Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2012-06-26 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 str. 2 d. 25 parų arešto bausme;

2) 2012-12-11 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-06-26 nuosprendžiu skirta bausme ir skirta galutinė subendrinta 3 metų 8 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmė;

3) 2012-12-31 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. 80 parų arešto bausme; Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013-05-07 nutartimi paskirta bausmė subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-12-11 nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė - 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo; bausmė atlikta 2016-03-04; teistumas neišnykęs,

4) 2020 m. spalio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu patikslintu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 15 d. ir 2020 m. spalio 19 d. nutartimis, pagal BK138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir skirtas laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant per pirmus tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 valandų, per kitus tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje, visą bausmės atlikimo laiką dirbti (tęsti darbą) arba, netekus darbo, per dvi savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotam, kol vėl pradės dirbti;

5) 2020 m. spalio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį areštu 45 paroms, vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 30 parų arešto, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: turto, tai yra automobilio konfiskavimas ir uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;

Šiaulių apylinkės teismas, išnagrinėjęs Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus teikimą dėl bausmių subendrinimo nuteistajam D. V. 2021 m. sausio 6 d. nutartimi 2020 m. spalio 7 d. ir 2020 m. spalio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamaisiais įsakymais paskirtas bausmes subendrino ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 90 parų arešto; 2021 m. balandžio 8 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 6 d. nutartis buvo panaikinta ir priimtas naujas sprendimas – Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono teikimas dėl bausmių subendrinimo nuteistajam D. V. netenkintas; D. V. arešto bausmę atliko, laisvės apribojimo bausmės neatliko, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. V. 2022 m. gruodžio 18 d., apie 01.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „O. A.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu „D. A.7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)) jam buvo nustatytas 2,70 promilės neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.?

Be to, jis vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: būdamas teistas Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. baudžiamuoju įsakymu, įsiteisėjusiu 2020 m. lapkričio 16 d., pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį, kai vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus (baudžiamojo poveikio priemonės pradžia 2020 m. lapkričio 16 d.), 2020 m. lapkričio 25 d. būdamas rašytinai supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus 2020 m. lapkričio 25 d. sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu Nr. (duomenys neskelbtini), vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra 2022 m. gruodžio 18 d., apie 01.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „O. A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,70 promilės neblaivumas.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Vadovaujantis BPK 291 str., teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

VšĮ „Emprekis“ duomenimis atitinkamų parametrų automobilio „O. A.“ vidutinė kaina yra 2700 eurų (1 t., b. l. 34).

Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus pateiktais duomenimis, kad 2021 m. lapkričio 23 d. į Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus registrą buvo įrašytas D. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuris Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 27 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, D. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra teise vairuoti transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, tai yra nuo 2020 m. lapkričio 16 d. D. V. 2020 m. lapkričio 25 d. pasirašytinai supažindintas su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu vairuoti transporto priemones, su 2020 m. lapkričio 25 d. sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu Nr. (duomenys neskelbtini), supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka, sąlygomis bei nevykdymo pasekmėmis, su baudžiamąją atsakomybe pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį (1 t., b. l. 80-87).

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl laikoma baigta, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Objektyviai šis baudžiamasis nusižengimas pasireiškia aktyviais veiksmais ar neveikimu, o jo turinį nulemia tai, kokią paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę atlikti stengiasi išvengti kaltininkas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai D. V., vairavus transporto priemonę esant neblaiviam, kai neblaivumas viršijo 1,51 promiles, ir vengus atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, pasitvirtino.

Kaltinamojo parodymais, Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus pranešimu bei užfiksuotomis aplinkybėmis nustatyta ir įrodyta, kad D. V. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, būtent: žinodamas, kad Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 68 straipsniu, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 3 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tai yra nuo 2020 m. lapkričio 16 d., naudotis specialia teise vairuoti motorines kelių transporto priemones, 2022 m. gruodžio 18 d., apie 01.30 val. būdamas neblaivus (nustatytas 2,70 promilės neblaivumas), vairavo motorinę kelių transporto priemonę, tokiais savo veiksmais vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise. Kaltinamasis davė parodymus, jog jis žinojo, kad jam uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones, jam probacijos tarnyboje buvo išaiškinta atsakomybė už šios baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. Kaltinamasis buvo supažindintas su vengimo vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę teisinėmis pasekmėmis, t. y. jis žinojo, jog nustačius, kad nevykdoma teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, jam gali būti skirta bausmė pagal BK 243 straipsnį. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog kaltinamajam D. V. buvo žinomos vengimo vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę pasekmės, nepaisant to, jis nusprendė vairuoti transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo neblaivumas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Tai patvirtina, jog kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė tyčia, t. y. suvokdamas jos esmę ir pavojingumą.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

BK 281-1 straipsnio 1 dalis už šios veikos padarymą numato alternatyvias bausmes: baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. BK 243 straipsnyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad naują tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, padarė neišnykus teistumui, t. y. būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), o baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis D. V. dirba, vykdo individualią veiklą, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 130-139), teistas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, už nusikaltimo padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijos vidurkis, už baudžiamojo nusižengimo padarymą skirtina arešto bausmė. Bausmės tarpusavyje subendrintinos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto nuostatomis, apėmimo būdu. Kaltinamasis D. V. kaltę pripažino, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl taikytinos BK 64-1 straipsnio nuostatos ir bausmė kaltinamajam sumažintina vienu trečdaliu.

Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, patikslintu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 15 d. ir 2020 m. spalio 19 d. nutartimis, bausmė neatlikta. Todėl, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė iš dalies subendrinama su 2022 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, patikslintu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 15 d. ir 2020 m. spalio 19 d. nutartimis paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, pakeitus ją į laisvės atėmimo bausmę. Teismas taiko dalinį bausmių sudėjimas, atsižvelgęs į veikų pavojingumą ir kaltinamojo asmenybę.

Teismas, svarstydamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, ir sprendimą atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-157/2010, 2K-488/2013, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016, 2K-326-303/2018). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 75 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas neužkerta kelio taikyti bausmės vykdymo atidėjimo instituto ir tais atvejais, kai padaromi keli tyčiniai (įstatyme nurodyti) nusikaltimai, už kuriuos paskirta galutinė bausmė neviršija ketverių metų, arba asmeniui, praeityje teistam ir turinčiam neišnykusį teistumą, ar asmeniui, kuriam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 437/2010, 2K-203/2014, 2K-326-303/2018). Pažymėtina ir tai, kad laisvės atėmimas yra taikomas kaip kraštutinė priemonė, todėl esant galimybei būtina siekti išsaugoti asmens teigiamus socialinius ryšius bei siekti jo veiksmingos resocializacijos kitais būdais.

Taigi, sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo konkrečiu atveju, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo diskrecija, todėl visais atvejais vertinamas kaip teismo teisė, o ne pareiga.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, tai, kad jis kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailisi, jo padaryta veika yra nesmurtinė, dirba, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nebūtina kaltinamąjį izoliuoti nuo visuomenės tam, kad būtų įgyvendinta būtinybė sulaikyti jį nuo nusikaltimų darymo ateityje, nubausti ir šiuo būdu užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismo vertinimu, šių tikslų galima pasiekti kaltinamajam atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą dvejiems metams, paskiriant įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti D. V. elgesį laisvėje ir keisti jo elgesį teigiama linkme.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 str. 2 d. 1 ir 7 p., 3 d.).

Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281-1 straipsnyje 1 dalyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. D. V. elgėsi ypač neatsakingai, nusikalstamą veiką įvykdė naudodamasis transporto priemone – padidinto pavojaus šaltiniu, vairavo būdamas neblaivus (nustatytas 2,70 promilių neblaivumas), sėdo prie transporto priemonės vairo, suvokdamas savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl D. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 5 metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad D. V. inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas kaltinamajam vairuojant automobilį „O. A.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), todėl ši transporto priemonė atitinka BK 281-1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. BK 281-1 straipsnio 1 dalies dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281-1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant motorinę transporto priemonę. Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims (šiuo atveju V. G.), iš kaltininko išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma 2700 Eur (du tūkstančiai septyni šimtai eurų). Byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad transporto priemonės savininkė būtų žinojusi apie D. V. daromą nusikaltimą, todėl transporto priemonė grąžintina savininkei.

Nuo 2023-01-24 iki 2023-07-24 ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės E. K. 2023-01-24 nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas D. V., piniginėms lėšoms 2700.00 eurų sumai, esančioms AB (duomenys neskelbtini) KAC sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), L. B. AS (duomenys neskelbtini) skyrius sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Nuosavybės apribojimo būdas ir mastas: apribojamas disponavimas. Neišieškoma suma – 840.00 eurų. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo (1 t., b. l. 185-186).

D. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – panaikinamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

D. V. pripažinti kaltu dėl nusikaltimo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalyje, ir skirti laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

D. V. pripažinti kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti 30 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir D. V. skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. V. skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7, 8, 10 punktais, 6 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir D. V. įpareigoti per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- neišeiti iš namų nuo 24.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, D. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant 5 (penkerius) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti iš D. V. valstybės naudai automobilio „O. A.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2700 Eur (du tūkstančius septynis šimtus eurų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, patikslintu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 15 d. ir 2020 m. spalio 19 d. nutartimis, paskirtos neatliktos bausmės dalį ir skirti galutinę subendrintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7, 8, 10 punktais, 6 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir D. V. įpareigoti per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- neišeiti iš namų nuo 24.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, D. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant 5 (penkerius) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti iš D. V. valstybės naudai automobilio „O. A.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2700 Eur (du tūkstančius septynis šimtus eurų).

Nuo 2023-07-24 iki turto konfiskavimo įvykdymo pratęsti laikiną nuosavybės teisių apribojimą, skirtą Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės E. K. 2023-01-24 nutarimu, D. V. piniginėms lėšoms – 2700.00 eurų sumai, esančioms AB (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) KAC sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), L. B. AS (duomenys neskelbtini) skyrius sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Nuosavybės apribojimo būdas ir mastas: apribojamas disponavimas. Neišieškoma suma – 840.00 eurų.

D. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktinius įrodymus: automobilį „O. A.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktelį ir registracijos liudijimą – palikti teisėtam savininkui V. G.; DVD laikmeną, 1 vnt., palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą. Nurodyti prašymą apeliacinės instancijos teismui apeliacinį skundą nagrinėti žodinio ar rašytinio proceso tvarka.