- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-18
- Bylos Nr.
- 2A-3024-345/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-04448-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jadvyga Mardosevič, Zita Smirnovienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- UAB „Restoranų grupė FORTAS“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Aukštaičių fortas“
- Atsakovas
- UAB „Mulga“
- Kategorijos
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jadvygos Mardosevič ir Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Restoranų grupė FORTAS“ ir trečiojo asmens UAB „Aukštaičių fortas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Restoranų grupė FORTAS“ ieškinį atsakovui UAB „Mulga“ dėl nuomos sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia, pranešimų apie vienašalį sutarties nutraukimą pripažinimo negaliojančiais (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Aukštaičių fortas“), ir atsakovo UAB „Mulga“ priešieškinį ieškovui UAB „Restoranų grupė Fortas“ ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Aukštaičių fortas“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje ginčas kilo dėl sutarties sąlygų, numatančių galimybę nutraukti sutartį vienašališkai dėl bet kokių priežasčių, teisėtumo, įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo, teisės skaičiuoti netesybas ir jų dydžio pagrįstumo.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Restoranų grupė FORTAS“ prašė teismo pripažinti negaliojančiu 2005 m. gegužės 24 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2005/NS-62 (toliau ir Sutartis) 7.5. punktą (2010 m. sausio 2 d. redakcija); pripažinti negaliojančiais atsakovo UAB „Mulga“ 2012 m. balandžio 10 d. pranešimą Nr. MUS-156-04/2012 apie nuomos sutarties nutraukimą ir 2012 m. spalio 16 d. pranešimą Nr. MUS 532-10/2012 apie nuomos sutarties nutraukimą
Savo reikalavimus ieškovas grindė tuo, jog Sutarties 7.5. punktas negali būti traktuojamas kaip suteikiantis teisę atsakovui (nuomotojui) nutraukti su ieškovu (nuomininku) nuomos sutartį dėl bet kokios priežasties. Kadangi vienašalis sutarties nutraukimas yra ultima ratio priemonė, sutarties nutraukimo pagrindai turi būti joje aptarti. Taigi Sutarties 7.5. punkto nuostata – apsiribojanti bendro pobūdžio teiginiais, nesiderina su vienašalio sutarties nutraukimo institutu. Tokios formuluotės Sutarties 7.5. punkto pasirašymą inicijavo atsakovas, todėl dėl jo neaiškumo ir dviprasmiškumo jis turi būti pripažintas negaliojančiu kaip prieštaraujantis CK 6.217 straipsniui. Negaliojančiais pripažintini ir Sutarties 7.5. punkto pagrindu atsakovo parengti pranešimai apie nuomos sutarties nutraukimą, kadangi juose nėra nurodyti aiškūs ir konkretūs Sutarties nutraukimo pagrindai.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Mulga“ su ieškiniu nesutiko. Savo nesutikimą atsakovas iš esmės grindė tuo, jog įstatymas nedraudžia susitarti dėl bet kokių sutarties nutraukimo pagrindų, kurie nebūtinai turi būti siejami su esminiu sutarties pažeidimu. Bylos šalys laisva valia susitarė Sutartyje numatyti skirtingus jos nutraukimo pagrindus – esant esminiams pažeidimams ir bet kokiais kitais pagrindais.
Šalies argumentai
Pareikštu priešieškiniu atsakovas UAB „Mulga“ prašė priteisti solidariai iš ieškovo UAB UAB „Restoranų grupė FORTAS“ ir trečiojo asmens UAB „Aukštaitijos fortas“ 148 555 Lt netesybų. Šį reikalavimą atsakovas grindė Sutarties 6.8. punktu, pagal kurį dėl patalpų neatlaisvinimo atsakovui suteikta teisė reikalauti nuomos mokesčio dydžio netesybų už kiekvieną praleistą dieną, proporcingai pradelstam laikotarpiui.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „Aukštaičių fortas“ palaikė ieškinio reikalavimus, nurodydamas, jog atsakovas nepagrįstai nutraukė negyvenamųjų patalpų nuomos Sutartį 7.5 p. pagrindu, nes toks nutraukimas būtų galimas tik buvus nuomos sutarties neesminiam pažeidimui. Trečiasis asmuo įrodinėjo, jog Sutartis buvo nutraukta esant diskriminaciniam pagrindui – atsakovo vadovui neįtiko ieškovo ir trečiojo asmens administruojamo restorano lietuviško kulinarinio paveldo pobūdis. Dėl šios priežasties Sutarties vienašalis nutraukimas turėtų būti pripažintas neteisėtu. Atsakovo reikalavimus trečiasis asmuo prašė atmesti, nes nuomos santykiai faktiškai tęsiasi – mokamas nuomos mokestis, todėl atsakovas nepatiria jokių nuostolių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies – priteisė solidariai iš ieškovo ir trečiojo asmens atsakovui 74 278 Lt nuostolių atlyginimo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Teismas sprendė, kad Sutarties 7.5. punktas, numatantis galimybę vienašališkai nutraukti sutartį nesikreipiant į teismą, nepažeidė ieškovo, kaip nuomininko teisių. 2010 m. sausio 2 d. Susitarimu buvo pakeistas ne tik Sutarties 7.5. punktas, bet ir leista ieškovui padengti susidariusius įsiskolinimus. Byloje esami įrodymai patvirtina, jog Sutartis vienašališkai nutraukta nesprendžiant ir nekonstatuojant sutarties pažeidimo fakto, todėl atsakovui nekyla papildoma pareiga detalizuoti ieškovui Sutarties nutraukimo konkretaus pagrindo, tuo labiau, kad Sutarties 7.5. punktas leidžia Sutartį vienašališkai nutraukti bet kokiais pagrindais. Teismas pabrėžė, jog abi Sutarties šalys yra verslininkai, lygiaverčiai partneriai, todėl Sutarties nuostatos negali būti aiškinamos ar taikomos palankiau vienam iš jų. Kadangi atsakovas laikėsi Sutarties 7.5. punkte nustatytos vienašalio sutarties nutraukimo tvarkos – įspėjo ieškovą apie Sutarties nutraukimą prieš pusę metų, teismas laikė, jog Sutartis vienašališkai nutraukta teisėtai. Atsižvelgęs į tai, jog šalys laisva valia susitarė dėl Sutarties 7.5. punkto, teismas sprendė, jog nėra pagrindo jį pripažinti negaliojančiu, juolab, kad tokią teisę susitarti dėl vienašalio sutarties nutraukimo neteismine tvarka galima pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalį ir kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. AB SEB bankas, bylos Nr. 3K-7-306/2012). Atmetęs reikalavimą pripažinti negaliojančiu Sutarties 7.5. punktą, teismas atmetė ir reikalavimą pripažinti negaliojančiais pranešimus dėl vienašalio Sutarties nutraukimo.
Trečiojo asmens argumentai dėl Sutarties nutraukimo tautinės diskriminacijos pagrindu teismo buvo atmesti remiantis tuo, jog liudytojos D. S. parodymai bei ieškovo ir trečiojo asmens atstovų paaiškinimai nėra pakankami išvadai, kad šalių sutartiniai santykiai nutrūko dėl diskriminacijos. Kalbomis ir nuogirdomis negali būti grindžiamas teismo sprendimas, diskriminacijos nepatvirtina jokios byloje tirtos aplinkybės. Teismas pažymėjo, kad pagal sutarties laisvės principą negalima sutarties šaliai riboti galimybės nutraukti sutartį, išlaikius visas tokio vienašališko nutraukimo sąlygas, numatytas pačioje sutartyje.
Teismas konstatavo, jog atsakovo prašomi priteisti nuostoliai, kaip nuomos mokesčio dydžio netesybos, yra minimalūs bei neįrodinėtini (Sutarties 6.8. punktas, CK 6.221 straipsnio 3 dalis, CK 6.499 straipsnio 3 dalis). Įvertinęs tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens argumentus, dėl ko jie neatlaisvina patalpų, kad ir šiuo metu moka nuomos mokestį atsakovui, esančius teisminius ginčus tarp šalių, taikomas laikinąsias apsaugos priemones, taip pat atsakovo nepagrįstai ir visiškai teoriškai apskaičiuotą savo teisių galimą pažeidimo laikotarpį, teismas, vadovaudamasis CK 6.251 straipsniu, priteisė perpus mažesnę, nei prašoma, nuostolių sumą, t.y. 74 278 Lt. Anot teismo, ieškovo ir trečiojo asmens argumentai, kad atsakovas jokių nuostolių nepatiria, nes toliau mokamas nuomos mokestis, laikomasi nuomos sutarties sąlygų, jie nelaiko nuomos santykių pasibaigusiais, neturi reikšmės priteisiant nuostolių atlyginimą, kadangi pripažinus sutarties nutraukimą teisėtu Sutarties 7.5 pagrindu, atsakovas – nuomotojas įgijo teisę į sutartyje susitartas netesybas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Restoranų grupė FORTAS“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti arba tenkinti iš dalies; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl Sutarties 7.5. punkto pripažinimo negaliojančiu. Ieškovas nurodo, jog Sutartyje nėra aiškiai ir konkrečiai suformuluotos vienašališkos sutarties nutraukimo sąlygos. Kadangi Sutarties 7.5. punkto formuluotė yra dviprasmiška, atsakovo veiksmai nutraukiant Sutartį nenurodant tokio veiksmo pagrindo prieštaravo CK 6.217 straipsniui. Teismui buvo pateiktas ieškovo 2012 m. birželio 4 d. pasiūlymas pakeisti Sutarties sąlygas, tačiau atsakovas nebuvo linkęs derėtis. Tokiu būdu buvo pažeistas favor contractus principas, nes atsakovas visiškai nedėjo pastangų Sutarčiai išsaugoti. Šias aplinkybes teismas privalėjo įvertinti pasisakant dėl vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumo.
2. Dėl pranešimų pripažinimo negaliojančiais. Nors teismas pripažino, kad vienašalis sutarties nutraukimas galimas tik esant konkrečiam pagrindui, tačiau nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovas pranešimuose apie vienašalį sutarties nutraukimą nenurodė konkretaus sutarties nutraukimo pagrindo, neturi teisinės reikšmės. Tokiu būdu teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1996 m. birželio 21 d. apžvalga „Dėl Darbo sutarties įstatymo taikymo civilinėse bylose, išnagrinėtose per 1995 metus“ Nr. A2-21). Kadangi atsakovas pranešimuose apie sutarties vienašalį nutraukimą nenurodė Sutarties nutraukimo pagrindo, minėti pranešimai turėjo būti pripažinti negaliojančiais.
3. Dėl netesybų pagal Sutarties 6.8. punktą priteisimo. Sutarties 6. punktas pažeidžia CK 6.228 straipsnį, kadangi jame numatyta atsakomybė tik ieškovui. Teismas, nuspręsdamas priteisti netesybas, be pagrindo netaikė ieškinio senaties (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas) bei nesumažino netesybų iki protingo 0,02 proc. nuo nuomos mokesčio dydžio. Šiuo aspektu teismas neįvertino, kad atsakovas yra ekonomiškai stipresnis subjektas, užsiimantis nekilnojamojo turto nuoma.
4. Dėl tautinės diskriminacijos. Trečiasis asmuo pagrindė, jog atsakovas elgėsi diskriminuojamai – Sutartį nutraukė dėl tautinių motyvų.
5. Dėl priteisto žyminio mokesčio. Priešieškinio suma paskaičiuota nepagrįstai, todėl teismas turėjo atitinkamai perskaičiuoti ir žyminį mokestį. Kadangi žyminis mokestis buvo sumokėtas nuo nepagrįstos sumos, akivaizdu, kad atsakovui tenka žyminio mokesčio permokos rizika.
Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Aukštaičių fortas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Byloje pateikti įrodymai (liudytojos D. S. parodymai, atsakovo atstovų paaiškinimai) patvirtina, kad Sutarties nutraukimo priežastis buvo ta, jog naujiems atsakovo akcininkams nepatiko, jog nuomojamose patalpose veikė restoranas, siūlantis lietuviškos virtuvės patiekalus, nes toks restoranas neatitinka prekybos centro koncepcijos. Šios aplinkybės pagal Europos Teisingumo Teismo praktiką, atsižvelgiant į tai, kad ši byla yra kilusi dėl diskriminavimo draudimo pažeidimo, laikytinos prima facie įrodymais ( Jenkins v. Kingsgate (Clothing Productions) Ltd.; Nachova v. Bulgaria), kurias nustačius atsakovui buvo perkelta įrodinėjimo našta. Atsakovas jas paneigiančių įrodymų nepateikė. Trečiojo asmens teigimu, pirmosios instancijos teismas apskritai netyrė diskriminacijos fakto. Vertindamas liudytojos D. S. parodymus ir kitus įrodymus, teismas turėjo juos analizuoti kaip viseto duomenis, bet ne atmesti, kaip tiesiogiai neįrodančių sutarties nutraukimo tautinės diskriminacijos pagrindu fakto.
2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė esminius civilinės atsakomybės taikymo principus. Trečiasis asmuo pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas iš jo priteisė netesybas, nurodytas Sutartyje, sudarytoje tik tarp ieškovo ir atsakovo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į trečiojo asmens UAB „Aukštaičių fortas“ apeliacinį skundą ieškovas UAB „Restoranų grupė FORTAS“ prašo skundą tenkinti. Ieškovas pritaria trečiojo asmens argumentams, išdėstytiems apeliaciniame skunde.
Atsiliepimu į ieškovo UAB „Restoranų grupė FORTAS“ apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Aukštaičių fortas“ prašo skundą tenkinti. Trečiojo asmens teigimu pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo nei ieškovo reikalavimo pripažinti nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu, nei sutarties modifikavimo galimybės. Teismas taipogi netyrė ir nesiaiškino aplinkybių, susijusių su vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumu. Nagrinėjamu atveju byla turėtų būti perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui dėl negalėjimo ją išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme.
Atsiliepimu į ieškovo UAB „Restoranų grupė FORTAS“ apeliacinį skundą atsakovas UAB „Mulga“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. sprendimą nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pateikiami tokie atsikirtimai:
1. Dėl Sutarties 7.5. punkto pripažinimo negaliojančiu. Iš CK 6.156 straipsnio ir 6.217 straipsnio 5 dalies nuostatų aišku, kad CK palieka šalims teisę savo nuožiūra numatyti sutarties nutraukimo tvarką ir pagrindus. Sutarties 7.5. senesnė ir nauja redakcijos nedviprasmiškai nustatė, kad abi šalys turi teisę nutraukti Sutartį bet kokiais pagrindais nenurodytais ir Sutartyje, t.y. įskaitant ir neesminius pažeidimus, ir nesant jokių pažeidimų. Atsakovas pažymi, jog nutraukiant Sutartį 7.5. punkto pagrindu yra numatytas 6 mėn. pranešimo apie Sutarties nutraukimą terminas, kai tuo tarpu nutraukiant Sutartį dėl esminio pažeidimo, numatytas tik 14 dienų pranešimo terminas. Taigi Sutartyje atskirtos dvi jos nutraukimo pagrindų rūšys – esant esminiams ir bet kokiems kitiems nutraukimo pagrindams. Toks šalių susitarimas CK 1.80 straipsniui, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, neprieštarauja.
2. Dėl pranešimų pripažinimo negaliojančiais. Pagal Sutarties 7.5. punktą pranešimuose Sutarties nutraukimo pagrindai neturėjo būti nurodyti. Apeliaciniame skunde nurodyta kasacinio teismo apžvalga nagrinėjamu atveju yra neaktuali, nes joje kalbama apie darbdavio ir darbuotojo teisinius santykius.
3. Dėl netesybų priteisimo. Sutarties 6 straipsnio nuostatų dėl atsakomybės teisėtumo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas nekvestionavo (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Reikalavimo taikyti ieškinio senatį, ieškovas taip pat nebuvo pareiškęs. Kita vertus, atsakovo prašymas priteisti nuostolius buvo grindžiamas tuo, jog nutraukus Sutartį, ieškovas ir trečiasis asmuo neperduoda ginčo patalpų atsakovui. Esant tokiai aplinkybei pagal Sutarties 6.8. punktą ieškovas ir trečiasis asmuo privalo mokėti dvigubo dydžio nuomos mokestį. Kadangi Sutarties pažeidimas yra trunkamasis, ieškinio senatis turėtų būti skaičiuojama nuo tos dienos, kai pažeidimas bus nutrauktas (perduotos patalpos).
4. Dėl tautinės diskriminacijos. Ieškovo įsitikinimas dėl atsakovo veikimo diskriminuojančiai pagrįstas tik deklaratyvaus pobūdžio nuostata. Net ir įrodžius diskriminavimo faktą, ši aplinkybė neturėtų teisinės reikšmės šioje byloje, kadangi šalys buvo susitarusios dėl galimybės vienašališkai nutraukti Sutartį bet kokiais pagrindais.
5. Dėl žyminio mokesčio dydžio ir jo priteisimo. Anot atsakovo, jis sumokėjo tinkamo dydžio žyminį mokestį, o teismas sprendimu teisingai paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimu į trečiojo asmens UAB „Aukštaičių fortas“ apeliacinį skundą atsakovas UAB „Mulga“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. sprendimą nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pateikiami tokie atsikirtimai:
1. Dėl diskriminacinio sutarties nutraukimo pagrindo. Sutartis buvo nutraukta remiantis jos 7.5. punktu, kurio teisėtumas nebuvo nuginčytas. Nei Sutarties vykdymo, nei jos nutraukimo metu, nei vėliau nebuvo teigiama, kad ji neva nutraukiama dėl tautinės diskriminacijos pasikeitus atsakovo vadovui. Trečiojo asmens minima ETT praktika, susijusi su darbdavio ir darbuotojo santykiais bei karto policijos veiksmais prieš romų tautybės asmenis, todėl nagrinėjamu atveju netaikytina. Bet kuriuo atveju ieškovas privalėjo įrodyti diskriminacinio poveikio aplinkybės buvimą. Suinteresuoto liudytojo parodymai tinkamu įrodymu nelaikytini.
2. Dėl netesybų priteisimo. Pagal trečiojo asmens ir ieškovo sudarytos Subnuomos sutarties 1.3., 1.5. ir 5.3.1. punktus visos Sutarties sąlygos yra Subnuomos sutarties dalimi, Sutartis yra žinoma trečiajam asmeniui, ieškovas ir trečiasis asmuo yra solidarūs skolininkai prieš atsakovą už prievolių pagal Sutartį įvykdymą, ir trečiasis asmuo turi pareigą perduoti nuomotas patalpas atsakovui. Taigi trečiojo asmens spekuliatyvūs teiginiai, kad jis su atsakovu jokių tiesioginių sąsajų neturėjo, yra nereikšmingi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacine tvarka byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai netenkino ieškovo (nuomininko) reikalavimų dėl nuomos sutarties dalies, kuria nuomotojui suteikta teisė vienašališkai nutraukti nuomos sutartį net ir nesant nuomininko padaryto esminio nuomos sutarties pažeidimo, taip pat dėl vienašališkų atsakovo (nuomotojo) pareiškimų apie ketinimą nutraukti nuomos sutartį, pripažinimo negaliojančiais, o tenkino atsakovo reikalavimus dėl netesybų pagal nuomos sutartį priteisimo.
Siekiant teisingai išspręsti nagrinėjamus klausimus, visų pirma, yra būtina išsiaiškinti, ar žemesnės instancijos teismas išsiaiškino visas bylai teisingai išspręsti nagrinėjamas aplinkybes. Tuo atveju, jeigu padaroma išvada, kad nėra atskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, aukštesnės instancijos teismas turėtų naikinti žemesnio teismo sprendimą dėl bylos esmės neatskleidimo ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (LR CPK 327 str. 1 d. 2 p. ir 2 d.).
Kai kyla šalių ginčas dėl sutarties ar konkrečios jos sąlygos galiojimo, sutarties rūšies, pobūdžio, šalių teisių ir pareigų apimties ar pan., teismas, spręsdamas šį ginčą, vadovaujasi, be kita ko, sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nustatytomis LR CK 6.193–6.195 straipsniuose, taip pat suformuluotomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. individuali įmonė, bylos Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje V. U. v. D. R., bylos Nr. 3K-3-107/2011; kt.).
LR CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai, kurie aktualūs sprendžiant nagrinėjamos bylos šalių ginčą. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai. Antrasis reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. aiškinti sutartį sąžiningai ir nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus) lemia būtinybę atsižvelgti į sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes (LR CK 1.193 straipsnio 2 dalis), taip pat analizuoti šalių elgesį tiek derantis dėl sutarties sudarymo, tiek po jos sudarymo (LR CK 6.193 straipsnio 5 dalis), nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus. Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl sutarties šalių tikrosios valios, aiškinamasi, kokia buvo jų valia būtent sutarties sudarymo metu.
Tiek ieškovas ieškinyje, tiek trečiasis asmuo procesiniuose dokumentuose, kuriais palaikė ieškinyje pareikštus reikalavimus, įrodinėjo, jog nuomos sutartis buvo nutraukta esant diskriminaciniam pagrindui – atsakovo vadovui neįtiko ieškovo ir trečiojo asmens administruojamo restorano lietuviško kulinarinio paveldo pobūdis. Šiuos argumentus ieškovas ir trečiasis asmuo grindė tiek savo paaiškinimais, tiek liudytojos D. S. parodymais. Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino šiuos įrodymus, tačiau iš esmės netyrė visų duomenų, kurie gali būti teisiškai reikšmingi sprendžiant klausimą dėl to, ar vis dėlto šalių sutartiniai teisiniai santykiai nenutrūko dėl tokių atsakovo veiksmų, kuriais iš esmės yra pažeidžiama sąžiningumo pareiga sutartiniuose santykiuose. Kasacinis teismas, siekdamas formuoti vienodą ir nuoseklią teismų praktiką, yra ne kartą plačiai pasisakęs dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo. LR CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; kt.).
Be to, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir netyrė, kokia buvo šalių tikroji valia sudarant sandorį, ar ši valia pakito, jei taip, ar pagrįstai pakito sandorio vykdymo metu. Aukščiau nurodytos aplinkybės gali būti teisingai reikšmingos siekiant teisingai išspręsti šalių ginčą, nes sutarties laisvės principas sutarčių teisėje nėra absoliutus ir jis neturi prioritetą prieš sąžiningumo principą, kuriuo remiantis turi elgtis šalys tiek sudarydamos, tiek ir vykdydamos sutartis, tiek ir siekdamos vienašališkai nutraukti sutartinius teisinis santykius (LR CK 1.5 straipsnis, 6.156 straipsnis, 6.193 straipsnis). Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su trečiojo asmens atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės faktiškai neišnagrinėjo nei ieškovės reikalavimo pripažinti šalių nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu, nei sutarties modifikavimo galimybės.
Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, kad teismas, pasisakydamas dėl vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumo, privalėjo įvertinti, ar nebuvo pažeistas favor contractus principas, nes atsakovas visiškai nedėjo pastangų nuomos sutarčiai išsaugoti. Kasacinis teismas, formuodamas sutarčių teisės nuostatų aiškinimo ir taikymo praktiką, ne kartą pažymėjo, kad sutarties keitimo ar sutarties nutraukimo konkurencija turi būti sprendžiama sutarties keitimo naudai, siekiant sutartį išsaugoti ir leidžiant sutartį peržiūrėti, kaip sutarties privalomumo ir vykdytinumo principų išimtis, nebent ir pakeitus sutartį jos vykdymas sutarties šaliai būtų per sunkus, o kreditorius nebeturėtų intereso įvykdyti sutartį ir siekti jos rezultato. Sutarties nutraukimas, nenustačius, ar pasikeitusiomis aplinkybėmis nebuvo galima jos išsaugoti, pažeistų favor contractus principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Evekas“ v. AB ,,SEB lizingas“, bylos Nr. 3K-3-206/2012). Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio priemonę.
Spręsdamas dėl netesybų dydžio, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nevertino, kad atsakovas yra ekonomiškai stipresnis subjektas, profesionaliai užsiimantis nekilnojamojo turto nuoma. Aukščiau paminėtoms aplinkybėms ištirti būtina pasiūlyti ieškovui pateikti šiuos teiginius pagrindžiančius įrodymus ir argumentus, kadangi atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą vienodą teismų praktiką, teismai privalo visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti visas reikšmingas bylai aplinkybes ir išsireikalauti trūkstamus įrodymus, o ne iš karto atmesti šalies argumentus kaip neturinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, juo labiau, jeigu juos įrodžius, gali pakisti vidinis teismo įsitikinimas dėl sprendimo.
Atsakovo priešieškinio reikalavimas priteisti solidariai iš ieškovo ir trečiojo asmens minimalius neįrodinėtinus 148555 Lt nuostolius, pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo tenkintas iš dalies negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr.2005/NS-62 6.8 punkto pagrindu, taip pat LR CK 6.221 str. 3 d. pagrindu, LR CK 6.499 str. 3 d. pagrindu, bei remiantis kasacinio teismo praktika. Vilniaus miesto apylinkės teismas pažymėjo, kad kasacinis teismas ne kartą pasisakė, jog sutarties šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Teismas, įvertindamas tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens argumentus, dėl ko jie neatlaisvina patalpų, kad ir šiuo metu moka nuomos mokestį atsakovui, esančius teisminius ginčus tarp šalių, taikomas laikinąsias apsaugos priemones, taip pat atsakovo nepagrįstai ir visiškai teoriškai apskaičiuotą savo teisių galimą pažeidimo laikotarpį, priteisė perpus mažesnę, nei prašoma, nuostolių sumą, t.y. 74 278 Lt, pasinaudodamas LR CK 6.251 str. suteikiama teise mažinti priteisiamų nuostolių dydį. Atsakovo nuostoliai priteisti solidariai iš ieškovo ir trečiojo asmens, pasak teismo esant sutartinės civilinės atsakomybės sąlygoms, prieš tai teismui konstatavus, jog vienašalis sutarties nutraukimas buvo teisėtas ir pagrįstas nuomos sutarties 7.5 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, net jei būtų pripažinta, kad nuomos sutartis nutraukta teisėtai, šiuo konkrečiu atveju privaloma įvertinti atsakovo tiesioginę ar netiesioginę patirtą žalą dėl faktiškai tebesitęsiančių šalių nuomos santykių, t.y. kokius atsakovas patiria nuostolius, kadangi toliau mokamas nuomos mokestis, laikomasi nuomos sutarties sąlygų, todėl reikalaujama didelė suma netesybų, net jas perpus sumažinus, gali būti vertintina kai pažeidžianti pamatinius civilinės teisės principus ir solidarios atsakomybės taikymo pagrindus.
Atkreiptinas dėmesys, kad solidarioji civilinė atsakomybė atsiranda tik įstatymo ar sutarties pagrindu arba prievolės dalykui esant nedaliam. Kreditorius turi teisę reikalauti žalos atlyginimo tiek iš visų skolininkų bendrai, tiek iš bet kurio iš jų visiškai ar iš dalies solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus.
Remdamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas nutartį neišsiaiškino visų reikšmingų bylai aplinkybių, neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 337 straipsnio 3 p.). Nurodytos tinkamam bylos išnagrinėjimui teisiškai reikšmingos aplinkybės nustatinėtinos pirmosios instancijos teisme. Priešingu atveju apeliacinės instancijos teismas pažeistų teisės į teisingą teismo procesą principą, paneigdamas proceso dalyvių teisę pasinaudoti dar viena, apeliacine teismo instancija. Dėl to skundžiama nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 2 dalimi,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.