- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-10-16
- Bylos Nr.
- 1A-697-211-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-01633-2012-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė (pirm.), Angelė Ikasalienė, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Pranešėja Laureta Ulbienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-697/2013 m.
Teisėjas Jonas Ivanauskas Teisminio proceso Nr. 1-12-1-01633-2012-3
2013 m. spalio 16 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo O. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir jam paskirta 6 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti po40 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Skundžiamu nuosprendžiu teismas nenurodė nusikalstamos veikos, dėl kurios O. S. pripažino kaltu, padarymo aplinkybių, nuosprendyje tik išdėstyta , kuo jis buvo kaltinamas, t.y.
O. S. buvo kaltinamas tuo, kad pažeidė viešąją tvarką, o būtent:
jis, 2012-04-28 apie 13.05 val., viešoje vietoje – namo (duomenys neskelbtini), laiptinėje, šalia buto Nr. 64, savo vandališkais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad nukentėjusiajai T. M., kuri tuo metu rakino buto duris, be priežasties sudavė vieną smūgį į galvą iš nugaros, nuo kurio T. M. nugriuvo ant žemės, tada gulinčiai T. M. sudavė ne mažiau 5-6 smūgių kojomis į įvairias kūno vietas, nuo ko T. M. prarado sąmonę, taip jai padarė muštinę paviršinę odos žaizdą viršugalvio dešinėje pusėje, poodinę kraujosruvą dešinėje momeninėje srityje, plačią difuzinę poodinę kraujosruvą veido dešinėje pusėje, apimančią dešinės pusės kaktą, skruostą, žandą, dešinės akies vokus, kraujosruvą dešinės akies obuolio junginėje, poodinę kraujosruvą apatinio žandikaulio kairės pusės srityje, poodinę kraujosruvą dešiniame žaste, kurie tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, taip jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, ir nežymiai sutrikdė T. M. sveikatą, t. y. buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d., padarymu.
Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-11 nuosprendį pakeisti ir pripažinti O. S. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d. ir skirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Prokurorės teigimu, teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi laiptinė, turėjo būti vertinama kaip viešoji vieta, nepriklausomai nuo to, ar joje kas nors tuo metu buvo, ar ne. Tokiu būdu, pasak prokurorės, nepagrįstas pirmosios instancijos teismo motyvas, kad nepagarba aplinkiniams demonstruota nebuvo, visuomenės tvarka ir rimtis nesutrikdyti, nes laiptinėje įvykio metu nieko nebuvo. Prokurorės teigimu, nepagrįstas teismo ir tas motyvas, jog neįrodyta, kad O. S. elgėsi vandališkai. Pasak prokurorės, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, būdą, nuteistojo veiksmai, priėjus prie nieko neįtariančios moters, rakinančios savo buto duris, suduodant kaltinime nurodytus smūgius yra akivaizdžiai neteisėti, neleistini, agresyvūs, moralės požiūriu nepriimtini ir šokiruojantys, pavojingi visuomenei, jais akivaizdžiai sutrikdyta normali visuomenės rimtis ir tvarka, todėl tokie veiksmai turi būti vertinami kaip vandališki. Prokurorė pažymi ir tai, kad iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad nuteistasis jau ir anksčiau buvo priėjęs jai iš nugaros, sudavęs smūgius, tačiau į teismą ji nesikreipė, ir tai negali būti vertinama abipusiu konfliktu. Toks nuteistojo elgesys, prokurorės teigimu, yra pavojingas ir netoleruotinas visuomenėje. Prokurorės nuomone nepagrįstas teismo ir tas motyvas, kad O. S. neturėjo tyčios pažeisti viešąją tvarką, kadangi pastarojo veiksmai nebuvo asmeninio konflikto pasekmė, bei neturi jokios aiškios pateisinamos motyvacijos.
Skunde nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės O. S. rūšis parinkta netinkamai, nes pastarojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jis padarė tyčinę veiką, neturint jokio aiškaus motyvo, padaryta žala kito žmogaus sveikatai, nuteistasis nepripažįsta savo elgesio neleistinumo ir pavojingumo. Prokurorės teigimu, negalima teigti, jog bausmės tikslai bus pasiekti nepaskyrus nuteistajam realios laisvės atėmimo bausmės.
Teismo posėdyje prokuroras skundą palaikė, prašė tenkinti, gynėjas prašė prokuroro skundą atmesti.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas dalyje dėl nuteistojo O. S. veiksmų kvalifikavimo , teismo išvados dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų teisinio vertinimo neatitinka faktinių bylos aplinkybių, dėl ko netinkamai buvo pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus dėl O. S. nuteisimo už jo neteisėtus veiksmus 2012-04-28, padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė prieštaringą nuosprendį, kuris negali būti paliktas galioti.
Prokurorė skunde nurodo, kad nuteistojo O. S. nusikalstama veika neteisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 1 d., nes, pasak jos, pastarojo padaryta nusikalstama veika atitinka būtent LR BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį.
Byloje yra neginčytinai nustatyta, kad O. S. 2012-04-28 apie 13.05 val., viešoje vietoje – namo (duomenys neskelbtini), laiptinėje, šalia buto Nr. 64, nukentėjusiajai T. M., kuri tuo metu rakino buto duris, be jokios priežasties sudavė vieną smūgį į galvą iš nugaros, nuo kurio T. M. nugriuvo ant žemės, tada gulinčiai T. M. sudavė ne mažiau 5-6 smūgių kojomis į įvairias kūno vietas, nuo ko T. M. prarado sąmonę. Taip O. S. nežymiai sutrikdė nukentėjusiajai sveikatą.
Kvalifikuodamas aukščiau nurodytus nuteistojo neteisėtus veiksmus, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad veika atitinka BK 140 str. 1 d. numatytą nusikaltimo sudėtį, kadangi byloje surinkti duomenys nepatvirtina, jog buvo pažeista viešoji tvarka, nes neįrodyta, kad O. S. elgėsi vandališkai, laiptinėje tuo metu nieko nebuvo, nepagarba aplinkiniams demonstruojama nebuvo.
Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal LR BK 284 str. 1 d. taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Minėto straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinti būtinieji šios nusikalstamos veikos požymiai, kurie privalo būti įrodyti bei pagrįsti bylos duomenimis, – tai veikos padarymo vieta, padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai.
Kvalifikuojant veiką pagal LR BK 284 str. 1 d., svarbu nustatyti, kad neteisėti kaltininko veiksmai buvo atlikti būtent viešoje vietoje. Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Šiuo konkrečiu atveju vieša vieta yra daugiabučio namo bendra laiptinė, kurios priskyrimas viešajai vietai abejonių nekelia. Tokiu būdu, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nuteistojo O. S. veiksmai nelaikytini atlikti viešoje vietoje, kadangi namo laiptinėje tuo momentu nieko nebuvo. Teismų praktikoje veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo tokioje vietoje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Nuteistojo O. S. nusikalstami veiksmai buvo atlikti namo laiptinėje, kur bet kuriuo metu galėjo atsirasti pašaliniai asmenys.
Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama LR BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog neįrodyta, kad O. S. elgėsi vandališkai, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nuteistasis aptariamo įvykio metu be jokios priežasties sudavė jai smūgius, tokiais veiksmais jai sutrikdydamas sveikatą. Tokie nuteistojo veiksmai vertintini kaip įžūlus elgesys , demonstravęs nepagarbą aplinkiniams, sutrikdęs visuomenės rimtį ir tvarką. Vandališki veiksmai yra veiksmai , kai yra daužomas, ardomas, padegamas ar kitaip niokojamas svetimas turtas, byloje nėra duomenų , kad tokius veiksmus nuteistasis būtų atlikęs. Dėl šių motyvų nėra teisinio pagrindo nuteistojo veiksmus prieš nukentėjusiąją vertinti kaip vandališkus veiksmus.
Kitas esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai (grąsinimais, patyčiomis ir kt.), turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Kolegija mano, kad bylos faktiniai duomenys dėl nuteistojo veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu, aiškiai rodo, kad jis elgėsi įžūliai, nepaisydamas normalių bendravimo taisyklių , savo smurtiniais veiksmais jis sužalojo nukentėjusiąją , tai vertintina, kaip nepagarbos visuomenei demonstravimas , sutrikdęs visuomenės rimtį. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys Nr. 2K-248/2008, 2K-447/2010, 2K-229/2011 ir kt.).
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo O. S. veiksmuose nustatyti visi būtinieji viešosios tvarkos pažeidimo sudėties požymiai. Nors nuteistasis ir nepripažino savo kaltės nurodydamas, jog kaltinime nurodytu laiku jis buvo pas savo tetą L. R. ir prieš nukentėjusiąją jokio smurto nenaudojo, tačiau tokie jo parodymai teisingai pirmosios instancijos teismo įvertinti kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, jie paneigti kitais byloje esančiais įrodymais, aptartais skundžiamame nuosprendyje.
Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamu nuosprendžiu nustatyta O. S. nusikalstamos veikos kvalifikacija iš Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. keistina į Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. , kolegijai nustačius, jog O. S. pažeidė viešąją tvarką, o būtent:
jis, 2012-04-28 apie 13.05 val., viešoje vietoje – namo (duomenys neskelbtini), laiptinėje, šalia buto Nr. 64, savo įžūliais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad nukentėjusiajai T. M., kuri tuo metu rakino buto duris, be priežasties sudavė vieną smūgį į galvą iš nugaros, nuo kurio T. M. nugriuvo ant žemės, tada gulinčiai T. M. sudavė ne mažiau 5-6 smūgių kojomis į įvairias kūno vietas, nuo ko T. M. prarado sąmonę, taip jai padarė muštinę paviršinę odos žaizdą viršugalvio dešinėje pusėje, poodinę kraujosruvą dešinėje momeninėje srityje, plačią difuzinę poodinę kraujosruvą veido dešinėje pusėje, apimančią dešinės pusės kaktą, skruostą, žandą, dešinės akies vokus, kraujosruvą dešinės akies obuolio junginėje, poodinę kraujosruvą apatinio žandikaulio kairės pusės srityje, poodinę kraujosruvą dešiniame žaste, kurie tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, taip jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Nustačius, kad nuteistasis O. S. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d., jam skirtina šio įstatymo sankcijoje numatyta bausmė.
Kolegija, skirdama bausmę, atsižvelgia į nuteistojo O. S. įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę. Jis padarė tyčinę veiką, priskirtiną prie nesunkių nusikaltimų . Kaltininko atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Vertindama nuteistojo O. S. asmenybę, kolegija atsižvelgia į tai, kad kaltininkas praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, psichiatrijos ligoninėje negydytas, Psichikos centre stebimų pacientų grupei nepriklauso, Vilniaus priklausomybės centre į priežiūros grupę neįrašytas, nedirba. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad bausmės tikslus galima pasiekti skiriant O. S. laisvės apribojimą , paskiriant įpareigojimus ir draudimus (Lietuvos Respublikos BK 48 str. ). Laisvės atėmimo bausmė jam neskirtina, atsižvelgus į tai, kad jis praeityje nebuvo susikompromitavęs, taip pat atsižvelgus į nusikalstamos veikos pobūdį.
Dėl aukščiau išdėstytų motyvų, teismo nuosprendis turėtų būti keičiamas, tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismas skundžiamą nuosprendį surašė, esmingai pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK reikalavimus, t. y. teismas , pripažindamas O. S. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., neišdėstė, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 1 d. 1p. nuostatos, nusikalstamos veikos aplinkybių. Tokių aplinkybių nenurodymas suvaržė nuteistojo teises, todėl priimtas nuosprendis negali būti laikomas teisingu ir teisėtu. Dėl šių motyvų teismo nuosprendis naikintinas dėl esminio baudžiamojo proceso pažeidimo (Lietuvos Respublikos BPK 369 str.), ir priimtinas naujas nuosprendis.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 328 str.1p., 3 p., 329 str. 4 p., nusprendė :
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-11 nuosprendį ir O. S. atžvilgiu priimti naują nuosprendį.
O. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vienus ) metus , laisvės apribojimo laikotarpiu įpareigoti jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. , uždrausti bendrauti su nukentėjusiąja T. M. .
O. S. išaiškinti, kad jis laisvės apribojimo laikotarpiu privalo be teismo ar bausmę vykdančios institucijos nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir draudimus.
Bausmės pradžią O. S. skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo jį vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.