Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-627-372/2025

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-08-27
Bylos Nr.: e2A-627-372/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-16-3-00850-2024-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Birutė Simonaitienė
Pareiškėjas: A. N.
Suinteresuotas asmuo: Ignalinos rajono savivaldybės administracija, Valstybės saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Aukštaitijos nacionalinio parko, Labanoro regioninio parko direkcija, Valstybinė miškų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, V. C., S. C., A. A., K. A.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-627-372/2025 Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00850-2024-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21; 3.4.6.2 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugpjūčio 27 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. N. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-1955-664/2025 pagal pareiškėjo A. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: Ignalinos rajono savivaldybės administracija, Valstybės saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija, Valstybinė miškų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, V. C., S. C., A. A., K. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas A. N. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjui A. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), buvo sodyba, susidedanti iš gyvenamojo namo, ūkinio pastato, ūkinio pastato, pirties, pastatytų T. N. (ne anksčiau kaip 1937 m.). Prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto tikslas – buvusiai sodybai privačioje miško žemėje atstatyti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jam ir suinteresuotiems asmenims nuosavybės teise priklauso 1,9499 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas yra įregistruotas Miškų valstybės kadastre (1,5776 ha miško plotas). Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punkte yra įtvirtinta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka. Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą. Pareiškėjas yra buvusios sodybos savininkės T. N. antros eilės įpėdinis (vaikaitis).

3. Pareiškėjas nurodė, kad jam ir suinteresuotiems asmenims nuosavybės teisė priklausantis 1,9499 ha ploto žemės sklypas buvo suformuotas padalijus daiktą – 3,8997 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 3,8997 ha ploto žemės sklypas buvo suteiktas neatlygintinai, atkuriant nuosavybės teises natūra E. R., kuriai buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės T. N. iki nacionalizacijos turėtą žemę.

4. Pareiškėjas nurodė, kad 2004 m. spalio 19 d. VĮ Registrų centro Utenos filialo raštu Nr. (5.10/2090/10)S-807 jis buvo informuotas apie tai, kad žemės sklype yra buvusios sodybos liekanos, bet registruoti nuosavybės teisių į gyvenamojo namo, ūkinio pastato, ūkinio pastato, pirties pamatų fragmentus negalima, kadangi nepakanka parametrų, reikalingų kadastriniams matavimams atlikti. 1993 m. kovo 8 d. Lietuvos valstybės archyvo pažymėjimas Nr. 337-V patvirtina, kad T. N. nuosavybės teisė priklausė žemė (duomenys neskelbtini). 2004 m. gegužės 31 d. Utenos apskrities archyvo pažymėjimas Nr. 4-661 patvirtina, kad T. N. nuosavybės teisė priklausė gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, pastatyti 1937 m. žemės sklype (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo bendraturčiai sutinka, kad pareiškėjas atstatytų gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, pastatytus T. N. ne ankščiau kaip 1937 m.

Atsiliepimas

5. Suinteresuoti asmenys A. A. ir K. A. atsiliepime nurodė, kad teismui nusprendus pareiškėjo pareiškimą tenkinti, ginčyti sodybos atstatymo vietos neketina.

6. Suinteresuoti asmenys V. C. ir S. C. atsiliepime nurodė, kad jie, kaip sklypo bendraturčiai, neprieštarauja buvusios sodybos privačioje miško žemėje atstatymui.

7. Suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjo pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėjo nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas patenka: į Aukštaitijos nacionalinio parko buferinės apsaugos zoną (0,4578 ha iš 1,9499 ha); 0,1017 ha sklypo patenka į paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos teritoriją; visas sklypo plotas (1,9499 ha) nuo 2023 m. sausio 1 d. patenka į paviršinių vandens telkinių apsaugos zoną; didžioji sklypo dalis (1,6531 ha) priskirtina miško žemei ir nuo 2023 m. sausio 1 d. patenka į miško žemės teritoriją.

8. Suinteresuoto asmens vertinimu, iš atskirų įrodymų arba jų visumos turi būti aišku, kad sodyba (gyvenamasis namas) tikrai buvo, kad gyvenamasis namas tikrai patenka į pareiškėjo sklypo ribas, tačiau į bylą nėra pateikta įrodymų, iš kurių būtų aišku, kad gyvenamasis namas tikrai buvo ir, kad pateko į pareiškėjo sklypo ribas. Sklypui patenkant į vandens apsaugos juostą ir vandens apsaugos zoną, galima atstatyti tik identiškus statinius. Byloje nėra jokių įrodymų (nuotraukų, archyvinių dokumentų, brėžinių ar kitų panašių įrodymų), kurie leistų daryti išvadą, kad siekiama atstatyti identiškus sodybos statinius. Pareiškėjui siekiant atstatyti sodybą būtent šioje žemės sklypo vietoje, reikalinga ne tik pateikti duomenis, įrodančius, jog jam nuosavybės teise priklausančiame sklype nurodytu laikotarpiu buvo sodyba, tačiau ir turėti pakankamai duomenų apie buvusių pastatų technines charakteristikas bei jų buvimo vietą. Net nustačius juridinį buvusios sodybos faktą, sodybos pastatų statyba galės būti realizuota tik įrodžius, jog planuojama statyti tokius pačius pastatus, kurie stovėjo nunykusioje sodyboje. Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą. Pareiškėjas yra pateikęs giminystės ryšį įrodančius dokumentus, tačiau šie įrodymai netenka savo prasmės, nes net ir esant giminystės ryšiui, bet nepateikus duomenų, kad gyvenamasis namas patenka į pareiškėjo sklypą, nepateikus įrodymų dėl identiško statinio (planų brėžinių, archyvinių duomenų), juridinio fakto nustatymas, siekiant atstatyti buvusią sodybą, tampa teisiškai neįmanomas.

Atsiliepimas

9. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, jog neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie galimą sodybos buvimą jo nuosavybės teise valdomajame žemės sklype. Bylos nagrinėjimo metu pasitvirtinus pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms, prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo galėtų būti tenkinamas.

10. Suinteresuotas asmuo Ignalinos rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad įvertinusi pareiškėjo pateiktus bylos dokumentus, faktinių duomenų vietovėje patikros rezultatus bei viešai prieinamą informaciją apie miško žemę ir specialiąsias žemės naudojimo sąlygas mano, kad pareiškėjo žemės sklype atlikti veiksmai (iškirsti miško žemėje augę medynai, išdarkyta miško paklodė, pomiškis ir pakeistas kraštovaizdžio reljefas) apsunkina juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą dėl tariamai buvusios sodybos.

11. Suinteresuotas asmuo Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija atsiliepime nurodė, kad byloje trūksta įrodymų, jog būtų galima nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl buvusios sodybos ir jos priklausinių pareiškėjui priklausančiame žemės sklype. Net ir nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas negalės atstatyti identiškų statinių dėl įrodymų nepakankamumo. Byloje nėra duomenų, leidžiančių nustatyti faktą, kad siekiama atstatyti identiškus buvusios sodybos statinius. Nesant archyvinių duomenų apie buvusius statinius, patvirtinus juridinę reikšmę turintį faktą, nebūtų galimybės atstatyti identiškų buvusios sodybos statinių. Taigi, byloje trūksta įrodymų, kad būtų galima nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl buvusios sodybos ir jos priklausinių pareiškėjui priklausančiame žemės sklype. Net ir nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas negalės atstatyti identiškų statinių dėl įrodymų nepakankamumo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gegužės 2 d. sprendimu nuspręsta pareiškėjo A. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti.

13. Teismas nurodė, jog byloje nėra jokių objektyvių, patikimų duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo T. N. ne ankščiau kaip 1937 metais pastatyta sodyba, susidedanti iš gyvenamojo namo, ūkinio pastato, ūkinio pastato, pirties.

14. Teismas pažymėjo, jog nenustačius aplinkybės, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra buvęs gyvenamasis namas – pagrindinis sodybos objektas, negali būti nustatytas ir pareiškėjo prašomas faktas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

15. Pareiškėjas (apeliantas) A. N. skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą ir nustatyti juridinę reikšmę turtinti faktą, kad pareiškėjui A. N. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) buvo sodyba, susidedanti iš gyvenamojo namo, ūkinio pastato, ūkinio pastato, pirties, pastatytų T. N. ne ankščiau kaip 1937 metais. Juridinę reikšmę turintis faktas prašomas nustatyti, kad būtų galima atstatyti buvusią sodybą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

15.1. Skundžiamas teismo sprendimas nėra teisingas ir teisėtas.

15.2. Teismas neteisingai aprašė oficialų institucijos parengta įrodymą – matininkės L. S. 2004 m. spalio 19 d. pasirašytas planą, kuriame punktyrine linija pavaizduoti neišlikusių pastatų fragmentai. Į bylą taip pat pateiktas matininko V. P. aiškinamasis raštas ir 1964 m. žemėlapio Nr. N-35-28-B bei www.geoportal.lt suformuoto 1982 m. kartografinio žemėlapio (duomenų fiksavimo data 1979 m.), kurio nomenklatūra Nr. C-47-25-G-g-4, ištrauka, įkeliant LKS94 koordinačių sistemoje registruoto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ribas bei fiksuojant, jog 1964 m. ir 1982 m. išleistuose žemėlapiuose pareiškėjo sklypo vietoje matyti statinį žymintis ženklinimas – juodas stačiakampis. Tokiu žymėjimu buvo žymimi gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, esantys kvartaluose, gyvenvietėse, taip pat atskirai išdėstyti pastatai.

15.3. Tik maža pareiškėjo žemės sklypo dalis (0,4578 ha iš 1,9499 ha) patenka į Aukštaitijos nacionalinio parko buferinės apsaugos zoną. Pareiškimo tenkinimas neleidžia pareiškėjui laisvai, savo nuožiūra ir pageidavimu, realizuoti statytojo teisių, o tik teisės aktų nustatyta tvarką.

Atsiliepimas

16. Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą Ignalinos rajono savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pakankamų, aiškių ir vienareikšmių įrodymų, patvirtinančių, jog sodyba, įskaitant gyvenamąjį namą, tikrai egzistavo būtent pareiškėjo valdomo žemės sklypo ribose. Byloje pateikti įrodymai yra prieštaringi, netikslūs ar nepakankami, todėl juridinio fakto nustatymas negalimas. Statiniai Aukštaitijos nacionalinio parko buferinėje apsaugos zonoje gali būti statomi tik gavus atsakingos institucijos pritarimą, tokio pritarimo byloje nėra. Net ir nustačius juridinį faktą, pareiškėjas objektyviai negalėtų įgyvendinti teisės atkurti sodybą, nes neturi nei projektinių sprendinių, nei tikslių duomenų apie buvusių statinių charakteristikas.

17. Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad į bylą nebuvo pateikta įrodymų, iš kurių būtų aišku, kad gyvenamasis namas tikrai buvo ir, kad pateko į pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas. Pareiškėjo apeliaciniame skunde pateiktas žemėlapis nėra susietas su sklypo ribomis, t. y. nepažymėtos sklypo ribos, kas tik įrodo, kad pateiktas įrodymas yra deklaratyvus, neturintis įrodomosios galios. Galimai buvusi valdymo teisė neįrodo sąlygų, kurios yra reikalingos juridiniam faktui, t. y. buvusiai sodybai, nustatyti. Pateiktų įrodymų nepakanka juridiniam faktui nustatyti, kadangi tikėtinos sodybos vieta žemėlapiuose nėra susieta su dabartine sklypo vieta (jo ribomis) LKS-94 koordinačių sistemoje. Pareiškėjas nepateikė jokių nuotraukų, archyvinių dokumentų, brėžinių ar kitų panašių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad siekiama atstatyti identiškus sodybos statinius. Net jeigu ir būtų buvęs nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas (buvusi sodyba), realus jos atstatymas (teisės realizavimas) būtų neįmanomas dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo apribojimų.

18. Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pareiškėjas pateiktais archyviniais dokumentais neįrodė buvusios sodybos fakto ir, kad gyvenamasis namas patenka į jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas. Pareiškėjo apeliaciniame skunde pateiktame archyviniame žemėlapyje nenurodyta tiksli žemės sklypo buvimo vieta. Pagal pateiktą žemėlapį nėra galimybės išsiaiškinti buvusios sodybos su gyvenamuoju namu fakto, kuri turi būti pažymėta specialiuoju žymėjimu. Be to, bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu pareiškėjas teikė kitas Lietuvos Respublikos topografinių žemėlapių kopijas, iš kurių nėra galimybės nustatyti tikslios žemės sklypo vietos (nėra pažymėta konkreti žemės sklypo vieta), taip pat nėra galimybės identifikuoti buvusios sodybos pastatų (vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastato (namo) su jo priklausiniais ar be jų kontūrų arba visos sodybos, kuri būtų pažymėta sutartiniais ženklais), todėl pateikti kartografiniai žemėlapiai nėra pripažintini kaip įrodantys buvusios sodybos buvimo faktą. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu pirmoje instancijoje nepateikė jokių dokumentų ar kitų įrodymų, leidžiančių daryti prielaidą, kad būtų atstatomi identiški buvusios sodybos pastatai. Nesant archyvinių duomenų apie buvusius statinius, nebūtų galimybės atstatyti identiškų buvusios sodybos statinių.

19. Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad juridinę reikšmę turinčiam (sodybos buvimo) faktui nustatyti pirmiausia reikia konstatuoti, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribose buvo sodyba. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamų, aiškių ir vienareikšmių įrodymų, patvirtinančių, jog sodyba, įskaitant gyvenamąjį namą, tikrai egzistavo būtent pareiškėjo valdomo žemės sklypo ribose. Teismas pagrįstai konstatavo ir tai, kad byloje nėra pateikti duomenys, leidžiantys nustatyti faktą, kad siekiama atstatyti identiškus buvusios sodybos statinius, taip pat, nesant archyvinių duomenų apie buvusius statinius, akivaizdu, kad patvirtinus juridinę reikšmę turintį faktą, nebūtų galimybės atstatyti identiškų buvusios sodybos statinių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pareiškėjo (apelianto) apeliacinis skundas netenkintinas.

20. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

21. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos valstybės archyvo 1993 m. kovo 8 d. pažymėjimo Nr. 337-V duomenimis, T. N. nuosavybės teisė priklausė žemės sklypas (duomenys neskelbtini).

22. Utenos apskrities archyvo 2004 m. gegužės 31 d. pažymėjime Nr. 4-661 nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) 1967-1970 metų ūkinėje knygoje yra įrašyti šeimos galvos N. T., V. ūkiniam kiemui priklausantys pastatai: 1937 metų pastatymo gyvenamasis namas ir 1937 metų pastatymo ūkinis pastatas.

23. 1994 m. birželio 30 d. Ignalinos rajono valdybos sprendimu Nr. 5-32-502 nuspręsta atstatyti E. R. nuosavybės teisę į jos turtą – žemę, esančią (duomenys neskelbtini) 10, 22 ha ploto, iš jų 2,81 ha apaugęs mišku. Nuspręsta natūra grąžinti 9,98 ha, iš kurių: 6,32 ha priklausė E. R., o 3,90 ha – T. N..

24. 2024 m. vasario 20 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymoje apie gimimą Nr. P2-1825, 2024 m. vasario 13 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymoje apie gimimą Nr. P2-1591, 2004-05-31 Utenos apskrities archyvo pažymėjime Nr. 4-661 nurodyti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas yra T. N. antros eilės įpėdinis (A. N. ir T. N. yra pareiškėjo A. N. seneliai).

25. Remiantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, E. R. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės T. N. iki nacionalizacijos turėtą žemę – 3,8997 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nuo 2003 m. sausio 16 d. pagal Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė lygiomis dalimis (po 1/3) perėjo B. R., R. R. ir V. M..

26. Remiantis 2003 m. balandžio 7 d. paraiška Dėl žemės sklypų formavimo Nr. 6, 3,8997 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo padalintas į dvi dalis ir suformuoti du sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1,9499 ha žemės sklypas) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

27. 1,9499 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso: 5/8 dalis A. N. (2004-10-18 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. NJ-8118 ir 2016-05-16 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu), 3/16 A. A. ir K. A. (2021-06-16 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. SK-6014 pagrindu) bei 3/16 dalys priklauso V. C. ir S. C. (2021-06-16 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. SK-6014 pagrindu).

Žemesnės instancijos teismas

28. Žemės sklypas gautas padalijus daiktą – 3,8997 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kadangi sklypas patenka į Aukštaitijos nacionalinio parko buferinės apsaugos zoną, vandens apsaugos juostą (specialioji žemės naudojimo sąlyga) ir vandens apsaugos zoną (specialioji žemės naudojimo sąlyga), taip pat didžioji sklypo dalis – 1,6531 ha priskirtina miško žemei.

29. VĮ Registrų centro Utenos filialo 2004 m. spalio 19 d. raštu Nr. (5.10/2090/10)S-807 pareiškėjas buvo informuotas apie tai, kad kadastrinių matavimų matininkė L. S., nuvykusi apžiūrėti adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjo nurodytoje vietoje užfiksavo likusius pamatų fragmentus. Tačiau, vadovaujantis 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintais Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, pagal faktinę būklę šie pamatų fragmentai negali būti vertinami kaip nekilnojamasis daiktas (statinys), kuris gali būti registruojamas Nekilnojamojo turto registre, tad atlikti šio objekto kadastrinius matavimus nėra pagrindo. Pareiškėjo pateiktas matininkės L. S. 2004 m. spalio 19 d. pasirašytas planas, kuriame punktyrine linija pavaizduoti neišlikusių pastatų fragmentai. VĮ Registrų centras 2024 m. gegužės 21 d. raštu Nr. SP-70885(4.55 Mr) informavo, jog pateikti VĮ Registrų centro Utenos filialo 2004 m. spalio 19 d. rašto Nr. (5.10/2090/10)S-807 ir susijusių dokumentų kopijų negali, nes jų neturi.

30. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pateiktose 1,9499 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), schemose, 1939-1942 m. bei 1950 m. topografinių žemėlapių ištraukose, bei atliktuose palyginimuose (atlikus dabartinio žemės sklypo vietos/ribų pririšimą LKS-94 koordinačių sistemoje pagal kelis nekintančius objektus žemėlapiuose ant minėtų 1939-1942 m. bei 1950 m. topografinių žemėlapių), jokių ženklų, patvirtinančių šiame sklype buvus sodybai – nenustatyta.

31. Ignalinos rajono savivaldybės administracijos pateiktuose žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), orfofotografiniuose žemėlapiuose: 1995-1999 metų ortofotografiniame žemėlapyje, 2005-2006, 2009- 2010, 2012-2013, 2015-2017, 2018-2020, 2021-2023 metų orfofotografiniuose žemėlapiuose matyti, jog žemės sklypo teritorija apaugusi medžiais, o 2024-2025 metų orfofotografiniame žemėlapyje matyti, jog žemės sklypo teritorijoje iškirsti medžiai, atlikti žemių stumdymo ir lyginimo darbai.

32. 2024 m. gruodžio 9 d. Nacionalinė žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos raštu Nr. 1SDK-5677-(5,10E) patektos Lietuvos Respublikos teritorijos topografinių žemėlapių (M 1:50 000), išleistų 1953 m., 1964 m., 1975 m., 1984 m., nomenklatūrinio lapo N-35-28-B kopijos (naudojama 1942 m. koordinačių sistema) bei Lietuvos Respublikos teritorijos topografinio žemėlapio (M 1:25 000), išleisto 1952 m. nomenklatūrinio lapo N-35-28-B-b kopijos (naudojama 1942 m. koordinačių sistema).

33. 2025 m. balandžio 9 d. pateiktas matininko V. P. (kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) aiškinamasis raštas ir 1964 m. žemėlapio Nr. N-35-28-B ir www.geoportal.lt suformuoto 1982 metų kartografinio žemėlapio (duomenų fiksavimo data 1979 m.), kurio nomenklatūra Nr. C-47-25-G-g-4, ištrauka, įkeliant LKS94 koordinačių sistemoje registruoto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas bei fiksuojant, jog 1964 m. ir 1982 metais išleistuose žemėlapiuose pareiškėjo sklypo vietoje matyti statinį žymintis ženklinimas – juodas stačiakampis. Tokiu žymėjimu buvo žymimi gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, esantys kvartaluose, gyvenvietėse, taip pat atskirai išdėstyti pastatai.

34. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pateikti Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 1999 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 28 „Dėl techninių reikalavimų reglamentų GKTR 2.03.01:1999, GKTR 2.04.01:1999, GKTR 2.05.01:1999, GKTR 2.06.01:1999 patvirtinimo“ buvo patvirtintas „Techninių reikalavimų topografiniams žemėlapiams M 1:50 000 reglamentas GKTR 2.05.01:1999 „Sutartiniai topografinio Lietuvos žemėlapio ženklai M 1:50 000. Pirmasis leidimas“ (Įsakymo 1.3 papunktis) (šių dokumentų vertimai). Techninių reikalavimų 3.3 papunktyje numatyta, kad „Vienkiemių sutartiniu ženklu žymimi nedidelį plotą užimantys kiemai, kuriuose yra vienas arba keli pastatai. Sutartinio ženklo juodu kampu žymimas svarbiausias sodybos pastatas, dažniausiai gyvenamasis namas. Sutartinis ženklas orientuojamas taip, kaip sodyba orientuota vietovėje. Kai atstumai tarp vienkiemių vietovėje sudaro tik apie 50 m, jų sutartinius ženklus galima sumažinti. Jeigu sodyba žemėlapyje užima didesnį plotą negu jos nemastelinis sutartinis ženklas, tai sodybos kontūras braižomas ištisine linija, laikantis mastelio, ir jame žymimi didžiausi pastatai.“ Techninių reikalavimų 6 puslapio 3 lentelėje, 17 punkte, 8 puslapio 4 lentelėje 5-9 punktuose nurodytas „Vienkiemis“ ir 3 stulpelyje pateiktas vienkiemio – sodybos žymėjimas (baltas kvadratas su juodu kvadratu kampe), ir atskiro ūkinės paskirties pastato žymėjimas (juodas stačiakampis).

Dėl pareiškėjo (apelianto) apeliacinio skundo argumentų

35. CPK 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

36. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021). Kai nėra bent vienos iš pirmiau nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2020).

37. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjui A. N. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), buvo sodyba, susidedanti iš gyvenamojo namo, ūkinio pastato, ūkinio pastato, pirties, pastatytų T. N. (ne anksčiau kaip 1937 m.). Prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto tikslas – buvusiai sodybai privačioje miško žemėje atstatyti.

38. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad E. R. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės T. N. iki nacionalizacijos turėtą žemę – 3,8997 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris padalintas į dvi dalis, suformuojant du sklypus: žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1,9499 ha žemės sklypas) ir žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra T. N. antros eilės įpėdinis ir bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 1,9499 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

39. Byloje taip pat nustatyta, kad T. N. priklausiusiame žemės sklype buvo pastatai – Utenos apskrities archyvo 2004 m. gegužės 31 d. pažymėjime Nr. 4-661 nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) 1967-1970 metų ūkinėje knygoje yra įrašyti šeimos galvos N. T., V. ūkiniam kiemui priklausantys pastatai: 1937 metų pastatymo gyvenamasis namas ir 1937 metų pastatymo ūkinis pastatas.

40. Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek teikdamas apeliacinį skundą, pareiškėjas A. N. teigia, jog jam 3/16 dalies nuosavybės teise priklausančiame 1,9499 ha ploto žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotame padalijus daiktą? – 3,8997 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo T. N. ne ankščiau kaip 1937 metais pastatyta sodyba, susidedanti iš gyvenamojo namo, ūkinio pastato, ūkinio pastato, pirties.

41. Kaip pažymima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, faktas, kad sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniais – buvo pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, gali būti nustatomas, kai konstatuojama, jog yra išlikę buvusių statinių liekanų arba kai sodyba yra pažymėta vietovės ar kituose planuose, t. y. sodybos buvimo faktas pirmiausiai siejamas su gyvenamojo namo sklype buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2007; 2008 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2009). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagrindinis sodybos atitinkamame žemės sklype elementas yra gyvenamasis pastatas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2009; 2008 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2008, 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2007 ir kt.).

42. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus (Lietuvos valstybės archyvo 1993 m. kovo 8 d. pažymėjimą Nr. 337-V; 1994 m. birželio 30 d. Ignalinos rajono valdybos sprendimą Nr. 5-32-502; Utenos apskrities archyvo 2004 m. gegužės 31 d. pažymėjimą Nr. 4-661; 2003 m. balandžio 7 d. paraišką Dėl žemės sklypų formavimo Nr. 6) konstatavo, jog įvertinus byloje esančius duomenis, nėra galimybės nustatyti, jog buvę statiniai ar jų fragmentai po žemės sklypo padalijimo patenka būtent į pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį. Apeliacinės instancijos teismas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis neturi pagrindo nesutikti – įvertinus minėtus rašytinius įrodymus, nėra pagrindo padaryti išvadą, jog T. N. ūkinis kiemas (namas ir ūkinis pastatas, kaip nurodyta Utenos apskrities archyvo 2004 m. gegužės 31 d. pažymėjime Nr. 4-661) buvo būtent pareiškėjui (2004-10-18 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. NJ-8118 ir 2016-05-16 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įsigyto) žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribose.

43. Apeliaciniame skunde pareiškėjas akcentuoja, jog jo poziciją patvirtina kiti byloje esantys įrodymai (matininkės L. S. 2004 m. spalio 19 d. pasirašytas planas, matininko V. P. aiškinamasis raštas), kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino netinkamai. Pareiškėjas pažymėjo, jog matininkės L. S. 2004 m. spalio 19 d. pasirašytame plane punktyrine linija pavaizduoti neišlikusių pastatų fragmentai. Į bylą taip pat pateiktas matininko V. P. aiškinamasis raštas ir 1964 m. žemėlapio Nr. N-35-28-B bei www.geoportal.lt suformuoto 1982 m. kartografinio žemėlapio (duomenų fiksavimo data 1979 m.), kurio nomenklatūra Nr. C-47-25-G-g-4, ištrauka, įkeliant LKS94 koordinačių sistemoje registruoto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ribas bei fiksuojant, jog 1964 m. ir 1982 m. išleistuose žemėlapiuose pareiškėjo sklypo vietoje matyti statinį žymintis ženklinimas – juodas stačiakampis. Tokiu žymėjimu buvo žymimi gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, esantys kvartaluose, gyvenvietėse, taip pat atskirai išdėstyti pastatai.

44. VĮ Registrų centro Utenos filialo 2004 m. spalio 19 d. raštu Nr. (5.10/2090/10)S-807 pareiškėjas buvo informuotas apie tai, kad kadastrinių matavimų matininkė L. S., nuvykusi apžiūrėti adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjo nurodytoje vietoje užfiksavo likusius pamatų fragmentus. Tačiau, vadovaujantis 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintais Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, pagal faktinę būklę šie pamatų fragmentai negali būti vertinami kaip nekilnojamasis daiktas (statinys), kuris gali būti registruojamas Nekilnojamojo turto registre, tad atlikti šio objekto kadastrinius matavimus nėra pagrindo.

45. Pareiškėjas pateikė matininkės L. S. 2004 m. spalio 19 d. pasirašytą planą (sudarytą pagal 2004 m. gegužės 14 d. kadastrinius duomenis), kuriame punktyrine linija nubrėžti skirtingų dydžio stačiakampiai, įvardinti neišlikusiais: ūkiniu pastatu, ūkiniu pastatu, pirtimi ir gyvenamuoju namu. Įvertinus pateiktą planą, darytinos tokios išvados: nurodytas statinių išdėstymo planas adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypo ribos, kuriame pažymėti pastatų fragmentai, nenurodytos; nenurodytas žemės sklypo kadastrinis ar unikalus numeris, t. y. identifikuoti žemės sklypą nėra galimybės; pastatų fragmentų išsidėstymas sklype nėra apibrėžtas koordinačių sistemoje; plane nėra jokių duomenų, kuriais remiantis buvo nustatyti pastatų liekanų fragmentai, priskiriant juos konkrečiam galimai buvusiam (neišlikusiam) pastatui (ūkiniam pastatui, gyvenamajam namui, pirčiai). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įvertinus šį įrodymą, nėra galimybių padaryti išvadą, kad plane nurodyti galimai buvę pastatai tikrai patenka būtent į pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ribas.

46. Į bylą pateiktos: 1939-1942 m. bei 1950 m. kartografinių žemėlapių ištraukos, Lietuvos Respublikos teritorijos topografinių žemėlapių (M 1:50 000), išleistų 1952 m., 1953 m., 1964 m., 1975 m., 1984 m. nomenklatūrinio lapo N-35-28-B kopijos, Lietuvos Respublikos teritorijos topografinio žemėlapio (M 1:25 000), išleisto 1952 m. nomenklatūrinio lapo N-35-28-B-b kopija, kuriose naudojama 1942 m. koordinačių sistema, bei www.geoportal.lt suformuotas 1982 metų kartografinis žemėlapis (duomenų fiksavimo data 1979 m.). 1939-1942 istoriniame topografiniame žemėlapyje, kuriame raudona spalva pažymėtas pareiškėjo žemės sklypas, jokių statinius (pastatus) žyminčių ženklinimų nėra. 1950 m. istoriniame topografiniame žemėlapyje, kuriame raudona spalva pažymėta pareiškėjui priklausančio žemės sklypo vieta, matyti pastatą žymintis ženklinimas – juodas stačiakampis. Lietuvos Respublikos teritorijos topografiniame žemėlapyje (M 1:50 000), išleistame 1964 metais, bei pareiškėjo patektoje ir matininko V. P. analizuotoje www.geoportal.lt suformuoto (išversto) 1982 metų žemėlapio (duomenų fiksavimo data 1979 m.), kurio nomenklatūra Nr. C-47-25-G-g-4 ištraukoje, kuriuose raudona spalva pažymėta pareiškėjui priklausančio žemės sklypo vieta, matyti pastatą žymintis ženklinimas – juodas stačiakampis.

47. Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 1999 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 28 „Dėl techninių reikalavimų reglamentų GKTR 2.03.01:1999, GKTR 2.04.01:1999, GKTR 2.05.01:1999, GKTR 2.06.01:1999 patvirtinimo“ patvirtintame „Techninių reikalavimų topografiniams žemėlapiams M 1:50 000 reglamente GKTR 2.05.01:1999 „Sutartiniai topografinio Lietuvos žemėlapio ženklai M 1:50 000. Pirmasis leidimas“ 3.3 papunktyje numatyta, kad „Vienkiemių sutartiniu ženklu žymimi nedidelį plotą užimantys kiemai, kuriuose yra vienas arba keli pastatai. Sutartinio ženklo juodu kampu žymimas svarbiausias sodybos pastatas, dažniausiai gyvenamasis namas. Sutartinis ženklas orientuojamas taip, kaip sodyba orientuota vietovėje. Kai atstumai tarp vienkiemių vietovėje sudaro tik apie 50 m, jų sutartinius ženklus galima sumažinti. Jeigu sodyba žemėlapyje užima didesnį plotą negu jos nemastelinis sutartinis ženklas, tai sodybos kontūras braižomas ištisine linija, laikantis mastelio, ir jame žymimi didžiausi pastatai.“ Techninių reikalavimų 6 puslapio 3 lentelėje, 17 punkte, 8 puslapio 4 lentelėje 5-9 punktuose nurodytas „Vienkiemis“ ir 3 stulpelyje pateiktas vienkiemio – sodybos žymėjimas (baltas kvadratas su juodu kvadratu kampe), tuo tarpu juodu stačiakampiu buvo ženklinami vienkiemiuose esantys pavieniai ūkio paskirties pastatai (senųjų topografinių žemėlapių aiškinimuose įvardinami kaip „vieta, kur laikomi ūkio gyvuliai“ arba sudėti ūkio reikmenys“).

48. Įvertinęs nurodytus duomenis, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagrindinis sodybos atitinkamame žemės sklype elementas yra gyvenamasis pastatas, o šiuo atveju pateiktų įrodymų pagrindu nėra galimybės padaryti išvadą, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra buvęs gyvenamasis namas – pagrindinis sodybos objektas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vien tik ūkio pastatų buvimo faktas, neįrodžius, kad sklype buvo ir gyvenamasis namas, neduoda pagrindo išvadai apie sodybos buvimą padaryti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2006; 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2007; 2008 m. rugpjūčio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2008).

49. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje nėra jokių objektyvių, patikimų duomenų, sudarančių pagrindą padaryti vienareikšmišką išvadą, jog pareiškėjui A. N. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo T. N. ne ankščiau kaip 1937 metais pastatyta sodyba, susidedanti iš gyvenamojo namo, ūkinio pastato, ūkinio pastato, pirties, todėl juridinę reikšmę turintis faktas dėl sodybos buvimo negali būti nustatomas. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo prašomo juridinio fakto, ir šis pareiškėjo reikalavimas atmestinas kaip neįrodytas.

50. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai jas įvertino ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Birutė Simonaitienė