Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus įgaliotam atstovui Andrejui (Andrej) Bondarenko,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. K. skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus 2024 m. gegužės 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-410-2024 (ROIK:(duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą arba skirti mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali, arba baudos neskirti, arba skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje. Skunde nurodo, kad 2024 m. rugpjūčio 7 d. jis, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, per el. ryšio priemones gavo Administracinių nusižengimų registrų išrašą apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus, iš kurio matyti, kad 2024 m. gegužės 20 d. jo atžvilgiu yra priimtas nutarimas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje ir paskirta 1 170 Eur bauda (ROIK (duomenys neskelbtini)), apie priimtą nutarimą ir paskirtą baudą sužinojo tik 2024 m. rugpjūčio 7 d., gavęs minėtą išrašą, iki šiol apie aukščiau nurodytą ir paskirtą baudą nežinojo ir informacijos apie tai nėra gavęs. Jam yra žinoma, kad 2024 m. gegužės 20 d. buvo Institucijos priimtas nutarimas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui, kuriuo UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu paskirta 600 Eur bauda, ji nedelsiant buvo sumokėta. Per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį jis, būdamas užsienyje, t. y. (duomenys neskelbtini), sirgo, nedarbingumas tęsiasi iki šiol. Nustatytos aplinkybės skundžiamame nutarime yra tapačios, kaip ir 2024 m. gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos Užimtumo įstaigos pažeidimo byloje Nr. NUĮPBJ 33428, kurioje nustatant pažeidimus konstatuota, kad UAB (duomenys neskelbtini), vadovaujama direktoriaus M. K., nepateikė Valstybinei darbo inspekcijai trečiųjų šalių piliečių I. M. ir S. S. įdarbinimo dokumentų. Įmonė nevykdė Institucijos 2024 m. vasario 28 d. nurodymo Nr. SD-1-5518, 2024 m. kovo 14 d. nurodymo Nr. SD-1-6969 ir 2024 m. balandžio 3 d. nurodymo Nr. SD-1-8764 ir nepateikė Institucijai reikalaujamų užsieniečių įdarbinimo dokumentų, dėl ko pažeidė imperatyvius Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 23 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (toliau- UTPĮ) 62 straipsnio 6 dalies reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimą. Pareiškėjas pažymi, kad yra vadovaujamasi lygai tomis pačiomis nuostatomis dėl minėtų Institucijos inspektorių nurodymų nevykdymo. UĮ 57 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Valstybinė darbo inspekcija nustačiusi, jog darbdavys arba įmonė, į kurią darbuotojas užsienietis priimamas dirbti padarė minėto straipsnio 1 ir/ar 2 dalyje numatytą pažeidimą, šio įstatymo numatyta tvarka bauda skiriama darbdaviui arba įmonei, į kurią paskiriamas dirbti. Kaip ir minėjo, 2024 m. gegužės 20 d. UĮ pažeidimo byloje Nr. NUĮPBJ 33428, paskirta UAB (duomenys neskelbtini) bauda yra sumokėta, todėl už tas pačias veikas atsakomybė negali būti taikoma dar kartą juridinio asmens vadovui/direktoriui. Skiriant baudą būtina atsižvelgti į jo sveikatos būklę, kad sirgo ir iki šiol yra nedarbingumas, kas stipriai apsunkino jo kaip bendrovės vadovo galimybes efektyviai, savalaikiai vykdyti pareigas ir tai yra svarbios aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Atsakomybę pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį (nusižengimo padarymo metu galiojusi redakcija) užtraukia kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 505¹, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pradėjusi atitinkamą tyrimą VDI, 2024 m. vasario 28 d. nurodymu SD-1-5518 UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui M. K. nurodyta iki 2024 m. kovo 8 d. pateikti VDI Vilniaus skyriui atitinkamus dokumentus, t. y. dirbančių užsieniečių I. M. ir S. S. teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje ir darbo UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus (leidimai laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, vizos, leidimai dirbti, įmonės tarpininkavimo raštai), darbo sutarčių, darbo grafikų, darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir kitų dokumentų kopijas. Nepateikus prašomų dokumentų, 2024 m. kovo 14 d. nurodymu Nr. SD-1-6969 iki 2024 m. kovo 22 d. pakartotinai nurodyta pateikti paminėtus dokumentus. Nors iki nurodytos datos dokumentai nebuvo pateikti, 2024 m. kovo 28 d. pateiktas M. K. prašymas pratęsti terminą nurodymui įvykdyti, nurodant, kad buhalterijos ir apskaitos paslaugas teikianti įmonė dėl struktūrinių pasikeitimų sustabdė paslaugų teikimą, ieškoma nauja įmonė apskaitos darbams atlikti, preliminariai funkcijos bus pradėtos vykdyti 2024 m. balandžio 8 d. Bylos duomenimis, toks prašymas buvo tenkintas ir terminas pratęstas iki 2024 m. balandžio 15 d., tačiau nurodyti dokumentai ir iki šio termino pabaigos pateikti nebuvo. Tokiais veiksmais VDI inspektoriams buvo kliudoma tinkamai, laiku ir iš esmės atlikti tyrimą. Nurodyti veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį.

M. K. neginčija nutarime konstatuotų aplinkybių, kad prašomų duomenų pagal jam pateiktus nurodymus VDI pareigūnams jis nepateikė, taip pat neginčijo ir to, kad tokiais veiksmais kliudė pastariesiems atlikti nutarime nurodytu veiksmus. Pareiškėjo vertinimu, tos pačios dienos nutarimu juridiniam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) skirta bauda yra sumokėta, tuo tarpu, yra vadovaujamasi tomis pačiomis aplinkybėmis dėl nurodymų nevykdymo, todėl už tas pačias veikas atsakomybė negali būti taikoma dar kartą juridinio asmens vadovui/direktoriui. Su šiais skundo argumentais teismas neturi pagrindo sutikti, pritardamas Institucijos pozicijai, kad šiuo konkrečiu atveju non bis in idem principas nebuvo pažeistas.

Nurodytas principas yra vienas iš pamatinių teisės principų. Jis įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodoma, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Ši Konstitucijos nuostata, kaip ir kitų Konstitucijos 31 straipsnio dalių normos, yra skirtos teisingumo principų įgyvendinimui baudžiamojoje teisenoje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 10 d. nutarimas), tačiau kaip ne kartą oficialios konstitucinės justicijos nuostatose yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje atsispindi teisės principas non bis in idem, reiškiantis, kad asmuo negali būti baudžiamas antrą kartą už tą patį teisės pažeidimą (pvz., Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas). Taigi šis konstitucinis principas taikytinas ir kitų padarytų teisės pažeidimų atžvilgiu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1601-438/2021).

Kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama, sprendžiant dėl non bis in idem principo, t. y. ar jis nebuvo pažeistas, yra šie: 1) ar asmuo buvo baudžiamas 2) ar asmuo buvo baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą (pažeidimo tapatumas); 3) ar asmuo buvo baudžiamas pakartotinai; 4) ar pakartotinai baudžiamas tas pats asmuo (asmens tapatumas) <...> Pažymėtina, kad nurodyti kriterijai negali būti taikomi formaliai: ar kiekvienu konkrečiu atveju nėra pažeidžiamas aptariamas principas, galima atsakyti tik įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-1601-438/2021)

Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, 2024 m. gegužės 20 d. nutarimu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 33428, atsakomybėn patrauktas juridinis asmuo – UAB (duomenys neskelbtini) dėl to, kad minima bendrovė, vadovaujama pareiškėjo, būdama darbdaviu, pažeidė teisė aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarką, t. y. nutarime nurodomu laikotarpiu nepateikė VDI trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo dokumentų, taip padarė pažeidimą, numatytą Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 3 punkte; taip pat nurodytu laikotarpiu įdarbino trečiosios šalies piliečius, kurie turėjo leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotus kitos įmonės tarpininkavimo pagrindu, ir tokiais veiksmais UAB (duomenys neskelbtini) padarė pažeidimą, numatytą Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas UAB (duomenys neskelbtini) vadovas M. K. už ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą dėl to, kad nevykdė 2024 m. vasario 28 d. nurodymo Nr. SD-1-5518, 2024 m. kovo 14 d. nurodymo Nr. SD-1-6969 ir 2024 m. balandžio 3 d. rašto Nr. SD-1-8764 reikalavimų, t. y. nepateikė Institucijai nurodytų dokumentų, taip kliudė inspektoriams atlikti tyrimą. Taigi, abiem atvejais asmuo buvo nubaustas. Abi baudos buvo skiriamos, be kita ko, ir už tai, kad nebuvo pateikti VDI pareigūnų, atliekančių tyrimą, prašomi dokumentai, taigi nustačius iš esmės analogiškas aplinkybes.

Vis dėl to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. birželio 8 d. nutarime yra konstatavęs, jog juridinis asmuo yra savarankiškas, specifinis teisinių santykių subjektas. Juridinio asmens, kaip savarankiško teisinių santykių subjekto, specifiškumą lemia, be kita ko, tai, kad jis, turėdamas savarankišką struktūrą, teisnumą ir veiksnumą, t. y. būdamas savarankiškas teisinių santykių subjektas, tų santykių dalyvis yra per fizinius asmenis (vadovą, įgaliotą atstovą ir pan.). Vadinasi, juridinio asmens veikla neatsiejama nuo atitinkamų fizinių asmenų, per kuriuos jis veikia, veiklos ir be jų veiklos apskritai būtų neįmanoma.

Nagrinėjamu atveju, atsakomybė buvo pritaikyta ne tam pačiam subjektui. Kaip minėta, vienu atveju, atsakomybėm patrauktas juridinis asmuo – UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamas vadovo M. K., tuo tarpu, skundžiamu nutarimu atsakomybėn patrauktas M. K. kaip fizinis asmuo, be kita ko, ir skirtingu teisiniu pagrindu, pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį. Teismas neturi pagrindo nesutikti su Institucijos atsiliepime pateiktais argumentais, kad šioje konkrečioje situacijoje nėra baudžiamas tas pats asmuo dėl to paties pažeidimo padarymo, nėra nustatyta viena iš sąlygų – asmens tapatumas. Įvertinus tokias nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad naikinti skundžiamą nutarimą skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia baudą asmenims nuo aštuoniasdešimt iki septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt eurų.

Skundu pareiškėjas pateikė alternatyvius prašymus: skirti mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali bauda, arba švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba baudos neskirti.

ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda arba administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos arba administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019 ir kt.).

Institucija, nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą, nenustatė atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Tokių aplinkybių nenustatė ir skundą nagrinėjantis teismas. Vertinant nuobaudos individualizavimo pagrįstumą, atsižvelgtina į tai, kad iš esmės proceso metu pareiškėjas nebuvo aktyvus, jis tik po dviejų nurodymų gavimo atsakė institucijai, prašydamas suteikti papildomai laiko prašomiems dokumentams pateikti, tačiau to nepadarė nei per nustatytą laiką, nei vėliau, kuomet buvo informuotas apie protokolo surašymą. Sutiktina su Institucijos posėdžio metu išsakytais teiginiais, kad jokios aplinkybės, susijusios su pareiškėjo sveikatos būkle ir nedarbingumu, kas būtų iš esmės apriboję galimybę įvykdyti nurodymus, nebuvo nurodomos. Kartu su skundu pateikti duomenys patvirtina, jog asmuo negalėjo atvykti į darbą laikotarpiais nuo 2023 m. rugsėjo 27 d. iki 2024 m. sausio 20 d., nuo 2024 m. kovo 19 d. iki 2024 m. rugsėjo 17 d. Taigi, du nurodymai dėl duomenų pateikimo buvo išsiųsti dar prieš nedarbingumą, trečiasis – M. K. ligos metu. Vis dėlto, net ir tokiomis aplinkybėmis pareiškėjas kreipėsi į Instituciją su prašymu dėl termino pratęsimo, vėliau ir sureagavo į nurodymą atvykti protokolo surašymui, nurodydamas, kad išvyksta į užsienio valstybę. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo sveikatos būkle, įtakos administracinės nuobaudos skyrimui šiuo atveju neturi.

Administracinių nusižengimų registro duomenimis, pažeidimo padarymu metu pareiškėjas galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo. Vis dėl to, nei pats nusižengimo pobūdis, nei jo padarymo aplinkybės, šiuo atveju, nesudaro pagrindo mažinti skirtą nuobaudą sankcijos ribose, taip pat jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali bauda, arba kitą, straipsnio sankcijoje nenumatytą nuobaudą, nenustatyta. M. K. paskirta administracinė nuobauda – 1170 eurų dydžio bauda, kuri atitinka straipsnio sankcijoje numatytam baudos vidurkiui, individualizuota tinkamai, proporcinga tiek padarytam nusižengimui, tiek Pareiškėjo asmenybei.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo, todėl Pareiškėjo skundas netenkinamas ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus 2024 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. Nr. VDI-ANR_N-410-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus 2024 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. Nr. VDI-ANR_N-410-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą ir M. K. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.