- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-28
- Bylos Nr.
- e2-1454-658/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01530-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Ieškovas
- UAB „KRS“
- Atsakovas
- UAB „Kėdainių vandenys“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Norus“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, sekretoriaujant Gitanai Gervickaitei, dalyvaujant ieškovės UAB „KRS“ atstovams: advokatui A. J. ir projektų vadovui T. D., atsakovės UAB „Kėdainių vandenys“ atstovams: advokatei B. V. ir direktoriui K. V., trečiojo asmens UAB „Norus“ atstovams: advokatui D. K. ir technologui N. E. G., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KRS“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kėdainių vandenys“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Norus“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovės procesinių dokumentų esmė
Ieškovė UAB „KRS“ (toliau ir – ieškovė) kreipėsi į teismą ieškiniu (CBP-48574) prašydama: 1) panaikinti atsakovės UAB „Kėdainių vandenys“ 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimą, kuriuo buvo nustatyta konkurso pasiūlymų eilė ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka, laimėtoju pripažinta UAB „Norus“ ir nuspręsta sudaryti su ja pirkimo sutartį; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė dalyvavo atsakovės organizuotame supaprastintame atvirame konkurse „Kunionių kaimo nuotekų valyklos rekonstrukcija“ (pirkimo Nr. 295433), kuriuo buvo perkami buitinių nuotekų valyklos (168 GE) Kunionių kaime projektavimo ir statybos rangos darbai. Pasiūlymai vertinami pagal ekonominio naudingumo kriterijų, kuris nustatomas atsižvelgiant į pasiūlymo kainą (C) ir eksploatavimo išlaidas (T), kurias sudaro elektros energijos ir reagentų sąnaudos. Perkančioji organizacija 2016 m. lapkričio 3 d. informavo tiekėjus, kad visi viešojo pirkimo dalyviai atitiko pirkimo sąlygų reikalavimus bei apskaičiavo ekonominio naudingumo (eksploatacinių išlaidų) kriterijaus (T) balus. Ieškovė 2016 m. spalio 10 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl galimai netinkamai atlikto tiekėjų UAB „NORUS“ ir UAB „Ekoservispool“ Sp.z.o.o. pasiūlymų ekonominio naudingumo kriterijaus (T) balų apskaičiavimo. Tą pačią dieną (2016 m. spalio 10 d.) perkančioji organizacija išnagrinėjo ir atmetė ieškovės pretenziją, informuodama, kad tiekėjų UAB „NORUS“ ir UAB „Ekoservispool“ Sp.z.o.o. pasiūlymuose skaičiavimo klaidų nebuvo rasta. Ieškovė, siekdama įsitikinti tiekėjų UAB „NORUS“ ir UAB „Ekoservispool“ Sp.z.o.o. pasiūlymuose atliktų skaičiavimų teisingumu, pateikė perkančiajai organizacijai prašymą susipažinti su nurodytų tiekėjų pasiūlymais, tačiau perkančioji organizacija tokį ieškovės prašymą atmetė, motyvuodama, kad nurodytų tiekėjų pasiūlymai yra konfidencialūs. Perkančioji organizacija 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimu sudarė tiekėjų pasiūlymų eilę ir pirkimo laimėtoju pripažino UAB „Norus“. Ieškovė, nesutikdama su tokiu atsakovės sprendimu, 2016 m. gruodžio 15 d. pateikė pretenziją, kurią perkančioji organizacija tą pačią dieną atmetė.Ieškovė teigė, kad jos ir tiekėjos „Per Aarsleff A/S“ pasiūlymų ekonominio naudingumo kriterijaus (T) balai tarpusavyje skiriasi nedaug (1 balas), o UAB „Norus“ ir bendrovės „Ekoservispol Sp.z.o.o.“ pasiūlymų ekonominio naudingumo kriterijaus (T) balai – ženkliai (4,3 balo). Taip pat UAB „Norus“ ir bendrovės „Ekoservispol Sp.z.o.o.“ pasiūlymų ekonominio naudingumo kriterijaus (T) balai, lyginant su ieškovės ir bendrovės „Per Aarsleff A/S“ pasiūlymų ekonominio naudingumo kriterijaus (T) balais, skiriasi net keletą kartų. Ieškovės nuomone, UAB „Norus“ galimai tyčia sumažino nuotekų valyklos elektros energijos ir (ar) reagentų sąnaudas, dėl to sumažėjo nuotekų valyklos technologijos eksploatacijos sąnaudos. Be to, UAB „Norus“, siekdama gauti didesnius ekonominio naudingumo kriterijaus balus, sąmoningai neįvertino elektros energiją vartojančių automatikos valdymo įrenginių elektros energijos sąnaudų bei parinko mažesnio, nei būtina, galingumo orapūtes ir (arba) apskaičiuodama orapūčių naudojamos elektros energijos sąnaudas numatė trumpesnį, nei reikalauja technologija, jų darbo laiką.Ieškovės nuomone, UAB „Norus“ pasiūlyme nurodytos nuotekų valyklos automatikos valdymo skydo (toliau – AVS) elektros energijos sąnaudos nuo 100 iki 200 kWh per metus yra nepagrįstai mažos, nes įvairūs valdikliai, jutikliai bei kita antrinė nuotekų valyklos automatikos valdymo įranga per vienerius nuotekų valyklos eksploatavimo metus, priklausomai nuo jų gamintojo, suvartoja nuo 2 000 iki 4 000 kWh elektros energijos. Taip pat trečiasis asmuo, siekdamas dirbtinai sumažinti metines nuotekų valyklos elektros energijos sąnaudas, detaliuose skaičiavimuose nurodė klaidingą informaciją bei netinkamai apskaičiavo orapūčių galingumą ir jų veikimo laiką, t. y. nurodė įrengsiant vietoje nepertraukiamo veikimo, periodinio veikimo orapūtes ir tokio technologinio sprendimo nepagrindė detaliais skaičiavimais. Tokiu būdu, UAB „Norus“ pasiūlymas dėl pateiktos melagingos informacijos sukūrė nepagrįstą pranašumą prieš kitus pirkimo dalyvius.Ieškovė ieškinyje pareikštu prašymu taip pat prašė skirti ekspertizę, tačiau bylą nagrinėjant iš esmės šio prašymo atsisakė.Dublike (DOK-2005) ieškovė papildomai nurodė, jog trečiajam asmeniui pasiūlyme nurodžius AVS elektros energijos sąnaudas nuo 100 iki 200 kWh/metus, ši informacija yra laikytina melaginga, o tai atsakovė galėjo pagrįsti atlikusi elementarius AVS sudedamųjų dalių nominalaus galingumo skaičiavimus. Taip pat atsakovė atlikusi elementarius skaičiavimus, pagrįstus trečiojo asmens pasiūlyme esančiais skaičiavimais, atliktais pagal ATV-DVWK-A 131E standartą, galėjo ir privalėjo įsitikinti tuo ar trečiojo asmens apskaičiuotas oro kiekis, būtinas biologiniam reaktoriui ir dumblo tankinimo talpai, gali būti generuojamas trečiojo asmens siūlomomis orapūtėmis per trečiojo asmens nurodytą jų veikimo laiką, bei ar trečiojo asmens nurodytos orapūčių elektros energijos sąnaudos nėra melagingos. Kadangi tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo, pasiūlė identišku principu veikiančią nuotekų valyklą, kurios veikimui iš esmės yra reikalingas identiškas ar bent panašus oro kiekis, labiau tikėtina, kad trečiasis asmuo atlikdamas orapūčių elektros energijos sąnaudų skaičiavimą melagingai nurodė orapūčių veikimo laiką.Ieškovė nurodė, kad pirkimo sąlygose nurodytos ir trečiojo asmens atsakovei pateiktos vartojamos energijos kiekio ir technologinio proceso garantijos turėtų būti vertinamos, kaip papildomas instrumentas atsakovės pažeistoms teisėms apginti, jei ji pasiūlymų vertinimo metu atsitikintai (nesąmoningai) nepastebėtų pasiūlymuose nurodytos informacijos klaidingumo. Tai, kad trečiasis asmuo kartu su pasiūlymu pateikė atsakovei vartojamos energijos kiekio ir technologinio proceso garantijas, neeliminuoja galimybės trečiajam asmeniui pasiūlyme nurodyti melagingą informaciją ir atitinkamai atsakovės pareigos tinkamai ir atidžiai įvertinti trečiojo asmens pasiūlymą, vykdymo.Rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-4478) ieškovė papildomai nurodė, kad jos užsakymu UAB „Getvita“ 2018 m. vasario 6 d. pateikė išvadą dėl trečiojo asmens pasiūlyme nurodytų AVS elektros energijos sąnaudų atitikimo tikrovei, iš kurios matyti, kad trečiojo asmens pateikti AVS skaičiavimai neatitinka minimalių konkurso reikalavimų.Iš pasiūlymo 16 lapo antrosios pastraipos matyti, kad UAB „Norus“ siūlo įrengti orapūtes (viena veikianti, kita atsarginė), kurių kiekvienos našumas yra tik 36,6 m³/h. Tuo tarpo ieškovės pagal ATV-DVWK-A 131E standartą ir pasiūlyme nurodytas dedamąsias atlikti skaičiavimai įrodo, jog technologiniam procesui vykti yra būtina įrengti 47,3 m³/h arba 55,42 m³/h našumo (kiekviena) orapūtes. Tai reiškia, kad pasiūlyme UAB „Norus“ tyčia nurodė mažesnio nei technologiniam procesui būtina našumo orapūtes, kurios nėra pajėgios patiekti technologiniam procesui būtiną oro kiekį.Ieškovė pagal atliktus skaičiavimus nustatė, kad UAB „Norus“ į nuotekų valyklos eksploatacines išlaidas sąmoningai neįtraukė cheminių reagentų dozavimo įrangos (elektros siurblių ir t. t.) ir pačių cheminių reagentų, būtinų fosforui iš nuotekų pašalinti ir taip tyčia sumažino metines nuotekų valyklos eksploatacines išlaidas (elektros energija siurbliams bei cheminių reagentų kaštai).Taip pat ieškovės nuomone, jos atlikti skaičiavimai leidžia teigti, kad UAB „Norus“ tyčia, siekdama sumažinti nuotekų valyklos statybos kainą, nurodė melagingą nuotekų valyklos antrinių nusodintuvų veikliojo dumblo atskyrimo zonos ir dumblo tankinimo dalies zonos, tad ir bendrą antrinių nusodintuvų gylį. Tokiu būdų UAB „Norus“ nesąžiningai įgijo prieš kitus Konkurso dalyvius, inter alia Ieškovą, nepagrįstą pranašumą, o Atsakovas proteguodamas ir favoritizuodamas UAB „Norus“ Konkurse ne tik, kad tyčia „nepastebėjo“ tokios akivaizdžiai melagingos informacijos apie nuotekų valyklos antrinių nusodintuvų gylį, bet ir UAB „Norus“ paskelbė Konkurso laimėtoja bei su ja sudarė rangos sutartį ir šiuo metu vykdo nuotekų valymo įrenginių statybos darbus.Ieškovės UAB „KRS“ atstovai projektų vadovas T. D. ir advokatas A. J. teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus bei procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovės procesinių dokumentų esmė
Atsakovė UAB „Kėdainių vandenys“ pateikė atsiliepimą (DOK-423), kuriuo prašė ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsikirtimus į ieškinio reikalavimus atsakovė grindžia žemiau pateikiamais motyvais.Atsakovė nurodė, jog pasiūlymus viešajame pirkime pateikė keturi dalyviai. Patikrinus dalyvių kvalifikaciją ir jų pasiūlymų atitiktį pirkimo sąlygų reikalavimams, nustatyta, kad visi dalyviai atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, o jų pasiūlymai – pirkimo sąlygose nustatytus techninius reikalavimus. Įvertinus ekonominio naudingumo balus, buvo sudaryta tiekėjų pasiūlymų eilė ir ginčo viešojo pirkimo laimėtoja paskelbta UAB „NORUS“.Perkančioji organizacija, susipažinusi su gautais pasiūlymais, nustatė, kad visi dalyviai pasirinko klasikinę nuotekų biologinio valymo technologiją, įrengiant aerotankus su antriniais nusodintuvais. Visi dalyviai pasirinko tokius nuotekų valymo sprendimus, kuriuos įgyvendinant nebus naudojami reagentai. Tokiu būdu konkurso dalyvių eksploatavimo išlaidas sudaro tik elektros energijos sąnaudos. Kiekvieno dalyvio pasiūlyme nurodomos elektros energijos sąnaudos priklauso nuo jo pasirinktos technologinės įrangos. Vertinant dalyvių pateiktus elektros energijos skaičiavimus, atsakovė nustatė, kad ieškovė ir tiekėja „Per Aarsleff A/S“ privalomosios įrangos sąrašą papildė įranga ir (ar) įrenginiais, kurie pagal pirkimo dokumentus nenumatyti kaip privalomi, kas sąlygojo žymų eksploatavimo išlaidų (elektros energijos sąnaudų) padidėjimą, lyginant su trečiojo asmens UAB „Norus“ ir tiekėjos Ekoservispol Sp. Z. o. o. pasiūlymais. Dalyvių pateiktos privalomosios įrangos elektros energijos sąnaudos skiriasi nereikšmingai, o pagrindinį eksploatavimo išlaidų skirtumą sudaro papildomai ieškovės ir tiekėjos „Per Aarsleff A/S“ numatytos įrangos ir (ar) įrenginių elektros energijos sąnaudos. Atsakovės nuomone, atmestinas kaip niekuo nepagrįstas ieškovės teiginys, kad UAB „Norus“ tyčia sumažino nuotekų valyklos automatikos valdymo įrangos elektros energijos sąnaudas, nes analogiško pajėgumo įrenginiuose automatikos valdymo skydai sunaudoja nuo 100 iki 200 kWh/metus elektros energijos. Šiuo atveju ieškovės papildomos technologinės įrangos elektros energijos sąnaudas sudaro siurblinės, kuri pagal pirkimo dokumentus nėra privaloma, siurbliai, bei kitos papildomos automatikos ir valdymo sąnaudos.Atsakovė taip pat nurodė, kad dalyvių pateiktas elektros energijos sąnaudų skaičiavimų teisingumas ir realumas yra užtikrintas su pasiūlymais pateiktose vartojamos energijos kiekio garantijose. Tai, kad UAB „Norus“ orapūčių veikimo laikas yra realus, o elektros energijos sąnaudos pagrįstos, matyti iš UAB „Norus pasiūlymo 1.3.3.8 punkte „Deguonies kiekis“ pateiktų skaičiavimų. Atitinkamai šių skaičiavimų teisingumas ir realumas yra užtikrintas su pasiūlymu pateikta technologinio proceso garantija.Atsakovės nuomone, nėra pagrindo ekspertizės skyrimui, nes aritmetinių veiksmų atlikimui nėra reikalingos jokios specialios žinios, o teismui pateikus trečiojo asmens pasiūlymą, teismas pats gali patikrinti šio dalyvio eksploatacinių išlaidų apskaičiavimą.Triplike (DOK-3545) atsakovė papildomai nurodė, kad ieškovės pasitelkto vieno specialisto nurodytos konkrečios automatikos įrangos elektros sąnaudos neįrodo kitų dalyvių, pasiūliusių visai kitą technologinį sprendimą, pasiūlymų netikslumo, o tuo labiau melagingumo.Atsakovė sutiko, kad garantijų pateikimas nepaneigia viešojo pirkimo dalyvių pareigos laikytis perkančiosios organizacijos nustatytų reikalavimų pasiūlymo parengimui, t. y. neatleidžia nuo pareigos detalizuoti siūlomos nuotekų valyklos technines savybes ir pateikti reikalaujamus skaičiavimus, įskaitant elektros sąnaudų ir orapūtėms reikalingo deguonies kiekio skaičiavimus, dėl kurių byloje kilo ginčas. Vis dėlto, trečiasis asmuo tokius skaičiavimus pateikė, o atsakovės viešojo pirkimo komisija, patikrinusi jų teisingumą, klaidų ar melagingos informacijos juose nenustatė.Atsakovė taip pat pritarė trečiojo asmens atsiliepime į ieškinį nurodytiems argumentams, kad ieškinys yra pateiktas praleidus VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą ieškinio padavimo terminą.Atsakovės UAB „Kėdainių vandenys“ atstovai direktorius K. V. ir advokatė B. V. teismo posėdyje palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti.
Trečiojo asmens procesinių dokumentų esmė
Trečiasis asmuo UAB „Norus“ pateikė atsiliepimą (DOK-49531), kuriuo prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsikirtimus į ieškinio reikalavimus trečiasis asmuo grindžia žemiau pateikiamais motyvais.Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškinyje yra pateikiami tik deklaratyvūs teiginiai dėl galimai melagingos informacijos UAB „Norus“ pasiūlyme. Ieškovė akivaizdžiai siekia ne operatyviai ginti tariamai pažeistas teises, o sąmoningai vilkina pirkimo procedūras, pažeidžia VPĮ įtvirtintus terminus. Ieškovė nei ikiteisminėje ginčo stadijoje, nei ieškiniu neįrodinėja, jog tiekėjų pasiūlymus vertinę komisijos nariai neturi reikiamų žinių, kurios leistų jiems tinkamai, objektyviai ir dalykiškai įvertinti tiekėjų pasiūlymus pagal pirkimo sąlygose įtvirtintus vertinimo kriterijus. Lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai nebuvo pažeisti, nes pirkimo metu visiems pasiūlymams ir pateiktiems dokumentams įvertinti buvo taikoma vienoda vertinimo tvarka ir būdai, buvo vadovaujamasi ir laikomasi pirkimo sąlygų bei VPĮ nuostatų. Be to, perkančioji organizacija pakartotinai pagal ieškovės pretenzijas du kartus peržiūrėjo UAB „Norus“ pasiūlyme nurodytą informaciją, tačiau nenustatė jokių melagingos informacijos ar duomenų požymių.Trečiasis asmuo teigė, kad perkančioji organizacija tinkamai apskaičiavo eksploatavimo išlaidų kriterijaus (T) balus. Skirtingi eksploatavimo kriterijaus (T) balai reiškia, kad tiekėjai pateikė skirtingų technologijų nuotekų valyklas, todėl pagal tiekėjų pasiūlymuose pateiktą informaciją ir pirkimo sąlygas, buvo apskaičiuoti skirtingi balai. Trečiasis asmuo, priešingai nei ieškovė, savo pasiūlyme pasirinktoje technologijoje nenaudojo nuotekų siurblinės, kurios kaštai sudaro apie 30–40 proc. visos nuotekų valyklos eksploatavimo kaštų, kas savaime reiškia, kad pasiūlymo eksploatavimo išlaidų kriterijus (T) netenka balų.Trečiasis asmuo pažymėjo, kad perkančioji organizacija pirkimo sąlygose aiškiai nustatė apsaugą, jei tiekėjo pateiktas technologinis sprendimas suvartotų didesnį elektros energijos kiekį nei yra garantuojama – baudą ir sutarties įvykdymo garantijos panaudojimą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti perkančiosios organizacijos atliktą pasiūlymo vertinimą ar informacijos melagingumą.Ieškovė, būdama profesionali viešųjų pirkimų dalyvė, sąmoningai pažeidė VPĮ 94 straipsnyje įtvirtintus ieškinio pareiškimo teismui terminus, teikė analogiškas pretenzijas perkančiajai organizacijai.Trečiasis asmuo nesutiko su ieškovės prašymu skirti ekspertizę, nes byloje ieškovė ginčija ne trečiojo asmens pasiūlymo atitikimą konkrečioms pirkimo sąlygoms (techninį ar profesinį pajėgumą, kvalifikacinį atitikimą), o tai, kad pasiūlyme yra pateikta melaginga informacija. Teismo ekspertize neįmanoma nustatyti, ar pateikti duomenys yra melagingi ar ne. Be to, bylai teisingai išspręsti nėra reikalingos specialiosios technologinės žinios. Rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-2787) trečiasis asmuo papildomai nurodė, jog ieškovė savo skaičiavimais bando įrodyti trečiojo asmens pasiūlyme esančių skaičiavimų netikslumą ir nepagrįstumą, o ne informacijos melagingumą.Trečiasis asmuo nurodė, kad skirtingas technologijas pasitelkusių tiekėjų sprendiniai skirsis suvartojama elektros energija. Ieškovė pateikė savo technologijos suvartojamos elektros energijos sąnaudas, o tai negali būti prilyginama trečiojo asmens pasiūlytos technologijos elektros sąnaudai. Pačios ieškovės pateikta skaičiavimų lentelė veikiau patvirtina tai, kad jos pasiūlyta technologija suvartoja akivaizdžiai daugiau elektros energijos.Trečiojo asmens UAB „Norus“ atstovai technologas Nerijus E. G. ir advokatas D. K. teismo posėdyje palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Teisiniai argumentai ir išvados
Dėl ekspertizės
Pareikštame ieškinyje ieškovė buvo nurodžiusi procesinio pobūdžio prašymą – skirti byloje UAB „Norus“ konkurso pasiūlymo dalyje dėl nuotekų valyklos eksploatacinių išlaidų apskaičiavimo teismo ekspertizę. Tačiau tiek 2018 m. vasario 12 d., tiek 2018 m. vasario 14 d. teismo posėdžiuose ieškovės atstovas pareiškė, jog nepalaiko prašymo dėl ekspertizės skyrimo. Jis nurodė, jog šiuo metu būtinumas skirti ekspertizę išnyko, nes: a) susipažinus su trečiojo asmens pasiūlymu atsirado galimybė ir be eksperto pateikti paskaičiavimus ir pagrįsti savo poziciją; b) nors ieškinyje ir nurodė subjektus (įstaigas) kur teoriškai galima tokio pobūdžio ekspertizė, tačiau ten dirbantys mokslininkai pareiškė, jog nenori veltis į tiekėjų (įmonių), veikiančių vandentvarkos srityje, ginčus – todėl realiai nėra subjektų, kurie atliktų tokią specifinę ekspertizę.Atsakovės atstovė nurodė, kad atsakovė pati ekspertizės skirti neprašo, tačiau jei būtų prašymas neprieštarautų. Tačiau iš esmės sutiko su ieškovės atstovu tuo aspektu, kad nebūtų kam pavesti tą ekspertizę atlikti, nes teismo ekspertų sąraše nėra įrašyta asmenų, kurie galėtų atlikti tokio pobūdžio ekspertizes, o ieškovės atstovo nurodyti mokslininkai nenori imtis ekspertizių atlikimo teisminiuose procesuose.Trečiojo asmens atstovas iš esmės pritarė ieškovės pozicijai ir motyvams dėl ekspertizės neskyrimo. Papildomai pažymėjo, jog labai tikėtina, kad net jei ir pavyktų kam nors atlikti ekspertizę – tai tikrai nepalengvintų bylos nagrinėjimo, o gal sukeltų ir dar daugiau ginčų. Bylos specifika yra ta, kad tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo siūlo skirtingas technologijas. Trečiojo asmens pasiūlymas yra be kita ko pagrįstas ir „know–how“ principu, ir siūlomos įrangos efektyvumas išgautas ilgalaikės praktikos metu derinant keletą skirtingų technologijų. Todėl ekspertas jų nežinos, neturės metodikos kaip palyginti, todėl ekspertizės aktas bus iš esmės bevertis.Kasacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai abejojama tam tikrų faktų buvimu ir šioms aplinkybėms nustatyti reikalingos specialiosios žinios, tikslinga skirti ekspertizę. Teismas gali skirti ekspertizę savo arba byloje dalyvaujančių asmenų iniciatyva, jeigu teismui iškyla neaiškių, specialiųjų žinių reikalaujančių klausimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017). Šiuo atveju matyti, kad byloje įrodinėtinos aplinkybės yra pakankamai specifinės, tačiau tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo procese yra atstovaujami ne tik advokatų, bet ir specialias žinias turinčių asmenų (technologų); ieškovei buvo sudaryta galimybė susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymu; buvo suteikta galimybė pateikti papildomus paaiškinimus bei kitus rašytinius įrodymus (specialių žinių turinčio asmens išvadą); pats posėdis vyko žodinio proceso tvarka betarpiškai aiškinantis visas aplinkybes ir ginčytinus pasiūlymo aspektus. Be to pažymėtina, jog nors ir viešųjų pirkimų byla nėra priskiriama visiškai dispozityvių bylų kategorijai, tačiau tai dar nereiškia, kad šios kategorijos bylose yra eliminuotas rungimosi principas, bei šalių pareiga įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, kas vis tik reiškia, jog būtent proceso dalyviai, o ne teismas, visų pirma privalo būti suinteresuoti imtis visų priemonių, tam tarpe ir pasitelkiant specialių žinių turinčius asmenis, įrodinėjimo procese (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Teismas sudarė visas sąlygas ekspertizės skyrimui, net ir prieš baigdamas bylą nagrinėti iš esmės dar kartą pasiūlė apsvarstyti ekspertizės skyrimo klausimą, padarė pertrauką, tačiau dalyvaujantys byloje asmenys vis tiek nepageidavo ekspertizės. Todėl spręstina, jog teismas ėmėsi visų protingų ir racionalių priemonių, kad užtikrintų jų teises į tinkamą procesą. Savo iniciatyva teismas ekspertizės skirti taip pat neturi galimybės, kadangi visų pirma tai riboja finansiniai resursai (pvz., 2018 metams visoms Kauno apygardos teisme nagrinėjamoms byloms užtikrinti ekspertizės apmokėjimus yra skirta tik 400 eurų), o antra – teismui nėra žinomi būtent tokių specialių žinių turintys asmenys, kurie ne tik galėtų, bet ir sutiktų atlikti tokio pobūdžio ekspertizę. Todėl byla nagrinėjama vertinant joje esančius įrodymus, o ekspertizė neskiriama, nesant tam objektyvių galimybių.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
Nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl ikiteisminės tvarkos laikymosi ir bylos nagrinėjimo ribų. Ieškovė teigia, kad ji atsakovės priimtus sprendimus ginčija, nes kitas konkurso dalyvis (trečiasis asmuo šioje byloje) nesąžiningai sumažino savo pasiūlyme nuotekų valyklos technologijos eksploatacijos kaštus, pateikdamas sumažintas elektros energijos ir/ar reagentų sąnaudas bei parinkdamas nepakankamo galingumo orapūtes.Atsakovės atstovė teigia, kad ji sutiktų, jog ginčo ribos apimtų faktinių aplinkybių, susijusių su automatikos valdymo įrenginių skydo naudojamos energijos vertinimo bei dėl pasiūlymo dalies, liečiančios orapūtes vertinimo. Dėl pasiūlymo dalies, liečiančios reagentų naudojimą, ji nesutinka, nes ieškovė, pateikdama pretenzijas, šiuo klausimu jose nieko nepasisakė. Kadangi ieškinio pagrindas nesutampa su pretenzijose nurodytomis aplinkybėmis – šioje dalyje teismas bylos iš esmės nagrinėti negali.Sprendžiant dėl teisminio ginčo nagrinėjimo ribų bei aiškinant procesinės teisės normas, numatytas CPK 423³ straipsnio 2 ir 3 dalyse svarbu nustatyti šias aplinkybes: a) ar ieškovas laikėsi išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos; b) koks buvo pretenzijos turinys ir ar jis sutampa su ieškinio pagrindu; c) ar pretenzijoje ieškovė galėjo nurodyti aplinkybes, kurios vėliau nurodomos, kaip ieškinio pagrindas.Nustatyta, kad pirmąją pretenziją ieškovė atsakovei pateikė 2016 m. spalio 10 d. per CVP IS dėl galimai netinkamai atlikto tiekėjų UAB „Norus“ ir „Ekoservispool“ Sp.z.o.o. ekonominio naudingumo kriterijaus apskaičiavimo, nes šių tiekėjų pasiūlymuose pastarieji galimai netinkamai apskaičiavo eksploatacines išlaidas.Taip pat ieškovė 2016 m. lapkričio 11 d. atsakovei pateikė prašymą susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais ta apimtimi, kiek tai susiję su nuotekų valyklos eksploatacinių išlaidų apskaičiavimu. Atsakydama į ieškovės pateiktą prašymą atsakovė nurodė, kad leisti susipažinti su tiekėjų pasiūlymais negali, nes jie tiekėjų pažymėti žyma „Konfidencialu“.2016 m. gruodžio 15 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją, kuria prašė panaikinti priimtus sprendimus, nes UAB „Norus“ pasiūlyme nurodyta melaginga informacija – klaidingai nurodytas nuotekų valyklos eksploatacinių išlaidų apskaičiavimas, jas dirbtinai sumažinant. Taip pat šioje pretenzijoje be kita ko nurodyta, jog dažniausiai yra mažinamos elektros energijos ir reagentų sąnaudos, ir prašo perkančiosios organizacijos juos patikrinti (ieškinio priedas: „8. 2724 kedainiu vandenys uab pretenzija del pasiulymu eiles ir laimetojo kunioniu nvi 161215.pdf).Taigi, teismui išanalizavus pretenzijos ir ieškinio turinius, matyti, jog tiek pretenzijoje, tiek ieškinyje buvo keltos abejonės ir dėl galimo neteisingo reagentų, galimai naudojamų nuotekų valykloje apskaičiavimo. Taip pat įvertinama ir tai, kad perkančioji organizacija nepateikė ieškovei susipažinimui trečiojo asmens pasiūlymo, o tai buvo leista tik 2018 m. sausio 24 d. teismo nutartimi, kas leidžia daryti išvadą, kad ieškovė neturėjo jokios galimybės tiek pretenzijoje, tiek ieškinyje labai aiškiai ir tiksliai išdėstyti aplinkybių dėl regentų sąnaudų šalinant perteklinį fosforą nuotekų valykloje. Todėl atsakovės atstovės argumentai atmestini ir, vadovaujantis CPK 423³ straipsnio 3 dalimi, byla nagrinėtina toje apimtyje, kurią ieškinyje nurodė, o vėliau savo paaiškinimais sutikslino pati ieškovė, t. y.: dėl galimai nepagrįstai pasiūlyme nurodomų elektros sąnaudų sumažinimo dėl automatinio valdymo skydo; dėl reagentų (ne)naudojimo šalinant perteklinį fosforo kiekį; dėl orapūtės (pagrindinės) sunaudojamos energijos sąnaudų bei orapūtės (dumblo stabilizavimui) sunaudojamos energijos sąnaudų ir tinkamo modelio parinkimo.Taip pat sprendžiant dėl nagrinėjimo ribų svarbu paminėti ir tai, kad ieškinyje buvo nurodyta, jog trečiasis asmuo perkančiajai organizacijai pateikė melagingą informaciją. Tačiau iš bylos medžiagos ir žodinio posėdžio metu nustatytų aplinkybių daroma išvada, kad be visa ko ieškovė iš esmės abejojo bei ginčijo ir trečiojo asmens pasiūlymo atitiktį perkančiosios organizacijos nustatytiems reikalavimams. Tokį išaiškinimą pateikė ir kasacinis teismas bylą nagrinėjant pirmą kartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-378/2018 63 punktas). Todėl bylą pakartotinai nagrinėdamas pirmosios instancijos teismas spręs ir pasisakys sprendime tiek trečiojo asmens pateiktos informacijos pripažinimo kaip melaginga, tiek dėl UAB „Norus“ pateikto pasiūlymo atitikties konkurso sąlygoms ginčijamoje apimtyje (kiek nurodyta sprendimo 42 punkte).
Dėl reagentų (ne)naudojimo
Ieškovės atstovai, susipažinę su trečiojo asmens pasiūlymu paaiškino, kad pagal pasiūlyme nurodytus skaičiavimus trečiasis asmuo, siekdamas, jog jo pasiūlymas atitiktų konkurso sąlygas, turėtų naudoti cheminius reagentus, kad išvalytų fosforo kiekį nuotekose. Savo detalius skaičiavimus jie pateikė papildomų paaiškinimų forma (DOK-4478), o konkrečiai šio dokumento trečioje dalyje.Atsakovės atstovė teismui paaiškino, jog konkurso sąlygos buvo sukonstruotos taip, kad šalinant nuotekas cheminių reagentų naudojimas negalimas. Taip pat abu atsakovę atstovavę atstovai (atsakovės direktorius ir advokatė) nurodė, jog atsakovės atsakingi darbuotojai patikrino pasiūlymą bei nenustatė, kad trečiasis asmuo siūlo reagentų naudojimą, ir įsitikino, kad jo technologija leis išvalyti nuotekas be papildomų reagentų naudojimo.Trečiojo asmens atstovai paaiškino, kad savo pasiūlyme jie ir nenumatė, kad bus naudojami reagentai. Tiesiog trečiasis asmuo naudoja naują, ieškovei nežinomą technologiją, kurios pagalba fosforo kiekis iki nulio sumažinamas ir be reagentų naudojimo.Tiriant šias aplinkybes teismas nustatė, jog Pirkimo sąlygų III skyriaus 2.1.4.15 punkte įtvirtintas reikalavimas, jog konkurso dalyviai turi siūlyti nuotekų valymo technologijas be cheminių reagentų naudojimo. Trečiasis asmuo, teikdamas savo pasiūlymą ir jame nurodydamas, kaip bus iš nuotekų šalinamas fosforas, atliko skaičiavimus naudodamasis ATV-DVWK-A 131E (toliau ir – ATV) standarto reikalavimais (konkrečiai nurodytais ATV 5.2.3 poskyryje). Pateiktame pasiūlyme fosforo pašalinimą trečiasis asmuo aprašė 1.3.3.6. punkte (pasiūlymo 11–13 lapai, pagal teismui pateikto originalaus pasiūlymo, esančio voke, popierinės bylos 2 tome, numeraciją). Pateikto pasiūlymo 1.18 formulėje nurodomas fosforo kiekis yra 1,0 mg/l. Tai reiškia, kad ši reikšmė nėra lygi „0“, kaip reikalauja standartas. Dėl to ieškovė daro prielaidą, kad bus naudojami cheminiai reagentai šiai reikšmei išgauti.Tačiau trečiasis asmuo savo pasiūlyme (13 lapas) kaip pastabą nurodo, kad likutinį fosforo kiekį siūlo šalinti nukreipiant denitrifikuotą aktyvinį dumblą į anaerobinę kamerą maksimaliai išnaudojant dumblo ir nuotekų išbūvimo laiką joje (UTC veikliojo dumblo cirkuliacijos schema) fosforo junginius maksimaliai skaidant į tirpius polifosfatus. Tą tvirtino ir teismo posėdžio metu, papildomai paaiškindamas, jog pagal vadinamą UTC (Keiptauno universiteto) technologiją, net nenaudojant reagentų, fosforo kiekis yra sumažinamas iki 80 procentų. Tačiau teismui paprašius nurodyti, kur yra tai pagrindžiantys skaičiavimai – atsakė, jog jų nėra, ir perkančiajai organizacijai taip pat jie nėra pateikti. Beje byloje taip pat nėra įrodymų, kad šis UTC aprašymas būtų pateiktas perkančiajai organizacijai ar bent jau pasiūlyme būtų nurodyta internetinė nuoroda į šį pasiūlymą.Teismas neturi tiek specifinių žinių (teisminio nagrinėjimo metu šios technologijos aprašymas teismui irgi nebuvo pateiktas), kad įvertintų ar trečiojo asmens pasiūlyme nurodyta UTC technologija geba tiek išvalyti nuotekas nuo fosforo. Tačiau akivaizdžiai yra nustatyta aplinkybė, kad trečiojo asmens pasiūlyme nebuvo nurodyti skaičiavimai ir aiškus pagrindimas, kaip bus pasiekta reikalaujama „0“ fosforo reikšmė nenaudojant reagentų. Atsakovės atstovai teismui tik žodžiu gebėjo paaiškinti, kad jų darbuotojai įsitikino, jog ši technologija veikia; tokia technologija jiems žinoma, nes naudota, ir tai reiškia, kad pasiūlymas atitiko pirkimo sąlygas. Teismas tokius paaiškinimus vertina kaip nepagrįstus, nes akivaizdu, kad: a) pačiam pasiūlyme fosforo reikšmė yra „1“; b) skaičiavimų, kaip ji sumažinama – nėra; c) nepridėti jokie bandymų protokolai su aprašymais, kurie patvirtintų trečiojo asmens „know–how“ įgyvendinimą šios UTC technologijos dėka; d) tik pačiame posėdyje trečiojo asmens atstovas paaiškino, kad fosforo kiekis šios technologijos pagalba sumažinamas 80 procentų (šios reikšmės pateiktame pasiūlyme nėra). Todėl teismas, įvertinęs įrodymų visumą, daro išvadą, jog trečiojo asmens pasiūlymo vertinimą atsakovė atliko paviršutiniškai, nepateisinamai per daug pasitikėdama trečiuoju asmeniu ir tuo pažeisdama skaidrumo principą. Toks teismo faktinių aplinkybių vertinimas atitinka ir kasacinio teismo suformuotą praktiką, jam pasisakant, jog kai pirkimo sąlygose perkamų daiktų savybės apibūdintos tiksliais duomenimis, tokie techninės specifikacijos reikalavimai yra įvykdomi pateikiant konkrečius duomenis, o ne abstraktaus turinio įsipareigojimus, jog reikalavimai bus įvykdyti. Galimybė pasiūlymą pateikti laisva forma nekeičia tiekėjų pareigos pasiūlymuose pateikti konkrečių išraiškų duomenis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011).
Dėl automatinio valdymo skydo
Ieškovė, susipažinusi su pasiūlymu, nurodė, kad trečiasis asmuo nepagrįstai sumažino elektros energijos kiekį, savo pasiūlyme paliko tuščias lentelės grafas, todėl neaišku, kaip jis buvo paskaičiuotas apskritai.Atsakovės atstovai nurodė, kad atsakingi specialistai patikrino pasiūlymą ir šiuo aspektu, bei nenustatė pasiūlymo neatitikimų. Be to pirkimo sąlygos numatė, jog elektros energija skaičiuotina tik technologiniam procesui, o AVS skydo šildymas/apšvietimas į šį procesą neįeina ir neturi būti įskaičiuojamas.Trečiojo asmens atstovai paaiškino, kad teikdami pasiūlymą jie AVS skydo šildymą/apšvietimą nelaikė technologiniu procesu. Todėl lentelės smulkiai nepildė. Dėl suminės elektros energijos nurodymo lentelėje (100 kW) paaiškino, kad ji iš esmės dar mažesnė – tik apie 92 kW, ir ją sudarytų vieno debitometrio ir 12 W elektros lemputės sąnaudos per metus. Todėl realios sąnaudos dar mažesnės ir šioje vietoje jokio pažeidimo ar melagingų duomenų pateikimo ir energijos sumažinimo nebuvo.Tirdamas aplinkybes dėl galimai melagingai pasiūlyme nurodytų duomenų, liečiančių elektros duomenų apskaičiavimą ir nurodymą, teismas pirmiausiai aiškinosi pirkimo dokumentus. Nustatyta, kad pirkimo dokumentų I skyriaus 3.4. dalyje numatytų reikalavimų rangovo techniniam pasiūlymui 1.1.4.1. papunktyje nurodyti suvartojimo skaičiavimai elektros energijai. Šiame papunktyje nurodoma, jog elektros energijos suvartojimo skaičiavimams pateikiamas žiniaraštis, kuriame surašomi visi siūlomieji technologiniai įrenginiai, jų instaliuotoji galia, numatomas energijos suvartojimas, veikimo trukmė esant nuotekų vidutinio srauto bei apkrovimo sąlygoms, pateikiami viso energijos suvartojimo per metus vidurkio skaičiavimai, esant projektinėms sąlygoms. Skaičiavimuose įvertinamas elektros energijos poreikis tik technologijai.Atsižvelgiant į tokį pirkimo sąlygų konstravimą, daroma išvada, kad pats automatikos valdymo skydas nėra tas technologinis įrenginys, kuris betarpiškai dalyvauja nuotekų išvalymo technologiniame procese. Todėl šių išlaidų trečiasis asmuo pasiūlymo 1.9. lentelėje (26 lapas) galėjo ir nedetalizuoti/nurodyti. Teismas, neturėdamas tiek daug specialių žinių negali paneigti ieškovės kartu su papildomais paaiškinimais pateiktų UAB „Getvita“ skaičiavimų aritmetinio teisingumo. Tačiau, atsižvelgiant į sprendimo 53 punkte nurodytas aplinkybes, skaičiavimai, kas liečia maitinimo šaltinio ir skydo šildymo elemento (kuris, beje, pirkimo sąlygose apskritai nereikalaujamas) sąnaudas negali būti priskiriami technologijai. Todėl ieškovės pateikta išvada apie daugiau nei devynis kartus sumažintą elektros energiją, kuri pagal pirkimo sąlygas būtų vertintina kaip elektros energija technologijai, nelaikoma teisinga ir teismas nesivadovauja ja priimdamas sprendimą (CPK 270 str. 4 d. 3 p.).Toliau analizuojant pirkimo dokumentus nustatyta, jog III skyriaus 2.1.4.20. punkte numatyti minimalūs reikalavimai automatizavimo įrangai. Pagrindiniai reikalavimai yra tokie: (i) nuotekų valyklai turi būti įrengta įranga eksploatacinių parametrų fiksavimui bei duomenų perdavimui GPRS ryšiu į UAB „Kėdainių vandenys“ dispečeriniame centre eksploatuojamą SCADA sistemą „Ametistas“; (ii) valdymo sistema turi perimti valyklos valdymo skydo, jeigu toks yra įrengtas, išvalytų nuotekų debitomačio rodmenų perdavimo, elektros įtampos kontrolės, įrenginių būklės sekimo funkcijas, o Signalai perduodami į programuojamus loginius valdiklius neturi viršyti 24V įtampos; (iii) parametrų atvaizdavimui bei reguliavimui, valyklos valdymo skyde turi būti numatyta spalvota, nemažesnė nei 7“ dydžio spalvota operatoriaus panelė lietimui jautriu ekranu.Išanalizavus šias sąlygas matyti, kad technologiniame procese naudojami ir debitomačiai. Iš paties trečiojo asmens pasiūlymo matyti, kad aprašydamas numatomą patiekti pagrindinę įrangą, jis nurodė du debitomačius (pasiūlymo 2.1.3. punkte esanti lentelė; 30 lapas). Posėdžio metu trečiojo asmens atstovas (technologas) pripažino, kad vienas iš jų galėtų būti laikomas kaip technologinio proceso dalis, o kitas galėtų būti ir ne elektrinis. Todėl būtent pasiūlymo 1.9 lentelėje ir buvo nurodyta 100 kW, nes tiek energijos (suapvalinus nuo 92 kW), ir imtų šis prietaisas. Tačiau pažymėtina, kad šias aplinkybes trečiojo asmens atstovas nurodė teismui tik paskyrus bylos žodinį nagrinėjimą. Pasiūlyme tokio paaiškinimo ar konkrečių apskaičiavimų iš ko susideda lentelėje nurodytas elektros suvartojimas – nėra. Taip pat posėdžio metu atsakovės atstovas (įmonės vadovas), teismo vertinimu, tik deklaratyviai nurodė, jog atsakovės atsakingi specialistai aiškinosi 1.9. lentelėje nurodytą elektros suvartojimą. Galvojant logiškai – ką galėjo jie aiškintis, jei pasiūlyme nebuvo pateiktas šio parametro atskleidimas ir dedamosios dalys. Be to pats direktorius nurodė, jog iš praktikos žinoma, kad AVS energijos sąnaudos būna virš 200 kW (nors negalėjo konkrečiai pasakyti, kiek ir kokios konkrečių prietaisų sąnaudos), kaip šiuo atveju nurodyta 100 kW, ir tai aiškus bei jam turėjo būti suprantamas neatitikimas.Taigi, ištirtų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad pateikdamas duomenis apie elektros energiją AVS apšvietimui/šildymui trečiasis asmuo nors ir nepateikė melagingos informacijos, tačiau netinkamai ir nedetaliai ją pagrindė bei paaiškino pasiūlyme. Todėl atsakovė neturėjo net teorinės galimybės tinkamai patikrinti šio konkretaus parametro, o jos paaiškinimai, kad ji pasiūlymą šiuo aspektu taip pat tinkamai ir kruopščiai įvertino – teismo vertinami kaip deklaratyvūs. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovė nevykdė perkančiajai organizacijai įstatymo nustatytos pareigos įvertinti pasiūlymo atitikimą pirkimo dokumentams bei priėmė sprendimą viešame pirkime paskelbdama trečiojo asmens pasiūlymą laimėjusiu akivaizdžiai pažeisdama skaidrumo principą.
Dėl orapūčių
Ieškovės atstovai teigia, jog trečiasis asmuo savo pasiūlyme tyčia dirbtinai sumažino orapūčių veikimo laiką, taip pat nurodė įrengsiantis mažesnio nei būtina technologiniam procesui vykti našumo orapūtes, sunaudojančias mažiau elektros energijos. Tokiu būdu trečiasis asmuo pateikdamas melagingą informaciją apie orapūčių darbą ir parinkdamas mažesnio nei būtina našumo, o kartu mažesnio instaliuoto bei projektinio galingumo, orapūtes, įgijo nepagrįstą pranašumą prieš kitus konkurso dalyvius, o atsakovė, proteguodama ir favoritizuodama UAB „Norus“, konkurse tyčia „nepastebėjo“ tokios akivaizdžiai melagingos informacijos.Atsakovo atstovė paaiškino, kad pasiūlymą vertinę specialistai nenustatė, kad būtų tyčia sumažintos elektros sąnaudos arba parinktos netinkamo galingumo orapūtės. Be to nurodė, kadangi pirkime buvo taikomas ir ATV standartas, sutinkamai su to standarto Preambulės 1.2 punkto nuostatomis matyti, kad naudojantis šiuo standartu aeracijos įrangos parinkimas šiame standarte neaptariamas. Todėl ieškovės paskaičiavimai, atlikti remiantis šiuo standartu neturi įrodomosios reikšmės ir jais remiantis pagrindo ieškinio tenkinimui nėra.Trečiojo asmens atstovai nurodė, kad paskaičiuojant orapūčių veikimą ir parenkant konkretų jų modelį, nebuvo vadovaujamasi vien tik ATV standartu. Kadangi trečiasis asmuo naudoja kitas technologijas nei ieškovė, todėl buvo naudojami ir kiti standartai (pvz., STR 2.05:2014), o paskaičiavimai yra patekti pasiūlyme. Visa esmė, kad orapūtės veikia pertraukiamai, tačiau deguonies kiekis, reikalingas technologiniam procesui visada išlieka pastoviai reikalingas, todėl deguonies padavimo procesas yra nepertraukiamas, tačiau tai nėra lygiai tas pats, kas nepertraukiamas orapūtės darbo laikas. Todėl ieškovės papildomuose paaiškinimuose nurodyti paskaičiavimai yra neteisingi, o taip pat atlikti naudojant formulę, kurios nėra nurodyta jokiuose standartuose. Be to, pasisakydamas apie orapūtės galingumą, ieškovės atstovas neteisingai paskaičiavo patvankos aukštį, nes jis yra ne 3,4 m, o dėl naudojamos technologijos tik 2,2 m. Tai reiškia, kad orapūtė pajėgi veikti gamintojo parametrų nustatytose ribose.Teismas, išanalizavęs pirkimo dokumentus nustatė, kad reikalavimai aeravimui ir orapūtinei išdėstyti sąlygų III skyriaus 2.1.4.7. „Biologinis valymas“; 2.1.4.8. „Aeracija“ ir 2.1.4.9. „Orapūtinė“ punktuose (priedas prie trečiojo asmens atsiliepimo DOK-49531). Kiek tai susiję su ginčo dalyku aktualios šios sąlygos: „Aeracijos sistema turi būti pagrįsta orapūčių /difuzorių sumontavimu“; „Konkurso dalyvis aeracinės sistemos parinkimą turi pagrįsti skaičiavimais“; „Varančiojo variklio parametrai parenkami taip, kad jis pajėgtų varyti orapūtę esant slėgiui, kuris prilygsta visai dinaminei patvankai +1 m vandens stulpo“.Analizuojant ATV standartą (priedas prie dubliko DOK-2005), kuriuo, kaip patvirtino ir pats trečiojo asmens atstovas, naudojosi atlikdamas pasiūlyme nurodytus skaičiavimus, matyti, jog trečiojo asmens pasiūlyme buvo naudojamos šio standarto 5.2.8. skyriuje „Deguonies padavimas“ formulės.Analizuojant patį trečiojo asmens pasiūlymą, kas liečia deguonies padavimą (1.3.3.8. punktas; 16–19 pasiūlymo lapai), nustatyta, kad deguonies padavimas buvo apskaičiuojamas naudojant ATV standarte numatytą nepertraukiamą deguonies padavimo formulę. Tačiau iš pasiūlyme esančioje 1.9. lentelėje (26 lapas) nurodytų duomenų apie orapūtės (pagrindinės) ir orapūtės (dumblo stabilizavimui) veikimo trukmę matyti, kad abi orapūtės veikia pertraukiamu režimu, t. y. pirmoji orapūtė veikia 5840 : 365 = 16 valandų per parą, o antroji atitinkamai 4380 : 365 = 12 valandų per parą. Taigi akivaizdu, jog trečiasis asmuo deguonies padavimą skaičiavo vienu režimu, o orapūtės veikia kitu režimu. Teismas, neturėdamas tiek specialiųjų žinių, o šalims atsisakius skirti ekspertizę, negali paneigti trečiojo asmens atstovo nurodyto argumento, kad net ir orapūtėms veikiant pertraukiamai, deguonies padavimas valykloje išlieka pastovus, iki technologijai reikalingo kiekio. Taip pat sutinka, kad trečiasis asmuo naudoja kiek kitokią technologiją, kuri tai leidžia padaryti. Nežiūrint į tai, teismas konstatuoja, kad pateikdamas pasiūlymą trečiasis asmuo, vadovaudamasis sprendimo 61 punkte nurodytomis pirkimo sąlygomis, privalėjo pateikti ir paskaičiavimus tuo klausimu. Tokių skaičiavimų pasiūlyme nėra. Trečiojo asmens atstovas (technologas) posėdyje taip pat pripažino, kad atsakovei nebuvo pateikti konkretūs skaičiavimai, kodėl orapūtės turi dirbti 16 ir 12 valandų, ir kad valykloje esant tokiam darbo režimui išsilaiko technologiškai reikalingas deguonies kiekis.Tiriant ieškovės atstovų argumentus dėl per mažos galios dumblo talpos orapūtės ir elektros sąnaudų dirbtinio sumažinimo nustatyta, jog reikalavimai orapūtinei išdėstyti sąlygų III skyriaus 2.1.4.9. „Orapūtinė“ punkte (priedas prie trečiojo asmens atsiliepimo DOK-49531). Jame numatyta, kad „Varančiojo variklio parametrai parenkami taip, kad jis pajėgtų varyti orapūtę esant slėgiui, kuris prilygsta visai dinaminei patvankai +1 m vandens stulpo“.Trečiojo asmens pasiūlymo 2.3.2. punkte „Variklių valdymo centrų ir pavarų kiekviename tokiame centre sąrašas“ patalpintoje lentelėje Nr. 4 nurodyta, jog bus naudojama „Hiblow“ orapūtė, kurios instaliuotas galingumas 0,21 kW, našumas 200 litrų/minutei esant slėgio aukščiui 20 kPa (pasiūlymo 36–38 lapai). Tuo tarpu iš tame pačiame pasiūlyme esančios 1.9 lentelės matyti, kad šios orapūtės instaliuotas galingumas yra 0,21 kW (kaip ir lentelėje Nr. 4), tačiau projektinis galingumas esant vidutinei apkrovai jau nurodomas 0,17 kW. Pasiūlyme nėra jokių paaiškinimų ir jokių skaičiavimų, kodėl šis galingumas sumažintas ir kodėl iki tokio lygmens. Todėl, teismo vertinimu, atsakovės darbuotojai, nesant tokių paaiškinimų tiesiog logiškai mąstant negalėjo įsitikinti, jog šis rodmuo teisingas. Juo labiau, kad tik posėdžio metu trečiojo asmens technologas žodžiu paaiškino, jog instaliuotų orapūčių galingumo parametrus skaičiuoja taikydamas koeficientą „0,8“, dėl ko gaunama mažesnė reikšmė. Šis koeficientas, pasak jo, irgi gautas ir išvestas tik ilgalaikių stebėjimų ir praktikos pasėkoje, nes orapūčių gamintojas nepateikia elektros sunaudojimo kreivių. Taigi akivaizdu, kad trečiasis asmuo tokių bandymų aprašymų ir skaičiavimų perkančiajai organizacijai nepateikė, o ši, teismo vertinimu, nepatikrinusi ir neįsitikinusi elektros sunaudojimo orapūtėms skaičiavimų teisingumu pripažino pasiūlymą tinkamu. Iš kitos pusės atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad trečiojo asmens paaiškinimai, kad ši orapūtė veiks tik 2,2 metrų gylyje prie pasiūlymo 1.3.3.11. punkto aprašymo ar prie 2.3.2. punkte nurodytos lentelės Nr. 4 taip pat nenurodyti, kas taip pat rodo pasiūlymo neišsamumą. Tačiau posėdyje atstovui pačiam nurodžius, kad orapūtė veiks 2,2 m gylyje, vadovaujantis fizikos dėsniais žinoma, kad slėgis bus didesnis nei 2.3.2. punkte esančioje lentelėje nurodomas 20 kPa (t. y. turėtų būti 22 kPa), prie kurio nurodomos energijos sąnaudos 0,21 kW. Nors aišku, kad didėjant slėgiui, orapūtės našumas mažėja. Kas savo ruožtu lemia, jog ji sunaudoja daugiau elektros energijos, kad gautų tą patį rezultatą, nors lentelėje tos elektros sąnaudos nurodomos dar mažesnės nei instaliuotasis 0,21 kW galingumas. Tai reiškia, kad nors ieškovė ir neįrodė, kad trečiasis asmuo tyčia pateikė melagingą informaciją apie per silpną orapūtę, tačiau leidžia daryti teismui išvadą, apie elektros sąnaudų neišsamų pagrindimą ir/ar nepagrįstą sumažinimą. Atsakovė, neįrodė, kad šias aplinkybes įvertino ir kad jos jai apskritai buvo žinomos vertinant pasiūlymą, dėl to, teismo vertinimu, pažeidė skaidrumo principą pripažindama tokį pasiūlymą tinkamu šioje dalyje.
Dėl procesinės bylos baigties
Sutinkamai su sprendimo 43 punktu, bylą pakartotinai nagrinėdamas pirmosios instancijos teismas sprendė tiek dėl trečiojo asmens pateiktos informacijos pripažinimo kaip melaginga, tiek dėl UAB „Norus“ pateikto pasiūlymo atitikties konkurso sąlygoms ginčijamoje apimtyje.Išnagrinėjęs bylą teismas sprendžia, kad ištirtų įrodymų pagrindu negalima daryti išvados, jog trečiojo asmens pasiūlyme pateikta informacija turėtų būti kvalifikuojama kaip melaginga. Informacija pripažintina melaginga nustačius objektyviojo (neatitiktis tiesai (tikrovei) yra daugiau faktinio, o ne teisinio pobūdžio) ir subjektyviojo (informacijos teikėjas suvokia ar turi suvokti, kad ji neatitinka realybės ir turi tikslą suklaidinti jos adresatą) elementų kumuliatyvų egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-690/2017, 39 punktas). Išnagrinėjus bylą matyti, jog nors ir pateikti duomenys yra ne teisinio, bet išimtinai faktinio pobūdžio, tačiau byloje, teismo įsitikinimu, nėra nustatyta, kad egzistuoja subjektyvusis elementas, t. y. tyčinis noras ir/ar supratimas dėl melagingos informacijos pateikimo. Teismo vertinimu, ištirtų įrodymų pagrindu galima spręsti, jog trečiojo asmens siūloma technologija tikrai skiriasi nuo klasikinių, ir jos veikimas iš dalies nėra išsamiai aprašytas UTC standarte, kaip kad ATV standarte. Be abejo, tai neatleidžia ir neatleido trečiojo asmens nuo pareigos pateikti paskaičiavimus, jam iš patirties žinomus bandymų aprašymus ir jų rezultatus, ar plačiau pasiūlyme išdėstyti ir aprašyti savo „know–how“. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad trečiasis asmuo pateikė melagingą informaciją savo pasiūlyme. Tačiau, kaip nurodyta sprendimo 49, 57, 65 punktuose, teismas, tirdamas trečiojo asmens pasiūlymo atitiktį pirkimo dokumentams nustatė, jog tiekėjo pasiūlymas dėl savo neišsamumo, paaiškinimų ir skaičiavimų trūkumo negalėjo nereikalaujant papildomų paaiškinimų/skaičiavimų būti pripažintas tinkamu. Taip pat vertindamas įrodymus teismas nustatė, jog atsakovė nesiėmė privalomų veiksmų, kad tinkamai įvertintų pasiūlymą, dėl to pažeidė skaidrumo principą, paskelbdama trečiojo asmens pasiūlymą laimėtoju. Todėl spręstina, kad ieškinys iš esmės yra pagrįstas (nes būtent šias aplinkybes ieškovė ir akcentavo), ir ieškovė pripažintina bylą laimėjusia šalimi.Dėl pirmiau nurodytų argumentų visumos konstatuotina, kad atsakovės 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimas, kuriuo nustatyta konkurso pasiūlymų eilė ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka, laimėtoju pripažinta UAB „Norus“ ir nuspręsta sudaryti su ja pirkimo sutartį, yra neteisėtas, o ieškovės ieškinys tenkintinas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė reikalavo ginčijamą atsakovės sprendimą panaikinti, tačiau, atsižvelgdamas į konkurso eigą bei siekdamas užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą bei ieškovės pažeistų teisių gynybos veiksmingumą, teismas jį ne naikina, o pripažįsta neteisėtu. Be to, nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo, teismas turi spręsti dėl visų neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų padarinių.Pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu viešasis pirkimas įstatymo pagrindu yra pasibaigęs (taigi jo metu priimti sprendimai nebesukelia teisinių padarinių) viešojo pirkimo sutarties sudarymu, teismas, konstatavęs, kad viešojo pirkimo procedūros vyko neteisėtai, ex officio (pagal pareigas) pripažįsta viešojo pirkimo sutarties sudarymą neteisėtu ir sprendžia dėl įstatyme įtvirtintų padarinių: viešojo pirkimo sutarties pripažinimo niekine ir jos panaikinimo arba jos išsaugojimo ir alternatyviųjų sankcijų taikymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013).Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl ieškinio reikalavimų tenkinimo atsižvelgtina, į tai kad: a) viešasis pirkimas jau pasibaigęs sudarius pirkimo sutartį, dalis jos įvykdyta ir už iki šios dienos atliktus darbus su trečiuoju asmeniu yra atsiskaityta, b) pirkimas dalinai yra finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų, o pagal 2017 m. gegužės 26 d. rangos sutartį darbai turi būti atlikti iki 2018 m. gegužės 26 d.; c) Europos Komisija yra pradėjusi pažeidimo tyrimo procedūrą dėl Direktyvos 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo pažeidimo, t. y. vienintelės Kėdainių aglomeracijos nuotekos nėra išvalomos iki Direktyva nustatytų reikalavimų, kas reiškia, jog neįvykdžius sutarties nustatytu laiku neigiamas pasekmes patirs valstybė, t. y. valstybei gali būti paskirta bauda už Direktyvos neįgyvendinimą, kas, savo ruožtu, pasijaus papildoma finansine našta ir Lietuvos gyventojams. Akivaizdu, jog teismui pripažinus sudarytą pirkimo sutartį negaliojančia, būtų prarastas Europos Sąjungos finansavimas ir neužtikrintas savalaikis projekto įgyvendinimas bei skirtos baudos valstybei, todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pripažinus atsakovės sprendimus nepagrįstais yra būtina išsaugoti pirkimo sutartį ir perkančiajai organizacijai taikyti alternatyviąją sankciją – baudą (VPĮ 95² straipsnio 2 dalis, 4 dalies 2 punktas). Įvertinus perkančiosios organizacijos atlikto pažeidimo svarbą, kilusius padarinius, atsižvelgiant į viešojo pirkimo sutarties pobūdį ir vertę, tai, kad VPĮ 95² straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyta bauda turi būti ne didesnė kaip 10 proc. pirkimo sutarties vertės, pažymint, kad skirtina bauda turi būti veiksminga, proporcinga ir turėti atgrasantį poveikį perkančiajai organizacijai (skatinti vengti VPĮ pažeidimų), atsakovei skirtina 5 000 Eur dydžio bauda (apie 2,7 proc. sudarytos viešojo pirkimo sutarties 188 215,50 Eur vertės), kuri priteistina valstybės naudai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė UAB „KRS“ laikoma ginčą laimėjusia šalimi, turinčią teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai). Byloje yra duomenys, jog ieškovė UAB „KRS“ bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 217 Eur bylinėjimosi išlaidų sumokėdama žyminį mokestį (el. b. 1 t., b. l. 22); bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme – 217 Eur žyminio mokesčio išlaidų (el. b. 3 t., b. l. 160); pateikdama kasacinį skundą ieškovė sumokėjo 217 Eur žyminio mokesčio (el. b. 4 t., b. l. 36). Šios ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos pridedamais įrodymais.Bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme UAB „KRS“ patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 2 238,50 Eur (el. b. 6 t., b. l. 117–120). Teismas, pasisakydama dėl ieškovės deklaruotų išlaidų už jai suteiktas teisines paslaugas dydžio, atkreipia dėmesį į tai, kad jos nurodytos išlaidos už susipažinimą su UAB „Norus“ konkurso pasiūlymu yra neatsiejamai susijusios su bendromis išlaidomis už parengtą konkretų procesinį dokumentą, todėl atskirai negali būti vertinamos. Teismas nustatė, kad ieškovės 2018 m. vasario 13 d. PVM sąskaitoje–faktūroje nurodytos išlaidos už papildomų paaiškinimų surašymą (įskaitant susipažinimą su UAB „Norus“ konkurso pasiūlymu) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) numatytus maksimalius dydžius (8.16. (kitas dokumentas, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai) – 0,4 koeficientas × 850,80 Eur = 340,32 Eur), todėl šioje dalyje mažinamos iki 340,32 Eur (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Iš viso ieškovei priteistina 2 279,82 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose.Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, kai tiekėjas (ieškovas) savo interesus gina prieš ne vieną, o du (ar daugiau) procesinius varžovus – perkančiąją organizaciją ir kitą tiekėją (-us) (dalyvius), nustačius šių šalių argumentų nepagrįstumą ir elgesį procese, yra teisinga procesą laimėjusios šalies patirtas išlaidas lygiomis dalimis atlyginti iš pralaimėjusiųjų ginčą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-60-378/2015; 2017 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-916/2017; 2017 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-469/2017). Dėl to ieškovei UAB „KRS“ 2 279,82 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės UAB „Kėdainių vandenys“ ir trečiojo asmens UAB „Norus“ lygiomis dalimis po 1 139,91 Eur (CPK 93, 98 straipsniai).Byla buvo vedama elektronine tvarka, todėl teismas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, nepatyrė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 423⁸ straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KRS“ ieškinį patenkinti.
Pripažinti neteisėtu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių vandenys“ 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimą, kuriuo buvo nustatyta konkurso pasiūlymų eilė ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka, laimėtoju pripažinta uždaroji akcinė bendrovė „Norus“ ir nuspręsta sudaryti su ja pirkimo sutartį.
Skirti uždarajai akcinei bendrovei „Kėdainių vandenys“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) dydžio baudą, mokėtiną į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „KRS“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių vandenys“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Norus“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po 1 139,91 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt devynis eurus 91 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Sprendimas per 14 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.