Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis O. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis pažeidė viešąją tvarką, o būtent:

jis, 2012-04-28 apie 13.05 val., viešoje vietoje – namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), laiptinėje, šalia buto Nr. (duomenys neskelbtini), savo vandališkais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad nukentėjusiajai T. M., kuri tuo metu rakino buto duris, be priežasties sudavė vieną smūgį į galvą iš nugaros, nuo kurio T. M. nugriuvo ant žemės, tada gulinčiai T. M. sudavė ne mažiau 5-6 smūgių kojomis į įvairias kūno vietas, nuo ko T. M. prarado sąmonę, taip jai padarė muštinę paviršinę odos žaizdą viršugalvio dešinėje pusėje, poodinę kraujosruvą dešinėje momeninėje srityje, plačią difuzinę poodinę kraujosruvą veido dešinėje pusėje, apimančią dešinės pusės kaktą, skruostą, žandą, dešinės akies vokus, kraujosruvą dešinės akies obuolio junginėje, poodinę kraujosruvą apatinio žandikaulio kairės pusės srityje, poodinę kraujosruvą dešiniame žaste, kurie tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, taip jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, ir nežymiai sutrikdė T. M. sveikatą, t. y. buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Apklaustas teisme kaltinamasis O. S. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad gyvena tame name. Nukentėjusiosios nepažįsta, yra matęs ją vieną ar du kartus. Greičiausiai kaltinime nurodytą dieną T. M. nematė, nežino, kas galėjo ją sumušti. Ji nėra jo kaimynė, nežino, kaip ji ten papuolė, su ja jokių santykių neturi. Prisiminė, kad tą dieną buvo užėjęs pas tetą adresu (duomenys neskelbtini), atėjo apie 11 val., tiksliai neprisimena. Dažnai ten lankydavosi, kai senelis buvo gyvas, kai numirė, eina vis rečiau. Neprisimena, iki kurios valandos buvo pas tetą. Atėjo apie 11 val., gal anksčiau, ten pabuvo apie porą valandų, gal daugiau, gal mažiau, negali prisiminti. Prisimena, kad teta pakėlė ragelį ir pasakė, kad atėjo policija. Greičiausiai tetai skambino mama. Neprisimena, ką su mama apie tai kalbėjo. Iš tetos išėjo iki pietų, iki 13 val. jau tikrai buvo išėjęs. Greičiausiai 13 val. dar buvo pas tetą. Tą dieną į namus grįžo dienos metu, su visokiais reikalais vaikščiojo mieste. Neprisimena, kada grįžo į namus. Namie jau buvo policija ir tuomet apie visa tai sužinojo. Anksčiau jokio kontakto, jokio incidento su nukentėjusiąja neturėjo. Nežino, kas galėjo ją sužeisti.

Apklausta teisme nukentėjusioji T. M. parodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), ji gyvena jau tris metus. Beveik pastoviai gyvena tame bute. Tai ne pirmas toks atsitikimas. Policijoje buvo užfiksuota, kad 2011 m. lapkričio mėnesį O., priėjęs iš nugaros, tris kartus sudavė jai per galvą. Ji iškvietė greitąją pagalbą, policiją, ją nuvežė į greitosios pagalbos ligoninę, paskui į polikliniką, buvo nustatytas smegenų patinimas. Tyrėjas pasakė, kad čia nesunkus sužalojimas, todėl ji dėl žalos atlyginimo pati turėtų kreiptis į teismą. Tuomet ji to daryti nenorėjo. Dėl nagrinėjamo įvykio parodė, kad rakindama buto duris pajuto smūgį į galvą, nukrito prie durų ant grindų. Pakėlusi galvą pamatė O. S., kuris pradėjo ją daužyti kojomis, taikė į galvą. Ji prarado sąmonę. Atsigavusi paskambino į buto duris, duris atidarė O. mama, kuriai ji parodė, ką padarė jos sūnus. O. mama pasakė „milinkaja“, paėmė kažkokią servetėlę, plovė jai veidą. Kadangi jai reikėjo važiuoti į kapus, greitosios ir policijos iš karto nekvietė. Grįžus pasidarė bloga, iškvietė policiją ir greitąją. Po to mėnesį laiko paėmė atostogas, kadangi dirba muziejaus bibliotekoje, sveikatos sutrikimai yra iki šiol. Ieškinio byloje nereiškia. Labai užjaučia O. tėvus. Papildomai paaiškino, kad akiniai buvo pas ją, veidus mato ir be akinių. Matė, kad ją užpuolė O. Ekspertizė jai buvo atlikta po dviejų savaičių, bet į polikliniką kreipėsi sekančią dieną, buvo apžiūrėta šeimos gydytojo ir neurochirurgo.

Teisme apklausta specialistė Jūratė Dorošenko – Gincman paaiškino, kad patvirtina savo duotą išvadą. Apžiūra buvo atlikta gegužės 7 d. 13.30 val. Nukentėjusioji minėjo, kad ją greitoji medicinos pagalba nuvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Kaip nurodyta išvadoje, ji neatmeta tokios galimybės, kad tie sužalojimai buvo padaryti būtent balandžio 28 d. Sužalojimai, kurie buvo nustatyti gegužės 7 d. jai apžiūrint nukentėjusiąją, būdingi sužalojimams, padarytiems maždaug prieš kokias 5-10 d. iki apžiūros, neatmeta galimybės, kad sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytu laiku, t.y. balandžio 28 d. Visas mechanizmas nurodytas išvados 3 punkte. Nurodyta, kad trauminis poveikis į dešinę momeninę sritį, padarant poodinę kraujosruvą dešinėje momeninėje srityje, galėjo būti padaryta tiek suduodant smūgį (pvz., kumščiu, koja), tiek ir atsitrenkus į kietą buką paviršių. Viršugalvio dešinės pusės trauminis poveikis, padaręs muštinę žaizdą viršugalvio dešinėje pusėje, padarytas tiek suduodant smūgį buku, ribotą paviršių turinčiu ar bukabriauniu daiktu, tiek ir griūnant bei atsitrenkiant į minėtą paviršių, tas pats ir su poodine kraujosruva dešiniame žaste. Kaktos smilkinio dešinei pusei, padarant difuzinę poodinę kraujosruvą veido dešinėje pusėje, ir apatinio žandikaulio kairės pusės sričiai, padarant poodinę kraujosruvą minėtoje kūno srityje, būdingi smūgio sudavimui. Kiti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgį, tiek griūnant bei atsitrenkiant. Kadangi pati sužalojimų lokalizacija yra pasiekiama nukentėjusiosios rankai, juos galima pasidaryti pačiai, tačiau įvykio tyrimo aplinkybės nepriklauso jos kompetencijai.

Teisme apklausta liudytoja L. R. parodė, kad O. S. yra jos sūnėnas. Rytą pas ją buvo atėjęs sūnėnas. Prieš pietus, apie pietus jai paskambino sesuo L. S. ir pasakė, kad buvo atvykusi policija, kuri pranešė, kad O. sumušė kaimynę. Labai nustebo, kada ir kaip tai galėjo būti, nes O. sėdėjo pas ją. O. iš jos išėjo apie trečią valandą. Per tą laiką, kai atėjo O., jis niekur nebuvo išėjęs.

Teisme apklausta liudytoja O. O. parodė, kad O. S. ji nepažįsta. T. M. jai pasiūlė nuvažiuoti į kapines nuvežti močiutę, nes jai reikėjo parodyti, kaip sutvarkė paminklą. Jos susiruošė, išvedė močiutę, buvo dar viena moteris, sėdo į mašiną, o T. liko užrakinti duris. Praėjo 10-15 min., tačiau T. nebuvo. Pradėjo jaudintis. Norėjo eiti paieškoti, galvojo, kad gal ji kalba telefonu. Paskui pasirodė T., matė, kad ji eina siūbuodama. T. pasakė, kad ją stipriai sumušė, ji buvo su žaizdom ir kraujuota. Kai T. atėjo, ji su J. grįžo namo, nes T. buvo be akinių. T. liko mašinoje su močiute. Ant kilimėlio rado akinius ir kraują. Buto raktus davė T. Kapinėse užtruko labai trumpai. Nežino, po kiek laiko grįžo iš kapinių. Važiavo nuo Žirmūnų iki Rokantiškių kapinių, užtruko gal apie 40 minučių, tiksliai pasakyti negali. Buvo labai nelogiška, kad iš karto nevežė T. į ligoninę. Iš kapinių grįžo pas močiutę ir iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Ji su T. nuvažiavo į greitąją pagalbą. T. apžiūrėjo neurologas, jo pavardės nežino. T. nuvežė į greitosios pagalbos ligoninę, esančią Lazdynuose. Po T. suteiktos pagalbos jos abi važiavo namo. T. sakė, kad ją sumušė gal kaimynas. T. sakė „mane stipriai sumušė, aš manau, kad tai kaimynas“. Kai T. atėjo, pas ją iš karto buvo mėlynė ir hematoma.

Teisme apklausta liudytoja J. S. parodė, kad tą rytą susitarė važiuoti į kapines, susiskambino su T., O. O. paėmė iš namų ir nuvažiavo pas T. Pasiėmė daiktus, kurių reikėjo, ir išėjo, o T. liko užrakinti durų. Močiutę nuvedė iki mašinos, atsisėdo ir laukė T. Praėjo apie 15 minučių. O. pasakė, kad kažkas negerai, reikia nueiti pasižiūrėti, kas įvyko. Tuo metu iš laiptinės išėjo T., jai bėgo kraujas, ji prisidengė veidą, buvo be akinių, nors visada būna su jais. T. sakė, kad ją laitinėje sumušė kaimynas. T. nuėjo į mašiną ir atsisėdo, o ji su O. nuėjo į laiptinę, matė ant grindų prie durų kraują ir akinius. Paėmė akinius, užėjo į butą, nes rėkėjo ką nors šalto pasiimti, užmerkė rankšluostį į šaltą vandenį, užrakino butą ir nuvažiavo į kapines. T. pasakė, kad ją sumušė kaimynas, kuris gyvena virš jos. O. S. nepažįsta. Negali tvirtinti, kad O. sumušė T.

Teisme apklausta liudytoja L. B. parodė, kad neprisimena, ką rašė rašte policijai. Neprisimena, ar matėsi sužalojimai ant veido.

Teisme apklausta liudytoja L. S. parodė, kad ji yra kaltinamojo motina. Įvykio nematė. Balandžio 28 d. T. M. nebuvo atėjusi skųstis dėl jos sūnaus.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2012-05-07 specialisto išvadoje Nr. G 1013/12(01) konstatuota, kad T. M. padaryta muštinė paviršinę odos žaizda viršugalvio dešinėje pusėje, poodinė kraujosruva dešinėje momeninėje srityje, plati difuzinę poodinę kraujosruvą veido dešinėje pusėje, apimanti dešinės pusės kaktą, skruostą, žandą, dešinės akies vokus, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, poodinė kraujosruva apatinio žandikaulio kairės pusės srityje, poodinė kraujosruva dešiniame žaste, nuo trauminiu poveikiu kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), kurie tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 15-17).

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog O. S. 2012-04-28 apie 13.05 val., namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), laiptinėje, šalia buto Nr. (duomenys neskelbtini), savo veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad nukentėjusiajai T. M., kuri tuo metu rakino buto duris, sudavė vieną smūgį į galvą iš nugaros, nuo kurio T. M. nugriuvo ant žemės, tada gulinčiai T. M. sudavė ne mažiau 5-6 smūgių kojomis į įvairias kūno vietas, nuo ko T. M. prarado sąmonę, taip jai padarė muštinę paviršinę odos žaizdą viršugalvio dešinėje pusėje, poodinę kraujosruvą dešinėje momeninėje srityje, plačią difuzinę poodinę kraujosruvą veido dešinėje pusėje, apimančią dešinės pusės kaktą, skruostą, žandą, dešinės akies vokus, kraujosruvą dešinės akies obuolio junginėje, poodinę kraujosruvą apatinio žandikaulio kairės pusės srityje, poodinę kraujosruvą dešiniame žaste, kurie tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, taip jis nežymiai sutrikdė T. M. sveikatą.

Nors O. S. savo kaltės nepripažino nurodydamas, jog kaltinime nurodytu laiku jis buvo kitoje vietoje, t.y. pas savo tetą L. R., adresu (duomenys neskelbtini), ir prieš nukentėjusiąją jokio smurto nenaudojo, tačiau tokie jo parodymai paneigti kitais byloje esančiais įrodymais, todėl vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Nukentėjusioji T. M. tiek tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu davė išsamius parodymus apie tai, kaip ji, rakindama buto duris, pajuto smūgį į galvą, po ko ji parkrito ir jai buvo suduoti dar ne mažiau kaip 5-6 smūgiai kojomis į įvairias kūno vietas. Netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi tokius jos parodymus patirtino liudytojų O. O., J. S. parodymai, iš kurių matyti, kad joms laukiant T. M., ji iš laiptinės išėjo sumušta (nors prieš tai buvo sveika) ir pasakė, kad ją sumušė kaimynas. Be to, nukentėjusiajai padaryti sužalojimai patvirtinti specialisto išvada, iš kurios matyti, kad T. M. nustatyti sužalojimai vertintini nežymiu sveikatos sutrikdymu. Teisme apklausta specialistė Jūratė Gincman – Dorošenko paaiškino, jog neatmeta galimybės, kad nukentėjusiajai sužalojimai buvo padaryti nurodytu laiku, t.y. 2012 m. balandžio 28 d. Liudytojų L. R. ir L. S. parodymus teismas vertina kritiškai ir jais nesivadovauja, kadangi šios liudytojos su kaltinamuoju yra susijusios giminystės ryšiais, todėl gali būti suinteresuotos duoti kaltinamajam palankius parodymus, taip bandydamos padėti išvengti jam gresiančios atsakomybės. Taigi, išdėstytų faktinių bylos aplinkybių visuma leidžia daryti tokią išvadą, kad kaltinamasis O. S. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios T. M. sveikatą.

Iš kaltinimo matyti, jog kaltinamajam O. S. buvo inkriminuojamas Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, t.y. viešosios tvarkos pažeidimas. Tačiau byloje surinkti duomenys nepatvirtina, jog buvo pažeista viešoji tvarka, kadangi neįrodyta, jog O. S. elgėsi vandališkai, be priežasties sudavė smūgius nukentėjusiajai, nes iš pačios nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji ir anksčiau turėjo konfliktinių situacijų su kaltinamuoju, todėl šie veiksmai galimai nebuvo vandališki, be priežasties. Be to, nenustatyta, kad O. S. turėjo tikslą pažeisti viešąją tvarką, kadangi laitinėje tuo metu nieko nebuvo, nepagarba aplinkiniams demonstruojama nebuvo, visuomenės rimtis ir tvarka sutrikdyti nebuvo. Tai reiškia, kad kaltinamojo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Kaltinamojo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį.

2001-12-21 Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų senato nutarime Nr. 32 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, nustatančias teisminio nagrinėjimo ribas“ išaiškinta, jog kaltinimo pakeitimas yra kaltinime išdėstytų faktinių aplinkybių ar juridinės kvalifikacijos pakeitimas. Kaltinimas teisme gali būti keičiamas tiek sunkesniu, tiek lengvesniu. Minėtame nutarime taip pat išaiškinta, jog lengvesnis kaltinimas yra toks, iš kurio pašalintos atskiros nusikalstamos veikos ar jų epizodai, kvalifikuojantys požymiai, nusikalstami veiksmai perkvalifikuoti į kitą BK straipsnį, jo dalį ar punktą, numatantį švelnesnę bausmę ar pan. Kaltinamojo O. S. veiksmai kvalifikuotini pagal kitą BK straipsnį, numatantį lengvesnę nusikalstamą veiką, t.y. BK 140 straipsnio 1 dalį. Tokią teisę teismui suteikia BPK 256 str. 4 d. nuostata.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo O. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam O. S., atsižvelgia į tai, kad buvo padaryta viena nusikalstama veika, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į kaltės formą ir rūšį, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. O. S. padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, anksčiau neteistas, nedirbantis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, psichiatrijos ligoninėje negydytas, Psichikos centre stebimų pacientų grupei nepriklauso, Vilniaus priklausomybės centre š priežiūros grupę neįrašytas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajam O. S. viešųjų darbų bausmę.

O. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendžia:

O. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir skirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintini.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.