- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-05
- Bylos Nr.
- 2A-204-425/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00113-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- S. Š.
- Ieškovas
- R. Š.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. Š. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-399-156/2011 pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovui S. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto kompensacijos ir neturtinės žalos priteisimo bei pagal atsakovo S. Š. priešieškinį ieškovei R. Š. dėl santuokos pripažinimo negaliojančia, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. Š. ieškiniu prašė nutraukti santuoką su atsakovu S. Š. dėl sutuoktinio kaltės, priteisti iš atsakovo 20 000 Lt neturtinės žalos bei 11 078,53 Lt turto kompensaciją, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo 2009 m. liepos mėn. iki 2010 m. iš bendrų sutuoktinių lėšų sumokėjo 22 157,07 Lt savo paskolos bankui, todėl privalo ieškovei kompensuoti 11 078,53 Lt.
Atsakovas S. Š. priešieškiniu prašė pripažinti santuoką negaliojančia. Nurodė, kad nebuvo jo parašo ant santuokos įrašo, santuoka sudaryta neturint tikslo sukurti tikrų šeimos santykių.
Žemesnės instancijos teismas
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir santuoką tarp R. Š. ir S. Š. nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo sutuoktiniams paliko Š. ir Š. pavardes, priteisė iš S. Š. 4 419,84 Lt piniginę kompensaciją R. Š., likusią ieškinio dalį atmetė, priešieškinio netenkino, priteisė iš R. Š. 736 Lt žyminio mokesčio valstybei, iš S. Š. 366 Lt bylinėjimosi išlaidų R. Š.. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, darė išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes abu sutuoktiniai nesiekė ir nerodė pastangų išsaugoti šeimos. Teismas nustatė, kad šalys susituokė 2007-07-05, o faktiškai nebegyveno kartu nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio, todėl teismas laikė, kad sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. S. Š. 2005-08-18 sudarė paskolos sutartį su AB bankas „Snoras“, kuria atsakovui suteikta 20 tūkst. Lt paskola penkeriems metams asmeniniams poreikiams tenkinti. Teismas nustatė, kad šalims santuokos metu faktiškai gyvenant kartu, atsakovas įmokėjo 6 048,53 Lt įmokų už minėtą kreditą. Iš teismui pateiktų banko kasos pajamų kvitų teismas nustatė, kad sutuoktiniams gyvenant kartu, atsakovas į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kredito grąžinimui nuo 2007-07-09 iki 2009-03-17 d. sumokėjo 8 340,87 Lt, be to, tuo pačiu laikotarpiu į kitas savo asmenines sąskaitas banke atsakovas įmokėjo 1 250,28 Lt. Bendra įmokų suma tuo laiku kai sutuoktiniai gyveno kartu, yra 15 639,68 Lt. Nors atsakovas įrodinėjo, kad šias pinigų sumas įmokėjo pardavęs jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusius žemės sklypus, tačiau teismas nustatė, kad vienas žemės sklypas buvo parduotas 2007-11-19 už 6 800 Lt, o kiti parduoti jau sutuoktiniams negyvenant kartu, todėl darė išvadą, kad likusią asmeninių paskolų dalį (8 839,68 Lt) atsakovas atlygino iš bendrų sutuoktinių lėšų (15 639,68-6 800 Lt). Teismas, vadovaudamasis LR CK 3.115 str. 2 d., nurodančia, kad jei sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, priteisė R. Š. iš S. Š. 4 419,84 Lt. Tenkinus ieškinį iš dalies, teismas priteisė iš atsakovo ieškovei 66 Lt ieškovės sumokėto žyminio mokesčio bei 300 Lt advokato pagalbos išlaidų.
Šalies argumentai
Atsakovas S. Š. apeliaciniu skundu prašė pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011-11-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti sprendimo dalį dėl piniginės kompensacijos 4 419,84 Lt ir 366 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo R. Š. iš S. Š.. Apeliantas nurodė, kad patikrinęs lėšas esančias banko sąskaitose, nustatė, jog 2007-03-06 jam buvo atkurtos 6 000 Lt dydžio santaupos, kurios taip pat buvo panaudotos paskolos dengimui. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad 2006 m. jis deklaravo 10 000 Lt lėšų, kuriomis buvo padengta paskola. Tuo tarpu ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie santaupų turėjimą. Atsakovas nurodė duomenis apie atkurtas santaupas ir pajamų deklaraciją pateikia tik apeliacinės instancijos teismui, kadangi iki tol neprisiminė apie minėtus dokumentus. Apeliantas taip pat pažymėjo, kad jis buvo atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl teismas nepagrįstai jam priteisė žyminį mokestį, o kadangi ieškovės ieškinys nepagrįstas, nėra pagrindo iš atsakovo priteisti ir išlaidų už advokato pagalbą.
Atsiliepimas
Ieškovė R. Š. atsiliepimu prašė Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011-11-15 dienos sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-399-156/2011 palikti nepakeistą, priteisti ieškovei R. Š. iš atsakovo S. Š. bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė nei vienos materialinės ar procesinės teisės normos, kuri buvo pirmosios instancijos teismo taikyta ar aiškinat neteisingai priimtame sprendime. Ieškovė nurodė, kad atsakovas apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, kurios nebuvo žinomos pirmosios instancijos teismui, nes minėti įrodymai nebuvo pateikti. Šių įrodymų nepateikimo priežastimi atsakovas nurodo neprisiminęs apie juos. Nei teorijoje, nei praktikoje toks motyvas nėra pagrindas priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. LR CK įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Atsakovas nepateikia duomenų, kad asmenine nuosavybe turėtas lėšas jis panaudojo paskolos dengimui, nėra žinoma, kada šios lėšos buvo nuimtos nuo sąskaitos, kaip jos buvo panaudotos. Ieškovė nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstytos teisėtai ir pagrįstai, todėl nėra pagrindo jų keisti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Apeliantas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, palikti sutuoktiniams jų santuokoje turėtas pavardes, tačiau ginčija teismo sprendimu iš atsakovo ieškovei priteistą turto kompensaciją bei bylinėjimosi išlaidas. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė R. Š. (buvusi M.) ir atsakovas S. Š. 2007-07-05 sudarė santuoką (T. 1, b. l. 42). Pirmosios instancijos teismas nustatė, o apeliantas neginčijo, kad šalys nebegyveno kartu nuo 2009 rugpjūčio mėnesio. Atsakovas S. Š. iki santuokos sudarymo 2005-08-18 su AB bankas „Snoras“ sudarė paskolos sutartį Nr.PL2050818S990004 20 tūkst. Lt sumai penkeriems metams asmeniniams poreikiams tenkinti (T. 1, b. l. 33-35), 2006-03-24 su AB Hansabankas sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 06-018733-VA, kuria atsakovui iki 2009-03-22 suteiktas 8 000 Lt kreditas (T. 1, b. l. 65), 2007-02-08 Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartimi AB „Snoras“ bankas suteikė S. Š. 9 328,23 Lt kreditą (T. 1, b. l. 66). Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis). Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Apeliantas taip pat neginčija, kad sutuoktiniams gyvenant kartu, atsakovas iki santuokos paimtoms paskolai, vartojimo kreditams, pagal sudarytas pirkimo išsimokėtinai kortelių sutartis bankams sumokėjo 15 639,68 Lt. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad 6 800 Lt įmokos buvo padarytos iš S. Š. asmeninių pajamų, o likusi 8 839,68 Lt suma padengta iš bendrų šeimos lėšų. Apeliantas nesutinka su šia išvada ir nurodo, kad 2007-03-06 jam buvo atkurtos 6 000 Lt dydžio santaupos, o taip pat atsakovas 2006 m. deklaravo turintis 10 000 Lt, apelianto teigimu, iš šių lėšų ir buvo sumokėtos įmokos paskoloms ir kreditams padengti.
Rungimosi ir dispozityvumo principai civiliniame procese lemia, kad šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Šalis turi pateikti CPK reikalavimus atitinkančius įrodymus, dokumentus ir duomenis, kuriais remdamasis teismas konstatuotų tokių aplinkybių egzistavimą. Teismas, priimdamas sprendimą, įvertina visus pateiktus duomenis ir įrodymus ir iš jų visumos padaro išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme įvyko du parengiamieji posėdžiai ir šeši teismo posėdžiai, kuriame byla buvo nagrinėjama iš esmės, todėl pripažintina, kad apeliantas turėjo galimybę ir pakankamai laiko pirmosios instancijos teismui pateikti visus turimus dokumentus ir nurodyti, faktus, pagrindžiančius jo atsikirtimus į ieškovės reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus teismui pateiktus dokumentus, faktus, apklaustų liudytojų nurodytas aplinkybes, pagrįstai pripažino, kad asmeninė atsakovo S. Š. 8 839,68 Lt skola buvo padengta iš bendrų šeimos lėšų.
Atsakovas S. Š. tik apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis apie 2007-03-06 jam atkurtas 6 000 Lt santaupų bei 2006 m. metinę gyventojo turto deklaraciją, kurioje atsakovas deklaravo turintis 7 500 Lt turto, 10 000 Lt piniginių lėšų ir 20 756 Lt pasiskolintų lėšų. Šios aplinkybės buvo žinomos atsakovui ir jas patvirtinantys dokumentai egzistavo ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. CPK 314 straipsnyje suformuluota taisyklė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Šios taisyklės išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Šiuo atveju atsakovas nurodo, kad įrodymus pateikia pavėluotai, kadangi pirmosios instancijos teisme apie juos nebuvo prisiminęs. Galimybė pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui ribojama siekiant užkirsti kelią šalims piktnaudžiauti procesu, tačiau apeliacinės instancijos teismas negali vien tik formaliai vadovaudamasis CPK 314 str. taisykle atmesti pateiktų įrodymų, bet taip pat turi atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui. Apelianto S. Š. pateiktas AB bankas „Hansabankas“ sąskaitos išrašas (T. 2, b. l. 41), kuriame nurodyta, jog 2007-03-06 atsakovui buvo atkurtos 6 000 Lt santaupos nepatvirtina, kad visos šios lėšos ar kokia nors šių lėšų dalis buvo panaudota atsakovo asmeninių prievolių vykdymui. Iš minėto išrašo negalima konstatuoti, kada banko sąskaitoje esančios santaupos buvo išgrynintos ar pervestos į kitas sąskaitas, kokiu tikslu jos buvo panaudotos. S. Š. pateikta 2006 m. metinė gyventojo turto deklaracija patvirtina, kad 2006 m. atsakovas turėjo 10 000 Lt lėšų, tačiau neįrodo, kad šios lėšos buvo panaudotos laikotarpiu nuo 2007 m. liepos iki 2009 m. rugpjūčio mokant įmokas už paskolą, kreditus. Iš byloje esančių duomenų, šalių ir liudytojų parodymų posėdžių metu nustatyta, kad atsakovas kaip tik tuo metu, t. y. 2006-2007 metais remontavo nusipirktą namą ir nurodo į jo restauravimą investavęs apie 100 000 Lt, todėl tikėtina, kad deklaruotos lėšos galėjo būti panaudotos ir gyvenamojo namo remontui, taip pat kitų jo poreikių tenkinimui Atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai nėra pakankami pakeisti ar naikinti priimtą pirmosios instancijos sprendimą.
Apeliantas taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendime paskirstytomis bylinėjimosi išlaidomis, nurodė, kad jis yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Pažymėtina, kad atsakovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, tačiau CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 133 Lt žyminio mokesčio, todėl teismas proporcingai tenkintiems reikalavimams pagrįstai iš atsakovo priteisė ieškovei 66 Lt žyminio mokesčio, taip pat 300 Lt advokato pagalbos išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 6 p.).
Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai ištyrė ir įvertino įrodymus bei aiškino ir taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.
Apeliacinio skundo netenkinus ir ieškovei R. Š. prašant, iš atsakovo priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė pateikė įrodymus turėjusi 400 Lt išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti (T. 2, b. l. 53-54). Šios išlaidos yra pagrįstos ir neviršija LR Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, todėl iš atsakovo S. Š. ieškovei R. Š. priteistina 400 Lt suma advokato padėjėjo pagalbos išlaidos apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš S. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Lt advokato padėjėjos pagalbos išlaidoms apmokėti R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.