Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pranešėjo ir pirmininko), Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios D. Š. ir jos atstovo advokato Šarūno Jazukevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. N. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 289 straipsnyje (3 veikos), 300 straipsnio 1 dalyje (3 veikos), 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas:

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiosios V. J. atžvilgiu padaryta veika) – 1 metų laisvės atėmimo bausme,

- pagal BK 289 straipsnį – 1 metų laisvės atėmimo bausme.

Šios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ((duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės atžvilgiu padaryta veika) – 1 metų laisvės atėmimo bausme,

- pagal BK 289 straipsnį – 1 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme.

Šios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiosios D. Š. atžvilgiu padaryta nusikalstama veika) – 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos aukščiau subendrintos bausmės bei bausmė, paskirta pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, subendrinta su 2017 m. rugpjūčio 10 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos bausmės dalimi, pakeičiant 2017 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – laisvės apribojimo dalį į laisvės atėmimą ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtosios 3 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant M. K. N. per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją visiškai baigti, neišeiti iš namų nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu ar mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nukentėjusiosios D. Š. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintas visiškai ir iš M. K. N. priteista 500 eurų neturtinei žalai atlyginti, 2728 eurai už advokato paslaugas.

Nukentėjusiosios V. J. civilinis ieškinys dėl 300 eurų turtinės žalos atlyginimo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. K. N. nuteistas už tai, kad suklastojo ir disponavo suklastotu dokumentu, o būtent: jis, ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, laiku ir nenustatytoje vietoje, atspausdino elektrografiniu būdu spalvinio lazerinio spausdinimo įrenginiais ant popieriaus be vandens ženklų ir apsauginių pluoštelių, be liuminesuojančių dokumento apsauginių elementų, pagamino tris netikrus Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) tarnybos pažymėjimus ir dvi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) tarnybos pažymas „Dėl patirtų nuostolių ir žalos kompensavimo”, t. y. netikrą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) tarnybos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) G. A. vardu, galiojantį laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 2 d. iki 2016 m. birželio 6 d., su M. K. N. (S.) nuotrauka, netikrą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) tarnybos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) G. A. vardu, galiojantį laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 2 d. iki 2016 m. birželio 6 d. su D. B. nuotrauka, netikrą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) tarnybos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) M. K. N. vardu, galiojantį nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. su M. K. N. (S.) nuotrauka, 2016 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) tarnybos pažymą „Dėl patirtų nuostolių ir žalos kompensavimo", 2016 m. rugsėjo 2 d. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) tarnybos pažymą „Dėl patirtų nuostolių ir žalos kompensavimo", po ko M. K. N. (S.) žinomai suklastotus Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) tarnybos pažymėjimus Nr. (duomenys neskelbtini) laikė, kol neteisėtai juos panaudojo - pateikdamas laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. 22.30 iki 2016 m. rugpjūčio 17 d. 7.30 val. nukentėjusiajai V. J., 2016 m. rugsėjo 22 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai ir 2016 m. rugsėjo 12 d. laikotarpiu nuo 10.00-11.00 val. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai.

2. Be to, M. K. N. nuteistas už tai, kad pasisavino valstybės tarnautojo vardą ir padarė neteisėtus veiksmus, o būtent: jis laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. 22.30 val. iki 2016 m. rugpjūčio 17 d. 7.30 val., atvykęs pas V. J. (duomenys neskelbtini), prisistatė Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) tarnybos vyresniuoju agentu M. K. N., tuo metu būdamas M. K. S., pateikė netikrą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) tarnybos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir piktnaudžiaudamas jos pasitikėjimu, priėmė V. J. pareiškimą apie įvykusią vagystę V. J. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

3. Be to, M. K. N. nuteistas už tai, kad pasisavino valstybės tarnautojo vardą ir padarė neteisėtus veiksmus, o būtent: jis 2016 m. rugsėjo 22 d. 16 val., atvykęs į (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos aprūpinimo transportu skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), vedėjui A. J. prisistatė Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) tarnybos vyresniuoju agentu M. K. N., tuo metu būdamas M. K. S., bei panaudodamas netikrą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) tarnybos pažymėjimą, svetimo turto įgijimo tikslu pateikė A. J. netikrą 2016 m. rugsėjo 2 d. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) tarnybos pažymą „Dėl patirtų nuostolių ir žalos kompensavimo“, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, nevykdydamas jokių Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) tarnybos funkcijų, apgaulės būdu įgijo (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos aprūpinimo skyriui priklausantį automobilį „VW JETTA“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

4. Taip pat M. K. N. nuteistas už tai, kad įvykdė sukčiavimą, o būtent: veikdamas tiesiogine tyčia, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2016 m. rugsėjo 2 d. 16.00 val. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos aprūpinimo skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), dėl automobilio „VW JETTA“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimosi, pateikė Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) tarnybos vyresniojo agento M. K. N. netikrą pažymėjimą bei netikrą 2016 m. rugsėjo 2 d. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) tarnybos pažymą „Dėl patirtų nuostolių ir žalos kompensavimo“, tokiu būdu suklaidindamas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos aprūpinimo skyriaus vedėją A. J., dėl ko laikotarpiui nuo 2016 m. rugsėjo 2 d. 16.00 val. iki 2016 m. rugsėjo 5 d. 16.30 val. jam buvo perduotas naudotis (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei priklausantis automobilis „VW JETTA“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 14470 eurų vertės.

5. Be to, M. K. N. nuteistas už tai, kad pasisavino valstybės tarnautojo vardą ir padarė neteisėtus veiksmus, o būtent: jis, 2016 m. rugsėjo 12 d. laikotarpiu nuo 10.00 iki 11.00 val., atvykęs į (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos aprūpinimo ir transporto skyrių, adresu (duomenys neskelbtini), vedėjui M. G. prisistatė Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) tarnybos vyresniuoju agentu M. K. N., tuo metu būdamas M. K. S., bei panaudodamas netikrą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) tarnybos pažymėjimą, svetimo turto įgijimo tikslu pateikė M. G. netikrą 2016 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) tarnybos pažymą „Dėl patirtų nuostolių ir žalos kompensavimo", piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, nevykdydamas jokių Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) tarnybos funkcijų, ir apgaulės būdu įgijo (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos aprūpinimo ir transporto skyriui priklausantį automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

6. Taip pat M. K. N. nuteistas už tai, kad veikdamas tiesiogine tyčia, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2016 m. rugsėjo 12 d. laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 11.00 val. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos aprūpinimo ir transporto skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), dėl automobilio „VW PASSAT“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimosi, pateikė Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) tarnybos vyresniojo agento M. K. N. netikrą pažymėjimą bei netikrą 2016 m. rugsėjo 2 d. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) tarnybos pažymą „Dėl patirtų nuostolių ir žalos kompensavimo“, tokiu būdu suklaidindamas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos aprūpinimo ir transporto skyriaus vedėją M. G., laikotarpiui nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. 16.00 val. iki 2016 m. rugsėjo 14 d. 10.30 val., jam buvo perduotas naudotis (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei priklausantis automobilis „VW PASSAT“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 3650 eurų vertės.

7. Be to, K. M. N. nuteistas už tai, kad pasikėsino įvykdyti plėšimą, o būtent: turėdamas tikslą pagrobti svetimą, D. Š. priklausantį turtą, iš anksto ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, vietoje ir būdu, įsigijo ir pasigamino priemones: antrankius, skopolamino (tiesos serumo), Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) tarnybos pareigūno pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. B. vardu, SIM kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), dujų balionėlį, vienkartinį švirkštą, mėlyną švyturėlį, imituojantį policijos švyturėlį, automobilį “VW PASSAT“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriomis ketino atimti galimybę nukentėjusiajai D. Š. priešintis, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016 m. rugsėjo 14 d. apie 7.22 val. veikdamas su D. B., vėliau atsisakiusiu vykdyti nusikalstamą veiką, automobiliu „VW PASSAT“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgytu iš (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės apgaulės būdu, atvyko į D. Š. darbovietę – (duomenys neskelbtini) ligoninę, esančią (duomenys neskelbtini), liepė D. B. paskambinti bei prisistatyti D. Š. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) tarnybos agentu, pranešti apie neva jos padarytą nusikalstamą veiką ir susitikti su ja. D. B. įvykdžius M. K. N. (S.) nurodymus, o D. Š. atsisakius susitikti, M. K. N. (S.) D. B. nusiuntė į (duomenys neskelbtini) ligoninės patalpas surasti D. Š. D. B., įėjęs į (duomenys neskelbtini) ligoninės patalpas, supratęs veikos pavojingumą, atsisakė toliau ją vykdyti, grįžo pas M. K. N. (S.) į automobilį, dėl ko M. K. N. (S.) dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių nusikalstamos veikos nebaigė.

8. Nukentėjusioji D. Š. ir jos atstovas advokatas Šarūnas Jazukevičius apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 21 d. nuosprendį ir M. K. N. skirti griežtesnes bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas bei nukentėjusiosios civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimui, taip pat 968 eurus bylinėjimosi išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.

Motyvuojamoji dalis

10. Nuketėjusiosios D. Š. ir jos atstovo advokato Šarūno Jazukevičiaus apeliacinis skundas atmetamas.

11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nukentėjusioji D. Š. ir jos atstovas apeliaciniu skundu neginčija nuteistojo M. K. N. kaltės ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliaciniu skundu iš esmės nesutinkama tik su nuteistajam M. K. N. paskirta bausme, prašant skirti jam griežtesnę galutinę subendrintą bausmę - 5 metus 11 mėnesių ir 22 dienas laisvės atėmimo, netaikyti jam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, pripažinti jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, kad veika D. Š. atžvilgiu padaryta iš savanaudiškų paskatų ir sveikatai pavojingu būdu (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 10 punktas), padidinti priteistos neturtinės žalos dydį iki 10 000 eurų bei priteisti nukentėjusiosios patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme – 968 eurus.

Dėl K. M. N. paskirtos bausmės griežtinimo

12. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam M. K. N. paskirtos bausmės, visų pirma pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Remiantis BK 54 straipsniu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

13. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę M. K. N., atsižvelgė į tai, kad jis padarė 7 nesunkius nusikaltimus (BK 300 straipsnio 1 dalis, 289 straipsnis, 182 straipsnio 1 dalis), 1 apysunkį (BK 180 straipsnio 1 dalis) ir 1 sunkų nusikaltimą (BK 182 straipsnio 2 dalis), praeityje buvo teistas, 11 kartų baustas administracine tvarka, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat įvertino tai, kad M. K. N. savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 289 straipsnyje pripažino, tačiau nesutiko su jam inkriminuotu nusikaltimu, numatytu BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje ir šioje dalyje kaltės nepripažino, nesigailėjo padaręs nusikaltimus, todėl apylinkės teismas pagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Bylos duomenimis nustatyta, kad M. K. N. yra nevedęs, turi vidurinį išsilavinimą, dirba pagal individualios veiklos pažymą, teisiamas ketvirtą kartą, tačiau skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarytos iki ankstesnių nuosprendžių priėmimo, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad ankstesniais nuosprendžiais M. K. N. paskirtos bausmės nepasiekė savo tikslų ir nesulaikė nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, be to jis jau buvo teistas už analogiškų nusikalstamų veikų, numatytų BK 289 straipsnyje, 300 straipsnyje ir 182 straipsnyje padarymą, atmestinas kaip nepagrįstas. Svarbu paminėti ir tai, kad nors praeityje M. K. N. ir buvo baustas administracine tvarka, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad jo įvykdyti administraciniai nusižengimai nėra susiję su skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis ar jų įvykdymo priežastimis, todėl teigti, jog nuteistasis yra linkęs nepaisyti visuomenėje egzistuojančių taisyklių, ar kad jis nusikalto dėl susiformavusios neigiamos jo vertybių orientacijos, kas itin svarbu sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimą, pagrindo taip pat nėra. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus visų paminėtų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai už M. K. N. inkriminuotų nusikaltimų padarymą parinko straipsnių sankcijose numatytą griežčiausią bausmė rūšį – laisvės atėmimą, bausmių dydį nustatydamas mažesnį nei sankcijos vidurkis, o BK 75 straipsnio pagrindu bausmės vykdymą atidėjo maksimaliam 3 metų laikotarpiui. Apylinkės teismas, paskirdamas bausmes, atidžiai įvertino visas bausmių individualizavimui svarbias aplinkybes, todėl nesutikti su šiuo skundžiamo apylinkės teismo sprendimu, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Pažymėtina, kad, pagal teismų praktiką, pirmosios instancijos teismo paskirta neteisinga bausmė keičiama tik tais atvejais, kai tokia bausmė savo rūšimi ir dydžiu yra aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni. Tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo nenustatytos, tokių aplinkybių nėra nurodyta ir nukentėjusiosios ir jos atstovo apeliaciniame skunde. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad M. K. N. galutinė subendrinta bausmė už padarytas nusikalstamas veikas paskirta ir subendrinta laikantis BK 54 straipsnio 2 dalies ir BK 63 straipsnio nuostatų. Ši bausmė atitinka bausmių tikslus ir nėra pagrindo teigti, kad ji būtų neproporcinga padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui ir todėl neteisinga.

14. Griežtinti M. K. N. paskirtą bausmę ar kitaip sunkinti jo teisinę padėtį netaikant BK 75 straipsnio nuostatų, pripažįstant papildomas jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes ar keičiant bausmių bendrinimą, nepripažįstant, kad nusikalstamos veikos atskiruose epizoduose padarytos esant idealiai sutapčiai, priešingai nei teigiama nukentėjusiosios ir jos atstovo apeliaciniu skundu, juridinio pagrindo taip pat nėra. Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo išvada, kad nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje dėl 5 dokumentų suklastojimo ir disponavimo bei veika pagal BK 289 straipsnį, padaryta V. J. atžvilgiu buvo padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo vertinimu. Remiantis teismų praktika, konstatavimas, kad kelios nusikalstamos veikos sudaro idealią sutaptį, reiškia, kad asmuo iš esmės padarė vieną veiką, kuri tik dėl teisinio reguliavimo specifikos kvalifikuojama pagal kelis BK straipsnius. Tokiais atvejais teismas, bendrindamas pagal skirtingus BK straipsnius paskirtas bausmes, taiko apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Taip išvengiama nuteistojo teisinės padėties dirbtinio apsunkinimo – kad iš esmės už vieną nusikalstamą veiką nebūtų paskirta kelių bausmių. Kai kuriais atvejais sutaptį galima laikyti idealia ir tuo atveju, kai kelios veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009). Kaip matyti iš bylos duomenų ir apylinkės teismo nustatytų aplinkybių, M. K. N. tyčia, turėdamas tikslą patikrinti savivaldybės darbuotojų ir kitų asmenų budrumą, atspausdino ir pagamino tris netikrus (duomenys neskeltini) pareigūno pažymėjimus ir dvi (duomenys neskelbtini) pažymas, juos laikė ir panaudojo pateikdamas nukentėjusiajai V. J., neteisėtai prisistatydamas valstybės tarnautoju (pasisavino valstybės tarnautojo vardą) bei piktnaudžiaudamas jos pasitikėjimu, priėmė nukentėjusiosios pareiškimą apie įvykusią vagystę nukentėjusiosios bute. Taigi, šiuo atveju nukentėjusiosios V. J. epizode, M. K. N. padarytos dvi nusikalstamos veikos – dokumentų klastojimas ir valstybės tarnautojo vardo pasisavinimas – padarytos įgyvendinant vieningą sumanymą. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas nuteistojo veiksmus, nukentėjusiosios V. J. epizode, kvalifikuodamas kaip idealiąją BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 289 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sutaptį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė ir pagrįstai bausmes bendrino vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.

15. Nepagrįstas ir nukentėjusiosios prašymas pripažinti M. K. N. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, numatytomis BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 10 punkte - veika padaryta dėl savanaudiškų paskatų ir sveikatai pavojingu būdu, nes buvo pasikėsinta naudoti fizinę prievartą ir specialiąsias priemones (antrankius, švirkštą, cheminę medžiagą skolopaminą). Pastebėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu M. K. N. pripažintas kaltu nukentėjusiosios D. Š. atžvilgiu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, t. y. pasikėsinimą įvykdyti plėšimą. Plėšimas pats savaime yra savanaudiškas nusikaltimas. Vienas iš plėšimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį objektyviųjų požymių - svetimo turto įgijimas, rodo, kad šio nusikaltimo paskatos yra savanaudiškos. Pagal BK 60 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-357/2007, 2K-35/2013), todėl nėra pagrindo tenkinti nukentėjusiosios prašymą ir pripažinti nuteistojo atsakomybę sunkiančia aplinkybe tai, kad veika padaryta iš savanaudiškų paskatų. Dėl kitos apeliaciniame skunde nurodomos nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, t. y., kad veika nukentėjusiosios atžvilgiu padaryta sveikatai pavojingu būdu, panaudojant antrankius, švirkštą, cheminę medžiagą ir fizinę jėga, pripažinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistajam M. K. N. skundžiamu nuosprendžiu yra inkriminuotas pasikėsinimas įvykdyti plėšimą, bylos duomenimis nėra nustatyta, kad nukentėjusiosios D. Š. atžvilgiu buvo panaudota fizinė jėga, cheminė medžiaga ar antrankiai, kad jai buvo padaryta reali fizinė žala, todėl pagrindo pripažinti galimybę, kad šios priemonės būtų buvę panaudotos, kaip nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nėra.

16. Sutikti su nukentėjusiosios apeliacinio skundo teiginiais, kad nepagrįstai nuteistojo M. K. N. atžvilgiu buvo taikytos BK 75 straipsnio nuostatos atidedant bausmės vykdymą, kadangi vienas iš M. K. N. inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje yra priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, teisinio pagrindo taip pat nėra. Nors nuo 2017 m. spalio 6 d. įsigaliojusioje BK 75 straipsnio redakcijoje bausmės vykdymo atidėjimo galimybė asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus, nėra numatyta, todėl šio straipsnio nuostatos M. K. N. atžvilgiu negalėtų būti taikomos, tačiau šiuo atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad M. K. N. nuteistas už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, kurį padarė per laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. iki 2016 m. rugsėjo 14 d., o apkaltinamasis nuosprendis nuteistojo atžvilgiu priimtas 2018 m. gegužės 21 d. BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs įstatymas, tačiau veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad visais atvejais taikomas lengviausias asmens teisinei padėčiai įstatymas, taip pat taikytinos ir tarpinės redakcijos, galiojusios tarp nusikalstamos veikos ir bylos išnagrinėjimo bei galutinio procesinio sprendimo priėmimo galiojusių įstatymų. Nagrinėjamu atveju M. K. N. atžvilgiu, apylinkės teismas pagrįstai taikė nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusią BK 75 straipsnio redakciją, kuri numatė galimybę atidėti bausmės vykdymą ir asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.). Tokia skundžiamame nuosprendyje padaryta apylinkės teismo išvada neprieštarauja ir teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-383-699/2016 ir kt.). Priimdamas sprendimą M. K. N. taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių taip pat nepažeidė, atsižvelgė ir įvertino visas šio instituto taikymui reikšmingas aplinkybes, kurių visumoje pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslai dar gali būti pasiekti nuteistajam netaikant realios laisvės atėmimo bausmės.

Dėl neturinės žalos dydžio

17. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji D. Š. ir jos atstovas taip pat prašo pakeisti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl neturtinė žalos priteisimo ir padidinti šį dydį iki 10 000 eurų. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai sumažino civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos sumą, kadangi nukentėjusiosios patirti emociniai išgyvenimai, baimė dėl savo gyvybės, sveikatos ir turto, stresas ir įtampą bei nepatogumai neatitinka jai apylinkės teismo priteistos sumos.

18. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-383/2010, 2K-4/2011).

19. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti jai 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Apylinkės teismas neturtinės žalos atlyginimą sumažino iki 500 eurų ir priteisė ją atlyginti iš nuteistojo M. K. N.. Teismas įvertino tai, kad apie M. K. N. planus ją apiplėšti nukentėjusioji sužinojo tik vėliau, todėl reali žala nei jos sveikatai, nei psichikai nebuvo padaryta. Teismas tai pat atsižvelgė ir į tai, kad nukentėjusioji, sužinojusi apie nuteistojo kėslus, galėjo patirti dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, išgąstį dėl savo saugumo, stresą, tačiau tai niekaip jos gyvenimo ritmo nepaveikė, todėl civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad iš nuteistojo nukentėjusiajai D. Š. priteistos neturtinės žalos dydis 500 eurų, apylinkės teismo nustatytas iš esmės teisingai. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos padariniai. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji D. Š. nepatyrė fizinės sveikatos neigiamų padarinių, nes apie nuteistojo planus ji sužinojo vėliau, jokia reali žala jai nebuvo padaryta. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad nukentėjusioji dėl nuteistojo kėslų ir susiklosčiusios situacijos išgyveno įtampą, baimę dėl savo sveikatos, gyvybės ir turto, patyrė emocinius išgyvenimus, baimę ir stresą, tačiau svarbu atsižvelgti ir į tai, kad byloje nėra nustatyta nepataisomų liekamųjų reiškinių, pablogėjusių nukentėjusiosios darbo ir socialinių santykių. Nors nukentėjusiosios apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nevertino jai nusikalstama veika sukeltų dvasinių išgyvenimų ir gyvenimo kokybės suprastėjimo, teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, tinkamai atsižvelgė ir pakankamai išsamiai įvertino tiek nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje, tiek jos apeliaciniame skunde nurodytas neturtinės žalos dydžiui pagrįsti svarbias aplinkybes. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios skunde nurodytos aplinkybės nėra naujos, išskirtinės ar iš esmės keičiančios teismo nustatytą neturtinės žalos dydį. Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismo priteista neturtinė žala yra pagrįsta ir toks atlyginimas yra pakankama patirtos žalos kompensacija, jis užtikrina nuteistojo ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, yra teisingas, protingas ir sąžiningas, todėl padidinti neturtinės žalos dydį nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą.

20. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, bausmės paskirtos nepažeidžiant bausmių skyrimo nuostatų, tinkamai subendrintos, civilinio ieškinio klausimas išspręstas teisingai, pripažinti papildomų nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra pagrindo, todėl tenkinti nukentėjusiosios D. Š. ir jos atstovo apeliacinio skundo bei keisti skundžiamą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 21 d. nuosprendį nukentėjusiosios skunde nurodytais motyvais nėra įstatyminio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

21. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji D. Š. prašo priteisti iš nuteistojo M. K. N. išlaidas, turėtas advokatui apmokėti už apeliacinio skundo paruošimą ir už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Byloje esantis pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. (duomenys neskelbtini) (7 t., b. l. 108) ir PVM sąskaita - faktūra ŠAR Nr. (duomenys neskelbtini) (7 t., b. l. 107) patvirtina, kad 2018 m. birželio 4 d. nukentėjusioji D. Š. už skundžiamo Kauno apylinkės teismo nuosprendžio analizę, apeliacinio skundo surašymą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo advokatui Šarūnui Jazukevičiui 968 eurus.

22. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pažymėtina, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nukentėjusiojo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teisėjų kolegija pažymi, kad, priteisiant iš nuteistojo nukentėjusiosios turėtas išlaidas advokato darbui apmokėti, atsižvelgtina į tai, pagal kieno apeliacinį skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat atsižvelgtina ir į tai, su kokiomis skundžiamo nuosprendžio nustatytomis aplinkybėmis apeliaciniu skundu nesutinkama, kokias nuosprendžio dalis prašoma keisti, kokio sudėtingumo byla, kiek užtruko pateikto apeliacinio skundo paruošimas, jo nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme.

23. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliacinį procesą iniciavo nukentėjusioji D. Š. Apeliaciniu skundu keliami neturtinės žalos dydžių nustatymo pagrįstumo ir nuteistajam skirtos bausmės individualizavimo klausimai, iš esmės neginčijant nuteistojo veiksmų kvalifikavimo. Išnagrinėjęs apeliacinį skundą Kauno apygardos teismas sprendžia, kad jis nepagrįstas, todėl nutaria jį atmesti. Esant tokioms aplinkybės bei įvertinus nukentėjusiosios atstovo apeliaciniame skunde keliamus klausimus (neturtinės žalos dydžio nustatymo nukentėjusiajai ir bausmės individualizavimo pagrįstumas), bylos sudėtingumą ir apimtį (devynios veikos, vienas nuteistasis, bylą sudaro 7 tomai), tai, kad atstovas atstovavo nukentėjusiosios interesus ir pirmos instancijos teisme, buvo susipažinęs su bylos medžiaga, teiktų teisinių paslaugų apeliacinės instancijos teisme apimtį (vyko vienas teismo posėdis, nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas) ir vadovaujantis proporcingumo kriterijumi, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti suma už advokato paslaugas apeliaciniame procese yra aiškiai per didelė, todėl mažintina iki 450 eurų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos nustatytos nukentėjusiosios D. Š. turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti laikomos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo M. K. N.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Nukentėjusiosios D. Š. ir jos atstovo advokato Šarūno Jazukevičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo M. K. N. nukentėjusiajai D. Š. 450 (keturis šimtus penkiasdešimt) eurų turėtoms proceso išlaidoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.