- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-13
- Bylos Nr.
- 2S-1066-855/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10907-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Pareiškėjas
- E. P.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (apelianto) E. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. P. pareiškimą dėl termino atnaujinimo ir leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. E. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo atnaujinti terminą atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po jo tėvo J. P. mirties, jo nepilnamečių vaikų vardu. Iš pareiškimo turinio taip pat darytina išvada, kad prašoma ir leisti nepilnamečių vaikų vardu atsisakyti priimti atsiradusį palikimą.
1.1. Nurodė, kad paskutinė jo tėvo J. P., mirusio (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Jis pats tėvo palikimo nepriėmė. Žino, kad negalima priimti palikimo su sąlygomis, išlygomis arba atsisakyti priimti dalies palikimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi nutarė nustatyti pareiškėjui E. P. terminą pašalinti pareiškimo trūkumus: pateikti įrodymus apie po J. P. mirties likusį turtą; patikslinti faktinį reikalavimo pagrindą, t. y. dėl kokių priežasčių pareiškėjas siekia nepilnamečių vaikų vardu atsisakyti priimti palikimą; pateikti įrodymus apie pareiškėjo giminystės ryšį su J. P.; pateikti įrodymus apie J. P. šeimos sudėtį ir galimus jo turto paveldėtojus; sumokėti 50,00 Eur žyminį mokestį ir pateikti žyminio mokesčio sumokėjimo įrodymus.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Apeliantas pareiškėjas E. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo konkretaus reikalavimo nesuformulavo, tačiau iš atskirojo skundo turinio matyti, kad jis siekia 2019 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties panaikinimo ir pareiškimo priėmimo klausimo perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Nustatyti trūkumai nelogiški ir nepaaiškinami. Buvo pas notarą, gavo informaciją, kad tėvo vardu yra likusios tik skolos, nelabai supranta, kaip mažamečiams vaikams gali padėti skolos ir antstoliai.
3.2. Dirba per tris darbus, todėl neturi laiko trūkumų šalinimui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Žemesnės instancijos teismas
5. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
6. Teismų praktikoje nurodoma, kad trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti procesinio dokumento trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto procesinio dokumento. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį pareiškimą, pareiškėjui sudaromos sąlygos pašalinti esančius trūkumus, tęsti procesą, inicijuotą įstatymo reikalavimų neatitinkančiu procesiniu dokumentu (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Taigi trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai).
7. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad priimdamas ieškinį pirmosios instancijos teismas, matydamas, kad ieškinio faktinis pagrindas ir dalykas nėra suformuluoti pilnai, privalo pasinaudoti ieškinio trūkumų šalinimo institutu ir nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas ieškovą pašalinti ieškinio trūkumus (CPK 115, 138 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2011).
8. CPK 111 straipsnio 2 dalis numato, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti: teismo, kuriam paduodamas procesinis dokumentas, pavadinimas; dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, kodai, atsiskaitomųjų sąskaitų numeriai (jeigu jie žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitai (jeigu jie žinomi); procesinių dokumentų įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui būdas, adresas pašto korespondencijos siuntoms, kai jis nesutampa su gyvenamosios vietos arba buveinės adresu; procesinio dokumento pobūdis ir dalykas; aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; priedai, pridedami prie pateikiamo procesinio dokumento; procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas ir dokumento surašymo data.
9. Pagal CPK 576 straipsnio 1 dalį, pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turinio ir formos reikalavimus. Prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti. CPK 581 straipsnis numato, kad be bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, prie prašymo dėl teismo leidimo išdavimo turi būti pridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą.
10. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, nagrinėjant bylas dėl teismo leidimų išdavimo pagal Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriaus taisykles, apibendrinimo apžvalgoje, patvirtintoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 41, nurodoma, kad sprendžiant klausimą, ar išduoti teismo leidimą tėvams savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas), teismas privalo atsižvelgti į CK 5.52 straipsnio nuostatas, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Todėl pareiškėjai prašyme turi nurodyti, kokie civilinių teisių objektai yra paveldimi: materialūs ir nematerialūs dalykai, palikėjo reikalavimo teisės ir prievolės, įstatymų numatytais atvejais – intelektinės nuosavybės objektai ir kitos įstatymų nustatytos teisės bei pareigos (CK 5.2 straipsnio 2 dalis), taip pat pateikti įrodymus apie paveldimo turto sudėtį (pavyzdžiui, išrašus, pažymas, pažymėjimus iš Nekilnojamojo turto registro, Turto arešto aktų registro, komercinių bankų pažymas apie turimus indėlius arba gautas paskolas ir pan.). Vaiko, kurio vardu priimamas palikimas, teisės gali būti apsaugotos, tam tikrais atvejais atsisakant išduoti teismo leidimą šiam veiksmui atlikti, pavyzdžiui, teismui nustačius, kad palikėjo skolos viršija paveldimo turto vertę. Prašyme dėl teismo leidimo nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą suinteresuotais asmenimis nurodomi pareiškėjui žinomi palikėjo kreditoriai.
11. Pažymėtina, kad aptariamas teisinis reguliavimas ir teismų praktika visų pirma turi būti orientuojama į prioritetinę nepilnamečių teisių ir teisėtų interesų apsaugą, todėl teismas neabejotinai turi išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su palikimo nepilnamečių vaikų vardu priėmimo tikslingumu arba atsisakymo jį priimti tikslingumu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.163 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai, ši nuostata be kita ko reiškia, kad tėvai, atstovaudami nepilnamečiam įpėdiniui, privalo veikti taip, kad nebūtų pažeisti jo interesai. Tėvų sprendimų kontrolės būtinybę nagrinėjamu atveju nustato CK 3.188 str. 1 d. 2 p., numatantis, jog be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Teismų praktikoje pažyma, kad tėvai, nesilaikę įstatymo nustatytos nepilnamečių paveldėjimo (atsisakymo nuo paveldėjimo) procedūros negali būti traktuojami kaip užtikrinantys vaiko teisių įgyvendinimą pagal CK 3.163 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbu tai, kad nepilnamečio turtinių teisių apsauga yra ne tik privatus, bet ir viešasis interesas.
12. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su itin lakonišku pareiškimu, iš kurio turinio spręsti apie prašymų išsprendimui reikšmingas aplinkybes pirmosios instancijos teismas negalėjo. E. P. teigdamas, kad palikėjas turėjo skolų, turėtų nurodyti jam žinomus duomenis apie palikėjo kreditorius, įsiskolinimų jiems sumas, taip pat ir apie palikėjo turėtą turtą, skolininkus, nurodyti, kokie įrodymai patvirtina šias aplinkybes, šiuos įrodymus teismui pateikti, o negalėdamas pateikti, nurodyti nepateikimo priežastis ir pan. Nurodytos aplinkybės ir įrodymai yra esminiai sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas išduoti leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu, ar toks leidimas nepažeis nepilnamečių vaikų teisių ir interesų. Atkreiptinas dėmesys, kad palikimo nepriėmimas nepilnamečių vaikų vardu tuo atveju, jeigu palikėjo turėtas turtas viršija jo skolas įprastai neatitinka nepilnamečių interesų, o šių aplinkybių buvimas ar nebuvimas turi būti vertinamas teismo.
13. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas privalo pateikti įrodymus apie pareiškėjo giminystės ryšį su tėvu J. P., įrodymus apie J. P. šeimos sudėtį ir galimus jo turto paveldėtojus, kadangi tokie įrodymai teismui pateikti nebuvo, o be jų negalima įvertinti pareiškėjo ir jo tėvo giminystės ryšio buvimo, palikėjo šeimos sudėties, galimų kitų turto paveldėtojų, spręsti apie palikėjo santuokinius ryšius ir išsiaiškinti visas kitas pareiškimui išspręsti reikšmingas aplinkybes.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, jog už pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas 50,00 Eur žyminis mokestis, kuris nagrinėjamu atveju taip pat turėjo būti sumokėtas, kadangi tokio dydžio žyminį mokestį nustatė ir įstatymo leidėjas CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punkte.
15. Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžia, kad Konvencija garantuoja „praktines ir efektyvias teises, bet ne teorines ir iliuzines“, todėl Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja valstybes kiekvienam asmeniui užtikrinti veiksmingą teisę kreiptis į teismą (1979 m. spalio 9 d. sprendimas byloje Airey v. Airija). Kadangi vienas esminių principų Konvencijos 6 straipsnio kontekste yra teisingumas, tai svarbu, kad nacionalinis teismas, taikydamas procesines taisykles, nesielgtų pernelyg formaliai, ribodamas asmens teisę kreiptis į teismą, pateiktų svarius argumentus ir vadovautųsi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluotais kriterijais. Teismas laiko nepateisinamais tokius teisės kreiptis į teismą ribojimo atvejus, kai nacionaliniai teismai ieškinį laiko nepriimtinu dėl procesinių trūkumų, skirdami pernelyg didelį dėmesį formai, o dėl to teisė kreiptis į teismą tampa realiai neįgyvendinama (2004 m. spalio 14 d. sprendimas byloje Mesutoglu v. Turkija, 2008 m. spalio 14 d. sprendimas byloje Blumberga v. Latvija). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė, kad pareiškėjo teisė į kreiptis į teismą būtų buvusi nepagrįstai ribojama, o pirmosios instancijos teismo nustatyti trūkumui būtų neesminiai. Priešingai, pareiškimo trūkumai yra ženklūs, jų buvimas nesudaro prielaidų teismui tinkamai išspręsti pareikštų prašymų.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, atskirojo skundo argumentus, daro išvadą, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.