Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šalčininkų skyrius (toliau – NŽT) 2014-03-24 žemės naudojimo patikrinimo metu nustatė, kad ties bendra žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) riba yra pastatyta tvora (vielinė ir metalinė su pamatu). Šios tvoros statytojas - P. K., statybos metai - 1988 m. Tvora, esanti ties bendra J. K. ir P. K. žemės sklypų riba, yra pastatyta J. K. žemės sklypo teritorijoje. Tokiu būdu yra užimta J. K. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kurios plotas 16 kv. m. Atsakovas P. K. buvo įspėtas, kad jei iki 2014-04-29 nepatrauks tvoros į savo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) pusę, jo atžvilgiu bus pradėta administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 2 dalyje (vengimas grąžinti savavališkai užimtą privačią žemę), bylos teisena.

Atsakovai iki šiol neišmontavo ir neperkėlė jiems priklausančios tvoros iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), todėl ieškovas, siekdamas apginti savo teises, yra priverstas kreiptis į teismą.

Dėl metalinės tvoros tarp posūkio taškų 8-9 ieškovas nurodė, kad pažeidimo faktą pagrindžia 2018 m. rugpjūčio 31d. NŽT Šalčininkų skyriaus atsakymas Nr. 43SS-21-(14.43.45) su planu (toliau Atsakymas). Tačiau, kaip matyti iš Atsakymo, jame aiškiai yra nurodyta, kad „Įvertinus aukščiau išvardintas aplinkybes savavališkas žemės užėmimas šiuo atveju negali būti konstatuojamas“, kas reiškia, kad atsakovė ieškovo žemės neužėmė. Ieškovui NŽT tame pačiame Atsakyme išaiškino, kad „Iškilusiam ginčui išspręsti 2013 m. individualios S. Bumblausko įmonės „Matininkas“ matininko S. M. atlikti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai turėtų būti tikslinami“, kas reiškia, kad ne tvora turi būti perkėlinėjama, bet tikslinami kadastriniai matavimai, kadangi jie neatitinka atliktų anksčiau. Be to, ieškovui NŽT pakartotinai išaiškino, kad „UAB „Azimutas“ 1994 m. atlikdamas žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus (vietinėje koordinačių sistemoje) žemės sklypo ribas nustatė pagal tuo metu vietoje buvusias tvoras, kurios sutartiniais ženklais buvo pažymėtos 1994 m. UAB „Azimutas“ parengtame šio žemės sklypo ribų plane M 1:500. <...> Paminėtina ir tai, kad su UAB „Azimutas“ nustatytomis žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribomis bei parengtu šio žemės sklypo planu gretimu žemės sklypu savininkai (tarp jų ir ieškovas) sutiko pasirašydami 1994 m. UAB „Azimutas“ parengtame šio žemės sklypo ribų plane M 1:500“. Analogiški išaiškinimai yra pateikti ir paties ieškovo į bylą pateiktame kitame 2014-05-23 NŽT atsakyme Nr. 1SS- (9.5.)-1336.

Be to, 2014-05-23 NŽT atsakyme Nr. 1SS-(9.5.)-1336 yra aiškiai nurodyta, kad „matuojant žemės sklypus, kurie ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais valstybinėje koordinačių sistemoje išmatuotais žemės sklypais, bendrų riboženklių koordinačių skirtumas <...> neturi būti didesnis <...> kitose teritorijose ne daugiau kaip 0,3 metro. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad dėl geodezinių matavimo prietaisų matavimo tikslumo bei kitų veiksnių, galinčių turėti įtakos matavimų tikslumui, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinates ar kitų objektų (nagrinėjamu atveju tvoros) tikslią padėtį vietovėje, neišvengiamos tam tikros paklaidos, kurios negali viršyti pirmiau minėtų paklaidų“.

Taigi atsakovė nurodė, kad metalinė tvora ruože tarp posūkio taškų 8-9, jokių ieškovo nuosavybės teisių nepažeidė, kadangi pats ieškovas sutiko pasirašytinai, kad žemės sklypų riba eitų per tuo metu vietoje buvusią tvorą, kas ir buvo užfiksuota 1994 m. UAB „Azimutas“ atliekant kadastrinius matavimus, o neatitikimai atsirado tik dėl neteisingai vėliau atliktų kadastrinių matavimų, dėl ko atsakovė neužėmė ieškovo žemės dalies, be to dalis neatitikimų susidarė dėl skirtingose koordinačių sistemose atliktų kadastrinių matavimų, tačiau paklaidos neviršija norminiais aktais nustatytų leistinų paklaidų. Todėl akivaizdu, kad ji ieškovo nuosavybės teisių nepažeidė, o ieškovo ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.

Dėl vienintelio tvoros ruoželio, kuris viršija leistiną paklaidą 0,18 m. atsakovė nurodė, kad tvorą ji pastatė dar 1988 metais. Per 30 metų užaugo šalia tvoros augęs medis, kuris viršutinę metalinę (ne apatinę betoninę) tvoros dalį palenkė į ieškovui priklausantį žemės sklypą, ir ieškovui ši faktinė aplinkybė puikiausiai yra žinoma. Tačiau atsakovė už tokį galimą pažeidimą nėra atsakinga, kadangi ji neatliko jokių veiksmų, kurie būtų pažeidę ieškovo nuosavybės teises, tai yra nėra jokio priežastinio ryšio tarp kokių nors atsakovės veiksmų ir kilusių pasekmių. Be to, medžiui nupjauti yra būtinas leidimas, kurio atsakovė neturi. Nenupjovus medžio, viršutinės metalinės tvoros dalies neįmanoma atstatyti į anksčiau buvusią padėtį. Todėl netgi norėdama, kad pagaliau baigtųsi nesibaigiantys ieškovo skundai (ir ieškiniai), atsakovė negali pašalinti net ir ne savo padarytą pažeidimą. Jeigu netgi teismas įpareigotų atsakovę šioje dalyje atstatyti tvorą į pradinę padėtį, atsakovė to padaryti negalėtų, kadangi tam trukdytų medis, kurio atsakovė be būtino leidimo nupjauti negali. Todėl teismo sprendimas būtų taip pat ir neįvykdomas.

Liudytoja A. K. parodė, kad ieškovas yra jos tėvas. Gyvena kartu su tėvais. Kaimynų tvora užima tėvų žemės sklypo dalį. Tvora įrengta labai seniai. Jie jos neperdarinėjo. Dalyvavo kai buvo tikrinamas sklypo naudojimas. K. K. irgi dalyvavo. Pareigūnai pasakė, kad atsakovai turi patraukti tvorą.

Liudytojas R. V. parodė, kad dirba NŽT. Tikrino žemės sklypų naudojimosi tvarką. Vyko į vietą, nustatė, kad tvora eina ne per sklypo ribą, o užima dalį kaimyninio sklypo. K. rašė skundą NŽT centrinei būstinei, kolegos iš Vilniaus atvyko ir dar kartą tikrino, surašė patikrinimo aktą. Pats vietoje fiziškai užmatavo su aparatu, o atsakymą rašė teisininkai. Turėjo UAB „Azimutas“ žemės sklypo planą, vadovavosi Registrų centro duomenų žemėlapiu ir faktine padėtimi. Sklypas registruotas pagal tikslias koordinates. Paėmę jas, bandė žiūrėti vietovėje. Rado neatitikimų tarp koordinačių ir faktinės padėties. Tvoros vieta po patikrinimo nepasikeitė. Tvora buvo senesnės statybos, nes matėsi, kad pamatas nėra naujas. Ieškovo geodezija daryta vėliau nei atsakovų, todėl jų sklypų riba turėtų būti viena. UAB „Azimutas“ planas buvo rengiamas vietinėje koordinačių sistemoje. Įvedant naujas koordinates, gali atsirasti paklaidų. Pagal registruotas koordinates tvora yra viename iš sklypų. Prie patikrinimo akto yra schema, ten nurodyta, kaip nustatyta vietoje. Matuodamas vietoje naudojosi koordinatėmis iš Registrų centro, UAB „Azimutas“ plane yra vietinė koordinačių sistema, jos į LKS sistemą netransformuoja, nes koordinates transformuoja Registrų centras, jomis ir naudojasi. Neprisimena, ar buvo riboženkliai sklype ir ar jais rėmėsi. Aparatą matuojant statė ant pamato vidurio. Galėjo būti nustatyta 1-2 cm paklaida, nes fiziškai pastatyti aparato lygiai ant pamato vidurio nebuvo galimybės, nes trukdė tvora. Kaimo vietovėje leidžiama iki 30 cm ribos paklaida. S. M. matavimai daryti 2013 metais, darydami patikrinimą 2014 metų turėjo jo planą. NŽT rašė, kad 2013 metų plane gali būti netikslumų. Atstumai nuo bendros ribos fiksuoti pagal Registrų centro koordinates, S. M. planas darytas vadovaujantis LKS sistema. 16-20 cm yra paklaidos ribose, dėl to ir pažeidimo nėra. P. K. irgi vėliau darė geodezinius matavimus, ir matuojant buvo gretinamasi prie J. K. sklypo ribos, bet niekas neginčijo ribos.

Liudytojas S. M. parodė, kad dirba matininku S. Bumblausko įmonėje. Darė ieškovui ir atsakovui geodeziją. Pirmą darė J. K. sklypo geodeziją. Kai darė matavimus, ant ribos buvo tvora. Neprisimena, ar tvora buvo nauja. Pradžioje riba ėjo palei tvorą, bet gale buvo nukrypimų. Atrodo, kad tvora nebuvo visiškai tiesi. Neprisimena, ar kaimynai pasirašė vienas kito planuose. Kiekvienas pasirašė ant savo planų. Plane tvora yra parodyta „paukščiukais“. Planas buvo taisytas kelis kartus, nes tikrino NŽT. Faktiškai neklausė žmonių kieno tai tvora, bet tiksliai neprisimena. Iš pradžių ribą bandė matuoti lygiai pagal tvorą, matomai, buvo pasakyta, kad reikia išlaikyti atstumus. Nėra tokio prietaiso, kuris matuotų iki 1 cm tikslumu. Matavo LKS 94 koordinačių sistemoje. Dabar tai vienintelė sistema Lietuvoje. UAB „Azimutas“ plane buvo kiti matavimai, atlikti vietinėje koordinačių sistemoje. Dėl to būna didelių paklaidų, kai perskaičiuojama iš vietinės sistemos į LKS 94 sistemą. Jeigu bendrą ribą daryti pagal tvorą, tai pasikeis plotas vieno ir kito sklypo. Kaimo vietovėje leidžiamas nukrypimas iki 30 cm. Skirtingose vietovėse galima paklaida net iki 80 cm. Matuodamas, koordinates gavo iš Registrų centro. Skirtingai matuojant, gaunasi skirtingas rezultatas. Net matuojant su tuo pačiu prietaisu, kiekvieną kartą gali kažkiek matuoti skirtingai. Matavimai priklauso ir nuo palydovų ir nuo interneto ir LitPoso. Kiekvieną kartą būna šiokia tokia paklaida. Matuojant pagal tvorą, atsižvelgia į apatinę tvoros dalį, ne į viršutinę. Medžio lapai visada trukdo, bet žiūri visada į stulpelio apačią.

Liudytojas M. J. parodė, kad dirbo NŽT teisininku. Su R. V. į sklypą važiavo kelis kartus. Problemos buvo dėl servituto, dėl ribų ir dėl tvoros. Greičiausiai pagal vieno iš sklypų savininkų skundą. Matavo tvorą, matomai turėjo matuoti su geodezine matavimo įranga. Jei vienam iš sklypų atlikti kadastriniai matavimai, naudojamas GPS prietaisas. Nustatė, kad tvora nesutapo su bendra riba, faktiškai ji pateko į J. K. pusę. Kolega matavo tvorą, skyriuje patikrinę su Nekilnojamojo turto kadastre esančiomis ribomis, matyti, kad tvora nesutampa su riba. Viskas surašyta patikrinimo akte, prie jo dar turi būti schema. Vienoje vietoje 62 cm nukrypimas, kitoje vietoje 16 cm. Matuojant paėmė 6 taškus, bet kas kelis metrus negali pasakyti. 2014-07-24 aktas: ten nurodyta pietinė riba atstatyta. Po patikrinimo buvo gautas pavedimas iš centrinio skyriaus atlikti tam tikrus veiksmus 2014-05-29 NŽT rašto pagrindu. Ten tikrino pietinę ribą, tai nėra šalių bendra riba. Neprisimena, ar tikrinant liepos mėnesį tvora buvo patraukta. Sklypų koordinatės yra įkeltos į kadastro žemėlapį, be to, jos nurodomos planuose. Vadovavosi J. K. žemės sklype nurodytomis koordinatėmis. UAB „Azimutas“ plane koordinatės nurodytos kitoje sistemoje, todėl savo įrangoje gali naudotis tik LKS 94 koordinatėmis, todėl neturėjo galimybių vadovautis UAB „Azimutas“ planu. Jei J. K. sklypo matavimai yra patvirtinti, vadinasi bendra riba yra patvirtinta, todėl užtenka vadovautis vienu planu. Bendra riba ir pagal vieną ir pagal kitą planą yra tiesi, bet tvora nebuvo tiesi. Jokių posūkio taškų planuose nebuvo. Tvora nebuvo nauja. Plika akimi nėra galimybės pamatyti, ar ji banguota ar ne, bet prietaisas parodė, kad ji vingiavo. Gali būti, kad nesant ryšio su palydovu, ar nesant interneto, gali būti blogai pamatuota. Neturėjo duomenų, kad sklypai būtų persidengę. Jei būtų persidengimas neleistinumo ribose, tai jo neužregistruotų kadastre.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovui J. K. pagal 2014-01-30 NŽT sprendimą Nr. 43S-46 nuosavybės teise priklauso 449/1267 dalis 0,1267 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Likusi sklypo dalis pagal 2014-02-10 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 872 priklauso J. K. ir G. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

Atsakovui P. K. nuosavybės teise pagal 1994-12-09 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P85/94-0120 priklauso 0,1217 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis abiejų sklypų planais matyti, kad abu sklypai ribojasi tarpusavyje ties rytine ieškovo sklypo riba bei vakarine atsakovų sklypo riba.

Ieškovas paaiškino, kad 2013 metais atlikus jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo geodezinius matavimus, paaiškėjo, kad atsakovų tvora užima dalį jo žemės sklypo teritorijos. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, paaiškinę, kad ginčo tvora statyta dar 1988 metais, ginčo dėl sklypo ribų ir jų plotų tvoros statymo metu ir vėliau tarp šalių nebuvo, faktinė naudojimosi sklypais padėtis nuo sklypų įsigijimo niekada nesikeitė, ir nors NŽT specialistai nustatė nežymius tvoros įlinkimus į ieškovo sklypą, tačiau jie neviršija leistinų paklaidos ribų, todėl nėra pagrindo dabar ginčyti nusistovėjusių faktinių sklypų ribų.

2013-08-05 individualios S. Bumblausko įmonės „Matininkas“ sudarytas ieškovo žemės sklypo planas, iš kurio matyti, kad tarp posūkio taškų Nr. 8 ir 9 atsakovų tvora dalinai atsiduria ieškovo sklypo teritorijoje.

Ieškovo J. K. prašymu NŽT specialistai 2014-03-24 patikrino jo žemės sklypo naudojimą, tikrinant, ar nėra pažeistos žemės sklypo ribos ir GPS imtuvu pamatavę ties bendra ieškovo ir atsakovo žemės sklypų riba esančią tvorą nustatė, kad tvora pastatyta 1988 metais, tvoros statytojas – P. K.. Tvora pastatyta J. K. žemės sklypo teritorijoje ir užima 16 kv. m. ploto J. K. sklypo dalį. Atsakovas P. K. buvo įspėtas iki 2014-04-29 patraukti tvorą.

Atsakovai nesutiko su 2014-03-24 atliktu patikrinimu ir jų prašymu 2014-05-20 buvo atliktas pakartotinis patikrinimas vietovėje. Vadovaudamasi šio patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis, NŽT 2014-05-29 raštu Nr. 1SS-(9.5.)-1336 konstatavo, kad palyginus patikrinimo metu vietovėje 2014-05-20 nustatytas faktiškai naudojamas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribas su 1994 m. UAB „Azimutas“ parengtame šio žemės sklypo ribų plane M 1:500 nurodytomis sklypo ribomis, nustatyta, kad faktiškai naudojamos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribos neatitinka 1994 m. UAB „Azimutas“ parengtame šio žemės sklypo ribų plane M 1:500 nurodytų sklypo ribų, t. y. faktiškai naudojama žemės sklypo riba tarp sklypo ribos posūkio taškų Nr. 1 ir Nr. 2 (numeracija nurodyta 1994 m. UAB „Azimutas“ parengtame žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribų plane M 1:500) - ilgesnė 0,17 m, tarp sklypo ribos posūkio taškų Nr. 6 ir Nr. 7 - trumpesnė 0,17 m, tarp sklypo ribos posūkio taškų Nr. 7 ir Nr. 8 - trumpesnė 0,07 m, tarp sklypo ribos posūkio taškų Nr. 8 ir Nr. 10 - trumpesnė 0,27 m, tarp sklypo ribos posūkio taškų Nr. 10 ir Nr. 11 - ilgesnė 0,11 m, tarp sklypo ribos posūkio taškų Nr. 11 ir Nr. 12 - sutampa, tarp sklypo ribos posūkio taškų Nr. 12 ir Nr. 13 - trumpesnė 0,28 m, o tarp sklypo ribos posūkio taškų Nr. 13 ir Nr. 14 ilgesnė 0,85 m (žr. faktinių duomenų patikrinimo vietovėje 2014-05-20 akto Nr. 1KA-(9.4.)-46 2 priedą).

Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad tvora, esanti ties žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bendra riba yra atitraukta per 0,16-0,20 m nuo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribos į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau - Kadastro nuostatai), 32.1.2.2.2 papunkčiu, matuojant žemės sklypus, kurie ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais valstybinėje koordinačių sistemoje išmatuotais žemės sklypais, bendrų riboženklių koordinačių skirtumas miestuose neturi būti didesnis kaip 0,1 metro, kitose teritorijose ne daugiau kaip 0,3 metro. Atsižvelgdami į tai, darome išvadą, kad dėl geodezinių matavimo prietaisų matavimo tikslumo bei kitų veiksnių, galinčių turėti įtakos matavimų tikslumui, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinates ar kitų objektų (nagrinėjamu atveju tvoros) tikslią padėtį vietovėje, neišvengiamos tam tikros paklaidos, kurios negali viršyti pirmiau minėtų paklaidų.

Vadovaudamiesi pirmiau minėtomis teisės akto nuostatomis, manome, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) faktiškai naudojamos ribos, nustatytos pagal vietovėje esamas tvoras, leistinumo ribose nesutampa su 1994 m. UAB „Azimutas“ parengtame šio žemės sklypo ribų plane M 1:500 nurodytomis sklypo ribomis, išskyrus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) pietinę ribą, esančią tarp šio žemės sklypo ribos posūkio taškų Nr. 13 ir Nr. 1.

Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Azimutas“ 1994 m. atlikdamas žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus (vietinėje koordinačių sistemoje) žemės sklypo ribas nustatė pagal tuo metu vietovėje buvusias tvoras, kurios sutartiniais ženklais yra pažymėtos 1994 m. UAB „Azimutas“ parengtame šio žemės sklypo ribų plane M 1:500.

Taip pat pažymime, kad su UAB „Azimutas“ nustatytomis žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribomis bei parengtu šio žemės sklypo planu gretimų žemės sklypų savininkai (tarp jų ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas J. K.) sutiko pasirašydami 1994 m. UAB „Azimutas“ parengtame šio žemės sklypo ribų plane M 1:500.

2013 m. individualios S. Bumblausko įmonės „Matininkas“ matininkas S. M. atliko žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, kurių metu buvo nustatytos šio žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje.

Vadovaujantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“, 11 punktu, kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą.

Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ (toliau - Metodika), 43 punkte nurodyta, kad žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų, racionalių ribų, su privažiuojamaisiais keliais. Žemės sklypų ribos turi sutapti su stabiliomis kraštovaizdžio kompleksų ir objektų ribomis, upių ir ežerų, kitų vandens telkinių krantais ar jų viduriu, miškų, kitų aiškių naudmenų (pelkių), valstybinės ir vietinės reikšmės kelių ir geležinkelių žemės ribomis, senomis ežiomis, besiribojančių žemės sklypų ribomis.

Atsižvelgdami į tai, kad 2013 m. individualios S. Bumblausko įmonės „Matininkas“ matininko S. M. paženklinta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) rytinė riba nesutampa su UAB „Azimutas“ 1994 m. nustatytomis žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribomis, t. y. dalis žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) tvoros, esančios ties bendra pirmiau minėtų žemės sklypų riba patenka į žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) teritoriją, manytina, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) vietovėje paženklintas nesivadovaujant 1994 m. nustatytomis gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribomis. Todėl 2013 m. individualios S. Bumblausko įmonės „Matininkas“ matininko S. M. atlikti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai turėtų būti tikslinami.

2014-06-10 rašte Nr. 1SS-(9.5.)-1462, adresuotame ieškovui J. K. NŽT pažymėjo, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“, 11 punktu, kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą.