- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-25
- Bylos Nr.
- eI3-4747-1063/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02823-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Tomas Blinstrubis (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. Z., T. Z., B. B., I. Z., P. Z., I. M., M. M., M. N.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Tomas Blinstrubis
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. Z. (M. Z.), T. Z., B. B., I. Z. (I. Z.), P. Z. (P. Z.), I. M., M. M., M. N. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai M. Z. (M. Z.), T. Z., B. B., I. Z. (I. Z.), P. Z. (P. Z.), I. M., M. M., M. N. teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. 21R-579(AG-585/05-2021) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti LAGK pareiškėjų 2021m. rugpjūčio 23 d. skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
Paaiškina, kad 2021 m. balandžio 30 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyrių su prašymu įtraukti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), i? siūlytinu? piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn nauju? žemės sklypo Vilniaus mieste sąrašą?. NŽT 2021 m. birželio 7 d. raštu Nr. 49SD-5997-(14.49.136 E.) informavo, kad pareiškėjų prašymą persiunčia Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija), prašydama pateikti informaciją ar Žemės sklypas, pagal vietovės lygmens bendrojo plano sprendinius susijęs su Vilniaus miesto visuomenės poreikiu, miesto reikmių tenkinimu ir nurodyti, ar Administracija pritaria Žemės sklypo įrašymui į Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų Žemės sklypo Vilniaus mieste sąrašą. Pareiškėjai 2021 m. liepos 22 d. elektroniniu paštu gavo Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus raštą Nr. A51-64632/21(2.14.2.12E-Z?EM) (toliau – ir Raštas), kuriame nurodyta, jog Žemės sklypas reikalingas Administracijos funkcijoms užtikrinti, todėl nepritariama Žemės sklypo įrašymui i? Siūlytinų? piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn nauju? Žemės sklypo Vilniaus mieste sąrašą?. Raštą pareiškėjai apskundė LAGK, kuri Sprendimu atsisakė priimti pareiškėju skundą, motyvuojant, jog LAGK nepriskirta spręsti ginčų, kilusių nuosavybės teisių atkūrimo procese.
Pažymi, jog sprendimus dėl Lietuvos Respublikos piliečių? nuosavybės teisiu? i? žemę? atkūrimo ir naujo žemės sklypo suteikimo neatlygintinai pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą ir Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – ir Tvarka), pagal kompetencija? priima NZ?T, taip pat NZ?T tvirtina žemės sklypu?, kurie turi būti suteikti neatlygintinai atkuriant nuosavybės teises i? žemę?, todėl pareiškėjai su prašymu kreipėsi i? NZ?T. NŽT trūko informacijos, todėl ji persiuntė pareiškėjų prašymą Administracijai ir paprašė jos pateikti informaciją.
Atkreipia dėmesį, jog Administracija nėra įpareigota spręsti ar žemės sklypai gali būti įtraukti į grąžintinų sklypu? Vilniaus mieste sąrašą? ir, ar i? šiuos žemės sklypus gali būti atkuriamos nuosavybės teisės natūra, šios funkcijos priklauso NZ?T. Administracija gali tik pateikti savo nuomone?, prašomus dokumentus, organizuoti sklypu? formavimo – pertvarkymo procesus.
Nurodo, kad nesutinka su Sprendime padarytomis išvadomis, jog skundas turėjo būti teikiamas vadovaujantis Tvarkos 122 punkto ar Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostatomis, kadangi pareiškėjai neskundė NŽT priimtų sprendimų ar raštų, o NŽT nėra įgaliota spręsti Savivaldybės priimtų individualių administracinių aktų teisėtumo, be to pareiškėjai iki šios dienos nėra gavę NŽT galutinio sprendimo dėl pareiškėjų prašymo tenkinimo ar atsisakymo jį tenkinti. Pareiškėjai neteikė? skundo dėl žemės reformos metu suformuotu? žemės sklypu? tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtu? dokumentu? ir įstatymu? bei kitu? teisės aktu? reikalavimu? neatitikties, pareiškėjai teikė? skunda? dėl Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus priimto individualaus administracinio akto pagrįstumo, motyvuotumo ir jo turinio atitikimo teisės normų? reikalavimams. Pareiškėjai mano, kad jų skundas gali būti nagrinėjamas LAGK ir jo nagrinėjimui nėra taikomos Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios numato. Išankstinę skundų nagrinėjimo tvarką.
Šalies argumentai
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad Raštas nėra Administracijos veiksmas (sprendimas), sukeliantis pasekmes pareiškėjams, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų skundą ir naikinti LAGK priimtą skundžiamą Sprendimą. Raštas negali turėti įtakos pareiškėjų teisėms ar pareigoms, kadangi Raštas buvo atsakymas į 2021 m. birželio 7 d. gautą NŽT prašymą pateikti informaciją, ar Žemės sklypas pagal vietovės lygmens bendrojo plano sprendinius susijęs su Vilniaus miesto visuomenės poreikių, miesto reikmių tenkinimu ir nurodyti, ar pritariama Žemės sklypo įrašymui į Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Vilniaus mieste sąrašą. Administracija Raštu pateikė prašomą informaciją bei savo poziciją.
Pažymi, jog nuosavybės teisių į žemę atkūrimo srityje savivaldybių administracijos dalyvauja tik tiek, kiek tai susiję su žemės sklypų projektavimu, žemės sklypų kadastrinių matavimų parengimu ir suprojektuotų žemės sklypų dokumentų perdavimu NŽT spręsti nuosavybės teisių atkūrimo ir žemės sklypų suteikimo neatlygintinai klausimus. Pareiškėjai nenurodo, kaip konkrečiai jų teises pažeidžia Rašto priėmimas bei nepateikia jokių objektyvių įrodymų, kad Administracija, priimdama Raštą pažeidė pareiškėjų interesus. Taip pat nekonkretizuojama, kokias pasekmes sukels Rašto panaikinimas. Tiek Rašto, tiek skundžiamo Sprendimo priėmimo procedūra nesukelia jokių teisinių pasekmių pareiškėjams ir pastarieji neturi jokios subjektinės teisės jų ginčyti. Administracija, priimdama Raštą, pareiškėjams nesuformulavo jokių privalomų elgesio taisyklių. Sprendimu pareiškėjų teisės ar įstatymų saugomi interesai nėra pažeisti. Atsakovė mano, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjų reikalavimų tenkinimas nereikštų jų pažeistų teisių ar interesų apsaugos. Panaikinus Raštą? ir skundžiama? Sprendimą?, pareiškėjų teisiu? ir pareigu? apimtis visiškai nepasikeistu?, o pats procesas būtų? iš esmės beprasmis. NŽT priims atitinkamą sprendimą, kuris turės įtakos pareiškėjų teisėms arba teisėtiems interesams. Atsakovės įsitikinimu, tai, kad skundžiamas Sprendimas nesukelia pareiškėjams jokių tiesioginių pasekmių, nepažeidžia jų teisių ar įstatymų saugomų interesų, yra pagrindas pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Papildomai nurodo, kad pareiškėjai siekdami apginti neva pažeistas savo teises kreipėsi į netinkamą subjektą dėl Rašto panaikinimo. Sprendime yra konkrečiai identifikuotas teisės normos, nustatančios, koks subjektas turi kompetenciją nagrinėti skundą konkrečiai šiuo atveju. Pareiškėjai ignoruodami esamą teisinį reguliavimą, siekia, kad jų skundas būtų išnagrinėtas subjekto, kuriam teisė nagrinėti tokio pobūdžio ginčą nėra suteikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl LAGK 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo Nr. 21R-579(AG-585/05-2021), kuriuo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjų skundą dėl Administracijos 2021 m. liepos 22 d. Rašto panaikinimo ir pagrindo grąžinti pareiškėjų skundo priėmimo klausimą LAGK nagrinėti iš naujo.
Nustatyta, kad pareiškėjai 2021 m. balandžio 30 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, prašydami įtraukti Žemės sklypą į siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Vilniaus mieste sąrašą.
NŽT 2021 m. birželio 7 d. raštu Nr. 49SD-5997-(14.49.136 E.) pareiškėjus informavo, jog pareiškėjų prašymą persiuntė Administracijai, prašydama pateikti informaciją, ar Žemės sklypas pagal vietovės lygmens bendrojo plano sprendinius susijęs su Vilniaus miesto reikmių tenkinimu ir nurodyti, ar pritaria Žemės sklypo įrašymui į Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Vilniaus mieste sąrašą.
Administracija 2021 m. liepos 22 d. Raštu nurodė, jog Žemės sklypas yra priskiriamas valstybės išperkamai žemei ir jis yra reikalingas Administracijos funkcijoms užtikrinti, todėl nepritaria Žemės sklypo įrašymui į Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Vilniaus mieste sąrašą.
Pareiškėjai nesutikdami su Raštu, 2021 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi į LAGK, prašydami panaikinti Raštą. LAGK 2021 m. rugpjūčio 25 d. Sprendimu pareiškėjų skundą atsisakė priimti, motyvuojant tuo, kad iš pareiškėjų skundo akivaizdu, jog pareiškėjai siekia atkurti nuosavybės teisės į Žemės sklypą, o įstatymai nustato specialią tokių ginčų ir šiame procese atliktų sprendimų, veiksmų ar neveikimo apskundimo tvarką, todėl ji neturi teisės vertinti nuosavybės atkūrimo procese pareiškėjų atžvilgiu atliktų veiksmų ar priimtų sprendimų.
Pareiškėjai nesutikdami su LAGK Sprendimu, kreipėsi į teismą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymas (toliau – ir IAGNTĮ), Lietuvos Respublikos administracinių ginčų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) ir Tvarka.
Teisė kreiptis į nepriklausomą ikiteisminę instituciją, nagrinėjančią skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje, taip pat į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis, IAGNTĮ 6 straipsnis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Kita vertus, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis). Taigi, pažeistos teisės gynimas gali būti įgyvendinamas tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose, šiuo atveju – IAGNTĮ ir ABTĮ, nurodytų kreipimosi sąlygų.
IAGNTĮ 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje ikiteismine tvarka nagrinėja LAGK ir jos teritoriniai padaliniai. Aptariamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog LAGK teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. To paties straipsnio 3 dalis numato, jog LAGK ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia: 1) ABTĮ 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokestinių ginčų; 2) administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią tvarką. LAGK ar jos teritorinio padalinio narys, nepažeisdamas šiame ir kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų, turi įgaliojimus nagrinėti visas bylas, priskirtas LAGK ir jos teritorinių padalinių kompetencijai (IAGNTĮ 5 straipsnio 4 dalis).
IAGNTĮ 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad LAGK pirmininko (pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti, jeigu skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai.
Atkūrimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja NŽT. Pagal Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, NŽT sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Tvarkos 122 punkte įtvirtinta, kad skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja NŽT teritoriniai padaliniai. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad NŽT teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų tesenos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad apygardos administracinis teismas pirmąja instancija nagrinėja skundus dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų.
Byloje nustatyta, kad LAGK remdamasi anksčiau nurodytomis teisės normomis, priėjo prie išvados, jog LAGK nėra priskirta spręsti jokių ginčų, kilusių nuosavybės teisių atkūrimo procese, t. y., įstatymai nustato specialią tokių ginčų ir šiame procese atliktų sprendimų, veiksmų ar neveikimo apskundimo tvarką, todėl ji neturi teisės vertinti nuosavybės atkūrimo procese pareiškėjų atžvilgiu atliktų veiksmų ar priimtų sprendimų.
Teismas konstatuoja, jog Raštas yra susijęs su nuosavybės teisių atkūrimu, taip pat jis priimtas iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, todėl ex lege rašto apskundimui turi būti taikoma administracinio ginčo nagrinėjimo tvarka, numatyta Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje. Šiame teisės akte nustatyta, jog sprendimai dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis gali būti skundžiami teismui (Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis) arba NŽT vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, jei sprendimą priėmė NŽT teritorinis padalinys (Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad LAGK negali priimti skundų, kai teisės aktuose yra reglamentuota kitokia skundų nagrinėjimo tvarka, kitu atveju LAGK viršytų savo kompetencijos ribas, todėl nebūtų užtikrintas teisėtas ginčo išsprendimas. Todėl LAGK pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą kaip nepriskirtina LAGK kompetencijai (IAGNTĮ 10 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011). Todėl negali būti nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų rekomendacinio, informacinio, konstatuojamojo pobūdžio viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015), skundas taip pat negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-327-492/2017 ir kt.).
Įvertinus Rašto turinį, matyti, kad Raštas buvo adresuotas NŽT, atsakant į NŽT 2021 m. birželio 7 d. raštą, o ne pareiškėjams. Pareiškėjų atstovams tik pateikta Rašto kopija žiniai. Raštu pateikiamas atsakymas kitam viešojo administravimo subjektui ir pateikiama informacija bei Administracijos pozicija, kad Žemės sklypas reikalingas Vilniaus miesto savivaldybės funkcijoms užtikrinti, todėl nepritariama Žemės sklypo įrašymui į Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Vilniaus mieste sąrašą. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad Raštas nesukelia teisinių pasekmių, t. y. savaime neturi jokios įtakos pareiškėjų teisių ir pareigų turiniui, jame nėra jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų pareiškėjų atžvilgiu. Nors LAGK Sprendime dėl šių aplinkybių nepasisakė, tačiau teismo įsitikinimu, net jei ir LAGK būtų priėmusi pareiškėjų skundą, tokiu atveju administracinis ginčas turėtų būti nutrauktas, kadangi bylos nagrinėjimas dėl informacinio pobūdžio rašto nėra galimas.
Pažymėtina, kad pagal IAGNTĮ 8 straipsnio 1 dalį, skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai paduodamas per vieną mėnesį nuo individualaus administracinio akto paskelbimo arba įteikimo ar pranešimo apie viešojo administravimo subjekto veiksmus (atsisakymą atlikti veiksmus) suinteresuotai šaliai dienos. Kaip jau minėta, IAGNTĮ 10 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad LAGK pirmininko (pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar LAGK pirmininko (pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą nagrinėti, jeigu praleistas skundo (prašymo) padavimo administracinių ginčų komisijai terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar toks prašymas atmetamas. Vadovaujantis nurodytomis teisės aktų nuostatomis, LAGK pirmininkas ar jo paskirtas narys atsisako priimti skundą jei: 1) praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti; 2) praleistas skundo padavimo terminas ir prašymas atnaujinti terminą netenkintas.
Vadovaujantis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatyta, kad Administracijos Raštas pareiškėjų atstovams išsiųstas 2021 m. liepos 22 d, o skundą LAGK pareiškėjai pateikė 2021 m. rugpjūčio 23 d.
Teismas, įvertinęs byloje esančią rašytinę medžiagą, daro išvadą, kad pareiškėja skundą LAGK dėl Administracijos Rašto turėjo pateikti iki 2021 m. rugpjūčio 22 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs dėl mėnesio termino pabaigos momento ir konstatavęs, kad vieno mėnesio terminas baigiasi atitinkamą mėnesio dieną, t. y. tą dieną, kuri atitinka termino pradžios dieną, apibrėžtą kalendorine data arba nurodant įvykį. Jeigu mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi tą mėnesį, kurį atitinkamos (t. y. atitinkančios termino pradžios dieną) dienos nėra, laikoma, kad terminas baigiasi paskutinę to mėnesio dieną. Šių taisyklių yra privaloma laikytis neatsižvelgiant į tai, kokį skaičių dienų turi mėnuo ar mėnesiai, per kuriuos yra skaičiuojamas vieno mėnesio procesinis terminas, t. y. vieno mėnesio terminas neturėtų būti skaičiuojamas dienomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-113-602/2017; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. S-180-662/2018). Kadangi Administracijos Raštas išsiųstas ir įteiktas pareiškėjams elektroniniu paštu 2021 m. liepos 22 d., vieno mėnesio terminas dėl šio sprendimo panaikinimo LAGK baigėsi 2021 m. rugpjūčio 22 d. ir pareiškėjų skundas turėjo būti pateiktas iki šios dienos pabaigos.
Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjai neteikė prašymo atnaujinti praleistą terminą, pažymėtina, kad nors LAGK Sprendime nenurodė aplinkybių dėl termino praleidimo, taip pat turėjo pagrindą iš esmės atsisakyti priimti skundą ne tik dėl anksčiau nurodytų aplinkybių, t. y., kad pareiškėjų skundo nagrinėjimas nepriskirtinas LAGK kompetencijai (IAGNTĮ 10 straipsnio 2 dalies 1 punktas) bet ir todėl, kad buvo praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjai neprašė jo atnaujinti (IAGNTĮ 10 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjų ginčijamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas Nr. 21R-579(AG-585/05-2021) iš esmės yra priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas. Nustatytų aplinkybių visumoje, LAGK pagrįstai Sprendimu atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjų skundą, todėl nėra pagrindo jo naikinti ir grąžinti pareiškėjų skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjų M. Z. (M. Z.), T. Z., B. B., I. Z. (I. Z.), P. Z. (P. Z.), I. M., M. M., M. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.