- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-12-16
- Bylos Nr.
- 1A-811-498/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Olegas Šibkovas (pirm.), Algirdas Remeika, Danguolė Šiugždinytė
- Kaltinamasis
- D. A.
- Nukentėjusysis
- V. R.
Pranešėjas Olegas Šibkovas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-811-498/2015
Teisėja Sigita Meškauskienė Teisminio proceso Nr. 1-65-1-01294-2014-6
2015 m. gruodžio 16 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Olego Šibkovo, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Laurinavičiūtei, išteisintajam D. A., jo gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, nukentėjusiajam V. R., teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiosios prokurorės L. Š. apeliacinį skundą dėl 2015 m. liepos 15 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo:
D. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
V. R. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. A. buvo kaltinamas ir pirmos instancijos teismo išteisintas dėl to, kad 2014 m. rugsėjo 10 d., 20.10 val. Kauno rajone, Garliavoje, Vytauto gatvėje prie namo 142, atsisakė paklusti teisėtiems Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus, prevencijos poskyrio (duomenys neskelbtini) policijos nuovados postinio V. R. reikalavimams pateikti vairuotojo pažymėjimą ir automobilio registracijos dokumentus, dokumentų nepateikdamas, sėdėdamas savo automobilyje VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ėmė važiuoti į priekį, postiniui V. R. automobilio priekiniu bamperiu atsirėmė į kojas ir tokiu būdu jį stumdamas ir padarydamas jam kraujosruvą kairio kelio srityje išorinėje dalyje, taip panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui.
Šalies argumentai
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausioji prokurorė L. Š. (toliau – ir Prokurorė) apeliaciniu skundu prašo 2015 m. liepos 15 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį dėl D. A. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį panaikinti ir priimti naują - D. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 286 str., bei paskirti jam 50 MGL dydžio (1.882,53 €) baudą. Civilinio ieškovo V. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, t.y. iš D. A. priteisti 157, 57 € V. R. naudai jo patirtos turtinės žalos atlyginimui ir 500 € V. R. naudai jo patirtos neturtinės žalos atlyginimui, o likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Skunde Prokurorė nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje teismo išvada, kad D. A. nepadarė LR BK 286 str. numatyto nusikaltimo, neatitinka bylos aplinkybių, išvados padarytos neatsižvelgiant į kaltę pagrindžiančias aplinkybes, o nuosprendis prieštaringas, kas sąlygojo nepagrįstą D. A. išteisinimą. Teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Prokurorė skunde nurodo, kad liudytojai R. Z., V. R., D. B. parodė, kad V. R. tarnybiniu automobiliu atbuline eiga vyko iš kiemo, o jam iš paskos taip pat iš aikštelės kitu automobiliu VW Sharan, valst. (duomenys neskelbtini) važiavo D. A., nelaukęs, kol V. R. baigs manevrą, nesant jokių priežasčių ėmė lenkti policijos tarnybinį automobilį važiuodamas šaligatviu, taip padarydamas pažeidimą, dėl to V. R. jį sustabdė ir pareikalavo pateikti dokumentus. Tačiau D. A. dokumentus pateikti atsisakė, teigė jokio pažeidimo nepadarė. V. R. ir R. Z. parodė, kad D. A. bandant pasišalinti iš vietos, V. R. atsistojo prieš D. A. automobilį, iš D. A. reikalavo nevažiuoti iš pažeidimo vietos, sustoti, tačiau D. A. automobiliu VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo tiesiai į V. R., automobiliu atsirėmė į jį. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuojama V. R. padarytas kūno sužalojimas - kraujosruva kairiojo kelio srityje, atitinkantis nežymų sveikatos sutrikdymą. Prokurorės skunde dėstoma nuomone, Teismas padarė neteisingą išvadą, kad D. A. veiksmuose nėra LR BK 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių. Teismas išteisinamajame nuosprendyje konstatuoja, kad D. A. nepakluso teisėtiems nurodymams ir jų nevykdė bei nepateikė dokumentų, pareigūno atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, tačiau priešingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms, daro neteisingą išvadą, kad D. A. atlikti veiksmai, atsižvelgiant į jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, motyvus, nebuvo tokio pobūdžio, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Prokurorė teigia, kad pasipriešinimas BK 286 str. numatytos nusikalstamos veikos prasme yra aktyvūs veiksmai, kuriais priešinamasi teisėtiems valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens reikalavimams. Pasipriešinimas fiziniu smurtu - tai veiksmai, kuriuos padaro kaltininkas tyčia suduodamas smūgius ar padarydamas kūno sužalojimus. Grasinimas tuoj pat panaudoti smurtą - tai kaltininko veiksmai arba pasisakymai, rodantys realų ketinimą tuoj pat panaudoti smurtą prieš minėtus asmenis. D. A. veika, t.y. važiuojančio automobilio tyčinis vairavimas į priešais jį stovinį policijos pareigūną jį nustumti, atsitrenkiant į jį ir padarant kūno sužalojimą, laikytinas pavojingu, aktyviu veiksmu priešinantis, fizinio smurto panaudojimu, todėl D. A. veika atitinka BK 286 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką. Prokurorė skunde nurodo, kad Teismas išteisinimą grindžia argumentuodamas, kad D. A. veiksmai nebuvo intensyvūs. Tačiau pagal visas bylos aplinkybes, konstatuotą policijos pareigūno sveikatos sutrikdymą, akivaizdu, kad jie savo pobūdžiu dėl panaudoto automobilio buvo pavojingi, ir su tinkamu fiziniu pasiruošimu neatremiami. Liudytoja R. Z. parodė, kad V. R. neleido D. A. pasišalinti iš pažeidimo vietos, o D. A. į V. R. važiavo norėdamas jį pašalinti nuo savo kelio. Teismų praktikoje vengimas vykdyti pareigūnų reikalavimus stabdyti transporto priemonę ir šia priemone sukeliant pavojų pareigūno sveikatai vertinamas kaip pasipriešinimas, grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą (baudžiamoji byla Nr. 2K-479/2013, Nr. 2K-352/2013). Šiuo atveju D. A. vairuodamas automobilį į V. R. ne tik kad kėlė pavojų V. R. sveikatai, bet ir sužalojo jį, kas atitinka BK 286 straipsnio turinį sudarantį fizinio smurto panaudojimo požymį. Padariniai su baudžiamąja atsakomybe pagal BK 286 straipsnį nesietini, todėl nėra tikslo įrodinėti, ar kaltinamasis, tyčia važiuodamas automobiliu į priešais jį stovintį policijos pareigūną, tikėjosi būtent tokių padarinių, kurie V. R. buvo konstatuoti. Prokurorė neabejoja, kad D. A., suprasdamas reikalavimą sustoti ir siekdamas tam reikalavimui pasipriešinti, tyčia važiuodamas automobiliu į priešais stovintį policijos pareigūną numanė ir galėjo numanyti savo veiksmų pavojingą pobūdį, to siekė. Teismas nepagrįstai neįvertino ir to D. A. veiksmų ypatumo, kad šie smurtinio pobūdžio veiksmai policijos pareigūno atžvilgiu buvo panaudoti daugiabučio gyvenamojo namo kieme, pašalinių asmenų akivaizdoje, policijos pareigūno reikalavimų nepaisė netgi po įspėjimo, kad gali būti panaudotos policijos specialiosios prievartos priemonės, į nuoseklų tyčios priešintis policijos pareigūno reikalavimams kryptingumą, teisės pažeidimų tęstinumą, jų atvirumą.
Prokurorė skunde nurodo, kad teismas liudytojų R. Z., D. B. parodymus išnagrinėjo ir įvertino kaip patikimus, nurodydamas, kad neturi pagrindo jais abejoti, tačiau prieštaringai konstatuoja, kad nėra paneigta kaltinamojo versija, jog D. A. ant šaligatvio užvažiavo siekdamas išvengti susidūrimo su policijos automobiliu. Teismas nurodė, jog policijos tarnybinis automobilis, kurį vairavo V. R., ir kaltinamojo vairuojamas automobilis buvo itin mažame atstume vienas nuo kito, vaizdo įrašas patvirtino liudytojų A. V., V. M. parodymus dėl probleminio automobilių parkavimo aikštelėje. Prokurorė teigia, kad šios teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Iš V. R., R. Z., D. B. parodymų neabejotinai matyti, kad V. R. vairuojamas tarnybinis automobilis judėjo nuo D. A. vairuojamo automobilio, o D. A., nelaukdamas, kol V. R. baigs manevrą ir iš pravažiavimo išvažiuos, nesant jokio reikalingumo ir objektyvių priežasčių, V. R. vairuojamą automobilį ėmė lenkti važiuodamas šaligatviu, taip padarydamas ATPK 124¹ str. 4 d. pažeidimą. Teismas D. A. parodymų nepagrįstai nevertino kritiškai, todėl nuosprendyje padarė neteisingas išvadas dėl šių aplinkybių.
Prokurorė skunde pažymi, kad V. R. pažintis su D. A. nebuvo asmeninė, o susijusi tik su V. R. vykdytomis jam pavestomis tarnybinėmis funkcijomis. Pagal byloje esančius duomenis, nagrinėjamo įvykio metu V. R., eidamas tarnybines pareigas jokių asmeninio pobūdžio santykių nesprendė, o būdamas D. A. padaryto akivaizdaus administracinio teisės pažeidimo liudininku, vadovaudamasis Policijos veiklos įstatyme jam suteiktomis teisėmis ir pareigomis, pareikalavo pateikti dokumentus, o D. A. atsisakius juos pateikti, pareikalavo nepasišalinti su transporto priemone iš ja padaryto teisės pažeidimo vietos. Pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (2000 m. spalio 17 d. Nr. VIII-2048) 21 straipsnį, reglamentuojantį policijos pareigūno pareigas, jo 2 punktą, policijos pareigūnas, gavęs pranešimą apie daromą teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai. Prokurorė nurodo, kad pagal minėtą įstatymą pareigūnas turi teisę tikrinti su tuo susijusio asmens, transporto priemonės, krovinių dokumentus. Tai, kad V. R. veiksmai buvo teisėti, pripažino ir skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, taip pat byloje esantys V. R. tarnybinės veiklos patikrinimo dokumentai.
Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į V. R., R. Z. parodymus, kad D. A. policijos pareigūno akivaizdoje darė teisės pažeidimą, į tai, kad V. R. kelis kartus reikalavo D. A. pateikti dokumentus, o D. A. juos pateikti tiesiog atsisakė, neigė savo padarytą akivaizdų pažeidimą, ignoruodamas policijos pareigūno reikalavimus stabdyti automobilį siekė pasišalinti iš pažeidimo vietos. Minėtų liudytojų parodymus patvirtina ir teisme apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kad D. A. nesutiko su V. R. reikalavimu pateikti dokumentus, nepripažino padaryto pažeidimo. Tad būtent D. A., o ne V. R. veiksmus teismas turėjo pagrindą įvertinti kaip neadekvačius, galėjusius sukelti V. R. pagrįstą įtarimą dėl D. A. elgesio ir bandymo sukliudyti ištirti jo padarytą ATPK numatytą pažeidimą. Todėl D. A. išteisinimą grindžiamos teismo išvados, kad V. R. veiksmai neatitiko situacijos pavojingumo, yra neteisingos, neatitinkančios bylos aplinkybių. Be to, nei liudytojų parodymai , nei vaizdo įrašas nepatvirtina, kad V. R. D. A. atžvilgiu buvo nemandagus ar elgėsi įžeidžiančiai. Vaizdo įrašas kartu paneigia liudytojų V. M., A. V. parodymus dėl V. R. nepagarbaus elgesio, kadangi, pagal liudytojų parodymus, vaizdo įrašo laikas sutampa su tuo laiku, kada liudytojai pradėjo stebėti įvykį. Teismas tuo tarpu, vertindamas policijos pareigūno V. R. elgesį, nepagrįstai nekritiškai remiasi D. A. pranešimo telefonu Bendrajam pagalbos centrui garso įrašu, šiame įraše atsispindi tik paties D. A. neobjektyvus V. R. veiksmų vertinimas. Skunde nurodoma, kad bet kokiu atveju, nei galimi ankstesni konfliktai, nei pasirinkta policijos pareigūno alternatyvi teisėta taktika neeliminuoja pilietinės pareigos vykdyti teisėtus policijos pareigūnų reikalavus ir nemenkina D. A. veiksmų pavojingumo bei padarytos valstybės tarnautojui žalos.
Prokurorės skunde dėstoma nuomone, byloje esantys duomenys yra pakankami nustatyti, kad D. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 286 str., t.y., 2014 metų rugsėjo 10 dieną, 20.10 val. (duomenys neskelbtini), atsisakė paklusti teisėtiems Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio (duomenys neskelbtini) policijos nuovados postinio V. R. reikalavimams pateikti vairuotojo pažymėjimą ir automobilio registracijos dokumentus, dokumentų nepateikdamas, sėdėdamas savo automobilyje ėmė važiuoti į priekį, postiniui V. R. automobilio priekiniu bamperiu atsirėmė į kojas ir tokiu būdu jį stumdamas ir padarydamas jam kraujosruvą kairio kelio srityje išorinėje dalyje, taip panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorę, prašiusią jos apeliacinį skundą tenkinti, išteisintąjį, išteisintojo gynėją prašiusius apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusįjį V. R. prašiusį apeliacinį skundą tenkinti, sprendžia, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiosios prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Prokurorui apeliaciniu skundu prašant patikrinti žemesnės instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, o būtent BPK 20 straipsnio reikalavimų laikymąsi vertinant bylos įrodymus jų visumos, pakankamumo ir patikimumo aspektais, ir galimą netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą pagal nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atnaujino įrodymų tyrimą. Įvertinus apeliacinio skundo argumentus ir atlikus įrodymų tyrimą, D. A. atžvilgiu priimtinas naujas, apkaltinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 329 straipsnio 2 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Apklaustas pirmos instancijos teisme išteisintasis D. A. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2014 m. rugsėjo 10 d. (duomenys neskelbtini) namo, kiemo gale važiavo atbulomis, kuomet pareigūnas staiga „užkišo“ jam savo automobilį, todėl turėjo užvažiuoti dviem ratais ant kelkraščio, norėdamas išvengti susidūrimo su pareigūno automobiliu. Staiga pareigūnas išlipo iš savo mašinos, pradėdamas šaukti ėjo link kaltinamojo, kuris tuo metu sėdėjo savo automobilyje, atsidarė kaltinamojo automobilio duris. Pareigūnas paprašė pateikti dokumentus, bet jis pasakė, kad dokumentų neturi, nes jie liko pas mamą, vėliau mama juos atnešė, tačiau pareigūnas jų netikrino. Pareigūnas neprisistatė, pradėjo traukti antrankius, dujų balionėlį, kalbėjo apie pasipriešinimą, todėl kaltinamasis pradėjo filmuoti, skambinti pagalbos telefonu. Vėliau atvyko policijos patruliai ir surašė jam protokolą dėl užvažiavimą automobiliu ant kelkraščio, pažeidžiant kelių eismo taisykles. Kad užsidegti cigaretę, turėjo užkurti variklį, ką ir padarė, bet važiuoti niekur neketino. Nukentėjęs laiko piktumą kaltinamojo atžvilgiu, jie buvo sukonfliktavę anksčiau. Pokalbio metu kaltinamasis nesikeikė ir niekaip pareigūno neįžeidinėjo. Policijos automobilis turėjo specialiuosius ženklus, pareigūnas taip pat vilkėjo uniformą. Kaltinamasis į pareigūno kojas neįsirėmė savo automobiliu, nukentėjęs pats užšoko ant mašinos, išsiėmė pistoletą ir nukreipė į kaltinamąjį, neigia, kad pareigūną sužalojo. Nežino, kaip nukentėjęs koją susižalojo. Kaltinamajam buvo įdomu, ką pareigūnas vežiojasi savo mašinoje, nes jis yra mokesčių mokėtojas ir jam įdomu, ką tas pareigūnas dirba, nes moterys policijos automobilyje buvo be tarnybinių rūbų. Pranešė pats pagalbos telefonu, kad pareigūnas neteisėtai elgiasi, pareigūnas norėjo naudoti spec. priemones prieš jį be jokio pagrindo. Kai kaltinamasis pasakė, kad filmuoja, tai nukentėjęs atsitraukė, tada kaltinamasis su pareigūnu atsidaręs langą bendravo. Taip pat nurodė, kad apie 2004 m. jam buvo skirti įpareigojimai būti namuose, o šioje byloje esantis nukentėjęs pareigūnas jį tikrindavo. Nukentėjęs tuomet jam spardydavo duris (vartus), jis tą buvo nufilmavęs ir nešė įrašą viršininkui. Nukentėjęs laiko piktumą kaltinamojo atžvilgiu, jie buvo sukonfliktavę anksčiau.
Apklaustas apeliacinės instancijos teisme D. A. savo parodymus, duotus pirmos instancijos teisme, patvirtino, nurodė, kad ant policijos pareigūno nevažiavo, prašė palikti galioti pirmos instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį.
Nukentėjusysis V. R. pirmos instancijos teisme parodė, kad 2014-09-10, kartu su socialinėmis darbuotojomis D. B. ir R. Z. pagal sudarytą grafiką lankė rizikos šeimas. Atvyko su šiom darbuotojom nurodytu adresu Garliavoje, pastatė tarnybinį automobilį aikštelės gale, norėdamas išvažiuoti judėjo atbulas ir norėjo apsisukti, padarė manevrą, pamatė, kad jį lenkia pilietis, kurio automobilis dviem ratais važiuoja kelkraščiu (šaligatviu). Pamatė akivaizdų pažeidimą, sustabdė kaltinamojo vairuojamą automobilį, šis pakluso ir sustojo, tačiau nepateikė jokių dokumentų, kai tai buvo pareikalauta. Kaltinamasis paprašė jo pateikti pažymėjimą, jis tarnybinį pažymėjimą pateikė, dar kartą pasakė jam jo teises, ir aiškino, kad šis privalo vykdyti pareigūno reikalavimus, nors jis ir yra postinis. Pasakė, kad reikės kviesti kelių eismo pareigūnus, kad pareigūnas turi teisę užkirsti akivaizdaus pažeidimo darymui. Per policijos budėtoją iškvietė kelių patrulius, atvyko 3 žmonių ekipažas, kaltinamasis pateikė dokumentus tik atvykusiems patruliams, tik tada užsirašė kaltinamojo duomenis, kad galėtų surašyti tarnybinį pranešimą. Kad kaltinamasis nenuvažiuotų, jis atsistojo priešais kaltinamojo automobilį, kad jis nepasitrauktų ir liktų vietoje. Atsistojo per metrą nuo priekinio bamperio, kaltinamasis priėmė sprendimą lėtai važiuoti ir tokiu būdu pašalinti jį nuo savo kelio, tuo pašalinti savo pažeidimą. Nukentėjęs nepasitraukė, taip kaltinamasis jam sužalojo koją. Kaltinamasis savo automobiliu atsirėmė į kairę jo koją, koja buvo daugiau priekyje, automobilis atsirėmė į koją kelių srityje. Tada išsitraukė ginklą, nusitaikė, perspėjo kad bus panaudotas ginklas, tada kaltinamasis pasiėmė telefoną ir pradėjo filmuoti. Vėliau kaltinamasis socialinėms darbuotojoms liepė parodyti taip pat tarnybinius pažymėjimus. Nukentėjęs kreipėsi pas gydytoją sekančią dieną. Jautė skausmą ir kitą dieną, pirmą dieną šokas buvo, nejautė intensyvaus skausmo, tik iš pradžių aiškiai suskaudo. Pareikštą ieškinį palaiko pilnoje apimtyje, viskas yra pasverta ir įvertinta, suma reali. Nukentėjęs kaltinamojo nepažino, prašė gal 2-3 kartus, kad šis pateiktų savo dokumentus. Kai atvyko pareigūnai, jau buvo apie 21 val., pradėjo temti. Kai nukentėjęs kalbėjo su kaltinamuoju, buvo apie 20 val., buvo šviesu. Prieš ginklą išsitraukiant, kaltinamasis buvo perspėtas, kad gali būti panaudojami antrankiai, jie nebuvo panaudoti, tik buvo įspėtas, kad bus jam uždėti. Buvo ištraukti ir parodyti antrankiai kaltinamajam, tokiu būdu jis buvo įspėtas apie spec. priemonių galimą panaudojimą. Durys kaltinamojo automobilio buvo uždarytos, bendravo kaltinamojo automobilio atvertą per langą. Kai iškilo pavojus nukentėjusiojo sveikatai, tuomet jis ir išsitraukė ginklą. Stovėjo kaltinamojo automobilio priekyje, kairio žibinto pusėje. Kai atvyko policija, jie vadovavo, o ne nukentėjęs, nukentėjęs surašė tik tarnybinį pranešimą. Pareigūnai atvyko įforminti eismo pažeidimą ir išvyko, jiems neaiškino apie padarytą sužalojimą. Filmavimas vyko po įvykio. Filmavo ir kaltinamasis, ir jo draugas, daugiau buvo liudytojų, nes yra daugiabutis, bet įvykio metu nemačiau, kad daugiau kas būtų. A. automobilyje buvo vienas. Jo vairuojamas tarnybinis automobilis stovėjo per 2-3 metrus nuo kaltinamojo automobilio, langai buvo uždaryti, o durys tarnybinio automobilio praviros.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teisme nukentėjęs savo parodymus patvirtino, teigė, kad jo veiksmai buvo teisėti, o D. A. nepakluso teisėtiems pareigūno reikalavimams.
Liudytoja D. B. pirmos instancijos teisme parodė, kad dirba socialinių paslaugų cento socialine darbuotoja. 2014-09-10 turėjo reidą su policijos nuovados pareigūnu. Važiavo su pareigūnu V. R. ir kolege R. Z. vienu automobiliu. Apie 20 val. buvo prie (duomenys neskelbtini) pas vieną rizikos šeimą, bet nerado nieko namuose, todėl grįžo į tarnybinį automobilį. Ji sėdėjo automobilio gale už keleivio. Važiavo atbulomis iš kiemo, pamatė, kad kitas automobilis lenkia juos. Lenkiantis automobilis važiuojantis iš paskos buvo sidabrinės spalvos. Koks ten buvo automobilis, neatsimena, jis buvo didelis, sidabrinės spalvos. Viskas buvo rugsėjo mėn. pavakaryje, buvo prietema. Juos lenkiantis automobilis važiavo šaligatviu. V. R. tai pamatęs, sustojo ir kaltinamąjį sustabdė. Vairuotojas, D. A. sėdėjo savo mašinoje, kai V. R. jo paprašė pateikti dokumentus jis nepateikė dokumentų, išlipo sakė, kad nepadarė pažeidimo, aiškino, kad čia nėra ženklo, o ką pareigūnas sakė, ji neatsimena, tarp jų vyko aiškinimasis. V. R. iškvietė kitus pareigūnus radijo ryšiu. D. A. buvo pakėlęs toną, kalbėjo garsiai. Jie važiavo tarnybiniu automobiliu, pareigūnas V. R. buvo su uniforma. Ji greitai susijaudina, gėrė vaistus tuo metu, kai kaltinamasis važiavo ant V. R.. Matė kaip priekyje kaltinamojo automobilio stovėjo V. R.. Iš kur pajudėjo kaltinamojo automobilis nematė, todėl nustebo, kad lenkia juos. Nepilnai sekė įvykio aplinkybes. Filmavo juos D. A. savo telefonu, nežino, kodėl jis taip darė, liepė pateikti dokumentus, nesakė, kodėl filmuoja, klausė, kodėl sėdi tarnybiniame automobilyje, pasakė, kad yra socialinės darbuotojos.
Liudytoja R. Z. pirmos instancijos teisme apklausiama parodė, kad dirba Kauno r. socialinių paslaugų centre. Buvo iš anksto numatytas reidas su policija, 2015-09-10 lankė socialinės rizikos šeimas. D. A. šeima nėra įtraukta į šią grupę. V. R. vairavo savo tarnybinį policijos automobilį, o ji sėdėjo tarnybinio automobilio priekyje šalia pareigūno. Kai atvyko prie namo, reikėjo pravažiuoti visą aikštelę, kad priekyje jos pasistatytų automobilį. Grįžtant važiavo atbuline eiga, apsisukant juos lenkė kaltinamasis savo automobiliu. Šiek tiek buvo pasukę važiuojant atbulomis, kad galėtų apsisukti, o tuo metu juos pralenkinėjo kaltinamojo vairuojamas automobilis. Lenkdamas policijos automobilį D. A. užvažiavo ant šaligatvio dviem šoniniais ratais. Pareigūnas V. R. išlipo ir pasakė, kad kaltinamasis padarė pažeidimą ir paprašė pateikti dokumentus. D. A. sakė, kad nieko nepadarė ir nepateiks dokumentų. D. A. kalbėjo pakeltu tonu. Visą konfliktą gerai matė. Kaip pradėjo judėti kaltinamojo automobilis ant V. R., matė šį momentą. V. R. jau buvo iškvietęs kitą policijos ekipažą. V. R. atsistojo priekyje kaltinamojo automobilio, kad kaltinamasis nenuvažiuotų, tada A. pradėjo važiuoti pirmyn, tik kaip V. R. jį perspėjo, kad stotų, nes bus panaudotas ginklas, tada kaltinamasis sustojo. Nematė, ar išsitraukė V. R. ginklą tiksliai, bet frazę tokią tikrai girdėjo. Kai V. R. liepė kaltinamajam pateikti dokumentus, D. A. pradėjo filmuoti, pasakydamas, kad įkels viską „Youtube“, kad visi matytų, kaip neva V. R. priekabiauja. Paskui kaltinamasis su telefonu filmuodamas priėjo prie jos su kolege ir paklausė, ką čia veikia tarnybiniam policijos automobilyje, ji pasakė, kad yra darbe, o jis liepė pateikti pažymėjimus. Ji kaltinamajam pateikė pažymėjimą. Po kokių 10 min. atvyko policija. V. R. buvo su uniforma, o ji sėdėjo priekyje, stebėjo, kas darosi už automobilio. D. A. išleido moterį ir pajudėjęs, nieko nelaukęs puolė lenkti juos, jis taip greitai pradėjo važiuoti ir lenkti, išsigando, galvojo, kad D. A. užkabins jų automobilį. Ne vieną kartą V. R. prašė D. A. pateikti dokumentus. Matė, kaip A. vairuojamas automobilis atsirėmė V. R. į koją. Atvyko kaltinamojo draugas, kuris taip pat pradėjo viską filmuoti. Atstumas tarp automobilių prasilenkiant buvo nedidelis, visai šalia, ji galvojo, kad kaltinamasis užkabins jų automobilį. V. R. sustabdė automobilį neįjungęs švyturėlių, išlipo ir liepė A. pateikti dokumentus, tuo metu buvo sustojęs ir kaltinamojo automobilis. Su pareigūnu bendravo po sužalojimo, kai buvo iškviesti pareigūnai. Darbo reikalais daugiau neteko bendrauti su V. R., bendravo tiek, kiek susiję su teismu. Paprastai ji dirba su tuo, ką paskiria policija.
Liudytojas V. G. apklaustas pirmos instancijos teisme parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK patrulių rinktinėje. Budėjo, kai 2014-09-10 vakare gavo iškvietimą vykti į (duomenys neskelbtini), prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, bet namo adreso neatsimenu. Buvo pranešta, kad automobilis užvažiavęs ant šaligatvio. Viskas galėjo būti, kaip ir kaltinime nurodytas laikas, t.y. 2014-09-10. Pagal tarnybinį pranešimą kolegė A. A. surašė protokolą dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų. Ten buvo pareigūnas iš (duomenys neskelbtini) ir tas pilietis - kaltinamasis. Atvykus buvo konfliktas, jie ginčijosi, kuris kurio nepraleido išvažiuoti. Kas ten tarp jų vyko, neatsimena. Nesigilino į tai, ką aiškinosi abu asmenys, jis tik atvyko, atliko darbą ir išvažiavo. Jei būtų padarytas nusikaltimas, būtų atsiminęs, nieko daugiau neužfiksavo, apie jokius sužalojimus niekas nekalbėjo.
Liudytojas A. V. apklausta pirmos instancijos teisme parodė, kad kai grįžo pernai rugsėjo mėnesį kurią dieną iš darbo į namus, pamatė užblokuotą kelią, policijos automobilį ir negalėjo įvažiuoti. Paklausė pareigūno V. R., kas įvyko, jis pasakė, kad eismo įvykis, niekas nevažiuos ir prašo patraukti automobilį. Paklausė, ar kas čia ką partrenkė, ar mašinos susidaužė, o pareigūnas pasakė, kad ne. Matė, kai pareigūnas užšoko ant D. A. mašinos ir pradėjo grasinti. D. A. užvedė savo automobilį, o pareigūnas užšoko ant jo „kapoto“, pradėjo rėkauti, pasirodė labai agresyvus, todėl išsitraukė savo mobilaus ryšio telefoną ir pradėjo viską filmuoti. Po to, kai pradėjo filmuoti, V. R. nusiramino. V. R. grasino, siuntinėjo, rėkė „šausiu“, „panaudosiu tarnybinį ginklą“, viskas buvo adresuota D. A., konfliktas nebuvo vertas tokio pareigūno elgesio. Pareigūnas buvo agresyvus, o D. A. juokėsi, tai paprastas įvykis. Liudytojas parodė, kad vairuoja daugiau kaip 20 metų, jokio eismo įvykio nematė, bet ten, kaip suprato, įvykio ir nebuvo, nes įvykis būna, kai kas nors atsitrenkia į mašiną. Pareigūnas su uniformą buvo. Dar matė dvi moteris pareigūno automobilyje. Mašinų kamštis susidarė, vaikų prisirinko. Kaip Dariaus mašina stovėjo atsimena, dėl ginklo neatsimena, bet ranką V. R. ant ginklo laikė, kol išsitraukė telefoną. D. A. vėliau išlipo iš automobilio. Sulaukė patrulių, kaimynai kitur statėsi automobilius, bet jis rado tarpą ir įvažiavo į kiemą, pasistatė automobilį. Atvyko policijos patrulis gal po 10-20 min. Po to su D. A. nekalbėjo, jis paprašė medžiagos filmuotos, tai įrašą jam perdavė. Kieme su automobiliu statymu yra problemų, nes nėra vietų, dauguma stato šalia laiptinės ant šaligatvio, nes atvykus vėliau po darbo vietų jau nebūną. Toks pažeidimas jų namo gyventojams yra norma, nes nėra vietų. Taip darom tik tam, kad sutaupyti erdvę. Policijos mašina negalėjo išvažiuoti per D. A. mašiną, nes nebūtų išsukusi.
Liudytoja V. M. pirmos instancijos teisme parodė, kad įvykis buvo po jos buto langais, ji žiūrėjo televizorių, kieme visada ramu būna. Jokio dūžio nebuvo, išgirdo kažkokį garsą, pažiūrėjus ji pamatė pareigūną, kuris išlipo iš mašinos, trenkė durim ir sakė „stok, nejudėk trauksiu ginklą“, matė tik pareigūną su uniformą, o kas kitoje mašinoje sėdi, tai nematė. Pareigūnas V. R. buvo labai agresyvus. D. A. nebuvo agresyvus, tiek, kiek ji matė, jis buvo savo mašinoje. Pareigūną matė lauke išlipusį, momentą, kai pareigūnas sakė, kad nejudėk, nes trauksiu ginklą, nematė, o tik girdėjo. Kad būtų kontaktas tarp mašinos ir pareigūno, tai nematė. Ar D. A. mašiną užkūręs buvo, neatsimena. Paskui matė ir kitą pareigūnų ekipažą, daug žmonių ėjo, vaikų pilna buvo. Atvykę pareigūnai surašinėjo protokolą ir jų normalūs kalbos tonai buvo. Ji matė tik vieną D. A., jo mamos nematė. D. A. tonas normalus buvo, jis sėdėjo mašinoje. Kieme dažnai taip stovi mašinas, yra parkavimo problemos. Tyrimo metu sakė, kad girdėjo V. R. žodžius „nejudėk ir nepatrauk automobilio“ ir tai tvirtina. Bet, ar užkurtas buvo D. A. automobilis, neatsimena, žino, kad jo mašina nejudėjo ir tada, kai žiūrėjo per langą. Įžeidžiančių žodžių negirdėjo. Jai keista, kad dėl tokio nedidelio incidento kito toks triukšmas.
Liudytoja A. A. pirmos instancijos teisme apklausiama parodė, kad sūnus D. ją iš kaimo parvežė apie 17 val., kai įvažiavo į kiemą, priekyje jų stovėjo policijos mašina. Ji norėjo išlipti, o pareigūnas staigiai puolė važiuoti atbulas ir vos jos neprispaudė. Ji greitai atgal užsidarė dureles. Po to sūnus iškėlė jos krepšį ir nuvažiavo, bet ji pamatė, kad policijos mašina privažiavo prie sūnaus, todėl sūnus pasuko ant kelkraščio, visi taip daro, nes kieme nėra vietos. Pareigūnas atbėgo supykęs, barėsi, šaukė ant D. Ji sugrįžo iki laiptinės, pažiūrėjo, kad sūnaus dokumentai su jo rankine pas ją krepšyje liko įmesti. Pareigūnas šaukė, rėkė, antrankius norėjo dėti, susirinko daug žmonių. Jis esmės neklausė, ką jie kalba. Ji visada galvojo, kad policininkai teisūs, bet dabar policininkas neteisus buvo. D. norėjo aplenkti, pareigūnas būtų atsitrenkęs į sūnaus mašiną. Pareigūnas kažkam skambino, bet ji nuėjo, daugiau nieko negirdėjo. D. nebuvo išlipęs jai matant, o pareigūnas staigiai iššoko ir atbėgo. Rankinę ji sūnui padavė iš keleivio pusės. Pokalbis, kiek ji matė, vyko prie D. pusės automobilio durelių, nepastebėjo pareigūno priekyje sūnaus automobilio. Rankose pareigūnas laikė dar dujų balionėlį, todėl ji galvojo, už ką viską jis laiko rankose. To namo gyventojai automobilius visi stato ant kelkraščio, nes nėra daugiau vietų, kiemo aikštelė labai siaura. Konfliktų dėl automobilių statymo nėra buvę, kieme pareigūnų mašiną matė, bet ar tai tas pareigūnas, tai nežino. Ką pareigūnas šaukė nenugirdo, žodžių negirdėjo, bet pareigūnas koliojosi ant D. Pareigūnas pasakė įžūliai, kad nereikia teisių, o tada ji buvo šalia, nes atnešė sūnaus rankinę. Kaip sukosi, automobiliu sūnus užvažiavo ant kelkraščio, bet šaligatvis su gatve lygus. Kai jie atvažiavo, pareigūnas atbulas išvažinėjo. Pareigūnas buvo atsirėmęs į sūnaus automobilio „kapotą“. Vėliau su sūnum nekalbėjo apie tai, D. kažkam skambino, kitą dieną sūnus sakė, kad prisikabino pareigūnas. Policininkas pats atidarė sūnaus mašinos duris. Sūnus ramus buvo, bet pareigūnas šaukė ant jo. Negirdėjo, kaip pareigūnas kreipėsi, tik matė, kad įžūlus ir įpykęs buvo, pradėjo ant sūnaus šaukti.
Pirmos instancijos teisme apklaustas ekspertas Gregoire Abi Chaker patvirtino byloje pateiktą specialisto išvadą ir paaiškino, kad negali atskirti, ar nukentėjusiajam padarytas sužalojimas galėjo būti padarytas daiktui ar kūnui judant, sužalojimas neturi taisyklingos formos. Sužalojimas atsirado judesyje, t.y. arba daiktas arba koja judėjo. Mechanizmas yra judesys ir jėga, kuris yra nedidelis. Sužalojimas galėjo būti padarytas nurodytu laiku. Tokio pobūdžio sužalojimas galėjo būti padarytas kontaktuojant, tokiam sužalojimui didelės jėgos ar greičio nereikia, nes nereikia didelio smūgio. Tokioje vietoje kaip atsirado sužalojimas, didesnė jėga padaro stipresnius sužalojimus, negu yra nustatyta, o šiuo atveju reikėjo labai nedidelės jėgos. Sužalojimas kitu atveju negalėjo atsirasti, kaip tik asmeniui stovint šonu prieš automobilį. Skausmas priklauso nuo įvairių atvejų, būna, kad iš karto suskausta ir daugiau neskauda, bet šiuo atveju skausmą galėjo pajusti tik vėliau. Judesio greičio negali nustatyti. Kas susiję su greičiu, atsakyti negali, o kas susiję su jėga, tai labai nedidelė buvo jėga, nes ši kūno vieta labai jauti. Greitis turėjo būti labai mažas, jėga būdinga labai nedidelė tokiam sužalojimui. Labiau tikėtina, kai koja buvo stabiliai prie žemės, tai trauma į šitą kojos vietą atsirado daiktui judant. Jeigu koja nejuda, atsiranda tik kraujosruva, kontaktas labai švelnus, bet kas į ką atsitrenkė, kategoriškai negalėjo pasakyti.
2014-09-12Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus nustatyta specialisto išvada Nr. G2287/14(02) nustatyta, kad V. R. nustatyta kraujosruva kairio kelio srityje išorinėje dalyje, sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu ( t.1, b.l.59)
2014-12-11 specialisto apklausos protokolu nustatyta, kad sužalojimas padarytas V. R. kairės kojos išorinėje dalyje yra 46-56 cm., aukštyje nuo grindų, kojoms esant su batais. ( t.1, b.l.60)
2014-09-11 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), prie daugiabučio gyvenamojo namo užfiksuotas kelkraštis, automobilių stovėjimo aikštelė.
2014-10-17 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad D. A. apžiūrai pateikė automobilį VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). (1 t., b.l.33)
2014-10-17 apžiūros protokolu apžiūrėtas automobilis VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). (1 t., b.l.34-35)
2014-12-10 apžiūros protokolu nustatyta, kad užfiksuotas aukštis nuo žemės iki automobilio VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinių numerių viršaus užfiksuota 55 cm. (1 t., b.l.41-42).
2014-11-18 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atlikto tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-IS-220 nustatyta, kad Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK (duomenys neskelbtini) policijos nuovados postinio V. R. veiksmuose tarnybinio nusižengimo požymių nenustatyta.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų leidžiančių konstatuoti, kad D. A. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą.
Tokias įvykio aplinkybes patvirtina liudytojų, tiesiogiai mačiusių įvykį R. Z., D. B. parodymai, nukentėjusiojo V. R. parodymai. Šie liudytojai patvirtino faktines aplinkybes, kad pareigūnas V. R. tarnybiniu automobiliu atbuline eiga vyko iš kiemo, o jam iš paskos taip pat iš aikštelės kitu automobiliu VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo D. A., kuris nelaukęs, kol V. R. baigs manevrą, ėmė lenkti policijos tarnybinį automobilį važiuodamas šaligatviu, taip padarydamas administracinį teisės pažeidimą. Dėl šio priežasties V. R. jį sustabdė ir pareikalavo pateikti dokumentus. Tačiau D. A. dokumentus pateikti atsisakė, teigė jokio pažeidimo nepadarė. Kad D. A. atsisakė pateikti dokumentus patvirtino liudytojos R. Z. ir D. B., kurios parodė, kad D. A. atsisakė pateikti dokumentus, su pareigūnu V. R. bendravo pakeltu tonu (t.1, b.l. 21,22,152,153). D. A. parodymus, kad policijos automobilis jam važiuojant „užkišo“ ir jis tik bandė išvengti susidūrimo, paneigia, įvykio vietos schema, fotonuotraukos, taip pat liudytojų R. Z. ir D. B. parodymai, kurios parodė, kad D. A. vairuojamas automobilis dėl neaiškių priežasčių pradėjo lenkti policijos automobilį užvažiuodamas ant šaligatvio. D. A. parodymus, kad jis tik užvedė automobilio variklį norėdamas prisidegti cigaretę ir nejudėjo iš vietos, o pareigūnas V. R. pats užšoko ant jo automobilio „kapoto“, paneigia specialisto išvada, 2014-12-10 automobilio apžiūros protokolas, V. R. parodymai, liudytojų D. B. ir R. Z. parodymai, kurie patvirtina, kad pareigūnas V. R. atsistojo prieš D. A. automobilį, iš D. A. reikalavo nevažiuoti iš pažeidimo vietos, sustoti, tačiau D. A. automobiliu VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pajudėjo tiesiai į V. R. ir automobiliu atsirėmė į jį. Nors liudytojas A. V. parodė, kad D. A. užvedęs automobilio variklį iš vietos nepajudėjo, tačiau patvirtino, kad užvedus variklį pareigūnas V. R. staigiai prišoko prie automobilio priekinės dalies, o tai tik patvirtina faktinę aplinkybę, kad V. R. D. A. užvedus automobilio variklį buvo ties D. A. automobilio priekine dalimi. Liudytojo A. V. parodymus, kad automobilis iš vietos nepajudėjo, apeliacinės instancijos teismas vertina kritiškai, kadangi A. V. su D. A. pažįstami seniai, be to jis pats ėmėsi filmuoti situaciją, bei kaip matyti iš jo parodymų ir vaizdo įrašo (t.1, b.l.31), elgėsi palankiai D. A. atžvilgiu. Liudytoja A. M. tiesiogiai viso įvykio nematė, o stebėdama pro buto langą, tik fragmentiškai matė įvykio aplinkybes ir girdėjo pokalbius. Judančio D. A. automobilio ji nematė, tačiau liudytoja, patvirtino, kad ji girdėjo pareigūno reikalavimus sustoti, nejudėti iš vietos, ir perspėjimą, kad priešingu atveju V. R. panaudos ginklą ( t.1, b.l. 26, 181). Pareigūnai V. G. ir A. A. į įvykio vietą atvyko iškviesti pareigūno V. R., D. A. atžvilgiu surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl KET 130 p. pažeidimo bei nukentėjusiojo V. R. ir išteisintojo D. A. konflikto tiesiogiai nematė ir jo aplinkybių paaiškinti negalėjo. D. A. mama A. A. paliudijo, kad ji tik girdėjo, jog gali būti jos sūnaus atžvilgiu panaudotos spec. priemonės ir matė, kad V. R. buvo atsirėmęs į sūnaus automobilio kapotą. Liudytojų R. Z. ir D. B. parodymai aiškūs ir nuoseklūs, apeliacinės instancijos teismas šių liudytojų parodymus vertina, kaip patikimus ir geriausiai atskleidžiančiais įvykio aplinkybes, kadangi jos tiesiogiai matė įvykį ir yra visiškai nešališkos, nes nei su vienu įvykio dalyviu nesusiję jokiais asmeniniais santykiais, o pareigūną V. R. pažįsta tik tiek, kad 2014-09-10 su juo kartu vyko tikrinti socialinės rizikos šeimų. Dėl aplinkybės, kad pareigūnas V. R. ir D. A. yra konfliktiškuose santykiuose dėl to, kad pareigūnas jį tikrindavo namuose ir spardydavo duris, teisėjų kolegija, neturi pagrindo netikėti V. R. parodymais, kad jis D. A. nepažino, prašė pateikti dokumentus, o tik vėliau nustatė išteisintojo tapatybę.
Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tiesioginis ir pagrindinis šio nusikaltimo objektas – normali šias funkcijas atliekančio asmens veikla, kuri yra pažeidžiama darant poveikį konkrečiam tokias funkcijas atliekančiam asmeniui. Objektyvieji nusikaltimo požymiai – aktyvūs kaltininko veiksmai. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas panaudojant fizinį smurtą arba 2) grasinant tuoj pat jį panaudoti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. BK 286 str. prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (fizinis, mechaninis, cheminis, biologinis), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Smurtas gali būti tyčinis smūgių sudavimas, kankinimas, surišimas, laikymas, uždarymas, apipylimas cheminėmis medžiagomis ir pan. Byloje esančioje Teismo medicinos specialisto išvadoje ( t.1, b.l. 59) konstatuota V. R. padarytas kūno sužalojimas - kraujosruva kairiojo kelio srityje, atitinkantis nežymų sveikatos sutrikdymą, kuris galėjo būti padarytas daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir/arba kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu. Specialisto George Abi Chaker apklausos protokole (t.1, b.l.60) nurodyta, kad V. R. kelis yra 46-55 cm aukštyje nuo žemės kojoms esant su batais, kas visiškai atitinka automobilio VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinių numerių viršaus aukštį, užfiksuotą nuo žemės, t.y. 55 cm. (t.1, b.l. 41,42).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su primos instancijos teismo išvada, kad konfliktinė situacija iš abiejų pusių vyko nemandagiai ir nepagarbiai. Tačiau, kartu pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, V. R. būdamas policijos pareigūnu, įvykio metu atlikdamas tarnybines pareigas, turėjo valdingus įgalinimus D. A. atžvilgiu. Lietuvos Respublikoos policijos veiklos įstatymo pagrindu (2000 m. spalio 17 d. Nr. VIII-2048). Minėto įstatymo 18 straipsnio, numatančio policijos pareigūno bendrąsias teises, 1 dalyje nurodyta, kad policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, pagrįstai įtardamas, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas, turi teisę tikrinti su tuo susijusio asmens, transporto priemonės, krovinių dokumentus ir laikinai, kol bus priimtas sprendimas, juos paimti, įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti. Šio įstatymo 21 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad policijos pareigūnas, gavęs pranešimą apie daromą teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai. Šio punkto reikalavimai (išskyrus reikalavimą pranešti apie tai policijos įstaigai) netaikomi policijos pareigūnui tais atvejais, kai šios pareigos vykdymas iš esmės pakenktų specialios kompetencijos policijos įstaigos uždaviniams įgyvendinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš įrodymų patvirtinančių V. R. veiksmų teisėtumą yra byloje esanti Tarnybinio patikrinimo išvada (t.1, b.l. 143-146). Atkreiptinas dėmesys, kad atlikus tarnybinį patikrinimą Kauno apskr. Kauno rajono PK VPS PP (duomenys neskelbtini) policijos nuovados postinio V. R. veiksmuose nenustatyta tarnybinio nusižengimo požymių. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų darytikišvadą, kad įvykio metu V. R. veiktų neteisėtai ar viršydamas savo įgaliojimus.
Pirmos instancijos teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį pripažino, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, kad D. A. nepakluso pareigūno teisėtiems nurodymams ir jų nevykdė bei nepateikė dokumentų, pareigūno atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, tačiau atsižvelgė į D. A. atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, bei į konflikto prigimtį ir padarė išvada, kad negalima vienareikšmiškai teigti, jog D. A. sąmoningai siekė sužaloti pareigūną. Taip pat pirmos instancijos teismas konstatavo, kad V. R. veiksmai galėtų būti vertinami, kaip turintys administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse, požymių. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti, o ATPK 187 straipsnio 1 dalis pasipriešinimo būdo nenurodo. Taigi paprastai būtent veikos padarymo būdas, t. y. tyčinis fizinio smurto panaudojimas ar grasinimas tuoj pat jį panaudoti, teismų vertinamas kaip lemiantis didesnį veikos pavojingumą ir yra tas kriterijus, kuris leidžia atriboti baudžiamąją ir administracinę atsakomybę už pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Kasacinio teismo nutartyse laikomasi pozicijos, kad ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatyti pasipriešinimo veiksmai yra tada, kai savo pobūdžiu jie nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, už kurį atsiranda baudžiamoji atsakomybė, t. y. kai kaltininkas priešinasi policijos pareigūnui nenaudodamas fizinio smurto ir negrasindamas jį tuoj pat panaudoti, pvz., grasina susidoroti ateityje, padaryti materialinės žalos, nepaklūsta teisėtiems nurodymams ir jų nevykdo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-298/2009, 2K-218/2014, 2K-441-976/2015). Kasacinio teismo nutartyse, kuriose, be kitų, buvo sprendžiamas ir klausimas dėl nusikaltimo bei administracinio teisės pažeidimo atribojimo, fizinis smurtas yra nuosekliai aiškinamas kaip bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014, 2K-467/2014, 2K-69-976/2015). Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad D. A. sėdėdamas savo automobilyje VW Sharan, valst. Nr. BY1599 AK-1 ėmė važiuoti į priekį, postiniui V. R. automobilio priekiniu bamperiu atsirėmė į kojas, tokiu būdu jį stumdamas ir padarydamas jam kraujosruvą kairio kelio srityje išorinėje dalyje, taip panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui, kitaip tariant byloje konstatuota, kad D. A. veiksmų pasekoje V. R. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi byloje nustačius esminį nusikaltimo numatyto BK 286 straipsnyje sudėties požymį - fizinio smurto panaudojimą – nėra teisinio pagrindo kaltininko veiksmus kvalifikuoti kitaip nei nusikalstamą veiką.
Atsižvelgiantį į byloje esančius ir apeliacinės instancijos teismo iš naujo įvertintus įrodymus, liudytojų parodymus, specialisto išvadas, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais dėl BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo ir ATPK 187 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo atribojimo, įvertinus tai, kad priešinantis pareigūno V. R. atžvilgiu tyčia buvo panaudotas fizinis smurtas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad D. A. veiksmuose yra visi nusikaltimo numatyto BK 286 straipsnyje sudėties požymiai.
Taigi nagrinėjamoje byloje D. A. pripažįstamas kaltu pagal BK 286 straipsnį už tai, kad jis 2014 m. rugsėjo 10 d., 20.10 val. (duomenys neskelbtini), D. A. atsisakė paklusti teisėtiems Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus, prevencijos poskyrio (duomenys neskelbtini) policijos nuovados postinio V. R. reikalavimams pateikti vairuotojo pažymėjimą ir automobilio registracijos dokumentus, dokumentų nepateikdamas, sėdėdamas savo automobilyje VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ėmė važiuoti į priekį, postiniui V. R. automobilio priekiniu bamperiu atsirėmė į kojas ir tokiu būdu jį stumdamas ir padarydamas jam kraujosruvą kairio kelio srityje išorinėje dalyje, taip panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui.
D. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant D. A. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltės formą ir rūšį, į tai kad lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į jo asmenybę (BK 54 straipsnis). D. A. tiesiogine tyčia padarė nesunkų nusikaltimą, yra dirbantis. Skiriant D. A. bausmę teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė neturėdamas galiojančių teistumų, yra baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, į D. A. asmenybę, į tai, kad jis dirba, kolegijos vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant D. A. baudos bausmę. (BK 47 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 5 dalis).
Baudžiamosios bylos pirmos instancijos teisme nagrinėjimo metu nukentėjusysis V. R. pareiškė civilinį ieškinį 3000,00 Eurų neturtinei žalai ir 157,57 Eurų turtinei žalai atlyginti. Apeliaciniu skundu prokurorė prašo civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, t.y. iš D. A. priteisti 157, 57 Eur. V. R. naudai jo patirtos turtinės žalos atlyginimui ir 500 Eur. V. R. naudai jo patirtos neturtinės žalos atlyginimui, o likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Nukentėjusiojo V. R. civilinis ieškinys ir Prokurorės apeliacinio skundo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo V. R. atžvilgiu netenkinamas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija pažymi, kad V. R. žalą patyrė ne kaip civilis asmuo, o kaip policijos pareigūnas, kurio statusas suponuoja išvadą, kad galimas asmens policijos pareigūno nurodymų nevykdymas ir pasipriešinimas šiems nurodymams yra policijos pareigūno darbo funkcijų atlikimo dalis, ko pasekoje policijos pareigūnas neturi tikėtis gauti jam padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą už savo tiesioginių darbo funkcijų vykdymą užkertant kelią daromiems teisės pažeidimams. Be to atkreiptinas dėmesys, kad valstybė, kaip socialinę garantiją, reglamentuoja kompensavimo mechanizmą, pareigūno sveikatos sutrikdymo atvejais. Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnis numato kokiais atvejai ir kokio dydžio kompensacijos išmokamos pareigūnui, kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas. Taigi atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad V. R. civilinis ieškinys ir Prokurorės skundo reikalavimas dėl žalos priteisimo V. R. atžvilgiu netenkinamas.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pirminę ir patikslintą pažymas dėl antrinės teisinės pagalbos D. A. išlaidų (71,45 Eur) priteisimo nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka (t.2, 36,40). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamosios nesuderinamas su jos teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš D. A. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, 331straispniu,
nusprendė:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiosios prokurorės apeliacinį skundą dėl 2015 m. liepos 15 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio tenkinti dalinai.
Panaikinti 2015 m. liepos 15 d. Kauno apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:
D. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį ir skirti jam 12 MGL (451,92 Eur) baudą.
Kardomąją priemonę D. A. - įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Prokurorės apeliacinio skundo, dalyje dėl reikalavimo priteisti turtinės ir neturtinės žalos nukentėjusiojo naudai, netenkinti, V. R. civilinį ieškinį D. A. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atsiradusių dėl D. A. gynybos apeliacinės instancijos teisme, nepriteisti.
Nuosprendis įsiteisėja paskelbimo dieną.