Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo V. A. S. atstovui advokatui Dariui Mockūnui, atsakovui J. K., jo atstovei advokato padėjėjai Monikai Šereikienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. A. S. ieškinį atsakovui J. K. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, M. B., notarė R. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas V. A. S. kreipėsi į teismą, prašydamas actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančia 2018 m. liepos 23 d. dovanojimo sutartį Nr. 4100, sudarytą atsakovo J. K. ir trečiojo asmens M. B. nuo jos sudarymo momento ieškovo V. A. S. naudai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovui 2007 m. balandžio 18 d. paskolino 10 000,00 Eur. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu ieškovui priteista 7 580,00 Eur skola ir 2 108,00 Eur palūkanos, bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas ieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones 9 718,00 Eur sumai, tačiau pirmos instancijos teismas prašymą atmetė, apeliacinės instancijos teismas paliko galioti pirmos instancijos teismo nutartį. Ieškovas 2018 m. rugsėjo 3 d. sužinojo, kad atsakovas 2018 m. liepos 23 d. seseriai M. B. padovanojo butą. Mano, kad atsakovas sąmoningai perleido visą savo turėtą nekilnojamąjį turtą, į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas, trečiajam asmeniui seseriai M. B. ir dėl to ieškovas prarado galimybę patenkinti savo reikalavimą.

Ieškovo atstovas Darius Mockūnas teismo posėdyje ieškinį palaikė visiškai ieškinyje nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad nagrinėjant civilinę bylą dėl skolos ir palūkanų priteisimo atsakovas neatlygintinai perleido nekilnojamąjį turtą. Atsakovas, žinodamas, kad jo gaunamų pajamų neužteks atsiskaityti su ieškovu, sąmoningai padovanojo butą seseriai ir taip dar labiau sumažino galimybę atsiskaityti su ieškovu. Duomenų apie tai, kad atsakovas privalėjo sudaryti dovanojimo sutartį, nėra. Be to, trečiasis asmuo atsiranda geresnėje pozicijoje nei ieškovas, nors skolos įrodymų neteikia.

Atsakovas J. K. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad 2011 m. vyko skyrybų procesas, kurį finansavo atsakovo sesuo M. B.. Po skyrybų atsakovas neturėjo darbo, buvo sunki materialinė padėtis, todėl sesuo jį nuolat šelpė, t. y. duodavo po 100 ar 150 Eur, taip pat sesuo padėjo suremontuoti butą. Atsakovas seseriai skolingas apie 8 000,00 Eur, tačiau skolos niekaip neformino, jokių pinigų perdavimo įrodymų atsakovas neturi, nes sesuo paduodavo pinigus grynais. Kai sesuo sužinojo, kad atsakovas turi teisminių problemų, liepė jai padovanoti butą. Mano, kad, perleisdamas butą trečiajam asmeniui, atidavė jai skolą. Prašo ieškinį atmesti.

Tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų, M. B. ir notarė R. S. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų nepateikė. Trečiasis asmuo notarė R. S. prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų bei šalių, jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas atsakovui 2007 m. balandžio 18 d. paskolino 10 000,00 Eur, atsakovas surašė skolos raštelį. Ieškovas 2008 m. lapkričio 19 d. pareikalavo grąžinti skolą, atsakovas grąžino 2 420,00 Eur, likusi skola 7 580,00 Eur. Ieškovas 2018 m. sausio 31 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, užvesta civilinė byla Nr. e2-3621-887/2018. Teismas 2018 m. rugpjūčio 3 d. ieškinį tenkino visiškai, iš atsakovo ieškovui V. A. S. priteisė 9 688,00 Eur sumą, 5 procentų palūkanas, 1 219,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą pakeitė sumažinant priteistų palūkanų dydį. Atsakovas ieškovui skolingas 7 580,00 Eur skolą, 1 895,00 Eur palūkanas, iš viso 9 475,00 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą bei 1 974,58 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas 2018 m. vasario 5 d. ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė, Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 8 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. vasario 5 d. nutartį paliko nepakeistą. Atsakovas J. K. 2018 m. liepos 23 d. dovanojimo sutartimi Nr. 4100 padovanojo savo seseriai M. B. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro 2018 m. rugsėjo 3 d. duomenimis - 2018 m. liepos 24 d. M. B. vardu registruotas butas (duomenys neskelbtini), įsigijimo pagrindas 2018 m. liepos 23 d. dovanojimo sutartis Nr. 4100.

Kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana) (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenimis sudarytus sandorius, todėl, taikydami šią kreditoriaus teisių gynimo priemonę, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-339/2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Dėl to ieškovas, teikdamas ieškinį actio Pauliana pagrindu, turi pagrįsti visų anksčiau minėtų sąlygų egzistavimą (CPK 178 straipsnis).

Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės

Ieškovo reikalavimo teisės sąlyga reiškia, kad kreditorius privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam ginčijamą sandorį. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį, kaip teisių gynimo būdą, kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011) arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 straipsniai).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2007 m. balandžio 18 d. sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu ieškovas atsakovui paskolino 10 000,00 Eur. Ieškovui 2008 m. lapkričio 19 d. pareikalavus grąžinti skolą, atsakovas dalį skolos grąžino, t. y. 2018 m. sausio 31 d. buvo skolingas 7 580,00 Eur. Atsakovui nevykdant skolinių įsipareigojimų, ieškovas kreipėsi į teismą. Teismas 2018 m. rugpjūčio 3 d. ieškinį tenkino visiškai, iš atsakovo ieškovui V. A. S. priteisė 9 688,00 Eur sumą, 5 procentų palūkanas, 1 219,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą pakeitė sumažinant priteistų palūkanų dydį. Atsakovas ieškovui skolingas 7 580,00 Eur skolą, 1 895,00 Eur palūkanas, iš viso 9 475,00 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą bei 1 974,58 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nėra įvykdęs skolinių įsipareigojimų atsakovui. Šių nustatytų aplinkybių atsakovas neginčijo. Taigi kreditoriaus teisė nenuginčyta, o skolininko prievolė kreditoriui neįvykdyta. Remiantis šiomis aplinkybėmis, akivaizdu, kad ieškovas ieškinio pateikimo teismui metu, t. y. 2018 m. rugsėjo 10 d., turėjo galiojančią teisę į skolos grąžinimą, nes atsakovas nebuvo įvykdęs pareigos grąžinti ieškovui paskolos likutis 2018 m. rugsėjo 10 d. sudarė 7 580,00 Eur ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos.

Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti. Taigi, teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013).

Kaip jau minėta, vykstant teisminiam nagrinėjimui, t. y. 2018 m. sausio 31 d. – 2018 m. gruodžio 13 d. laikotarpiu nagrinėjant civilinę bylą dėl skolos priteisimo pagal ieškovo V. A. S. ieškinį atsakovui J. K., atsakovas 2018 m. liepos 23 d. padovanojo nekilnojamąjį turtą seseriai. Tokiu būdu, atsakovui praradus priklausantį turtą, į kurį buvo galima nukreipti išieškojimą, atsakovas pažeidė kreditoriaus V. A. S. teises, nes sumažino savo turtą. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo, kokį kitą turtą turėjo ginčo sandorio sudarymo metu, į kurį galima buvo nukreipti kreditoriaus reikalavimo patenkinimą (CK 187 straipsnis). Nors atsakovas nurodo, kad gauna darbo užmokestį, kurio vidurkis yra 341,00 Eur, ir šių pajamų užteks atsiskaityti su ieškovu, tačiau šią aplinkybę paneigia faktas, jog būtent dėl nesavalaikio skolos grąžinimo, ieškovas buvo priverstas kreiptis dėl skolos priteisimo. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad santaupų, lėšų banko sąskaitose neturi. Taigi, vadovaujantis byloje nustatytais duomenimis apie atsakovui priklausantį turtą, teismas daro išvadą, kad ginčijamu sandoriu buvo sumažintas atsakovo turtas, į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas ir atsakovo pajamų, nepakanka ieškovo finansiniams reikalavimams patenkinti. Atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, jog ir be ginčijamo sandoriu perleisto turto yra galimybė patenkinti ieškovo reikalavimą iš kito jam priklausančio turto. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog atsakovo sudarytas sandoris pažeidė ieškovo, kaip atsakovo kreditoriaus teises.

Dėl skolininko (ne)privalėjimo sudaryti sandorį

CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo. Ši sąlyga paprastai suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).

Dėl šalių (ne)sąžiningumo

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Pagal šio straipsnio 2 dalį dvišalį atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises; neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo.

Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Tačiau CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, sandorį sudariusioms šalims nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta, siekiant paneigti nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio, tenka joms pačioms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013).

Nagrinėjamos bylos atveju aktualus CK 6.67 straipsnio 1 punktas, pagal kurį preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sutartį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimais giminaičiais. Byloje nustatyta, jog ginčijama dovanojimo sutartimi atsakovas seseriai perleido jam nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), susitarė, jog butas bus užskaitytas kaip skolos grąžinimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovo argumentai, kad atsakovas J. K. turėjo pareigą sumokėti trečiajam asmeniui M. B. skolą, laikytini nepagrįstais. Atsakovas J. K., sudarydamas ginčijamą dovanojimo sutartį, žinojo apie savo prievolę ieškovui, todėl turėjo suvokti, kad sandorio sudarymas pakenks jo mokumui, priešingas išvadas patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta (CPK 175, 185 straipsniai). CK 6.67 straipsnio 1 punkto pagrindu taip pat taikoma skolininko nesąžiningumo prezumpcija, kadangi skolininkas apie teisminį procesą dėl skolos priteisimo žinojo ir veikė nesąžiningai, tai yra siekė perleisti jam priklausantį turtą tam, kad ieškovui (kreditoriui) pradėjus priverstinį skolos išieškojimą pagal paskolos sutartį, turtą išsaugotų. Teismo posėdžio metu atsakovas būtent tai ir pabrėžė, jog sesuo, sužinojusi apie teisminį procesą, pasiūlė padovanoti butą jai, nes atsakovas neturės galimybės jai grąžinti skolą.

Taigi atsakovas, sudarydamas ginčijamą sandorį žinojo, jog skola ieškovui nėra padengta, taip pat žinojo, jog turės sunkumų vykdant savo skolinius įsipareigojimus bei suprato, jog gali būti nukreiptas išieškojimas į jo nekilnojamąjį turtą. Teismo vertinimu tai suprato ir trečiasis asmuo. Teismas sprendžia, jog atsakovas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, o sudarydamas ginčijamą turto perleidimo sandorį pažeidė ieškovo, kaip kreditoriaus teises. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų ir nenurodė, kad turi pakankamai kito turto ar turtinių teisių ieškovo reikalavimui patenkinti. Priešingai bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas neturi lėšų likusiai skolai grąžinti, nes jo gaunamos pajamos yra minimalios. Išvardintos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas ir trečiasis asmuo, sudarydami ginčijamą sandorį buvo nesąžiningi ir tokiu sandoriu pažeidė ieškovo kaip kreditoriaus teises.

Kreditorius, reikšdamas Actio Pauliana, siekia atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai, be privalomo pagrindo perleido kitam asmeniui. Pripažinus sandorį negaliojančiu taikytina restitucija, kuria grąžintina atsakovo J. K. nuosavybėn butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), į kurį ieškovas turės teisę nukreipti išieškojimą tiek, kad būtų padengta atsakovo skola ieškovui pagal Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį (CK 6.66 straipsnio 4 dalis).

Dėl įrodymų pagrįstumo

Atsakovo atstovės tvirtinimu ieškovas ieškinį grindžia neteisėtai gautais įrodymais. Ieškovo atstovas neturėjo teisinio pagrindo VĮ Registrų centras tikrinti atsakovo ir trečiojo asmens sudarytų sandorių.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus <...>.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo atstovas advokatas Darius Mockūnas pateikė užklausą Nekilnojamojo turto registrui, iš ieškovo gavęs informaciją apie galimai pažeistas ieškovo teises. Todėl darytina išvada, jog ieškovo atstovas elgėsi tinkamai, vykdydamas savo, kaip ieškovo atstovo pareigas, todėl atsakovo atstovės advokato padėjėjos nurodyta aplinkybė, dėl galimai neteisėtai gautų įrodymų, vertintina kaip nepagrįsta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas reglamentuotas CPK 98 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas patyrė bylinėjimosi išlaidas: 295,00 Eur žyminio mokesčio, 600,00 Eur už advokato teisines paslaugas, iš viso 895,00 Eur. Bylinėjimosi išlaidos pagrįstos, advokato pagalbos išlaidų dydžiai atitinka Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr.1R-77, kuriuo buvo pakeistas Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus kriterijus, todėl tenkinus ieškinį ieškovui iš atsakovo priteistina 895,00 bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP)-18-T-4485-17647 suteikta antrinė teisinė pagalba ir jos išlaidų dalis apmokama 50 procentų. Valstybė šioje byloje patyrė 338,00 Eur išlaidas už antrinę teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo priteistina 169,00 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Nagrinėjamoje byloje valstybė patyrė 10,38 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, todėl iš atsakovo priteistinos 5,19 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (10,38 ÷ 2) CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančia atsakovo J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens, nereiškiančio savarankiškų reikalavimų, M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 2018 m. liepos 23 d. sudarytą dovanojimo sutartį, patvirtintą Alytaus m. 2-ojo notaro biuro notarės R. S., notarinio registro Nr. 4100.

Taikyti restituciją ir grąžinti nuosavybės teise atsakovui J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 895,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui V. A. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,19 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams.

Priteisti iš atsakovo J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 169,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidas valstybei, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5630. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.