Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą teistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį ir 281¹ straipsnio 1 dalį tarpusavyje subendrinta sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 2 metus, bausmės neatliko,

yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

D. V. 2024 m. balandžio 28 d. apie 18⁵⁶ val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARFL-0112 (patikros sertifikato Nr. 2067066) jam nustatyta 3,17 promilių), ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Be to, D. V. vengė atlikti teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent:

būdamas teistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kuriuo skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 5 metus naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių eismo transporto priemones, būdamas 2023 m. gegužės 24 d. pasirašytinai supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus 2023 m. gegužės 24 d. sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu Nr. 4DN-2924, vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, nes 2024 m. balandžio 28 d. apie 18⁵⁶ val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatyta 3,17 promilių), t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis D. V. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad ilgą laiką nevartojo alkoholio. Paskambino draugas ir paprašė atvažiuoti. Prieš išvažiuodamas pas draugą, išgėrė apie 5 „bambalius“ alaus. Garaže pas draugą vartojo degtinę. Draugui išvažiavus namo, jis taip pat sugalvojo važiuoti. Nesuprato, kodėl vairavo neblaivus, nes vieną kartą jau įkliuvo neblaivus už vairo. Už ankstesnį vairavimą neblaiviam buvo skirta baudžiamojo poveikio priemonė, t. y. draudimas vairuoti transporto priemones, nešioja apykoję. Probacijos tarnybos pareigūnai supažindino su individualiu probuojamojo planu, išaiškino tvarką ir atsakomybę. Teisės vairuoti transporto priemones niekada neturėjo. Automobilis, kurį vairavo neblaivus, priklauso D. Š.. Automobilį pasiėmė be D. (Š.) žinios.

Kadangi, paskelbus kaltinamąjį aktą, kaltinamasis prisipažino kaltu padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, nei prokuroras, nei kaltinamasis nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad privatus fizinis asmuo 2024 m. balandžio 28 d. 18⁴⁴ val. pranešė, kad nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) link važiuoja juodas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis vingiuoja po kelią. Pranešėjas važiuoja paskui.

Kitų objektų apžiūros 2024 m. gegužės 4 d. protokole užfiksuota garso įrašo, pranešėjui skambinant į BPC, apžiūra.

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus Pirmojo poskyrio vyriausioji patrulė A. R. 2024 m. balandžio 28 d. surašė tarnybinį pranešimą „Dėl neblaivaus vairuotojo Roik:0124000249434“.

Neblaivumo nustatymo 2024 m. balandžio 28 d. akte teigiama, kad D. V. 2024 m. balandžio 28 d. 18⁵⁶ val. nustatyta 3,17 promilių, 19¹² val. – 3,26 promilių. Jis atsisakė pasirašyti neblaivumo nustatymo akte.

Įvykio vietos apžiūros 2024 m. balandžio 28 d. protokole su foto lentelėmis užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) sankryžoje, (duomenys neskelbtini), ir automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. balandžio 29 d. ir 2024 m. birželio 18 d. apklaustas įtariamuoju D. V. pripažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. balandžio 29 d. apklaustas automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas D. Š..

Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus 2023 m. gegužės 24 d. baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plane Nr. 4DN-2924 nurodyta, kad D. V. nuo 2023 m. gegužės 18 d. iki 2028 m. gegužės 19 d. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Įvertinęs išvardintus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad nusikalstami kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 243 straipsnį ir 281¹ straipsnio 1 dalį ir įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo.

IV. Bausmės skyrimo ir kiti su tuo susiję klausimai

Tas, kas vengė vykdyti teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu arba areštu (BK 243 str.).

Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, [...] būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas [...], gali būti baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki 1 metų (BK 281¹ str. 1 d.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo pagal BK 243 straipsnį padaryta nusikalstama veika priskiriama baudžiamajam nusižengimui; pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį padaryta nusikalstama veika – nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d., 12 str.). Nusikalstamų veikų sudėtys formalios. Abi veikos baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 1 p.).

Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.). Nuo (duomenys neskelbtini) registruotas Užimtumo tarnyboje. Pasak kaltinamojo, (duomenys neskelbtini). 2020-2022 m. 7 kartus baustas administracine tvarka. Dominuoja pasirodymai neblaiviam viešose vietose, automobilio vairavimas neturint teisės. Informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. 2008 m. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindais už vagystę; 2008 m. teistas už vagystę ir plėšimą; 2012 m. – už kvalifikuotą vagystę; 2012 m. – už plėšimą, svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą tyčia, pasikėsinimą įvykdyti kvalifikuotą vagystę; 2012 m. – už kvalifikuotą vagystę; 2020 m. – už nesunkų sveikatos sutrikdymą; 2020 m. už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam; 2023 m. – už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę ir transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam. Atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis atitinka BK 27 straipsnio 1 dalies sąlygas: tris kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, kuriuos padarė būdamas pilnametis, taip pat kaltinamojo asmenybę, nusikaltimų pobūdį (du kartus teistas už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam), sunkumą (nesunkūs nusikaltimai), tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes, teismas pripažįsta jį recidyvistu. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir teigė, jog, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, išvardintų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs nusikalstamų veikų aplinkybes, biografinius duomenis apie kaltinamąjį, nustatęs po vieną jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas mano, kad adekvati bausmė už nusikalstamą veiką pagal BK 243 straipsnį galėtų būti griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, jo dydį parinkdamas artimą sankcijos vidurkiui, – 25 paras arešto (BK 49 str. 3 d.), už nusikalstamą veiką pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį galėtų būti griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jo dydį parinkdamas didesnį už sankcijos vidurkį, – 9 mėnesius (BK 50 str. 2 d.).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės subendrinamos tarpusavyje apėmimo būdu ir skiriama (nustatoma) subendrinta bausmė – 9 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, tarpusavyje subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė mažinama trečdaliu iki 6 mėnesių.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu kaltinamajam skirta subendrinta sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinama su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu skirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pridedant jos minimalią dalį (BK 50 str. 2 d.), ir skiriama (nustatoma) galutinė subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kaltinamasis nuo 2024 m. balandžio 28 d. 18⁵⁶ val. iki 2024 m. balandžio 29 d. 15³⁸ val. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas. Remiantis BK 66 straipsnio 2 dalimi ir BPK 140 straipsnio 13 dalimi, laikino sulaikymo laikas (1 para) santykiu 1:1 įskaičiuojamas į atliktą laisvės atėmimo bausmę.

Sprendžiant, ar laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos. Atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas teismo išvadai, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir be realaus laisvės atėmimo, kad šiuo atveju pakanka nuteistajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius prevencinį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-42/2012, 2K-181/2012, 2K-362/2012).

Teismo nuomone, nėra pagrindo manyti, kad laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamasis už vairavimą esant neblaiviam ir neturėdamas teisės vairuoti Lietuvos baudžiamojon atsakomybėn traukiamas net trečią kartą. Kaskart jam nustatomas vis sunkesnis girtumo laipsnis ir/ar daugiau promilių: 2020 m. – 2,05 promilių (vidutinis girtumo laipsnis); 2023 m. – 2,70 promilių (sunkus girtumo laipsnis), nagrinėjamu atveju – 3,17 promilių (sunkus girtumo laipsnis). Teismas nemato galimybių koreguoti kaltinamojo elgesį, jam esant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam probacijos pareigūnų.

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-599/2012).

Neturėjimo teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta galimybės svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016): tokiu atveju draudimas naudotis specialia teise apima ir draudimą ją įgyti teismo nustatytu terminu.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-645-1002/2023 uždraudė kaltinamajam naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 5 metus, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, t. y. 2023 m. gegužės 18 d.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pakartotinai padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jo neteisėti veiksmai kėlė pavojų eismo saugumui, keleivių, kitų eismo dalyvių ir savo sveikatai, gyvybei, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis (įgyti) specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d., 68 str.). Terminas parenkamas artimas maksimaliam.

Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, bendrininką, kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Gali būti konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar yra nusikalstamos veikos rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 1-2, 5 d.).

Nusikaltimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kaltinamasis padarė vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Regitra“ duomenimis, nuo 2021 m. gegužės 1 d. šio automobilio valdytoju ir savininku registruotas D. Š.. Anot liudytojo D. Š., kaltinamasis savavališkai pasiėmė darbo reikalais bendrai naudojamą automobilį „(duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo.

Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019).

Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

Priteisiant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą yra įskaičiuotinas ir PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Iš VšĮ „Emprekis“ parengtos automobilio „(duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitos matyti, kad automobilio vertė su PVM 2024 m. vasarį buvo lygi 2 500 €. Teismas nenustatė priežasčių, kurios sudarytų pagrindą priteisti (konfiskuoti) dalį automobilio „(duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės.

Kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto (automobilio „(duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės konfiskavimas, iš jo į valstybės biudžetą priteisiant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 500 €.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – taikoma tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė, po to panaikinama (BPK 139 str. 3 d.).

V. Dėl daiktinių įrodymų

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veikas: automobilis „(duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu ir automobilio registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas liudytojo D. Š. vardu ir jam grąžintas, paliekamas jo kaip teisėto automobilio savininko neribotai nuosavybei (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 297-298, 301-302, 304-305, 307 ir 313 straipsniais, teismas

nusprendžia

D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti 25 parų arešto bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1-2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 25 parų arešto bausmę subendrinti tarpusavyje apėmimo būdu ir skirti (nustatyti) subendrintą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu D. V. skirtą tarpusavyje subendrintą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti trečdaliu iki 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu D. V. skirtą tarpusavyje subendrintą sumažintą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu skirta ir iki šiol neatlikta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pridėdamas jos minimalią dalį, ir skirti (nustatyti) galutinę subendrintą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi ir Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į atliktą galutinę subendrintą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę santykiu 1:1 įskaityti D. V. laikino sulaikymo šioje byloje laiką (vieną parą) ir laikyti, kad jis atliko vieną laisvės atėmimo dieną.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. V. faktinio sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti D. V. recidyvistu.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti D. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis (įgyti) specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 6 metus.

Išaiškinti D. V., kad uždraudimas naudotis (įgyti) specialia teise, paskirtas su laisvės atėmimu, taikomas visą laisvės atėmimo atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką (6 metus) po to, kai jis baigs atlikti laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, skirti D. V. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti (priteisti iš D. V. į valstybės biudžetą) automobilio „(duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią sumą, t. y. 2 500 € (du tūkstančius penkis šimtus eurų).

D. V. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis; po to panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas: automobilį „(duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu ir automobilio registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą D. Š. vardu ir jam grąžintą, palikti jo neribotai nuosavybei.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.