Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Editos Dambrauskienės ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo S. R. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir nuteista 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, subendrinta su 2016 m. spalio 21 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant ir S. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

S. R. nuteista už tai, kad iš anksto susitarusi ir veikdama bendrininkų grupėje kartu su E. J., apgaule, t. y. 2016 m. lapkričio 9 d., apie 13.00 val., E. J. paskambinus nukentėjusiajai B. B. į fiksuoto ryšio telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai pranešus apie jos kaimynės tariamai sužalotą moterį, kuriai reikalinga skubi operacija, nurodžius atlyginti tariamai padarytą žalą, po to 2016 m. lapkričio 9 d., apie 14.50 val., E. J. nurodymu ji atėjo į nukentėjusiosios B. B. namus (duomenys neskelbtini), prisistatė K., po to, nukentėjusioji perdavė jai pinigus, 1800 Eur, tokiais savo veiksmais apgaule savo ir E. J. naudai įgijo nukentėjusiajai B. B. priklausančius pinigus – 1800 Eur.Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad bausmės tikslai S. R. atžvilgiu gali būti pasiekti tik paskyrus griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą. Bausmės vykdymo atidėjimo pagrindų ir sąlygų teismas nenustatė.Apeliaciniame skunde nuteistoji S. R. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nuosprendžio dalį dėl paskirtos bausmės ir, pritaikius BK 75 straipsnį, paskirti bausmę BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose, nesusijusią su laisvės atėmimu. Skunde S. R. pabrėžia, kad nusikaltimo, už kurio padarymą ji yra nuteista, sankcija numato įvairias bausmės rūšis: viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą, laisvės atėmimą iki trejų metų. Bausmės dydis už konkretų nusikaltimą yra numatytas įstatyme, teismo uždavinys yra parinkti sankcijos ribose optimalų bausmės dydį, reikalingą nuteistojo pasitaisymui. Teisingumo principui gali prieštarauti ir per griežtos bausmės paskyrimas.Skunde nuteistoji nurodo, kad, nors ir buvo teista už panašią veiką, tačiau tai nereiškia, kad bausmės tikslus galima pasiekti tik izoliuojant nuo visuomenės. Iš nuosprendžio matyti, kad teismas nevertino aplinkybių, jog ji augina tris vaikus ir šiuo atveju paskirta laisvės atėmimo bausmė yra taikoma ne tik jai, bet ir jos vaikams. S. R. įsitikinimu, bausmės tikslus galima pasiekti taikant BK 75 straipsnį. Nuteistoji teigia, kad savo veiksmus vertina kritiškai, neketina ateityje daryti naujų nusikaltimų, padaryta veika nepriskiriama prie sunkių, nesukėlė sunkių padarinių, kalta prisipažino, viena augina tris vaikus. Šios aplinkybės, pasak nuteistosios, pagrindžia BK 75 straipsnio nuostatų taikymą. Šiuo atveju paskirta reali laisvės atėmimo bausmė prieštarauja teisingumo principui ir yra neproporcinga baudžiamojo įstatymo pažeidimui.Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė Lina Svidinskaitė-Ridikė prašo S. R. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nuosprendį.Nuteistosios S. R. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės klausimai nėra keliami, tačiau nesutinkama su paskirta bausme. Nuteistosios S. R. vertinimu, jai paskirta laisvės atėmimo bausmė yra neproporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumui, prašo taikyti BK 75 straipsnį ir skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies nuostatomis, apibrėžiančiomis apeliacinio proceso ribas, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio.Pažymima, kad skiriant bausmę turi būti vadovaujamasi ir teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais. Kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.Kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė tinkamai. Parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį buvo įvertintos tiek S. R. padaryta nusikalstama veika, tiek jos asmenybę apibūdinančios, taip pat kitos aplinkybės, reikšmingos bausmės individualizavimui. Iš nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl bausmės rūšies ir dydžio, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, nuteistosios S. R. aktyvų vaidmenį darant nusikaltimą, jos asmenybę neigiamai charakterizuojančius duomenis, ankstesnių teistumų skaičių ir ankščiau taikytų bausmių neveiksmingumą. Įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad tik realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali turėti įtakos S. R. polinkiui nusikalsti ir užtikrinti ne tik nubaudimo, bet ir prevencinius bausmės tikslus. Aukštesnysis teismas, nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekste, su tokiu vertinimu sutinka.Atkreipiamas dėmesys, kad S. R. nusikalstamas veikas pradėjo daryti dar būdama nepilnametė. Iki šio nuosprendžio priėmimo buvo teista tris kartus už nusikaltimus, kvalifikuotus pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (du kartus) ir BK 182 straipsnio 1 dalį. Nuteistajai buvo taikytos BK 92 straipsnio nuostatos ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas. Bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas nuteistajai padarius naują analogišką veiką. S. R. iš įkalinimo įstaigos paleista 2014 m. liepos 25 d., tačiau, turėdama neišnykusį teistumą, vėl nusikalto ir buvo nuteista 2016 m. spalio 10 d. nuosprendžiu už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Už šį nusikaltimą paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas taikant BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau nuteistoji S. R. teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino ir vėl nusikalto padarydama analogišką nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Paminėtos aplinkybės rodo, kad nuteistoji S. R. yra linkusi nusikalsti, daromos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės ir šios aplinkybės, įvertinus tai, kad nuteistoji nedirba, darbo biržoje neregistruota, suponuoja pagrįstą manymą, kad pagrindinis nuteistosios pragyvenimo šaltinis yra turtinio pobūdžio nusikaltimų darymas. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai įvertintos ir pagrįstai laikytos pakankamu pagrindu nuteistajai skirti sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Iš nuteistosios asmenybę charakterizuojančių duomenų visumos akivaizdu, kad anksčiau taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat ir realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas, nebuvo efektyvus, nuteistosios nuo naujų nusikalstamų veikų nesulaikė, teigiamos įtakos jos elgesio pokyčiams neturėjo, todėl švelnesnės, negu laisvės atėmimas, bausmės skyrimas šiuo atveju neatitiktų teisingumo, proporcingumo principų ir nebūtų efektyvus siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtų bausmės tikslų. Konstatuojama, kad bausmės rūšis ir dydis parinkti tinkamai, S. R. paskirta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė, negu BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas vidurkis, priešingai, negu teigiama skunde, nelaikytina aiškiai per griežta ar neproporcinga padaryto nusikaltimo bei nuteistosios asmenybės vertinimui. Dar labiau švelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę arba skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, pagrindo nėra. Apeliaciniame skunde S. R. taip pat prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Skundžiamu nuosprendžiu S. R. nuteista už tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą, paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, todėl formaliai BK 75 straipsnio nuostatos jos atžvilgiu galėtų būti taikomos. Tačiau šiuo atveju nėra nustatyta kita privaloma BK 75 straipsnio taikymo sąlyga – pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Aukščiau paminėti nuteistosios S. R. asmenybę neigiamai charakterizuojantys duomenys, anksčiau taikytų bausmių neveiksmingumas leidžia daryti priešingą išvadą, t. y. kad bausmės tikslai nuteistosios atžvilgiu gali būti pasiekti tik realios laisvės atėmimo bausmės atlikimu. Pirmosios instancijos teismas BK 75 straipsnio taikymo galimybę taip pat apsvarstė ir pagrįstai pripažino, kad ši norma nuteistosios atžvilgiu netaikytina. Kolegija neturi pagrindo su tokia išvada nesutikti.Nuteistosios S. R. nurodyta aplinkybė, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir labai gailisi, buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo, į ją atsižvelgta skiriant bausmę bei taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas. Skundo teiginiai, kad nuteistoji viena augina tris vaikus ir laisvės atėmimo bausmės skyrimas turės neigiamą poveikį ne tik jai, bet ir jos vaikams, nelaikytina aplinkybe, sudarančia pagrindą nuteistajai bausmę švelninti ar taikyti BK 75 straipsnį. Pažymima, kad ši aplinkybė nuteistajai S. R. buvo žinoma ir prieš darant nusikaltimus, tačiau jos nuo teisei priešingo elgesio nesulaikė. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad S. R. atliekant laisvės atėmimo bausmę, jos vaikais nebus pasirūpinta ar nebus užtikrintos tinkamos jų gyvenimo ir auklėjimo sąlygos.Konstatuojama, kad S. R. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta teisinga, proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir asmenybės vertinimui bausmė. Aplinkybių, dėl kurių paskirta bausmė turėtų būti dar labiau švelninama, skunde nuteistoji nenurodė. Tokių aplinkybių nagrinėjant bylą apeliacine tvarka taip pat nenustatyta. Todėl nuteistosios skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios S. R. apeliacinį skundą atmesti.