- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-17
- Bylos Nr.
- e2A-2252-656/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00854-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Andrius Ignotas, Inga Staknienė
- Ieškovas
- P. Š., S. Š.
- Atsakovas
- O. Š.
- Trečiasis asmuo
- MB šunų viešbutis „(duomenys neskelbtini)“, VĮ Registrų centras
- Kategorijos
- 2.4.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ingos Staknienės, veikianti Panevėžio apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų P. Š. ir S. Š. (toliau vadinami ir Apeliantais) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų P. Š. ir S. Š. ieškinį atsakovui O. Š., tretieji asmenys MB šunų viešbutis „(duomenys neskelbtini)“ ir VĮ Registrų centras, dėl savininko nuosavybės teisių pažeidimo pašalinimo ir atsakovo O. Š. priešieškinį ieškovams P. Š. ir S. Š. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami:
1.1. įpareigoti atsakovą O. Š. nutraukti neteisėtus veiksmus prieš ieškovus P. Š. ir S. Š. ir netrukdyti naudotis jiems bendrai su atsakovu priklausančia žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), 808 kv. m. (kartu su užstatytais pastatais) ploto dalimi, J. K. įmonės 2004-03-03 parengtame žemės sklypo plane, pažymėta indeksu „1-2“, bei atitinkamai UAB “E.matavimai” 2021-10-05 parengtame žemės sklypo plane plotu, pažymėtu taškų koordinatėmis 18,6,16,14,10, 11,8;
1.2. Taip pat prašo įpareigoti atsakovą O. Š. per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), 808 kv. m. (kartu su užstatytais pastatais) ploto dalyje, kuri naudojama bendrai su ieškovais, savo lėšomis pašalinti metalinius vartus, atsakovo pastatytus vietoje, J. K. įmonės 2004-03-03 parengtame žemės sklypo plane pažymėtoje indeksu „1-2“ tarp plane nurodytų koordinačių taškų 19 ir 20;
1.3. bei pašalinti tinklo tvorą, atsakovo pastatytą vietoje J.K. įmonės 2004-03-03 parengtame žemės sklypo plane, pažymėtoje indeksu „1-2“, tarp plane nurodytų koordinačių taškų 18, 11, 15, 16, atitinkamai UAB “E.matavimai” 2021-10-05 parengtame žemės sklypo plane ši vieta pažymėta punktyrine linija tarp koordinačių taškų 16,14,10,11,8;
1.4. Atsakovui O. Š. neįvykdžius teismo įpareigojimo per 2 mėnesius pašalinti metalinius vartus ir tinklo tvorą nuo žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), 808 kv. m. dalies, kuri naudojama bendrai su ieškovais, leisti ieškovams P. Š. ir S. Š. pašalinti metalinius vartus ir tinklo tvorą atsakovo O. Š. lėšomis.
Atsiliepimas
2. Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir pateikė priešieškinį, kuriuo jis prašo nustatyti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarką pagal 2024-03-15 d. UAB „Jomesta” matininko V. V. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą M 1:500 Žemės sklypo plotas 2500 kv.m.: ieškovams P. Š. bei S. Š. priskiriant atskirai naudotis Žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“, kurios bendras plotas 1276 kv. m., atsakovui O. Š. priskiriant atskirai naudotis Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“, kurios bendras plotas 1054 kv. m., o ieškovams kartu su atsakovu priskiriant bendrai naudotis Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „C“, kurios bendras plotas 170 kv. m.
II. Teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. liepos 4 d. sprendimu nusprendė ieškovų P. Š. ir S. Š. ieškinį atsakovui O. Š. dėl savininko nuosavybės teisių pažeidimo pašalinimo atmesti kaip nepagrįstą.
4. Teismas nusprendė atsakovo O. Š. priešieškinį ieškovams P. Š. ir S. Š. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo patenkinti ir nustatyti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarką pagal 2024-03-15 d. UAB „Jomesta“ matininko V. V. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą M 1:500 Žemės sklypo plotas 2500 kv.m.: ieškovams P. Š. bei S. Š. priskiriant atskirai naudotis Žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“, kurios bendras plotas 1276 kv. m., atsakovui O. Š. priskiriant atskirai naudotis Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“, kurios bendras plotas 1054 kv. m., o ieškovams kartu su atsakovu priskiriant bendrai naudotis Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „C“, kurios bendras plotas 170 kv. m.
5. Teismas nustatė, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso 13/25 dalys (1300 kv.m.) žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), o O. Š. priklauso 12/25 dalys (1200 kv.m.) žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kurio viso plotas yra 0,2500 ha (2500 kv.m.).
6. Šalys 2012-10-11 sudarė tarpusavio Susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, notarinio registro Nr. 6951 (toliau - ir Susitarimas). Susitarimo 3.1. p šalys sutarė, kad „P. Š. ir S. Š. naudosis 13/25 dalimis žemės sklypo /pažymėjimas žemės sklypo plane indeksu: 1/ bendrojoje nuosavybėje iš 0,2500 ha ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini); O. Š. naudosis 12/25 dalimis žemės sklypo /pažymėjimas žemės sklypo plane indeksu: 2/ bendrojoje nuosavybėje iš 0,2500 ha ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini). Šalys taip pat susitarė, kad kitais statiniais (inžinieriniais) - kiemo statiniais (šulinys), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) ir priėjimu bei privažiavimu prie pastatų /pažymėjimas žemės sklypo plane 1,2/ naudosis bendrai. 2012-10-11 Susitarimas registruotas Nekilnojamojo turto registre.
7. Teismas nurodė, kad šalys, sudarydamos 2014 m. rugpjūčio 26 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą iš esmės pakeitė savo 2012 m. spalio 11 d. Susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo. Byloje dalyvavę praktiškai visi liudytojai, o taip pat ir apeliantai patvirtino, kad maždaug prieš dešimt metų, atsakovas O. Š. padėjo Apeliantams įrengti įvažiavimą per Apeliantams priklausantį žemės sklypą (2016 m. kovo 15 d. akte nurodomas kaip sodas 729), nukasdamas nuo iki tol šalių bendrai naudoto įvažiavimo į kiemą esantį gruntą ir jį panaudodamas naujai formuojamam keliukui įrengti, o Apeliantai naudojasi atskiru, o ne bendru įvažiavimu į kiemą. Tarp šalių nekilo ginčo, jog šis naujai įrengtas keliukas Apeliantų buvo naudojamas nuo 2014 metų iki šios bylos iškėlimo teisme, po ko šis keliukas buvo sunaikintas. Reiškia toks keliukas ir jo naudojimas buvo įprastas Apeliantams ir juos tokia situacija tenkino bent dešimt metų. Daugiau susitarimų, kurie esmingai keistų 2014 m. rugpjūčio 26 d. šalių sutartą naudojimosi žemės sklypu tvarką, dalyje dėl bendro įvažiavimo į kiemą ir bendro kiemo panaikinimo šalys teismui nepateikė.
8. Nors ieškinyje ir teismo posėdžių metu Apeliantai ir teigė, kad toks sutarimas buvo laikinas, tačiau nepateikė tokio susitarimo laikinumo įrodymų. Iš byloje esančio 2014 m. rugpjūčio 26 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto turinio, taip pat negalima teigti, jog jis buvo sudarytas iki tam tikros datos, ar tam tikro įvykio, po kurio jis netektų galios. Šio akto atitikimą šalių tikrajai valiai patvirtina ir prie atsiliepimo į ieškinį pridėti 2016 m. kovo 15 d. ir 2021 m. spalio 5 d. Apeliantų pasirašyti žemės sklypo planai, kurie iš esmės yra tapatus 2014 m. rugpjūčio 26 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktams. Manytina, kad jeigu Apeliantai 2014 m. rugpjūčio 26 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą laikė trumpalaikiu susitarimu, 2016 m. kovo 15 d. ir 2021 m. spalio 12 d. jie nebūtų pasirašę po žemės sklypo planais, kurie numatė iki šiol galiojantį šalių susitarimą dėl žemės sklypo atidalinimo.
9. Teismas įvertinęs atsakovo pateiktą žemės sklypo naudojimo tvarką pagal 2024-03-15 d. UAB „Jomesta“ matininko V. V. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą M 1:500 Žemės sklypo plotas 2500 kv.m, sprendė, kad ši siūloma nustatyti tvarka nepažeidžia nei apeliantų, nei atsakovo interesų, kiekvienam asmeniui yra užtikrinamas priėjimas iš jo sklypo dalies prie jam priklausančių statinių. Nors Apeliantai ir ginčija aplinkybę, jog jiems yra užtikrinamas patekimas prie jiems priklausančio gyvenamojo namo dalies, tačiau byloje esantys duomenys (tiek įvažiavimo į Apeliantų kiemą per 2014 m. įrengtą keliuką, tiek istorinės nuotraukos darytos iš palydovo) patvirtina, kad Apeliantai ilgą laiką naudojosi 2014 m. įrengtu privažiavimu prie namo, tačiau savo valia pradėjus bylos nagrinėjimą teisme jį sunaikino. Tačiau aplinkybė, kad Apeliantai sunaikino dešimt metų naudotą keliuką skirtą privažiuoti prie savo namo dalies, nereiškia, jog Apeliantams yra apsunkinamas priėjimas iš jų sklypo dalies, prie jiems priklausančio namo dalies.
10. Atsakovo prašoma nustatyti tvarka iš esmės atitinka 2014 m. rugpjūčio 26 d. šalių sudarytą susitarimą, tokia faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, Apeliantams tenka didesnė žemės sklypo dalis, su kuo atsakovas sutinka, todėl teismas sprendžia, kad ši tvarka atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir iš esmės neturi įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai, todėl ji yra tvirtintina. Teismas pažymėjo, kad netenkinus atsakovo priešieškinio reikalavimo ir grąžinus ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarką į 2012 m. spalio 11 d. notarine tvarka patvirtiną, tarp šalių neišvengiamai kiltų nauji ginčai tiek dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, tiek ir dėl atsakovų atliktų esminių įvažiavimo į kiemą ir kiemo aikštelės pagerinimų, nes atsakovai savo lėšomis išklojo trinkelėmis įvažiavimą į kiemą ir patį kiemą, įrengė vartus, dalyje kiemo stovi naujas statinys, kurio įteisinimui Apeliantai neprieštaravo
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
11. Ieškovai (Apeliantai) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024-07-04 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovų ieškinį patenkinti, atsakovo priešieškinį atmesti, priteisti iš atsakovo ieškovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
12. Apeliantai nurodė, kad šalių žemės sklype esančiu bendru šalims įvažiavimu prie gyvenamojo namo ir bendru kiemu nesinaudojo nuo 2014 metų rugsėjo mėnesio, leisdami juo naudotis tik atsakovo šeimai, tačiau tai buvo tik laikinas šalių susitarimas, kuris nustojo galioti po to, kai atsakovas pats savo iniciatyva 2023-08-10 įteikė ieškovui P. Š. notarine tvarka patvirtintą 2012-10-11 susitarimą ir pareikalavo šio susitarimo laikytis bei pareikalavo, vadovaujantis susitarimu, atlaisvinti du nuo 2014 metų vien tik apeliantų naudotus tvartus, ieškovai suprato, kad atsakovui tapo nebeaktualus 2014 metų paties atsakovo pasiūlymas dėl žemės sklypo pilno atsitvėrimo nuo ieškovų, atitveriant tinklo tvorelę per bendro naudojimo kiemą.
13. Apeliantai, įvertinę tai, kad atsakovo du vaikai jau yra paaugę, todėl išnyko atsakovo 2014 metais nurodyta aplinkybė, kad bendrame kieme ieškovų statomi automobiliai galėtų sukelti jo kieme žaidžiantiems vaikams pavojų, atsižvelgdami į tai, kad atsakovas bendrame kieme šiuo metu (nuo 2020 metų) vedžioja MB šunų viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ šunis, kad atsakovas 2023 metais išsikirto duris iš rytinės pusės į sau priklausančių dviejų tvartų dalis ir pradėjo patalpomis naudotis, kad atsiėmė sau 75 kv.m. žemės sklypo plotą, atstovaujami atstovės, 2023-11-29 raštu kreipėsi į atsakovą, pareikalaudami pilnai laikytis 2012-10-11 Susitarimu nustatytos tvarkos, kuriuo be kita ko „šalys susitarė, kad kitais statiniais (inžinieriniais) - kiemo statiniais (šulinys), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) ir priėjimu bei privažiavimu prie pastatų /pažymėjimas žemės sklypo plane 1,2/ naudosis bendrai“.
14. Nors apeliantai nepateikė rašytinio įrodymo (tokio jie neturi), kad apeliantai tik laikinai sutiko nesinaudoti „priėjimu ir privažiavimu prie pastatų“, apeliantų nuomone, tą faktą akivaizdžiai patvirtina ta aplinkybė, kad nei viena iš šalių niekada nesiekė po 2014 metų rudens ir vėlesnių susitarimų šalių sutartos laikinos situacijos įtvirtinti notarine tvarka pasirašant naują susitarimą dėl naudojimosi žemės sklypu ir ūkiniais pastatais – tvartais tvarkos ar pakeičiant šalių 2012-10-11 susitarimą, patvirtintą notarine tvarka. 2012-10-11 notariškai patvirtintu susitarimu nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka gali būti keičiama arba pildoma tik notarine forma (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
15. 2014 metų rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais šalys susitarė (apeliantų tvirtinimu, tik laikinai), kad apeliantams bus galima naudotis visais dviem pastatais-tvartais, tai yra, ne tik vakarine, bet ir rytine pastatų - tvartų dalimis, 2014 metais atsakovas iš “savo” rytinės pusės panaikino (užmūrijo) įėjimo angą į tvartus, taip suteikdamas galimybę tik apeliantams naudotis dviem pastatais-tvartais, vadovaudamiesi 2014-09-22 d. susitarimu dėl apeliantams perduodamos “naudotis už tvoros esančią žemės sklypo dalies, esančios lygiai su galine linija”, atsakovas ir jo sutuoktinė perdavė apeliantams naudotis žemės sklypo dalį, maždaug 75 kv.m. (toliau – žemės sklypo “trikampis”), o apeliantai, iš savo pusės, sutiko, kad atsakovas su šeima vienas laikinai naudotųsi “priėjimu ir privažiavimu prie pastatų”, pastatytų ir atsitvertų dalį sklypo tvora, pagerintų “priėjimą ir privažiavimą prie pastatų”, išgrindžiant įvažiavimą trinkelėmis. Toks šalių susitarimas galiojo laikinai.
16. Atsakovas rytinėje tvartų dalyje 2023 metais išsikirto įėjimo angą, įstatė duris, visus apeliantų ūkinės paskirties tvartuose laikomus daiktus pašalino iš atsakovui Susitarimu priskirtos rytinės tvartų pusės, juos pernešant į vakarinę tvartų pusę arba išnešant ant apeliantų žemės sklypo dalies. Maždaug tuo pačiu metu atsakovas ir jo sutuoktinė apeliantų pareikalavo atlaisvinti 2014-09-22 d. susitarimu apeliantams papildomai naudotis perduotą žemės sklypo “trikampį”.
17. Apeliantai tvirtina, kad 2014 metais ir vėliau sudaryti susitarimai, kuriais buvo susitarta, kad apeliantai laikinai nesinaudos bendru įvažiavimu prie pastatų, apėmė šalių susitarimą ir dėl žemės sklypo “trikampio” (2014-09-22 susitarimas) apeliantams laikino perdavimo, ir dėl rytinės dalies pastatų-tvartų apeliantams naudotis laikino perdavimo.
18. Aplinkybes, kad tarp šalių buvo sudarytas laikinas susitarimas dėl apeliantų naudojimosi pastatais-tvartais, mainais į tai, kad apeliantai laikinai leis naudotis privažiavimu prie pastatų atsakovui, jo šeimai ir MB “ (duomenys neskelbtini)” veiklai vystyti, patvirtina ir kartu su atsakovo atsiliepimu į ieškinį (DOK-13711) pateiktas 2022-05-10 žemės sklypo planas M1:500 sklypo plotas 2500 kv.m, kuriame juodu žymekliu nubraižytos linijos, vieta, kurioje bus šunų viešbučio “ (duomenys neskelbtini)” kiemas ir “ (duomenys neskelbtini)” šunų viešbučio patalpos (plano dešinėje pusėje nurodytos rodyklės ir paaiškinimai apie (duomenys neskelbtini) kiemą ir viešbutį). Iš šiame plane kairėje pusėje nurodytų rodyklių, rašytinių paaiškinimų prie rodyklių ir apeliantų bei atsakovo parašų matyti, kad dviem pastatais – tvartais ( dviejų pastatų-tvartų linijos pažymėtos taškais 11, 12, 13) pagal šį planą-sutikimą naudojasi tik Apeliantai, o atsakovas šiais tvartais nesinaudoja. Taigi, šis dokumentas, kuris 2022-05-10 atsakovo taip pat, kaip ir apeliantų, buvo pasirašytas, patvirtina Apeliantų parodymus, kad jie nuo 2014 metų rudens laikinai nesinaudojo bendru privažiavimu prie pastatų mainais į tai, kad jiems laikinai atsakovas perdavė naudotis pastatų-tvartų rytinę dalį (2022-05-10 planas-sutikimas) ir žemės sklypo “trikampį” (2014-09-22 susitarimas). Beje ir šiame plane-sutikime, kaip ir visuose kituose ankstesniuose atsakovo užsakymu padarytuose planuose, nėra atžymėta, kad žemės sklypo “trikampis” yra priskirtas naudotis apeliantams. Taip pat ir šiame plane, kaip ir visuose kituose ankstesniuose planuose, nėra pažymėta, kad apeliantai naudojasi atskiru antruoju įvažiavimu (įvažiavimo dalimi) prie pastatų.
Šalies argumentai
19. Apeliantai nurodė, kad nesutinka kartu su priešieškiniu pateiktu 2024-03-15 planu ir UAB „Jomesta“ matininko V. V. padarytais žymėjimais plane, kadangi jie visiškai neatitinka situacijos. Šiame naujame plane yra nubraižyta, kad šalims priklausančiame žemės sklype yra du atskiri įvažiavimai į sklypą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, nužymėta, kad abu įvažiavimai yra nutiesti iki pat gyvenamojo namo (pirmasis senasis nužymėtas ištisa linija, naujas antrasis nužymėtas punktyrine linija). Realybėje to niekada nebuvo, o šiuo metu apskritai nėra išlikusios nei dalies antrojo įvažiavimo, nes visame apeliantų naudojamame žemės sklype yra užsėta žolė. Vis tik, net iš šio 2024-03-15 plano matyti, kad atskiras apeliantų naudojamas antrasis įvažiavimas, kuriuo laikinai nuo 2014 m. rudens iki 2024 metų pavasario naudojosi apeliantai, yra neužbaigtas, jis nenuveda prie namo, statinių, įvažiavimo į sklypą dalyje buvo papilta smėlio ir žemių mišinio tik nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. Plane pažymėto įvažiavimo dalyje, esančioje arčiau namo vidinio kiemo, gausiai auga ir visada augo vaismedžiai, fiziškai trukdę ir dabar trukdantys apeliantams atvažiuoti prie namo į kiemą (plano fone ant dalies matininko pažymėto ploto, kuris nurodytas kaip įvažiavimas, matyti sodri žalia medžių spalva ir visiškai nematyti šviesios smėlio ir žemių sluoksnio spalvos). Teisme apklaustas atsakovas patvirtino, kad nukastas tvarkant pirmąjį įvažiavimą nereikalingas žemių ir smėlio sluoksnis buvo supiltas tik įrengiant dalį apeliantų įvažiavimo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, o iki namo vidinio kiemo įvažiavimas niekada nebuvo pilnai nutiestas ir užpiltas nukastu žemių ir smėlio mišiniu. Taigi, šios faktinės aplinkybės, atsispindinčios 2024-03-15 plane, taip pat verčia abejoti atsakovo tvirtinimu, kad apeliantai savanoriškai 2014 metais sutiko, kad jie daugiau niekada nebesinaudos iš esmės vieninteliu žemės sklype esančiu atsakovo lėšomis išklotu trinkelėmis privažiavimu prie pastatų. Apeliantų pasyvus elgesys, kad jie nuo 2014 metų nebandė savo sode tarp vaismedžių, dalį jų pašalinant, pabaigti iš smėlio supilti įvažiavimą, kuris nuvestų iki pat statinių - gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, kad iš nukasto molio, žemių ir smėlio supilto įvažiavimo dalimi apeliantai galėjo naudotis tik esant geroms gamtinėms sąlygoms, o blogom gamtinėms sąlygoms to daryti nebuvo įmanoma, kaip tik ir patvirtina apeliantų teiginius, kad atsakovas ir jo sutuoktinė 2014 metais įkalbino apeliantus laikinai nesinaudoti privažiavimu prie pastatų, mainais už tai laikinai apeliantams perduodami naudotis dviejų tvartų rytines dalis ir žemės sklypo „trikampį“.
Žemesnės instancijos teismas
20. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nustatė, kad žemės sklype yra įrengti du atskiri privažiavimai ir kiekvienam asmeniui yra užtikrinamas priėjimas iš jo sklypo dalies prie jam priklausančių statinių bei kad atsakovo priešieškinyje pateiktas reikalavimas nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal matininko V.V. sudarytą planą yra racionalus.
21. Apeliantų nuomone, ir tai, kad matininkas nubraižė antrąjį įvažiavimą labai nutolusį nuo statinių - gyvenamojo namo, vidinio kiemo, kitų statinių (įvažiavimas nubraižytas pagal apeliantų naudojamo žemės sklypo tolimiausią kraštą, per visą apeliantų naudojamo sklypo plotį atitolęs nuo statinių), rodo, kad toks naudojimosi žemės sklypu planas neatitinka apeliantų interesų ir negali būti įgyvendintas realybėje, nes yra neracionalus, neekonomiškas, nepatogus, pagal tokį planą įvažiavimo įrengimo sąnaudos yra neprotingai didelės.
22. Apeliantų pasyvus elgesys, kad jie nuo 2014 metų nebandė savo sode tarp vaismedžių, dalį jų pašalinant, pabaigti iš smėlio supilti įvažiavimą, kuris nuvestų iki pat statinių - gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, kad iš nukasto molio, žemių ir smėlio supilto įvažiavimo dalimi apeliantai galėjo naudotis tik esant geroms gamtinėms sąlygoms, kaip tik ir patvirtina apeliantų teiginius, kad atsakovas ir jo sutuoktinė 2014 metais įkalbino apeliantus laikinai nesinaudoti privažiavimu prie pastatų, mainais už tai laikinai apeliantams perduodami naudotis dviejų tvartų rytines dalis ir žemės sklypo „trikampį“.
23. 2024 m. pavasarį apeliantai apskritai įvažiavimo per sodą likučius sunaikino, teismo išvados, kad apeliantai 2014-2023 metų laikotarpyje turėjo galimybę padarytu privažiavimu prieiti prie jiems priklausančių statinių yra nepagrįstos bylos dokumentais ir kitais įrodymais. Tai, kad matininkas nubraižė antrąjį įvažiavimą labai nutolusį nuo statinių - gyvenamojo namo, vidinio kiemo, kitų statinių (įvažiavimas nubraižytas pagal apeliantų naudojamo žemės sklypo tolimiausią kraštą, per visą apeliantų naudojamo sklypo plotį atitolęs nuo statinių), rodo, kad toks naudojimosi žemės sklypu planas neatitinka apeliantų interesų ir negali būti įgyvendintas realybėje, nes yra neracionalus, neekonomiškas, nepatogus, pagal tokį planą įvažiavimo įrengimo sąnaudos yra neprotingai didelės.
Atsakovo argumentai
Atsiliepimas
24. Atsakovas atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad nuo 2012 metų, keičiantis situacijai, buvo sudaryta eilė rašytinių susitarimų, kuriais buvo pakeista naudojimosi tvarka. 2014-09-22 d. šalys sudarė susitarimą dėl Apeliantams perduodamos atskirai naudoti už tvoros esančią žemės sklypo dalies, esančios lygiai su galina linija (būtent pagal šį susitarimą atsakovas pasistatė tvorą, kuri iki šiol ir atskiria atitinkamas šalių atskirai naudojamas žemės sklypo dalis).
25. Šalių pasirašytame bei šalims ir tretiesiems asmenims šiuo metu aktualiame (jis nustatyta tvarka įregistruotas, išviešintas ir todėl teisines pasekmes sukelia ne tik šalims, tačiau ir tretiesiems asmenims) Žemės sklypo plane M 1:500 Sklypo plotas 2500 kv.m. yra nurodyta, kad Apeliantams atskirai naudoti yra paskirta 1243 kv., ir bendrai naudoti yra paskirta 60 kv.m. (viso 1303 kv.m.), o atsakovui atskirai naudoti yra paskirta 1147 kv., ir bendrai naudoti yra paskirta 50 kv.m. (viso 1197 kv.m.).Apeliantams asmeniniam ir bendram naudojimui tenka didesnis, nei jiems pagal idealiąsias dalis priklausantis, plotas, o būtent tenka viso 1303 kv.m. plotas (1243 kv.m. atskirai naudoti nustatytas plotas + 60 kv.m. šalių bendrai naudoti nustatytas plotas), kai tuo tarpu jiems pagal idealiąsias dalis tenkantis viso 1300 kv.m. plotas.
26. Apeliantams atskirai naudotis ginčo žemės sklypo dalis padidėjo naudojimosi plane pažymėjus pagal šalių 2014-09-22 d. susitarimą dėl Apeliantams perduodamos naudotis už tvoros esančią žemės sklypo dalies, esančios lygiai su galina linija (būtent pagal šį susitarimą atsakovas pasistatė tvorą, kuri iki šiol ir atskiria atitinkamas šalių atskirai naudojamas žemės sklypo dalis) Apeliantams atskirai naudoti tenkančią sklypo dalį.
27. Apeliantai 2024-04-11 sunaikino atskirai naudojamo į sklypą įvažiavimo/išvažiavimo keliuką, nukasdami buvusį keliuko ir šį keliuką užstumdė juodžemiu bei jį išlygino. Apeliantų sunaikintu keliuku Apeliantai prieš nurodytų susitarimų pagrindu naudojosi nuo 2014 metų. Šio keliuko kokybė ir būklė atitiko šalių iki 2014 metų naudoto buvusio bendro keliuko kokybę ir būklę.
28. Apeliantų nepagrįstai suabsoliutinama notarinės formos 2012-10-11 sutartis dėl naudojimosi tvarkos yra tik viena iš vertintinų nurodytų aplinkybių, kuri negali būti, kaip prašo apeliantai, ištraukiant ją iš viso bylos konteksto suabsoliutinama ir vertinama pažodžiui bei atsietai nuo kitų byloje nustatytų naudojimosi tvarkai nustatyti reikšmingų aplinkybių. Prieš tai nurodytos rašytinės sutartys nenuginčytos, galiojančios ir šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Jų Apeliantai neprašė pripažinti negaliojančiomis ar iš dalies negaliojančiomis, ar kt., todėl šalims, t.y. ir apeliantams, taip pat yra privalomos.
29. Pagal teismo nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, priešingai nei prašo taikyti apeliantai, šalių naudojamų žemės sklypo dalių ribas skiria optimaliausiai įmanoma tiesi vertikali linija (jos posūkių taškai pažymėti tik atsižvelgiant į toje vietose esančių pastatų ribas), kurios kairėje pusėje esančia žemės sklypo dalimi paskirta naudotis Apeliantams (kurie atitinkamu būdu ir tvarka ja naudojasi jau nuo 2014 metų), o dešinėje- atsakovui (kuris taip pat atitinkamu būdu ir tvarka ja naudojasi jau nuo 2014 metų), be to, kurioje atsakovas jau po 2014 metų nurodytų rašytinių susi pagrindu nugriovė vieną pastatą ir pasistatė du pastatus, pasistatė tvorą aplink visą šią dalį, įrengė vartus ir vartelius. Pagal teismo nustatytą tvarką šalims nebelieka bendro naudojimo žemės sklypo dalių (išskyrus po jų bendrais pastatais-gyvenamojo namo ir dviejų tvartų esančios žemės), o šalims tenkančios asmeniškai naudotis Žemės sklypo dalys yra aiškios, taisyklingų formų, atribotos ribų posūkio taškus koordinuojant, tvarka neprieštarauja žemės bei statinių valdymą, naudojimą, disponavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, atitinka žemės sklypo paskirtį, nepažeidžia kitų asmenų (besiribojančių žemės sklypų savininkų) interesų.
Žemesnės instancijos teismas
30. Atsakovo pateiktas ir teismo sprendimu patvirtintas Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas atitinka teisėtumo, adekvatumo, dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu, racionalumo ir efektyvumo kriterijus. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane žemės naudingumas, vertingumas (tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu) savininkams priskirtose dalyse, plotuose yra panašūs, skiriamos naudotis dalys ne tik maksimaliai, tačiau idealiai atitinka susiklosčiusį faktinį ilgametį naudojimą; bendraturčiams suplanuotos Žemės sklypo dalys, teritorijos yra racionalios naudoti, plotai aiškių, taisyklingų konfigūracijų, kiekvienai iš bendraturčių numatytas privažiavimas (susisiekimas) su jai priskirtu naudotis plotu bei statiniais. Taip pat atitinka Lietuvos teismų praktikoje suformuotiems kriterijams, kad, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi tokiais kriterijais, kaip racionalumas, patogumus ir faktinis naudojimas, turi užtikrinti proporcingą bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugos ir darnos įgyvendinimą.
31. Šalys net ir nesitarė dėl 2012-10-11 d. notariškai patvirtintos sutarties keitimo ar pildymo, kadangi šalys paprasčiausiai iš naujo sutarė dėl naudojimosi ginčo turtu tvarkos nustatymo ir tai įteisino pasirašydamos aptartus atitinkamus dokumentus, kurių pagrindu nuo 2014 metų šalių buvo nustatyta dabartinė faktinė ilgalaikė naudojimosi tvarka, kurią apeliantai nori ginčyti (tačiau atitinkamo ieškinio reikalavimo dėl dabartinės naudojimosi tvarkos ir/ar tai įteisinančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais nereiškia). Bylos aplinkybių visetas patvirtina, kad 2014 metais šalims minėta 2012-10-11 sutartis ginčo dalyje tapo nebeaktuali, šalys jos atsisakė bei nusprendė nebevykdyti bei iš naujo sutarė dėl dabartinės ginčo turto naudojimo tvarkos.
32. 2012-10-11 Susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktus tvarkos nustatymo šalims jau netrukus po šio susitarimo pasirašymo iš dalies tapo nebeaktualus ir nevykdomas (tame tarpe ir ginčo dalyje), o šalys žodžiu ir raštu sudarytais atskirai susitarimais sutarė dėl kitokios, nei 2012-10-11 d. Susitarime dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktus tvarkos nustatymo, naudojimosi ginčo turto tvarkos. Būtent, pagal pastarąją šalių sutarimu ir buvo nustatyta bei ilgą laiką (eilę metų) šalių vykdoma dabartinė naudojimo ginčo turtu tvarka, pagal kurią nustatyta O. Š. savo nuožiūra naudoti jam tekusią atskiram (asmeniniam) naudojimui ginčo žemės sklypo dalį, įskaitant Reikalavime nurodytu įvažiavimu į kiemą ir nurodyta kiemo dalimi, vartais/varteliais ir kt.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
33. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Faktinės aplinkybės
34. Nustatytos faktiškai reikšmingos aplinkybės, kad šalys dėl Ginčo sklypo 2012-10-11 sudarė notariškai patvirtintą tarpusavio Susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, kuris buvo registruotas Nekilnojamojo turto registre. Šalys pripažįsta, kad iki nagrinėjamos bylos iškėlimo teisme pasikeitė faktiškai susiklostę naudojimosi Ginčo sklypu santykiai. Ieškovai siekia išsaugoti bendram naudojimui ne tik bendrų pastatų užimtas sklypo dalis, bet ir istoriškai buvusią bendrą kiemo dalį pašalinant šiam naudojimui trukdančius atsakovo įrengtą tvorą ir vartus. Atsakovai laikosi pozicijos, kad šalys laikotarpiu 2012 metų įvairiais notariškai netvirtintais susitarimais ir konkliudentiniais veiksmais pakeitė 2012-10-11 sutartą naudojimosi tvarką, todėl būtina iš naujo nustatyti naudojimosi tvarką, kuri įtvirtintų faktiškai susiklosčiusią situaciją. Ieškovų tvirtinimu, po 2012 metų sudaryti susitarimai buvo laikino pobūdžio, sudaryti nesilaikant privalomos rašytinės formos, todėl neprivalomi.
35. Teisėjų kolegijos nuomone, net nevertinant 2012 - 2023 metų laikotarpių šalių sudarytų susitarimų dėl naudojimosi tvarkos, faktiškai kilo ginčas iš esmės dėl bendro žemės sklypo naudojimosi tvarkos, todėl teismas turėjo pareigą įvertinti, kurios iš šalių pasiūlyta naudojimosi tvarka atitinka bylos metu aktualią situaciją ir Lietuvos teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Teismo sprendimu nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi tokiais kriterijais, kaip racionalumas, patogumus ir faktinis naudojimas, turi užtikrinti proporcingą bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugos ir darnos įgyvendinimą.
36. Šalių valią ir susiklosčiusią naudojimo tvarką patvirtina toliau nurodomi šalių susitarimai ir konkliudentiniai veiksmai: 1) 2012-10-11 sudarytas Susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktus tvarkos nustatymo; 2) 2014-08-26 sudarytas Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas; 3) 2014-09-22 sudarytas susitarimas dėl Apeliantams perduodamos naudotis už tvoros esančią žemės sklypo dalies, esančios lygiai su galima dalių atribojimo linija (būtent pagal šį susitarimą atsakovas pasistatė tvorą, kuri iki šiol ir atskiria atitinkamas šalių atskirai naudojamas žemės sklypo dalis); 4) 2016-03-15 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas ir 2016-03-15 UAB „Adoljana“ matininkės N. J. parengtas Žemės sklypo planas M:500 Sklypo plotas 2500 kv.m., kuriuose yra užfiksuotas ginčo turto bendrasavininkų susitarimas dėl atsakovui O. Š., iš vienos pusės (pažymėta simboliu 2), ir S. su P. Š., iš kitos pusės (pažymėta simboliu 1), asmeniniams naudojimui skirtų ginčo žemės sklypo dalių (plotų) bei šių dalių (plotų) ribos (punktyrinė linija), pagal kurį O. Š. nustatytas asmeninis naudojimas ginčo žemės sklypo dalimi, kurią Apeliantai vadina „priėjimu bei privažiavimu prie pastatų“, „įvažiavimu į kiemą“, „bendru kiemu“.
37. Atsakovas remiasi 2016-03-15 planu ir teigia, kad jis pagrįstai ir teisėtai asmeniškai naudojasi nurodyta žemės sklypo dalimi bei teisėtai šią jo asmeniniam naudojimui priskirtą žemės sklypo dalį yra užtvėręs varteliais, vartais, juos rakina ir raktus naudoja savo asmeninėms reikmėms, be to, teisėtai šių raktų neperduota bendrasavininkams. Šiame dokumente yra nurodyta, kad O. Š. atskirai (asmeniškai) paskirta naudoti 1147 kv.m. ir bendrai - 50 kv.m. ginčo žemės sklypo dalis, o bendrasavininkams Š. atskirai (asmeniškai) paskirta naudoti 1243 kv.m. ir bendrai - 60 kv.m.
38. Analogiškos kiekvieno iš bendrasavininko jų sutarimu kiekvienam jų asmeniniam naudojimui atitekusios (priskirtos) dalys (plotai, ribos) yra užfiksuotos ir 2021-10-05 d. UAB E.matavimai matininkės L. D. parengtame Žemės sklypo plane M:500 Sklypo plotas 2500 kv.m., kuris yra visų bendrasavininkų pasirašytas bei pagal šį projektą nustatyti kadastro duomenys, įskaitant ir asmeniniam naudojimui (atskirai) bendrasavininkams tenkančias naudoti žemės sklypo dalis, yra patvirtinti ir Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriaus vedėjo 2021-11-26 sprendimu Nr. 23SK-(14.23.110 E.).
39. Remiantis minėto šalių sutarimo dėl kiekvienam bendrasavininkui tenkančio atskirai (asmeniškai) naudotis nustatytomis ginčo žemės sklypo konkrečiomis dalimis (plotais), atsakovas O. Š. 2021 metais pasistatė jam atskirai (asmeniškai) tekusioje naudotis ginčo žemės sklypo dalyje naujus pastatus (ūkinius pastatus unikaliais numeriais 9I1/b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 10I1/g, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
40. Atsakovas prie priešieškinio pateikė 2014-03-15 d. UAB „Jomesta“ matininko V. V. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą M 1:500 Žemės sklypo plotas 2500 kv.m., kuriame yra nurodyta, kad Apeliantams atskirai naudoti yra paskirta 1276 kv., ir bendrai naudoti yra paskirta 170 kv.m. (viso 1361 kv.m.), o atsakovui atskirai naudoti yra paskirta 1054 kv., ir bendrai naudoti yra paskirta 170 kv.m. (viso 1139 kv.m.), Apeliantams atskirai naudotis ginčo žemės sklypo dalis padidėjo naudojimosi plane pažymėjus pagal šalių 2014-09-22 susitarimą dėl Apeliantams perduodamos naudotis už tvoros esančią žemės sklypo dalies, esančios lygiai su tiesia linija (kaip minėta, būtent pagal šį susitarimą atsakovas pasistatė tvorą, kuri iki šiol ir atskiria atitinkamas šalių atskirai naudojamas žemės sklypo dalis) Apeliantams atskirai naudoti tenkančią sklypo dalį.
41. Atsakovas Apeliantų prašymu savo lėšomis padarė jiems atskirą įvažiavimą į jiems atskirai priskirtą naudotis žemės sklypo (kiemo) dalį (privežė ir išpylė molį, žvyrą, su traktoriumi išlygino, padarė įvažiavimą ir kt. Šios aplinkybės neginčija ir apeliantai.
42. Byloje pagal pateiktas įvairių laikotarpių fotonuotraukas nustatytos faktinės aplinkybės, kad Apeliantai iki 2024-04-11 sunaikino minėtą atskirai naudojamo į sklypą įvažiavimo/išvažiavimo keliuką, nukasdami buvusį keliuko gruntą.
Teismo argumentai
43. Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.81 str. nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Jeigu toks susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to nekilnojamojo daikto dalį bendrosios nuosavybės teisėmis. Jei savininkai nesusitaria, naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarką gali nustatyti teismas.
44. Apeliantai įrodinėja, kad notariškai patvirtinta ir viešame Nekilnojamojo turto registre registruota 2012-10-11 sutartis dėl naudojimosi yra ir toliau galiojanti. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, kad vėliau sudarytos rašytinės sutartys (planai dėl naudojimosi tvarkos) nenuginčytos, galiojančios ir tik šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.), tačiau jos negaliotų turtą vėliau įsigijusiems asmenims. Apeliantai vėliau sudarytų sutarčių neprašė pripažinti negaliojančiomis ar iš dalies negaliojančiomis, todėl šalims sutartys taip pat yra privalomos.
45. Pagrįsta atsakovo pozicija, kad šalys nesitarė dėl 2012-10-11 notariškai patvirtintos sutarties keitimo ar pildymo, kad šalys iš naujo sutarė dėl naudojimosi ginčo turtu tvarkos nustatymo ir tai įteisino pasirašydamos aptartus atitinkamus dokumentus, kurių pagrindu nuo 2014 metų šalių buvo nustatyta dabartinė faktinė ilgalaikė naudojimosi tvarka, kurią apeliantai nori ginčyti (tačiau atitinkamo ieškinio reikalavimo dėl dabartinės naudojimosi tvarkos ir/ar tai įteisinančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais nereiškia). Bylos aplinkybių visetas patvirtina, kad 2014 metais šalims minėta 2012-10-11 sutartis ginčo dalyje tapo nebeaktuali, šalys jos atsisakė bei nusprendė nebevykdyti bei iš naujo sutarė dėl dabartinės ginčo turto naudojimo tvarkos.
46. Nežiūrint į šalių sudarytus susitarimus dėl naudojimosi tvarkos, teismas šalių siūlomų naudojimosi tvarkos planų sprendinius vertina iš esmės. Teismų praktika sprendžiant ginčus dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo yra aiški. Teismų praktikoje yra išskiriami tokie pagrindiniai naudojimosi nekilnojamuoju daiktu nustatymo tvarkos kriterijai: 1) teisėtumo kriterijus; 2) adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus; 3) socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus; 4) naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus; 5) faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-1075/2023, 37 punktas).
47. Taigi, teismų praktikoje yra išaiškinta: 1. Teisėtumo kriterijus (tvarka privalo atitikti teisės aktų reikalavimus); 2. Adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus (pagal LR CK 4.81 straipsnio 1 dalį naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje. Tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje); 3. Socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus (siūloma naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą. Siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos); 4. Naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus (stengiamasi užtikrinti kiek įmanoma efektyvesnį ir racionalesnį daikto naudojimą).
48. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka atitinka suformuotoje kasacinio teismo praktikoje apibrėžtus principus, teismo nustatyta tvarka atitinka tarp šalių susiklosčiusį ilgalaikį (daugiau kaip dešimt metų trukusį) faktinį naudojimą, taip pat yra racionali, patogi, užtikrinanti (kiek tai geriau įmanoma) proporcingumą, bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugą ir darną.
49. Pagal teismo nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, priešingai nei prašo taikyti apeliantai, šalių naudojamų žemės sklypo dalių ribas skiria optimaliausiai įmanoma tiesi vertikali linija (jos posūkių taškai pažymėti tik atsižvelgiant į toje vietose esančių pastatų ribas). Nustatytos ribos linijos kairėje (vakarinėje) pusėje esančia žemės sklypo dalimi paskirta naudotis Apeliantams (kurie atitinkamu būdu ir tvarka ja naudojasi jau nuo 2014 metų), o dešinėje - atsakovui (kuris taip pat atitinkamu būdu ir tvarka ja naudojasi jau nuo 2014 metų). Atsakovas jau po 2014 metų nurodytų rašytinių susitarimų pagrindu savo naudojamoje sklypo dalyje nugriovė vieną pastatą ir pasistatė du pastatus, pasistatė tvorą aplink visą šią dalį, įrengė vartus ir vartelius. Šalims nebelieka bendro naudojimo žemės sklypo dalių (išskyrus po jų bendrais pastatais-gyvenamojo namo ir dviejų tvartų esančios žemės plotus), o šalims tenkančios asmeniškai naudotis Žemės sklypo dalys yra aiškios, taisyklingų formų, atribotos ribų posūkio taškus koordinuojant, tvarka neprieštarauja žemės bei statinių valdymą, naudojimą, disponavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, atitinka žemės sklypo paskirtį, nepažeidžia kitų asmenų (besiribojančių žemės sklypų savininkų) interesų.
50. Atsakovo pateiktas ir teismo sprendimu patvirtintas Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas atitinka teisėtumo, adekvatumo, dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu, racionalumo ir efektyvumo kriterijus. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane žemės naudingumas, vertingumas (tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu) savininkams priskirtose dalyse, plotuose yra panašūs, skiriamos naudotis dalys atitinka susiklosčiusį faktinį ilgametį naudojimą; bendraturčiams suplanuotos Žemės sklypo dalys, teritorijos yra racionalios naudoti, plotai aiškių, taisyklingų konfigūracijų, kiekvienai iš bendraturčių numatytas privažiavimas (susisiekimas) su jai priskirtu naudotis plotu bei statiniais. Tokiu būdu atitinka tokius Lietuvos teismų praktikoje suformuotus kriterijus, kaip racionalumas, patogumus ir faktinis naudojimas, kurie turi užtikrinti proporcingą bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugos ir darnos įgyvendinimą.
51. Priešingai nei tvirtina Apeliantai, atsakovas pažymėjo, kad šalys niekada nekalbėjo bei nesitarė, kad aktualiu momentu jų sutarimai dėl naudojimosi tvarkos gali būti ar bus laikini ar kad atsakovui asmeniniam naudojimui šalių sutarimu paskirto (atitekusio) kiemo dalis atsakovui yra reikalingi laikinai dėl tariamo atsakovo vaikų saugumo (kaip nurodoma ieškinyje <...> atsakovo 2014 metais nurodyta aplinkybė, kad bendrame kieme Apeliantų statomi automobiliai galėtų sukelti jo kieme žaidžiantiems vaikams pavojų <...>). Kaip nurodė atsakovas, nurodyti Apeliantų teiginiai yra nelogiški, nes dėl kelių metų šių susitarimų galiojimo termino atsakovas nebūtų daręs dešimtis tūkstančių eurų kainuojančius jo naudojamos žemės sklypo dalies gerinimo darbų, klojęs kiemo trinkeles, statęs tvora aplink šią dalį, įskaitant ir atskyrimą jo dalies nuo Apeliantų dalies, dviejų pastatų šioje dalyje pastatymą, žinodamas, kad po to tais pagerinimais naudosis ir apeliantai, o jis nebegalės šio turto naudoti šunų viešbučio veiklai.
52. Atsakovas pažymėjo, kad kiemą pasidalinti pasiūlė jis su sutuoktine, pasiūlant Apeliantams perduoti atskirai naudoti atsakovo iki tol naudotą žemę iš sodo galo (prieš tai nurodytas 2014-09-22 d. susitarimas), o Apeliantai perduotų atsakovui atskirai naudotis kiemą, t.y. kaip ir yra šiuo metu faktiškai eilę metų naudojama. Atsakovas taip aš pasiūlė dėl abiejų šalių patogumo ir tarp šalių tuo metu kylančių ginčo situacijų išsprendimo/užkardymo, nes iki tol pastoviai būdavo trukdžiai dėl įvažiavimo į kiemą ar išvažiavimo iš jo, kai reikėdavo patraukti tai daryti kliudančius automobilius. Be to, atsakovas norėdavo paleisti palakstyti savo laikomus šunis, o tam dėl visų saugumo norėjosi privačios teritorijos. Be to, Apeliantai laikė/laiko vištas, kurios visada būdavo paleistos ir, žinoma, ateidavo į atsakovo pusę, pridergdavo, iškapstydavo gėlynus, ir pan., dėl ko taip pat nuolat kildavo konfliktai, nes atsakovas ir/ar jo šeima reikalaudavo užsidaryti tas vištas, tačiau nurodytos situacijos kartodavosi. Tai ir nulėmė atsakovo pasiūlymą Apeliantams išspręsti šias problemas. Apeliantai iš karto sutiko atsidalinti kiemą, dar papildomai susitarus, atsakovas duoda jiems daugiau žemės (prieš tai nurodytas 2014-09-22 d. susitarimas) ir padaro jiems atskirą įvažiavimą. Tai atsakovas ir įvykdė, padengdamas visas atitinkamas išlaidas, o Apeliantams tai nieko nekainavo.
53. Taigi, byloje nustatyta, kad atsakovas savo lėšomis atliko visus žemės sklypo dalies aptvėrimo darbus, įrengė vartus įvažiavimui į jam asmeniškai naudotis tekusį kiemą nuo gatvės pusės, pagerino įvažiavimo į bendrą kiemą dangą, 2014-2015 metais aptvėrė tvora iš metalinių segmentų, įrengė vartus, vartelius jam asmeniškai naudotis tekusio žemės sklypo dalį, užmūrijo vieno ūkinio pastato - tvarto duris iš rytinės pusės, 2016 metais betoninėmis trinkelėmis išgrindė priėjimą bei privažiavimą prie atsakovo naudojamų pastatų, 2018 metais pasistatė vieną ūkinį pastatą (911/b), 2021 metais pasistatė kitą ūkinį pastatą (1011/g), kuriame šiuo metu laikomi MB šunų viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ šunys. Nuo 2014 rudens, kai iki tol buvęs bendras kiemas tinkline tvora buvo padalintas į dvi dalis, Apeliantai nebesinaudojo atsakovui šalių sutarimu asmeniniam naudojimui paskirto kiemo dalimi - priėjimu bei privažiavimu prie gyvenamojo namo ir pastatų, o atsakovas nesinaudojo atitvertoje nuo atsakovo bendro kiemo dalyje esančiu šuliniu.
54. Apeliantams nuo 2019 m. buvo žinoma, kad atsakovui dabartinė naudojimo tvarka buvo būtina siekiant šiuo adresu (atskirai atsakovui tenkančioje naudotis ginčo žemės sklypo dalyje) vykdyti naminių gyvūnų globos, šėrimo, priežiūros, prieglaudos, dresavimo veiklą. Apeliantai, kaip ir nurodyta prieš tai, raštu 2020-10-19 išreiškė savo sutikimą dėl MB šunų viešbutis „(duomenys neskelbtini)“ veiklos ginčo žemės sklype, leido statyti pastatus. Apeliantai negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, kad MB šunų viešbutis „(duomenys neskelbtini)“ komercinę veiklą vykdys laikinai.
55. Pirmosios instancijos teismui pagrįstai patvirtinus atsakovo priešieškinyje nurodytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, todėl nepagrįstas ieškovų ieškinio reikalavimas perduoti (netrukdyti) naudotis Ginčo sklypo dalis pagal J.K. įmonės 2004-03-03 parengtą planą. Apeliantų ieškinyje nurodyti O. Š. veiksmai, susiję su jo daiktinių teisių į ginčo turtą realizavimu, nepažeidžia bendrasavininkų teisių ir teisėtų interesų ir atsakovo veiksmai yra teisėti.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
56. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, išsamiai ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą nustatyti naudojimosi šalių sklypų tvarką pagal atsakovo pateiktą 2024-03-15 UAB „Jomesta“ matininko V. V. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. Todėl naikinti ar keisti sprendimą apeliantų apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
57. Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti ieškovų apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija dėl šių argumentų išsamiau nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
58. Atsakovas patyrė 1500 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Ieškovai patyrė 110 Eur žyminio mokesčio ir 300 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo surašymą. Ieškovų apeliacinį skundą atmetus, atsakovo patirtos išlaidos priteisiamos iš ieškovų lygiomis dalimis (CPK 93 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui O. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš ieškovų P. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir S. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po 750 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.