Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. J. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo ir leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išdavimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka

4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 235 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai viena proceso šalis pareiškia prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kita šalis per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo; šioje dalyje nurodytu atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuris dalyvaujantis byloje asmuo paprašo žodinio bylos nagrinėjimo arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

6. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos prašymo atnaujinti įstatymų – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.60 straipsnyje – nustatytą terminą nepilnamečių vaikų G. S. ir J. S. vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po L. S. mirties, ir teismo leidimo G. S. ir J. S. įstatyminei atstovei R. J. nepilnamečių vaikų vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiraudusį po L. S. mirties (CPK 5 straipsnio 4 dalis, 442 straipsnio 13–14 punktai, 443 straipsnis, 576–582 straipsniai).

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės

7. Iš Varėnos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos gimimo įrašo (Nr. (duomenys neskelbtini)) bei Iš Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašo (Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad G. S., gimęs (duomenys neskelbtini) ir J. S., gimęs (duomenys neskelbtini), yra R. J. (buvusios S.) ir L. S. sūnūs.

8. Iš medicininio mirties liudijimo nustatyta, kad L. S. (duomenys neskelbtini) mirė.

9. Bylos duomenimis, po mirusiojo mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, nepilnamečių vaikų vardu palikimas nepriimtas.

10. Lietuvos antstolių rūmų pateiktais duomenimis iš mirusiojo turto priverstinio vykdymo veiksmus (išieškojimą) vykdo (vykdė) antstolė Birutė Čereškienė, Marija Gaivenė.

11. VĮ „Regitra“ duomenimis mirusiojo vardu registruotų transporto priemonių nėra.

12. VĮ „Registrų centro“ duomenimis registruoto turto mirusiojo vardu nėra.

Dėl termino atsasakyti palikimo (ne)atnaujinimo

13. CK 5.60 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas.

14. Nustatyta, jog L. S. mirė (duomenys neskelbtini) todėl laikytina, jog L. S. palikimas, pagal galiojantį teisinį reguliavimą, turėjo būti priimtas arba atsisakytas priimti iki 2019 m. rugpjūčio 15 d. (CK 1.118 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.60 straipsnio 1 dalis). Iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad po mirusiojo mirties palikimas nepriimtas, o įstatyminiai įpėdiniai yra mirusiojo nepilnamečiai sūnūs G. S. ir J. S. (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15. Minėta, kad nepilnametis vaikas neturi visiško civilinio veiksnumo, t. y. savo veiksmais visa apimtimi gali įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas tik sulaukęs pilnametystės (CK 2.5 straipsnis). Vaiką iki pilnametystės prižiūri tėvai (CK 3.155 straipsnis). Teisinis reguliavimas suponuoja tėvams bei globėjui (rūpintojui) imperatyvią pareigą atlikti visus būtinus nepilnamečio interesais veiksmus, kad būtų užtikrinta ne tik nepilnamečio turimo turto apsauga ir nepilnamečio turto gausinimas, bet ir dar nesančio, tačiau galimo gauti, įgyvendinant įstatymo pagrindu gautas turtines teises. Nepilnamečio įpėdinio teisę kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo privalo įgyvendinti jo (nepilnamečio) atstovai pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020).

16. Įstatymų leidėjas numatė, jog gali pasitaikyti įvairių gyvenimiškų situacijų, dėl kurių įstatymų numatytas terminas bus praleistas, todėl įtvirtino tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį įstatymuose nustatytą konkrečios teisės įgyvendinimo terminą, kuris buvo praleistas, tam tikrais atvejais galima atnaujinti (CK 1.117 straipsnio 4 dalis, CPK 576 – 578 straipsniai).

17. Kasacinio teismo išaiškinta, jog praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios; tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan.; termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, jeigu jos egzistavo dar terminui nepasibaigus ir atėmė galimybę arba sutrukdė asmeniui atlikti per nustatytą terminą reikiamus veiksmus, be to, šios priežastys turi pateisinti termino praleidimo laikotarpį; teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys; klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus, konkrečias faktines bylos aplinkybes, dėl kurių šis terminas buvo praleistas, taip pat į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-25-916/2020).

18. Kasacinis teismas taip pat pažymėjęs, kad nepilnamečio įpėdinio atstovams tinkamai neįgyvendinus nepilnamečio vaiko teisių ir neatlikus kokių nors konkrečių teisinių veiksmų nepilnamečio naudai ar interesais, nepilnamečio teisėti interesai neturėtų būti pažeidžiami ir įstatymo nustatyta tvarka turėtų būti ginami, priklausomai nuo paveldėjimo proceso eigos, stadijos, trukmės nuo palikimo atsiradimo, paveldimo turto teisinės padėties ir kitų reikšmingų aplinkybių. Konkrečios bylos aplinkybių kontekste gali būti pripažįstama, kad nors nepilnamečio įpėdinio atstovas pagal įstatymą neįgyvendino jo teisių į paveldimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020).

19. Byloje nėra ginčo dėl to, jog nepilnamečių vaikų įstatyminė atstovė (motina) R. J. per įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą teisiškai neišsprendė (neįformino) klausimo dėl velionio L. S. palikimo priėmimo arba atsisakymo priimti palikimą vaikų vardu.

20. Nustatyta, jog pareiškėja nesikreipė į notarą dėl atsisakymo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu dėl to, jog nepilnamečių vaikų tėvas turto neturi, likę tik įsiskolinimai (prievolės) kreditoriams. Pareiškėja prašo, kad būtų atnaujintas praleistas įstatymų nustatytas terminas atsisakyti priimti palikimą, ginant nepilnamečių interesus. Pastebėtina, jog G. S. ir J. S., būdami nepilnamečiai, patys negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir pareigų, o nepilnamečių vaikų atstovė pagal įstatymą – motina (pareiškėja) – nesiėmė veiksmų palikimui priimti ar atsisakyti palikimą priimti, kadangi manė, jog vaikų tėvui turint skolų palikimo nepriėmimas geriausiai atitinka vaikų interesus.

21. Teismas, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, taip pat nepilnamečių vaikų interesais, atsižvelgęs į tai, jog vaikų motina sąžiningai galėjo klysti dėl aktyvios pareigos įgyvendinti nepilnamečių vaikų teises kreipiantis į notarą su pareiškimu, kuriuo atsisakoma palikimo nepilnamečių vaikų vardu, sprendžia, jog byloje nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad terminas atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu praleistas dėl svarbių priežasčių. Dėl to tikslinga atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių G. S. ir J. S. vardu, atsiradusį po L. S. mirties (CK 1.117 straipsnio 4 dalis, 5.60 straipsnis, CPK 576 straipsnio 1 dalis).

Dėl teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu (ne)išdavimo

22. Pareiškėja prašo išduoti teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių G. S. ir J. S. vardu, atsiradusį po tėvo L. S. mirties.

23. Palikimo atsisakymas yra vienašalis sandoris ir aptariamą sandorį gali sudaryti tik visiškai veiksnus įpėdinis. Nepilnamečiai negali savarankiškai atsisakyti palikimo, tačiau tai gali (o tam tikrais atvejais ir privalo) padaryti nepilnamečių vaikų tėvai, gavę išankstinį teismo leidimą (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jei tėvai ar globėjai (rūpintojai) vaikų teises pažeidžia, priemonių vaikų teisėms užtikrinti gali imtis valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar prokuroras (CK 3.163 straipsnio 5 dalis). Teismas, spręsdamas klausimą dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, privalo atsižvelgti išimtinai į vaiko interesus (CK 2.7 straipsnio 2 dalis, 3.186 straipsnio 1 dalis, CPK 582 straipsnio 7 dalis).

24. Pareiškėjai prašyme dėl teismo leidimo priimti ir (ar) atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, turi nurodyti, kokie civilinių teisių objektai yra paveldimi: materialūs ir nematerialūs dalykai, palikėjo reikalavimo teisės ir prievolės ir pan. (CK 5.2 straipsnio 2 dalis), taip pat pateikti įrodymus apie paveldimo turto sudėtį (pavyzdžiui, išrašus, pažymas, pažymėjimus iš Nekilnojamojo turto registro, Turto arešto aktų registro, komercinių bankų pažymas apie turimus indėlius arba gautas paskolas ir pan.), o prašyme dėl teismo leidimo nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą suinteresuotais asmenimis nurodyti pareiškėjui žinomus palikėjo kreditorius. Vaiko, kurio vardu priimamas palikimas, teisės gali būti apsaugotos, tam tikrais atvejais atsisakant išduoti teismo leidimą šiam veiksmui atlikti, pavyzdžiui, teismui nustačius, kad palikėjo skolos viršija paveldimo turto vertę (žr. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1066-855/2019).

25. Teismas nustatė, kad mirusysis nekilnojamojo turto mirties momentu neturėjo, antstoliai vykdo išieškojimą iš velionio turto. Pareiškėja nurodė, kad mirusysis turto neturėjo, po velionio mirties liko tik skolos. Inspekcijos rašte nurodyta, kad L. S. palikimą sudaro Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus sąskaitoje esančis piniginės lėšos, t. y. 6,81 Eur, bei UAB Luminor investicijų valdymas pensijų kaupimo sąskaitoje sukauptos piniginės lėšos — 2 286 Eur. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad palikėjo paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai didesni už turtą ir kreditorių reikalavimais apsunkintas turto paveldėjimas pažeistų nepilnamečių vaikų teises ir interesus. Dėl šios priežasties pareiškėjos prašymas tenkinamas, pareiškėjai išduodamas teismo leidimas nepilnamečių G. S. ir J. S. vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo L. S. mirties (CK 3.188 straipsnio 1 dalis 2 punktas, 3.163 straipsnio 5 dalis, 5.60 straipsnis).

26. Pareiškėjai išaiškintina, jog palikimą atsisakom priimti, paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui, t. y. pareiškėja turi atlikti aktyvius veiksmus (paduoti pareiškimą notarui).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 442 straipsnio 13 ir 14 punktais, 443 straipsniu ir 576–582 straipsniais,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti nepilnamečiams vaikams G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamiems įstatyminės atstovės R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po jos tėvo L. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Atnaujinto 3 (trijų) mėnesių termino atsisakyti priimti palikimą pradžią skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Leisti R. J., įstatymo pagrindu atstovaujančiai nepilnamečių G. S. bei J. S. interesus, atsisakyti nepilnamečių vaikų G. S. ir J. S. vardu priimti palikimą, atsiradusį po nepilnamečių vaikų tėvo L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties.

Išaiškinti pareiškėjai, jog palikimą atsisakoma priimti, paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui.

Nutarties dalis dėl teismo leidimo išdavimo neskundžiama.

Likusi nutarties dalis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.