Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės O. N. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. N. (A. N.) ieškinį atsakovei O. N. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, santuokos metu įgyto turto padalinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Luminor bank AS, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos mieste.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti (duomenys neskelbtini) registruotą A. N. ir O. N. (pavardė iki santuokos – T.) santuoką (įrašas civilinės metrikacijos knygoje Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo palikti ieškovui iki santuokos ir santuokos metu turėtą pavardę – N., atsakovei palikti santuokos metu turėtą pavardę – N.; nustatyti nepilnamečio M. N. (M. N.) gyvenamąją vietą su tėvu (ieškovu) jo gyvenamojoje vietoje; nustatyti nepilnamečio M. N. (M. N.), gyvenamąją vietą su atsakove jos gyvenamojoje vietoje; nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. N. (M. N.) ir atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. N. (M. N.) tvarką; priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. N. (M. N.) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 EUR, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant atsakovę; priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teisėmis butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teisėmis juvelyrinius dirbinius: 3500 EUR vertės auksinius auskarus, 2000 EUR vertės auksinius auskarus, 5000 EUR vertės auksinį žiedą; priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 4602,02 EUR dydžio piniginę kompensaciją už ieškovui liekančią didesnę bendro turto dalį; priteisti iš atsakovės ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir visas teismo išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi priėmė ieškovo ieškinio atsakovei dalį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokos metu įgyto turto padalinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Luminor bank AS ir atsisakė priimti ieškovo ieškinio atsakovei dalį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo.

3. Teismas spręsdamas klausimą dėl ieškinio reikalavimų, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir turto padalijimo teismingumo nurodė, kad šioje dalyje ieškinys atitinka reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų formai ir turiniui, todėl priimtinas.

4. Teismas spręsdamas klausimą dėl ieškinio reikalavimų dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo teismingumo ir vaikų interesų derinimo nurodė, kad atsakovė ir šalių nepilnamečių vaikai nuolatos gyvena Ispanijos Karalystėje. Kartu su ieškiniu pateiktoje pažymoje dėl privalomosios mediacijos atlikimo nurodyta, kad atsakovė mano, jog santuokos nutraukimo byla turėtų būti nagrinėjama Ispanijos teisme. Teismas atsižvelgęs į tai, kad ieškovas, atsakovė ir šalių nepilnamečiai vaikai nuolat gyvena Ispanijoje, į reglamento „Briuselis II bis“ nuostatas, nutarė, kad ieškinys šioje dalyje neteismingas Lietuvos Respublikos teismams ir išaiškino, kad šioje dalyje byla nagrinėtina Ispanijos Karalystės teismuose.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutarties dalį, kurią teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį ir šioje dalyje klausimą dėl visos bylos teismingumo Klaipėdos apylinkės teismui spręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5.1. Atsakovė dėl faktinių aplinkybių nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo faktą, kad tarp šalių yra ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Mediacijos metu išreikšta atsakovės pozicija buvo grindžiama subjektyvaus pobūdžio pagrindais ir šiuo metu ji visiškai sutinka, kad vyresniojo šalių sūnaus M. N. gyvenamąją vietą teismas nustatytų su tėvu (ieškovu) jo gyvenamojoje vietoje. Faktiškai, vyresnysis sūnus šiuo metu jau gyvena pas tėvą ir šita aplinkybė nurodyta ieškinyje. Taip pat nėra ginčo dėl išlaikymo dydžio ir formos, nėra ginčo ir dėl bendravimo tvarkos.

5.2. Atsakovė dėl reglamento „Briuselis II bis“ nuostatų taikymo nurodo, kad jurisdikcija turėtų pirmiausia priklausyti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybei narei, išskyrus tam tikrus vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atvejus arba pagal tėvų pareigų turėtojų susitarimą ir šios kategorijos bylų teismingumą nusakantis kriterijus yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, kurios sąvokos reglamentas neapibrėžia. Teigia, kad vyresniajam sūnui gyvenant su tėvu, o jaunesniajam su motina Ispanijos Karalystėje, nesant ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos, vaikų interesus atitiktų, jeigu klausimas dėl jų gyvenamosios vietos nustatyto būtų nagrinėjamas kartu su kitais ieškinio reikalavimais, taip kuo greičiau pašalinant ginčą tarp tėvų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

8. Apeliantė pateiktu atskiruoju skundu nesutinka su skundžiama nutartimi, kurią atsisakyta priimti ieškovo ieškinį dalyje dėl ieškinio reikalavimų dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Ieškinį šioje dalyje teismas atsisakė priimti atsižvelgdamas į tai, jog atsakovės ir šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra Ispanijos Karalystėje

9. Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus nustatė, kad ieškovas A. N., apeliantė O. N. ir šalių nepilnamečiai vaikai M. N. ir M. N. yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Ieškovas teikdamas ieškinį nurodė, kad šalys ir jų nepilnamečiai vaikai Ispanijos karalystėje gyveno nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) metų ir vėliau atsakovė su vaikais (duomenys neskelbtini) gyvena nuo (duomenys neskelbtini) metų.

10. Kadangi byloje yra tarptautinis (užsienio) elementas, ginčas susijęs su kita Europos Sąjungos (toliau - ES) valstybe (Ispanijos Karalystė), kiekvieno ieškinio reikalavimų teismingumas nustatytinas pagal ES teisės aktuose nustatytas taisykles: sprendžiant dėl ieškinio reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismingumo taikytinas 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (reglamentas „Briuselis II bis“).

11. Reglamento „Briuselis II bis“ 2 straipsnio 7 punkte sąvoka „tėvų pareigos“ apibrėžiama kaip visos teisės ir pareigos, susijusios su vaiko asmeniu ar turtu, suteikiamos fiziniam ar juridiniam asmeniui teismo sprendimu, įstatymų nustatyta tvarka ar juridinę galią turinčiu susitarimu. Nors pagal Lietuvos Respublikos teisę teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų nereiškia, kad tam tėvui (motinai) priskiriama vienasmenė tėvų valdžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014), tačiau pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.190 straipsnio 1 dalį ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad bylos dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo reglamento „Briuselis II bis“ prasme laikytinos bylomis, susijusiomis su tėvų pareigomis vaikui.

12. Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis teismingumo pagrindas reikalavimams dėl tėvų pareigų, pagal kuriuos valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje. Be to, reglamente „Briuselis II bis“ įtvirtinti specialieji teismingumo pagrindai reikalavimams dėl tėvų pareigų, kuriais remiantis teismas turi teisę nagrinėti tokius reikalavimus net ir tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą esant toje valstybėje narėje: nenutrūkstama vaiko buvusios nuolatinės gyvenamosios vietos jurisdikcija (tris mėnesius) tais atvejais, kai vaikas teisėtai persikelia iš vienos valstybės narės į kitą ir įgyja ten naują nuolatinę gyvenamąją vietą (9 straipsnis), jurisdikcija vaikų grobimo atvejais (10 straipsnis), jurisdikcijos prorogacija (12 straipsnis), jurisdikcija pagal vaiko buvimo vietą (13 straipsnis).

13. Reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės narės teismai turi jurisdikciją tėvų pareigoms ir kitose bylose, nei nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, jeigu: a) vaikas turi esminį ryšį su ta valstybe nare, pavyzdžiui, dėl to, kad vienas iš tėvų pareigų turėtojų toje valstybėje narėje turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba kad vaikas yra tos valstybės narės pilietis; arba b) teismų jurisdikcijai, teismui priėmus bylą savo žinion, aiškiai išreikštu ar kitokiu nedviprasmišku būdu pritarė visos bylos šalys, ir ji labiausiai atitinka vaiko interesus.

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016 yra išaiškinęs, kad „jurisdikcijos prorogacija, remiantis reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalimi, galima tik nustačius abi sąlygas: 1) vaiko esminį ryšį su ta valstybe nare, pavyzdžiui, dėl to, kad vienas iš tėvų pareigų turėtojų toje valstybėje narėje turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba kad vaikas yra tos valstybės narės pilietis; 2) aplinkybę, kad teismų jurisdikcijai, teismui priėmus bylą savo žinion, aiškiai išreikštu ar kitokiu nedviprasmišku būdu pritarė visos bylos šalys ir tos valstybės narės teismų jurisdikcija labiausiai atitinka vaiko interesus.“

15. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti (nutarties 9 punktas), kad tiek ieškovas, tiek atsakovė, bei šalių nepilnamečiai vaikai yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Apeliantė neginčija aplinkybių, kad atsakovė su vaikais Ispanijos Karalystėje gyveno nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) metų ir vėliau nuo (duomenys neskelbtini) metų. Apeliantė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad gyvenamoji vieta Ispanijos Karalystėje yra laikina, nes apeliantė ten nuomojasi gyvenamąsias patalpas, nuosavo nekilnojamojo turto apeliantė Ispanijos Karalystėje neturi. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs, šias aplinkybes daro išvadą, kad egzistuoja pirmoji prorogacijos sąlyga (nutarties 14 punktas), kadangi pirmiausia ne tik šalys, bet ir šalių nepilnamečiai vaikai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, o ir be to, tiek ieškovas ieškiniu prašo, o atsakovė pateiktu atsiliepimu sutinka su ieškinio reikalavimu, kad sūnaus M. N. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu. Iš procesinių dokumentų matyti, kad ieškovas nurodo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini).

16. Sprendžiant dėl antrosios prorogracijos sąlygos (nutarties 14 punktas), teismo vertinimu šiuo atveju aplinkybės yra pasikeitusios. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas teismingumo klausimą, pagrįstai vertino byloje pateiktą mediatorės 2020 m. rugsėjo 23 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad atsakovės vertinimu byla turi būti nagrinėjama Ispanijos Karalystėje. Šią aplinkybę galima vertinti kaip nepritarimą Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai ir tokia išvada būtų teisinga, tačiau kaip matyti po skundžiamos nutarties priėmimo apeliantė tiek teikiamu atskiruoju skundu, tiek po skundžiamos nutarties priimtu atsiliepimu (2021 m. rugpjūčio 19 d.) išreiškė poziciją visus ieškinio reikalavimus nagrinėti pirmosios instancijos teisme, kas teismo vertinimu sudarytų sąlygą antrosios jurisdikcijos prorogacijos sąlygos tenkinimui.

17. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad po skundžiamos teismo nutarties priėmimo paaiškėjo naujos aplinkybės, sudarančios pagrindą spręsti dėl jurisdikcijos prorogacijos taikymo galimybių pagal Reglamento Nr. 2201/2003 12 straipsnį, tačiau teismo vertinimu vertinant prorogacijos galimybes byloje turi būti aiškus ir nedviprasmiškas šalių pritarimas, taip kaip numato reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nuspręsti, jog vien atskirojo skundo pateikimas savaime yra ir pritarimas jurisdikcijos prorogacijai būtų prielaida, todėl šiuo atveju dalies ieškinio priėmimo klausimas, kurios dalį atsisakyta priimti skundžiama nutartimi grąžintinas spręsti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

18. Pažymėtina ir tai, kad ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo jurisdikcijos klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (Išlaikymo reglamento) nuostatomis. Pagal bendrąją jurisdikcijos taisyklę reikalavimai dėl išlaikymo gali būti nagrinėjami pagal atsakovo (skolininko) arba kreditoriaus įprastinę gyvenamąją vietą (Išlaikymo reglamento 3 str. a ir b punktai), tačiau pagal šio reglamento 3 straipsnio c punktą (pagalbinė (šalutinė) jurisdikcija) jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas (pav., bylas dėl santuokos nutraukimo, separacijos, santuokos negaliojimo, tėvystės nustatymo). Ši taisyklė negali būti taikoma tik tokiu atveju, jei jurisdikcija grindžiama tik vienos iš šalių pilietybe. Kadangi nagrinėjamoje byloje abi bylos šalys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, todėl šiuo konkrečiu atveju, ieškovas turėjo teisę pasirinkti su ieškinio reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo kreiptis į Ispanijos Karalystės teismą, arba pagal pagalbinės (šalutinės) jurisdikcijos taisyklę - į Lietuvos Respublikos teismą, kuriame yra nagrinėjama šalių santuokos nutraukimo byla.

Dėl procesinės bylos baigties.

19. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Remdamasi tuo, kas išdėstyta (nutarties 8-18 punktai), teismas nutaria pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimas dalyje, kurią atsisakyta priimti skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. N. (A. N.) ieškinio atsakovei O. N. dalį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo panaikinti ir šioje dalyje ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.