Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-07-03 · Civilinė byla Nr. e2YT-24896-820/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-03
Bylos Nr.
e2YT-24896-820/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-18875-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaidas Pajeda
Pareiškėjas
J. K.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-24896-820/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18875-2018-9Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.11. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. liepos 3 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą dėl antstolio Dariaus Blizniko veiksmų, suinteresuotieji asmenys: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM ir antstolis Darius Bliznikas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi su 2018 m. birželio 11 d. skundu, prašydamas: 1) panaikinti antstolio 2018 m. gegužės 28 d. patvarkymą, kuriuo buvo areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, esančios įkalinimo įstaigos sąskaitoje, neleidžiant pasinaudoti 1 MMA suma, 2) neišieškoti iš lėšų, gaunamų iš artimųjų giminaičių bei 3) grąžinti neteisėtai nuskaičiuotas lėšas. Nurodė, jog antstolio priimtas patvarkymas pažeidžia CPK 668 straipsnyje numatytą apribojimą, numatantį, kad neleidžiama išieškoti iš lėšų, neviršijančių 1 MMA. Be to, pareiškėjas nurodo, jog yra dirbantis ir prašo išieškoti iš jo darbo užmokesčio, o ne iš artimųjų giminaičių gaunamų pinigų sumų. Taip pat prašo palikti teisę apsipirkti įkalinimo vietos parduotuvėje už 150 EUR, o tik po to išieškoti iš likusios sumos.

Antstolis Darius Bliznikas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2018 m. birželio 20 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo 2018 m. birželio 11 d. skundo ir persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis nurodė, jog patvarkyme aiškiai nurodyta išskaityti iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų nurodyto dydžio išskaitas. Antstolis nurodo, jog iš kitų asmenų gaunamos sumos yra priskiriamos prie kitų pajamų ir išieškojimui iš jų yra taikomos tokios pačios taisyklės, kaip iš išieškant iš darbo užmokesčio. Teigiama, jog tokią praktiką suformavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus antstolis mano, jog tenkinti skundo nėra pagrindo.

Atsiliepimas

Per teismo nustatytą terminą suinteresuotieji asmenys nepateikė teismui atsiliepimų į pareiškėjo skundą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-128-823/2012). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai, tiek antstolis, tiek ir skolininkas, išieškotojas bei kiti vykdymo proceso dalyviai privalo laikytis nustatytos vykdymo proceso eigos ir tvarkos.

Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, siekiant užtikrinti vykdomojo dokumento įvykdymą per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Tokiu teisiniu reglamentavimu įstatymų leidėjas siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą bei sudrausminti asmenis vykdymo procese.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 634 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjas skundžia antstolio veiksmus, skunde prašydamas panaikinti 2018 m. gegužės 28 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų Nr. S-18-35-14338. Teigia, jog antstolis netinkamai taikė teisės kaktus, reglamentuojančius išieškojimą iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų.

CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius).

Pagal bendrąją išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią normą, t. y. CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA). Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte, pagal kurį išieškojimas negali būti nukreipiamas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos.

CPK 668 straipsnyje nustatytas vienos MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja; CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų (įplaukų); išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, nurodė, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Toks apribojimas aiškintinas tuo, kad, pradėjus išieškojimą iš skolininko turto ir jį nukreipiant į skolininkui priklausančius pinigus, skolininkas galėtų disponuoti tokia pinigų suma, kuri užtikrintų minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą, ir taip būtų apginti ne tik išieškotojo interesai, bet ir nepažeistos skolininko, kaip vykdymo proceso dalyvio, teisės bei teisėti interesai. Nors Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą tik į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią MMA, tačiau pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą.

Pažymėtina, jog teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą, neturi būti remiamasi. Taigi vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų turto, taikomas apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA dydžio, ir jis taikomas ir lėšoms, esančioms sąskaitose. Jokių šio apribojimo išimčių, išieškant iš įkalinimo įstaigoje esančios skolininko sąskaitos, įstatymas nenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).

Nagrinėjamu atveju antstolis Darius Bliznikas 2018 m. gegužės 28 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų nukreipė 212,02 EUR sumos išieškojimą į skolininko lėšas, esančias Marijampolės pataisos namuose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, yra išaiškinęs, kad nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą, todėl savo patvarkyme antstolis turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, t. y. kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį. Nagrinėjamu atveju antstolio 2018 m. gegužės 28 d. patvarkyme toks apribojimas nėra nurodytas, tačiau tai nelaikytina CPK normų pažeidimu.

Skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis 2018 m. gegužės 28 patvarkymu dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų skolos išieškojimą nukreipė į skolininko darbo užmokestį ir kitas jam prilygintas išmokas bei iš trečiųjų asmenų gaunamas lėšas, gaunamas Marijampolės pataisos namuose, nurodydamas iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA, o jeigu vykdomi keli išieškojimai iš to paties skolininko pagal atskirtus vykdomuosius dokumentus – iš pajamų dalies, neviršijančios vienos MMA išskaičiuoti proporcingai visiems tos pačios eilės išieškotojams – ne daugiau kaip 50 proc. Taigi antstolis skolos išieškojimą nukreipė į skolininko pajamas, laikydamasis CPK 736 straipsnyje nustatytų išskaitų dydžių.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad antstolis, priimdamas 2018 m. gegužės 28 d. patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų laikėsi išieškojimą reglamentuojančių normų, todėl tenkinti skundo nėra pagrindo.

Antstolis veikė neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 510 - 513 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjo J. K. 2018 m. birželio 11 d. skundą dėl antstolio Dariaus Blizniko veiksmų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vaidas Pajeda