neturėjo nuolatinio darbo, namuose nuolat trūkdavo maisto, švaros, tvarkos, palaikymo klausimai nebuvo sprendžiami, vengdavo bendrauti su socialine darbuotoja, neįleisdavo į namus. Gyveno namuose, kuriuose gyveno dar vienas pašalinis asmuo, kadangi butas padalintas į du kambarius, viename kambaryje gyveno savininkas, kitame kambaryje gyveno atsakovė su dukra ir sugyventiniu Tomu. Kaimynas šalia esančiame kambaryje vedė netinkamą gyvenimo būdą – vartojo alkoholį, buvo girtaujama, lankydavosi pašaliniai asmenys. Atsakovė nei karto nebuvo surasta neblaivi ar galimai neblaivi, tačiau sugyventinis T. M. buvo rastas kelis kartus neblaivus namuose. Atsakovė persikraustė į kitą gyvenamąją vietą, tačiau nepranešė kur gyvena, socialinių darbuotojų telefono numerius užblokuodavo. Nuo 2021-10-15 teikiamos paslaugos sustabdytos, kadangi apsilankius šeimoje, duris atidarė kita moteris, kuri informavo, kad atsakovė nebegyvena būste, dėl to buvo neįmanoma teikti paslaugų, nes atsakovės gyvenamoji vieta buvo ir yra nežinoma. Atvejo vadybos procesas neužbaigtas, nes nepilnametei nustatyta laikina globa. Buvo numatytos pagalbos priemonės, tačiau atsakovė jomis nepasinaudojo. Po įvykio, kovo mėnesį, kai kilo grėsmė, kad mergaitė gyvena nesaugioje aplinkoje, moteriai buvo siūlyta apsigyventi šeimos Krizių centre, tačiau atsakovė atsisakė raštiškai ir negebėjo užtikrinti mergaitei saugių sąlygų, mergaitė buvo išvežta į globos namus „Užuovėja“, ten irgi buvo pasiūlyta atsakovei su mergaite apsigyventi Krizių centre, tačiau atsakovė nesutiko. Buvo numatytos psichologo konsultacijos, tačiau dalyvavo tik dvejose, baigė efektyvios tėvystės kursus. Taip pat buvo numatyta kreiptis pas psichiatrą dėl gebėjimų nustatymo, dėl asmeninio asistento, kad moteriai padėtų namuose su mergaite, bet moteris niekur nesikreipė, savo noru išėjo iš užimtumo tarnybos, vengė ieškotis darbinės veiklos. Priežastis dėl kurių mergaitė buvo atskirai apgyvendinta nuo motinos - vieno apsilankymo metu bendrauta su mergaite, buvo kartu atsakovė, priėjus neblaiviam atsakovės sugyventiniui mergaitė atliko įtartinus veiksmus – pamačius sugyventinį Tomą, kuris buvo neblaivus, mergaitė labai išsigando, nusimovė kelnaites, pasižiūrėjo į savo lytinius organus ir atsigulė į lovą. Mergaitė buvo labai apleista, iš „Užuovėjos“ gautos išvados matyti, kad mergaitės raida yra atsilikusi, iš mokyklos gautas raštas, kad mergaitė mokykloje pasakoja, kad sugyventinis Tomas ją mušą, mamą muša ir pan.
Trečiasis asmuo Alytaus miesto šeimos centras teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 176–185 straipsniai) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į per teismo posėdį pateiktus ieškovo atstovės, trečiojo asmens ir atsakovės paaiškinimus ir nustatęs bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkinamas iš dalies.
Dėl motinos valdžios apribojimo
Tėvų valdžios esmė – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).
Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis ir pagrindas apriboti tėvų valdžią yra tada, kai motina ar tėvas: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymima, kad bent vienos iš šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas tėvų valdžiai apriboti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje 3K-7-114/2013).
Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas prieina prie išvados, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms ir tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę.
Ieškovas kreipėsi į teismą dėl motinos valdžios apribojimo. Ieškinį grindžia tuo, kad atsakovė neįgyvendina motinos valdžios savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu, t. y. J. J. negali užtikrinti tinkamų gyvenimo sąlygų nepilnametei dukrai, nes laikinai neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nuolatinio darbo, Pagalbos planuose numatytus įsipareigojimus vykdo tik iš dalies, su socialine darbuotoja nebendradarbiauja, slepia savo gyvenamąją vietą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė J. J. turi nepilnametę dukrą J. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Nepilnametės tėvas M. Š. yra miręs. Byloje pateikti trys pranešimai apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) kurių pagrindu specialistai reagavo į gautą informaciją ir atliko Vaiko situacijos vertinimo tvarkos apraše, patvirtinto Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019-12-30 įsakymu Nr. Al-803 „Dėl Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašas) numatytus veiksmus. Skyriaus specialistai 2021-03-04, 2021-03-22, 2021-04-02 užpildė Informaciją apie gautus pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Visus tris kartus pildant informaciją, specialistai bendravo su nepilnamete J. Š. bei motina J. J.. Skyriaus darbuotojai atliko vaiko situacijos vertinimus, kurių metu buvo nustatyti rizikos ir apsaugos veiksniai. Skyriaus darbuotojai nepilnametei J. Š. nustatė vaiko apsaugos poreikį, tačiau atsakovė Skyriaus darbuotojams nenurodė asmenų, kurie gali laikinai prižiūrėti nepilnametę, atsisakė apsigyventi Krizių centre, todėl vaiko laikino apgyvendinimo 2021-04-02 aktu Nr. 11VLA-89 nepilnametė laikinai apgyvendinta Alytaus miesto šeimos centro Bendruomeniniuose vaikų globos namuose, (duomenys neskelbtini). Alytaus apylinkės teismas 2021-04-16 nutartimi leido paimti nepilnametę iš atsakovės. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021-04-26 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnametei J. Š. nuo 2021-04-20 nustatyta laikinoji globa globėjos šeimoje.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po gautų pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus ir atlikus vaiko situacijos vertinimus specialistai ėmėsi priemonių – vyko atvejo nagrinėjamo posėdžiai, sudaryti Pagalbos planai. Pastebima, kad vykusių atvejo nagrinėjamų posėdžių metu specialistai išsakė nuomonę, kad atsakovės šeimoje trūksta švaros, socialinių įgūdžių, nėra patenkinami mergaitės būtiniausi poreikiai, motina nuolat palaiko ryšį su sugyventiniu, kurio nepilnametė bijo. Motinai buvo siūloma kartu su nepilnamete apsigyventi Krizių centre, kuriame būtų suteikta galimybė gauti socialinį būstą, visą reikiamą pagalbą, būtų atskirta nuo sugyventinio, kuriam buvo pareikšti įtarimai nepilnametės dukros atžvilgiu. Iš byloje esančių duomenų, matyti, kad atsakovė atsisakė specialistų siūlomos pagalbos apsigyventi Krizių centre, aktyviais veiksmais vengė siūlomos pagalbos – užblokavo socialinių darbuotojų telefono numerius, neatliko Covid tyrimo testo, atvykus jos paimti su dukra iš namų buvo nerasta, telefonu neatsiliepė. Skyriaus darbuotojams savo elgesį grindė tuo, kad mergaite nori rūpintis pati, tačiau teismo posėdžio metu paklausus kodėl atsisakė gyventi Krizių centre, nurodė, kad atsisakė apsigyventi dėl asmeninių priežasčių. Iš Skyriaus atstovės bei liudytojos paaiškinimų matyti, kad atsakovė toliau nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, slepia savo gyvenamąją vietą, teismo posėdžio metu pati atsakovė neneigė šios aplinkybės, papildomai paaiškino, kad su socialiniais darbuotojais nesutaria, mano, kad jie kalti dėl įvykusios situacijos.
Byloje esantys duomenys, patvirtina, kad atsakovė sudarytus Pagalbos planus vykdė iš dalies: nebendravo su socialiniais darbuotojais, nurodytu gyvenamosios vietos adresu nerandama, neatskleidžia savo gyvenamosios vietos adreso, psichologo konsultacijose nedalyvavo, pas psichiatrą nesilankė, nepilnametei dukrai išlaikymo neteikė. Atsakovei buvo rekomenduojama gyventi skyrium su sugyventiniu dėl nepilnametės dukros saugumo, tačiau atsakovė nesilaikė rekomendacijų ir toliau bendravo su sugyventiniu. Nepilnametė vaiko nuomonės išklausymo metu nurodė, kad pyksta ant mamos, nes pasirinko Tomą, o ne ją. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytina kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmai kai nesirūpinama vaikais. Ištyrus byloje esančius rašytinis įrodymus, išklausius ieškovo atstovės, liudytojos paaiškinimus, atsižvelgiant į nepilnametės nuomonės išklausymo aktą, darytina išvada, kad atsakovė J. J. vengia atlikti savo pareigas nepilnamečiam vaikui, nesirūpina jo priežiūra, sveikata, auklėjimu, nepatenkina būtiniausių jo poreikių.
Teismas daro išvadą, kad egzistuoja CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatyta sąlyga apriboti motinos valdžią – nevykdoma pareiga rūpintis vaiku t. y. neužtikrinamos tinkamos gyvenimo sąlygos, išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais.
Nustačius, kad atsakovės elgesys atitinka dalį iš CK 3.180 straipsnyje įtvirtintų pagrindų ir kad jie atsirado dėl kaltų atsakovės veiksmų (neveikimo), sprendžiama, koks iš CK 3.180 straipsnio 3 dalyje nustatytų vaiko teisių gynimo būdų taikomas, t. y. atsakovės valdžia vaikui apribojama laikinai ar neterminuotai. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 25 punktas).
Atsakovė prašė netenkinti ieškovo ieškinio, tačiau teismo posėdžio metu tiek iš liudytojos, tiek iš ieškovo atstovės paaiškinimų, konstatuotina, kad atsakovės ir nepilnametės ryšys yra susilpnėjęs. Iš byloje esančio Alytaus miesto šeimos centro 2022-01-13 rašto Nr. S-19, matyti, kad atsakovė kreipėsi į Alytaus miesto šeimos centro Globos centrą dėl bendravimo su dukra telefonu grafiko sudarymo, telefoniniai pokalbiai vyko pagal numatytą grafiką 2021 metų gegužės ir birželio mėnesiais. 2021-06-22 telefoninio pokalbio metu mama nepilnametei mergaitei leido kalbėtis su T. M.. Po šio atvejo mergaitės bendravimas su motina telefonu buvo nutrauktas. Iš Globos centro rašto matyti, kad J. J. su dukra buvo susitikusi 2021-06-16, 2021-06-30, 2021-07-21, 2021-08-04, 2021-08-26. Į susitikimus mama dukrai atnešdavo vaišių ir žaislų. Rašte nurodoma, kad jų bendravimo ir žaidimų metu pastebėta, kad mamos ir dukros bendravimas paviršutiniškas. Justina elgiasi gynybiškai, ji rodo daugiau iniciatyvos bendraudama su mama.
Ieškovas nurodė, kad atsakovė nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei. Nors byloje esantys duomenys, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė nesugeba užtikrinti būtiniausių poreikių, tačiau atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad susirado kitą gyvenamąją vietą, mergaitei suteikdavo pagalbą mokantis, jos sugyventinis nebevartoja alkoholio, pateikė į bylą duomenis apie gautas pajamas, kas leidžia pagrįstai manyti, kad ji domisi dukra, stengiasi. Šiuo atveju nors atsakovė nedarė reikšmingos ir akivaizdžiai matomos pažangos susigrąžinti savo nepilnametę dukrą į biologinę šeimą, tačiau jos pastangos - susirasti darbą, išsikraustyti iš būsto, kuris daro žalingą poveikį vaikui, atvykimas į teismo posėdį, advokato susiradimas yra sveikintinos. Be to, ieškinyje nurodoma, kad atsakovė Pagalbos planus vykdė iš dalies, teismo vertinimu, tai parodo, kad atsakovė nėra visiškai abejinga savo nepilnamečiam vaikui. Nors mergaitė ne visada yra aprūpinta, namuose stokoja švaros, tvarkos, maisto, bet motina domisi savo dukra. Tačiau vien tik domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Teismas atkreipia dėmesį, kad tėvų elgesys turi būti ne epizodiškas, bet turi būti stabilus ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t.
Atsižvelgiant į atsakovės siekį pakeisti gyvenimo būdą, jos pastangas, pasitvirtinus ieškovo nurodytoms faktinėms aplinkybėms, remiantis byloje rašytiniais įrodymais bei liudytojos paaiškinimais, teismas mano, kad motinos valdžia atsakovei J. J. turėtų būti ribojama laikinai dukros J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu (CK 3.180 str. 1 d., 2 d.). Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia. Tėvai, siekiantys, kad jų tėvų valdžios apribojimas būtų panaikintas, turi parodyti protingai įmanomą pažangą visose srityse, kurios buvo įvardytos kaip probleminės.
Remiantis CPK 496¹ straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos/rūpybos nustatymo, vaiko globėjo/rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Vaiko globos (rūpybos) tikslas ir uždaviniai – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą, rengti jį savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje (CK 3.248 straipsnio 1, 2 dalys). CK 3.251 straipsnis numato, kad globa yra nustatoma vaikams, kurie neturi 14 metų, o vaikams sulaukusiems 14 metų nustatoma rūpyba (CK 3.251 straipsnio 1, 2 dalys). Atsižvelgiant į tai, kad laikinai apribojus J. J. valdžią nepilnametės dukros atžvilgiu, teismo iniciatyva pradedama civilinė byla dėl globos nepilnametei J. Š. nustatymo ir globėjo jai paskyrimo.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nepilnametė J. Š. šiuo metu gyvena R. M. šeimoje. Ieškovas prašo nepilnametės J. Š. laikinąja globėja skirti R. M.. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad R. M. užtikrina teisę nepilnamečiam vaikui turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Iš nepilnametės nuomonės išklausymo akto, nustatyta, kad nepilnametė nori gyventi toliau su globėja. Laikinai apribojus atsakovei motinos valdžią, nepilnametės gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo nustatoma R. M. šeimoje, pagal jos gyvenamąją vietą (CPK 406 straipsnio 2 dalis, 407 straipsnis).
Dėl išlaikymo priteisimo
Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymima, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertinamas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės J. J. nepilnamečio vaiko J. Š., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200 Eur vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Bylos duomenimis nenustatyta, kad atsakovė turėtų jai priklausančio nekilnojamojo ar registruojamo kilnojamojo turto. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba sezoninį darbą, atlygis už atliktą darbą mokamas kas savaitę, nurodė, kad per mėnesį geba užsidirbti apie 600 Eur. Tačiau iš byloje pateiktų duomenų, matyti, kad atsakovė nuo 2022-06-15 iki 2022-06-29 gavo 144 Eur, nuo 2022-07-01 iki 2022-07-15 gavo 118 Eur. Kitų byloje duomenų apie gaunamas pajamas nepateikė, tačiau nurodė, kad gali teikti išlaikymą po 120 Eur per mėnesį. Atsakovės pajamos šiuo metu nėra tokios, kad vaikas galėtų būti išlaikomas tenkinant visiškai visus jo poreikius.
Teismas, įvertinęs faktinę situaciją, atsakovės turtinę padėtį bei jos darbingą amžių, į tai, kad išlaikymas vaikui yra tęstinio pobūdžio, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitokiam ugdymui, prašymą dėl išlaikymo priteisimo tenkina iš dalies ir pripažįsta būtinu priteisti iš J. J. nepilnamečiam vaikui J. Š. po 150 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio teisme padavimo dienos, t. y. nuo 2022-02-09 iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. (8.2Mr)TP-22-T-1097-4086 J. J. 100 procentų yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš jos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis).
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Pagal CPK 96 straipsnio 4 dalį jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų, todėl bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi, 406, 407 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi, 496¹ straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti laikiną motinos valdžios apribojimą atsakovei J. J., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio vaiko J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą R. M., gim. (duomenys neskelbtini), šeimoje pagal jos gyvenamąją vietą.
Priteisti iš atsakovės J. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teisme padavimo dienos, t. y. 2022-02-09 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio vaiko įstatyminiam atstovui – paskirtai globėjai.
Sprendimo dalį dėl laikino motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Pradėti civilinę bylą dėl nepilnamečio vaiko J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.