- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Data
- 2023-05-23
- Bylos Nr.
- e2A-221-828/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00231-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eigirdas Činka, Vygintas Mažuika, Dalia Pranckienė
- Ieškovas
- L. I.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Žavinta Paunksnytėsir Kęstutis
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Dalios Pranckienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. I. apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1257-1027/2022 pagal ieškovės L. I. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcijai) dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė panaikinti Inspekcijos 2022 m. vasario 1 d. priimtą Privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PNUR-00220201-00004, kuriuo ieškovė iki 2022 m. liepos 28 d. įpareigota nugriauti žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), II gr. nesudėtingą statinį bei sutvarkyti statybvietę, t. y. statomą pastatą 10 x 6 m, kurio aukštis apie 8,5 m.
2. Ieškinyje nurodė, kad žemės sklypą valdo asmeninės nuosavybės teise, bendras sklypo plotas 0.9306 ha, 0.4111 ha ploto daliai taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos. Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. AĮ-794 žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas buvo pakeistas iš žemės ūkio paskirties žemės į kitos paskirties žemę – Rekreacinės teritorijos. 2020 m. rugpjūčio mėn. žemės sklype nusprendė vystyti turizmo verslą – nuomoti baidares ir valtis bei šiam tikslui suplanavo statyti II grupės nesudėtingą statinį – elingą, kuris būtų skirtas baidarių, valčių laikymui, priežiūrai bei remontui, o prie elingo pastatyti lieptą Šventosios upėje (laikiną nesudėtingą statinį). Tokiam statiniui statyti projektas ir statybą leidžiantis dokumentas nereikalingi. Pasidarė elingo eskizą, iš kurio matyti, kad bendras statomo statinio plotas yra 46.22 m², statinys projektuotas ir statomas vieno aukšto. Atsakovė surašė privalomąjį nurodymą įpareigoti nugriauti statomą statinį iš esmės dėl dviejų aplinkybių: 1) kad ieškovės statomas statinys nėra elingas (statomas pastatas, atsakovės teigimu, yra su mansarda, vienintelis tokios aplinkybės egzistavimo argumentas, atsakovės nuomone, - paliktos langų ertmės); ir 2) statomas pastatas konstrukciškai nėra sujungtas su krantu, tačiau toks sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, taip pat yra nepagrįstas. Statomas statinys atitinka elingui keliamus reikalavimus ir elingo sąvoką, kaip ji yra apibrėžta STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 4.1. punkte. Pagrindinis statinys – elingas - dar statomas, tik baigiant jį statyti bus statomas laikinas nesudėtingas statinys – lieptas, kuris konstrukciškai sujungs elingą su Šventosios upės krantu tam, kad į jį galėtų būti įnešamos valtys ir baidarės bei kad turistai galėtų priplaukti prie upės kranto ir nuo jo išplaukti. Statinys yra vieno aukšto, mansardos patalpų, laiptų nėra planuojama statyti ar įrengti, tai matyti iš elingo eskizo. Joks teisės aktas nėra apibrėžęs, kad elingas negali turėti langų, teisės aktais nėra reglamentuotas langų ar vartų, durų skaičius, jų dydis tokiame statinyje. Kokius langus ir kur juos daryti, kaip ir vartus bei duris, sprendžia pats statytojas, atsižvelgiant į pastato naudojimo paskirtį. Atsakovė be pagrindo atliko mažareikšmio pažeidimo statybos srityje patikrinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinys atmestas.
4. Teismas nustatė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 0.9306 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. liepos 20 d. žemės sklypo naudojimo paskirtis ir būdas iš žemės ūkio paskirties pakeistas į rekreacinių teritorijų. Žemės sklypui nustatytos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos: kelių apsaugos zonos 0,122 ha ploto, elektros tinklų apsaugos zonos 0.0346 ha ploto, miško žemė 0.5134 ha ploto; paviršiniai vandens telkiniai 0.0175 ha ploto, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos 0.9131 ha ploto, paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos 0.4111 ha ploto. Ieškovė šiame jai priklausančiame rekreacinės paskirties žemės sklype, Šventosios upės pakrantės apsaugos juostoje stato II grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskiriamą 10 m x 6 m dydžio ir 8,5 m aukščio pastatą.
5. Inspekcija, gavusi informaciją apie galimai neteisėtas statybas žemės sklype, atliko patikrinimą. Nustačiusi, kad galimai miško žemės naudmenose, Šventosios upės apsaugos juostoje, pastatytas nesudėtingos kategorijos pastatas, pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalį kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – AAD) Miškų kontrolės departamentą prašydama pateikti išvadą, ar tokio statinio statyba nepažeidžia teisės aktų reikalavimų. AAD 2021 m. rugsėjo 10 d. raštu informavo Inspekciją, jog atlikus apžiūrą vietoje nustatyta, kad statomas statinys nepatenka į miško žemės naudmenas, bet patenka į Šventosios upės vandens apsaugos juostą. Atlikto patikrinimo rezultatus Inspekcija užfiksavo 2021 m. spalio 4 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte, kuriame, be kitų aplinkybių, nurodyta, kad statomas pastatas 10 m x 6 m, kurio aukštis neviršija 8,5 m, pastatas patenka į upės apsaugos juostą, atstumas nuo vandens 4-5 m, statytojas, žemės sklypo savininkas patikrinime nedalyvavo.
6. Inspekcija, atsižvelgdama į nustatytus statybos pažeidimus, gavusi ieškovės 2022 m. sausio 17 d. paaiškinimą, kad turizmo verslui išnuomojant baidares ir valtis ji yra pasistačiusi elingą, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi surašė 2022 m. vasario 1 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus, t. y. iki 2022 m. liepos 28 d. savo lėšomis nugriauti žemės sklype II grupės nesudėtingąjį statinį (statomą pastatą 10 m x 6 m, kurio aukštis apie 8,5 m) bei sutvarkyti statybvietę. Inspekcija konstatavo, kad ieškovės statinys nėra priskiriamas prie statinių, leidžiamų statyti paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje, neatitinka ieškovės paaiškinime nurodyto statinio – elingo – reikalavimų, kadangi pastatas yra su mansarda bei konstrukciškai nesujungtas su krantu.
7. Bylos nagrinėjimo metu buvo paskirta ginčo statinio atitikties STR 1.01.03:2017 reikalavimams ekspertizė, 2022 m. spalio 18 d. gautas ekspertizės aktas: krantu laikant bet kurią vietą, išskyrus vandens telkinį, ginčo statinys konstrukciškai sujungtas su krantu (5,7 punktai, 1 išvada), nesant statinyje perdangos, negali būti laikoma, kad jame yra daugiau nei vienas aukštas, palėpė ir (arba) palėpės patalpos (11 punktas, 2 išvada), statinys nėra vidaus vandenų uosto, prieplaukos teritorijoje arba akvatorijoje (14 punktas, 3 išvada), į statinį gali būti įnešamos valtys, baidarės, todėl nėra kliūčių, kodėl vandens transporto priemonės (valtys, baidarės) negalėtų būti laikomos ginčo statinyje (16 punktas, 4 išvada), liepto prijungimas prie statinio gali būti atliktas tokiu būdu, ginčo statinys ir lieptas sudarytų konstrukciniu ir funkciniu požiūriu vieningą objektą – statinį (19 punktas, 5 išvada), pristačius lieptą ginčo statinys išliktų priskirtinas tai pačiai statinių kategorijai – II gr. nesudėtingiems statiniams (23 punktas, 6 išvada).
8. Teismas nurodė nesant ginčo, kad ieškovės statinys yra II grupės nesudėtingas statinys, kurio statybai ją leidžiantys dokumentai nereikalingi. Nepaisant to, statinys turi atitikti visus teisės aktų jam keliamus reikalavimus, tiek dėl jo pobūdžio, tiek dėl vietos, kurioje yra statomas. Nurodė, jog neginčijamai nustatyta, kad ieškovės statinys pastatytas valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinio – Šventosios upės – pakrantės apsaugos juostoje. Teismas pripažino, jog ieškovė turėjo laikytis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio nuostatų vykdydama statybas pakrantės apsaugos juostoje (Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 10 straipsnio 1 dalis), o ieškovės statinys nepatenka į įstatymo 100 straipsnio 4 punkte numatytų leistinų statyti statinių sąrašą ir negali būti laikomas elingu.
9. Teismas vertino Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ nuostatas, pasisakė dėl elingo apibrėžimo, numatančio reikalavimus elingo statiniui: statinys turi būti vieno aukšto be pastogės patalpų, stovėti vidaus vandenų uosto, prieplaukos teritorijoje ar akvatorijoje, būti konstrukciškai sujungtas su krantu ir būti skirtas laivams, jachtoms, valtims iškelti iš vandens, laikyti ir remontuoti. Teismas sprendė, kad STR 1.01.03:2017 4.1 punkte numatytas elingo apibrėžimas reiškia, kad šios paskirties statinys visų pirma turi stovėti (būti pastatytas) vandenyje ir tik savo konstrukcijos dalimis būti susijęs su krantu, nes jo tiesioginė, pagrindinė paskirtis yra paties elingo pagalba iškelti iš vandens valtis (jachtas, laivus) ir jas laikyti bei remontuoti.
10. Teismas, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, vertino, kad sprendžiant ginčą krantu laikoma sausumos teritorija, sausumos kryptimi besidriekianti nuo kranto linijos. Nustatė, kad ginčo statinys stovi ne Šventosios upėje, kitaip tariant vandenyje, su vandens telkinio užimama žeme nesusijęs. Statinys pilnai pastatytas ieškovei priklausančiame žemės sklype, jo dalyje, priskirtoje vandens telkinio pakrantės apsaugos juostai. Iš fotonuotraukų, kitų bylos duomenų matyti, kad visos statinio atraminės konstrukcijos (tiek pamatas, ant kurio suręstos sienos, tiek stogo konstrukciją laikančios medinės kolonos) stovi ant ieškovės žemės. Ekspertizės akte (3-7 punktai) nurodoma, kad ginčo statinys konstrukciškai susietas su krantu, krantu laikant bet kurią vietą, išskyrus vandens telkinį, ekspertas papildomai paaiškino, kad ginčo statinys stovi tik ant kranto (sausumos), statinys nėra ant vandens telkinio. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad nuo statinio iki vandens telkinio yra 4-5 metrų atstumas, tai patvirtina prie akto pridėtos fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad už statinio stogo konstrukciją laikančių medinių kolonų tęsiasi žole apaugusi upės kranto žemė.
11. Nors ieškovė suabejojo šio fakto nustatymo teisingumu, nurodė, kad nėra aišku, kaip nustatyta, kad statinys stovi 4-5 m nuo vandens, teigė, kad pats pastatas nėra baigtas statyti, o konstrukciškai su Šventosios upe, jos krantu bus sujungtas lieptu (teismo posėdžio metu teiktais paaiškinimais – aikštele ir lieptu), teismas pasisakė dėl ieškovės pareigos įrodyti, kad žemės sklype pastatytas II grupės nesudėtingasis statinys, dėl kurio statybos sprendė pati ieškovė ir kuriam nebuvo reikalingas statybos leidimas ar kitoks valstybės institucijų pritarimas, atitinka statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Vertino, kad ieškovė iš esmės pripažįsta, jog statinys nestovi vandenyje, nes nurodė, kad su upe ir upės krantu konstrukciškai jis dar tik bus sujungtas lieptu (ar aikštele ir lieptu). Nustatė, kad nei iš elingo eskizo, nei iš faktiškai pastatyto statinio konstrukcijos nėra pagrindo išvadai, kad planuojamas statyti lieptas (pagal prie NŽT sutikimo pridėtą liepto planą) ar prie ginčo statinio ant ieškovės žemės sklypo pradėta statyti aikštelė (ekspertizės akto 6.1 pav.) būtų sudėtinė ginčo statinio konstrukcijos dalis, be kurios ginčo statinys savarankiškai negalėtų stovėti. Pažymėjo, jog STR 1.01.03:2017 4.1 punkte pateikiama elingo kaip statinio, o ne statinių komplekso, kurį galimai susiejus viena funkcine paskirtimi ir būtų galima naudoti baidarių nuomos verslui, sąvoka, todėl pripažino pagrįstu atsakovės argumentą, kad ieškovei galimai pastačius lieptą į Šventosios upę ar aikštelę prie statinio, ginčo statinys elingu netaptų, kadangi pats ginčo statinys konstrukciškai nėra kaip nors susijęs su vandens telkiniu.
12. Teismas vertino ekspertizės akto argumentus, jog liepto prijungimas prie statinio gali būti atliktas tokiu būdu, kad ginčo statinys ir lieptas sudarytų vieningą objektą – statinį (ekspertizės akto 17-19 punktai), teismo eksperto paaiškinimus dėl tokios išvados. Vertino, kad ieškovei 2022 m. vasario 24 d. išduotas sutikimas ne dėl elingo (vandens telkinyje ar ieškovei priklausančiame žemės sklype ir vandens telkinyje), o dėl atskiro statinio, būtent liepto, statybos valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinyje, kuris nuosavybės teise priklauso valstybei ir patikėjimo teise yra valdomas NŽT. Teismas atsižvelgė į trečiojo asmens NŽT atstovo paaiškinimus dėl ieškovei duoto sutikimo valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje, Šventosios upėje, statyti tik laikiną statinį – lieptą, kad dėl elingo statybos nebuvo sprendžiama ir toks leidimas ieškovei nėra išduotas, taip pat pažymėjo, jog sutikimas dėl liepto statymo yra laikinas, pasibaigus sutikimo terminui toks pagal sutikimą pastatytas lieptas turėtų būti nukeltas. Todėl, net jei ir ieškovės jos žemės sklype pradėta statyti medinė aikštelė (ekspertizės akto 6.1 pav.), kuri galėtų su ginčo statiniu konstrukciniu ir funkciniu požiūriais sudaryti vieningą objektą – statinį, tai nereikštų, kad ginčo statinys būtų konstrukciškai susijęs su vandens telkiniu, kadangi Šventosios upėje, kurią patikėjimo teise valdo NŽT, ieškovė turi teisę statyti tik laikiną statinį – lieptą, o ne statybos būdu sukurti naują nekilnojamojo turto objektą – elingą. Teismas iš liudytojo E. I. parodymų, fotonuotraukų nustatė, kad ginčo statinys stovi ant pamato, susijęs su žeme ir jo negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jo paskirties bei iš esmės nesumažinus jo vertės, t. y. yra statinys, kuris pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamasis daiktas (CK 1.98 straipsnio 2 dalis), byloje nėra duomenų, kad ieškovei būtų išduotas leidimas statybai numatant ribotą jo naudojimo laiką.
13. Nors teismo ekspertas pateikė išvadą, kad ginčo statinys tinkamas vandens transportui aptarnauti – laivams, jachtoms, valtims iškelti iš vandens, laikyti ir remontuoti (4 išvada), ekspertizės akto 15-16 punktuose aprašyta, kad ekspertas nurodė nematantis kliūčių, kodėl valtys, baidarės negali būti įnešamos į pastatą, jame laikomos ir remontuojamos, teismas vertino, kad iš esmės bet kuri patalpa, savo išmatavimais didesnė už tokias nesudėtingas, nereikalaujančias specialios įrangos iškelti jas iš vandens transporto priemones, kaip valtys, baidarės, gali būti tinkama joms laikyti. Pažymėjo, jog statinio priskyrimas elingui turi būti vertinamas pagal STR 1.01.03:2017 4.1 punkte numatytą požymių visumą, pagal kurią, be kita ko, elingo statinys turi būti ant vandens ir konstrukciškai sujungtas su krantu, o ši aplinkybė ir nenustatyta. Teismas atsižvelgė į tai, kad teismo ekspertas ir atsakovė skirtingai vertino kranto sąvoką. Teismo ekspertas krantu laikė sausumos teritoriją (tai, kas nėra vanduo) ir pateikė išvadą, kad statinys stovi ieškovės žemės sklype, todėl konstrukciškai sujungtas su krantu. Tuo tarpu Inspekcija – vietą, kur vanduo susijungia su sausuma, kadangi statinys stovi ieškovės žemės sklype, su vandens telkiniu nesusijęs, Inspekcija nurodė, kad statinys konstrukciškai nesusijęs su krantu.
14. Kadangi nei ginčo statinio eskize suprojektuotos, nei faktiškai yra įrengtos pastogės patalpos, teismas, įvertinęs teismo eksperto pateiktas išvadas, laikė neįrodyta privalomajame nurodyme nurodytą aplinkybę, kad ginčo statinys yra su mansarda, tačiau įrodyta kita privalomajame nurodyme nurodyta aplinkybė – kad ginčo statinys stovi išimtinai ant ieškovės žemės sklypo ir su vandens telkiniu nesusijęs. Pripažino, jog ieškovės pasirinkti elingo statybos sprendiniai neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl būtų neteisinga situacija, kai jai leidžiama tęsti statybas, taip patiriant papildomas išlaidas, nors visi faktiniai duomenys rodo statybos neteisėtumą. Nors ieškovė nurodė, kad atsakovė neatsižvelgė į pačią vietovę ir Šventosios upės vandens lygio pasikeitimus, kuomet vanduo būna visiškai priartėjęs prie pastato ar net jį apsėmęs, kartu su dubliku pateikė statinio fotonuotraukas ir vaizdo medžiagą, tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šie duomenys surinkti pavasario metu, kuomet baidarių sezonas, kuriam iš esmės ir būtų skirtas elingo statinys, įprastai dar nebūna prasidėjęs. Be to, kaip ir nurodė trečiojo asmens atstovas, tai, kad tam tikru metų laiku upė patvinsta ir apsemia privačią žemę, nereiškia, kad ši privati žemė tampa vandens telkiniu.
15. Pripažino, jog 4-5 metrų atstumu nuo vandens stovintis ir savo konstrukcijomis su vandeniu niekaip nesusijęs bei negalintis būti naudojamas valčių iškėlimui ieškovės II grupės nesudėtingasis statinys neatitinka statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, keliamų valčių elingams, valčių elingu negali būti laikomas, todėl negalėjo būti statomas Šventosios upės pakrantės apsaugos juostoje. Todėl teismas vertino, kad statinys pripažintinas neteisėtai pastatytu, o Inspekcijos privalomasis nurodymas statinį nugriauti ir sutvarkyti statybvietę teisėtas ir pagrįstas.
Šalies argumentai
16. Ieškovei teigiant, kad privalomasis nurodymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, teismas vertino, kad ieškovei buvo žinoma apie atliekamą patikrinimą dėl galimai neteisėtos statybos, 2022 m. sausio 17 d. ieškovė teikė paaiškinimą Inspekcijai, kurį gavus buvo surašytas privalomasis nurodymas, atsakovė kreipėsi į kitas kompetentingas institucijas (Aplinkos apsaugos departamentą) siekdama gauti papildomus duomenis bei atitinkamai tik tuomet priėmė ginčijamą aktą. Teismas atsižvelgė į Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalį, numatančią, kokiais atvejais skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, sprendė, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovės prašomas panaikinti privalomasis nurodymas savo turiniu prieštarautų aukštesnės galios teisės aktams ar būtų priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras. Vertino, kad Inspekcija privalomąjį nurodymą surašė atlikdama statybos valstybinę priežiūrą, t. y. veikdama jai, kaip viešojo administravimo institucijai, įstatymais suteiktos kompetencijos ribose. Aktas pagrįstas teisės normomis (aiškus teisinis pagrindas – Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo, STR 1.01.03:2017 normos), jame nurodomi pagrindiniai faktai (faktinis pagrindas – statyba pakrantės juostoje, statinys neatitinka teisės aktų reikalavimų) ir argumentai (pastatas su mansarda, konstrukciškai nesujungtas su krantu), įrodymai (patikrinimo vietoje aktas), ieškovei nurodyta jos pareiga ir įvykdymo terminas, motyvų ir argumentų išdėstymas aiškus, pakankamas ir suprantamas, nurodymas pasirašytas įgalioto asmens, priimant skundžiamą aktą nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą. Aplinkybė, kad ieškovė nesutinka su skundžiamo akto turiniu ar pažeidimą laiko mažareikšmiu, savaime nėra pagrindas jį panaikinti. Teismas sprendė, jog atsakovė, nustačiusi, jog statinio statyba buvo neteisėta, turėjo teisėtą pagrindą dėl šio statinio surašyti ginčijamą privalomąjį nurodymą, todėl ieškovės ieškinys atmestas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas, CK 1.138 straipsnio 1 punktas).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai
17. Apeliaciniais skundais ieškovė, atstovaujama advokatų Žavintos Paunksnytės ir Kęstučio Rakausko, prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti, priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas.
18. Nurodo, jog teismo sprendimas neteisėtas, neteisingas ir nepagrįstas, bylos esmė nėra atskleista, teismo argumentai dviprasmiški, nebuvo įsigilinta į bylos esmines aplinkybes, o teismo padarytos išvados akivaizdžiai prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams, eksperto padarytoms išvadoms, liudytojų parodymams bei teisės aktuose nustatytai tvarkai. Teismas pagrįstai pripažino, kad statinys yra vieno aukšto, be pastogės patalpų (mansardos, mezonino), tačiau neteisingai nurodė, jog statinys nėra konstrukciškai sujungtas su krantu ir stovi ne vidaus vandenų uosto, prieplaukos teritorijoje ar akvatorijoje.
19. Teismas nepagrįstai nurodė, jog statinys visų pirma turi stovėti (būti pastatytas) vandenyje. Pagal STR 1.01.03:2017 4.1. punktą elingas - konstrukciškai su krantu sujungtas vieno aukšto statinys be pastogės patalpų (mansardos, mezonino) vidaus vandenų uosto, prieplaukos teritorijoje ar akvatorijoje, skirtas laivams, jachtoms, valtims iškelti iš vandens, laikyti ir remontuoti. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso pateiktos vidaus vandenų uosto, prieplaukos teritorijos\akvatorijos sąvokos nesudaro pagrindo teigti, kad statinys privalomai turi būti (stovėti) vandenyje. Elingas žemės sklypo savininko pasirinkimu gali būti statomas tiek žemės sklype, tiek vidaus vandenyse. Šventosios upė prie žemės sklypo nėra plati, be to, sklypas yra išorinėje upės vingio dalyje, todėl dalį statinio atrėmus į vandens telkinio dugną būtų ženkliai sumažintas jos plotis bei apsunkinama vandens tėkmė. Teismas rėmėsi iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 5.2. punkte numatytu elingo apibūdinamu, juo vadovaudamiesi teismai iki 2017 metų priimtuose sprendimuose elingo sąvoką aiškino kaip statinio, turinčio stovėti vandenyje ir tik savo konstrukcijos dalimis sietis su krantu. Galiojančio statybos techninio reglamento 4.1. punkte nėra kalbama apie tai, kad statinys (jo dalis ar statinio konstrukcija arba dalis statinio konstrukcijos) turėtų būti ant vandens ar susijęs su vandeniu, priešingai, jame vienareikšmiškai nurodoma - konstrukciškai su krantu sujungtas statinys. Punkte nenumatytas privalomas statinio siejimosi su vandens telkiniu požymis.
20. Pagal teismo ekspertizės aktą, ginčo statinys yra pastatytas ant kranto ir yra konstrukciškai sujungtas su krantu, o krantu turi būti laikoma sausumos dalis, esanti greta vandens telkinio, t. y. krantu yra laikoma bet kuri vieta (nepriklausomai nuo to, kiek yra nutolusi nuo vandens telkinio), išskyrus vandens telkinį. Teismo ekspertas išvadą padarė vertindamas ne tik STR nuostatas, kurios reglamentuoja elingo apibrėžimą, tačiau ir Lietuvos kalbos žodyne pateikiamą žodžio „krantas“ reikšmę - „žemės pakraštys prie upės, ežero, jūros“, Prekybinės laivybos įstatymo 2 straipsnio 10 punkte nurodytą jūrininko apibrėžimą.
21. Kadangi teisės aktai nepateikia „kranto“ sąvokos, vadovaujantis lingvistiniu teisės aktų normų aiškinimu, reikia nustatyti šio žodžio bendrinės kalbos reikšmę. Atkreipia dėmesį ir į Visuotinėje lietuvių kalbos enciklopedijoje, Lietuvių kalbos žodyne pateikiamą „kranto“ apibūdinimą, Aplinkos ministro 2014-12-16 Įsakymu Nr. Dl-1038 patvirtinto Dėl Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo 4.4. punkte įtvirtintą pakrantės apibrėžimą, Aplinkos ministro 2001-11-07 įsakymu Nr. 540 patvirtinto Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo kranto linijos apibūdinimą. Mano, kad “krantas“ STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas" 4.1. punkte reiškia sausumą prie paviršinio vandens telkinio ir nereiškia vandens telkinio dugno.
22. Vertinant fotonuotraukas, šalių bei liudytojo paaiškinimus, ekspertų išvadas matyti, kad statinys yra konstrukciškai (savo konstrukcijomis: pastato, kolonų pamatais) sujungtas su krantu, t.y. visiškai atitinka STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 4.1. punkte numatytą apibrėžimą.
23. Ieškovė pateikė įrodymus - foto nuotraukas, video įrašus, iš kurių matyti, kad statinio vietoje kranto linija keičiasi atsižvelgiant į vandens lygį Šventosios upėje, t. y. kranto linija ateina iki pusės ir daugiau statinio, nevertinant net nepradėto statyti liepto, o statinys iš esmės visas yra pradėtas statyti priekrantėje ir upėje bei sujungtas su krantu. Šių aplinkybių atsakovė neneigė. Ieškovė, priešingai nei teigia teismas, paneigė atsakovės privalomajame nurodyme nurodytą aplinkybę, kad statinys yra pastatytas ieškovės žemės sklype, 4-5 atstumu nuo Šventosios upės.
Žemesnės instancijos teismas
24. Teismas, pasisakydamas dėl nebaigto statyti liepto, neatsižvelgė į tai, kad statinys, kaip ir jo sujungimas su upe nėra baigti statyti, todėl spendimas, privalomasis nurodymas yra paremti tik prielaidomis, kad statinys, net jį ir pabaigus, taip ir neatitiks elingui keliamų reikalavimų, kas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatų. Teismo ekspertizės akte nurodoma, kad „priklausomai nuo faktinio liepto įrengimo sprendinių, lieptas galėtų būti laikomas ginčo statinio dalimi“, pažymėta, jog lieptas, jungiantis ginčo statinį su vandens telkiniu tik pradėtas statyti, liepto prijungimas prie statinio gali būti atliktas tokiu būdu, kad ginčo statinys ir lieptas sudarytų konstrukciniu ir funkciniu požiūriais vieningą objektą – statinį. Nors teismas vertino, jog NŽT išduotas apeliantei sutikimas lieptui statyti yra laikinas ir pasibaigus sutikimo terminui toks pagal sutikimą pastatytas lieptas turėtų būti nukeltas, tačiau sutikimas išduotas iki 2032 m. vasario 24 d., t. y. maksimaliam 10 metų sutikimo priėmimo. NŽT yra suteikta teisė, esant asmens prašymui bei pasibaigus sutikime nurodytam terminui, išduoti naują sutikimą naudoti tą patį laikinąjį nesudėtingą statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje.
25. Teigia, kad teismo ekspertas teisme patvirtino visas savo ekspertizės akte nurodytas aplinkybes bei išvadas, atsakė į teismo ir šalių pateiktus klausimus dėl šios bylos nagrinėjimo dalyko. Ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu kiti duomenys. Sprendime nenurodyta, kokių prieštaravimų buvo nustatyta tarp teismo ekspertizės akto ir kitų byloje esančių įrodymų.
26. Teismas nevertino liudytojo E. I. parodymų, kad statinys buvo pradėtas statyti kaip elingas, kad jis nėra baigtas statyti ir kad ketinamu statyti lieptu statinys įeis į upę, t.y. lieptas bus konstrukciškai taip sujungtas su dabar pradėtu statyti statiniu, kad sudarys vieningą statinį - elingą. STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 4.1. punkto kontekste nėra nustatyta, kad elingas negali stovėti kitose vandens telkinio vietose, t.y. ne tik vidaus vandenų uosto, prieplaukos teritorijoje ar akvatorijoje. Tokios pozicijos laikėsi ir teismo ekspertas, kuris teismo posėdžio metu nurodė, kad elingas gali būti statomas prie bet kurio vandens telkinio ir bet kurioje vandens telkinio vietoje, ne tik vidaus vandenų uosto, prieplaukos teritorijoje ar akvatorijoje, turi būti atsižvelgiama tik į pačio elingo funkcinę paskirtį - t.y., kad jis būtų naudojamas bei skirtas laivams, jachtoms, valtims iškelti iš vandens, laikyti ir remontuoti. Tai, kad statinys bus skirtas valtims ir baidarėms laikyti ir remontuoti, matyti iš eskizo, ieškovės šeimos narių ieškotų įsigyti valčių ir baidarių, liudytojo teiktų parodymų ir ekspertizės akto 16 punkto. Pagal nurodomą teismų praktiką elingas gali būti statomas prie bet kurios vandens telkinio vietos ir tik savo konstrukcijos dalimi turi būti sujungtas su krantu. Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius išdavimo taisyklių 17.4. punkte nėra nurodyta, kad elingai gali būti statomi tik vidaus vandenų uosto, prieplaukos teritorijoje ar akvatorijoje. Teismas nepagrįstai ir šiuo pagrindu ieškinį atmetė.
27. Nurodo, kad bylos duomenys patvirtina, kad statinys pritaikytas valtims/baidarėms sandėliuoti bei remontuoti, pavyzdžiui, įėjimo durys, esančios arčiausiai prie Šventosios upės kranto linijos, padarytos vartų tipo, t.y. platesnės, kad būtų patogiau įnešti ilgas baidares (Elingo eskizas, liudytojo parodymai, statinio ekspertizės išvados). Liudytojas E. I., kuris ir ketina užsiimti baidarių nuomos verslu, nurodė, kad 30 kg sveriančias baidares gali pats iškelti iš vandens ir įnešti į statinį naudodamasis su statiniu sujungta aikštele/lieptu. Aikštelė, lieptas statiniui reikalinga, nes dėl užtvankos upės vanduo prie žemės sklypo yra stipriai pakilęs (apie 1 m), todėl dugnas yra per žemai, kad ant jo stovint būtų galima iškelti baidares iš vandens, todėl tam bus naudojama aikštelė. Teismo eksperto akto 6.2. pav. ir NŽT sutikime dėl liepto įrengimo matosi, kad statinys yra prie pat žemės sklypo ribos (kranto linijos) su Šventosios upe, ir vienas jo kampas yra visiškai ant upės kranto (tarp žemės sklypo plane pažymėtų taškų 16,17.18), kas liudija, kad tame kampe yra galimybė ant statinio kolonos, esančios arčiausiai vandens įrengti rankinį kraną, kurio pagalba net ir vienas asmuo galėtų iškelti valtį ar baidarę iš vandens. Statinys pastatytas sausesnėje sklypo vietoje, kadangi arčiau vandens (kranto linijos) dėl nuolatinių upės vandens pakilimų esantis gruntas yra nuolat drėgnas (užliejamoji kranto dalis), kas reiškia, kad naudojant jį valčių ar baidarių ištraukimui būtų gadinamas upės krantas prie pat vandens (kranto linijos), todėl su pastatu susijusi aikštelė/lieptas, kurie atsakovės patikrinimo metu nebuvo įrengti, būtini naudojant elingą pagal paskirtį. Laiptai ir išlipimo aikštelė/lieptas yra neatskiriamai susiję su statiniu ir skirti turizmui ir gyventojų poilsiui, tiesiogiai susiję su rekreaciniais tikslais. Tuo siekiama užtikrinti Vandens įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatų laikymąsi, kad iškeliant iš vandens, aptarnaujant baidares ar valtis nebūtų ardomas nuolat drėgnas upės krantas (užliejamoji kranto dalis). Sklype statomas II grupės nesudėtingasis statinys, dėl kurio statybos turi teisę spręsti pati ieškovė ir kuriam nėra reikalingas statybos leidimas ar kitoks valstybės institucijų pritarimas, jis atitinka statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
28. Individualus administracinis aktas prieštarauja teisės aktų nuostatoms, todėl yra naikintinas, jis neatitinka minėtų imperatyvių Viešojo administravimo įstatymo nuostatų, taip pat ginčo santykius reguliuojančių specialių teisės aktų (STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas" ir kt.) nuostatų, teisės principų, jis yra nemotyvuotas. Atsakovė privalomąjį nurodymą grindžia, tuo, jog pastatas yra su mansarda (paliktos langų ertmės) ir konstrukciškai susijęs su krantu, todėl jis neatitinka elingo sąvokos. V. Ž. statinio ekspertizės išvadoje nurodyta, kad statinys turi elingo požymius, t.y. skirtas valtims iškelti iš vandens, laikyti ir remontuoti. Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad statinys yra vieno aukšto be pastogės (mansardos, mezonino). Taigi, atsakovė neatliko išsamaus ir visapusiško faktinių aplinkybių tyrimo ir vertinimo. Atsakovė statinio konstrukcines sąsajas su krantu vertina kaip neatitikimą STR 1.01.03:2017 nuostatoms, kas prieštarauja galiojančių teisės aktų reglamentavimui, todėl privalomasis nurodymas turėtų būti naikinamas kaip neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Statinio statyba yra teisėta, jis atitinka visus elingo požymius, o priimtas individualus administracinis aktas prieštarauja teisės aktų nuostatoms.
Atsiliepimas
29. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovės apeliacinius skundus atmesti.
30. Nurodo, kad Inspekcijos atlikto patikrinimo adresu nustatyta, kad statomas ginčo statinys paviršinio vandens telkinio (Šventosios upės) apsaugos juostoje neatitinka statinio – elingo sąvokos pagal STR 1.01.03:2017 4.1 punkto reikalavimus ir tokio statinio statyba paviršinio vandens telkinio (Šventosios upės) apsaugos juostoje yra imperatyviai draudžiama (Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 4 punkto c papunktis), surašytas privalomasis nurodymas. Jame be kita ko nurodyta, kad statinio atstumas nuo vandens 4-5 m., pagal faktinius duomenis statomas pastatas, kuriame yra mansarda (paliktos langų ertmės), pastatas konstrukciškai nesujungtas su krantu. Įvertinus STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 4.1 punkte nurodytą apibrėžimą, elingo paskirtį, sutinka su teismo vertinimu, kad šios paskirties statinys visų pirma turi stovėti (būti pastatytas) vandenyje ir tik savo konstrukcijos dalimis būti susijęs su krantu, nes jo tiesioginė, pagrindinė paskirtis yra paties elingo pagalba iškelti iš vandens valtis (jachtas, laivus) ir jas laikyti bei remontuoti. Nėra pagrindo manyti, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. pasikeitus statybos techniniams reglamentams, elingais gali būti laikomi su vandens telkiniu konstrukciškai visai nesusiję statiniai. Tiek iki tol galiojęs statybos techninis reglamentas STR 1.01.09:2003, tiek ir STR 1.01.03:2017 numato tuos pačius esminius reikalavimus elingo statiniui: statinys turi būti vieno aukšto be pastogės patalpų, stovėti vidaus vandenų uosto, prieplaukos teritorijoje ar akvatorijoje, statinio konstrukcijos turi būti sujungtos su krantu ir statinys turi būti skirtas laivams, jachtoms, valtims iškelti iš vandens, laikyti ir remontuoti.
Žemesnės instancijos teismas
31. Statinys su vandens telkinio užimama žeme apskritai nesusijęs, jis pilnai pastatytas sklype, jo dalyje, priskirtoje vandens telkinio pakrantės apsaugos juostai. Iš fotonuotraukų, kitų bylos duomenų matyti, kad visos statinio atraminės konstrukcijos (tiek pamatas, ant kurio suręstos sienos, tiek stogo konstrukciją laikančios medinės kolonos) stovi ant ieškovės žemės. Tokią išvadą patvirtina ir teismo ekspertizės aktas Nr. 22-65 (3-7 punktai), pagal kurį ginčo statinys yra konstrukciškai susietas su krantu, krantu laikant bet kurią vietą, išskyrus vandens telkinį, bei teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, kad ginčo statinys stovi tik ant sausumos, statinys nėra ant vandens telkinio. Prie Inspekcijos 2021 m. spalio 4 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto pridėtos fotonuotraukos atitinka akte fiksuotas aplinkybes, jog nuo ginčo statinio iki vandens telkinio yra 4-5 metrų atstumas. Teismo eksperto nuomone, sąvokoje „elingas“ sąvoka „krantas“ panaudota pažymint, kad statinys – elingas negali būti sujungtas vien tik su vandens telkinio dugnu, turi būti sujungtas ir su sausumoje esančia žeme, pagal šį požymį elingas skiriasi nuo kitų panašių statinių, kurie būna pastatyti vien tik virš vandens telkinio, su kuo nesutinka. Sąvokoje „elingas“ nurodomas požymis, kad šie statiniai konstrukciškai turi būti sujungti su krantu, jokiu būdu nereiškia, kad tokie statiniai gali būti pastatyti už vandens telkinio ribų ir nesusiję su vandens telkiniu. Tokia šios teisinės sąvokos interpretacija paneigtų elingo paskirtį – naudojantis šiuo statiniu, iškelti iš vandens laivus, jachtas ir valtis bei po to šias transporto priemones laikyti ir remontuoti. Teismas pagrįstai vertino, kad paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose, 4-5 metrų atstumu nuo vandens stovintis ir savo konstrukcijomis su vandeniu niekaip nesusijęs bei negalintis būti naudojamas valčių iškėlimui ieškovės II grupės nesudėtingasis statinys neatitinka statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, keliamų valčių elingams, valčių elingu negali būti laikomas, todėl negalėjo būti statomas Šventosios upės pakrantės apsaugos juostoje.
32. Teismas išanalizavo duomenis, susijusius su aikštelės ir liepto įrengimu, jokių naujų su tuo susijusių duomenų ar argumentų, paneigiančių sprendimo išvadas, apeliantė nepateikė. Teiginiai, kad statiniui naudoti pagal paskirtį kaip elingą būtina pastatyti lieptą/aikštelę, kaip neatskiriamą statinio dalį, tik patvirtina, kad ginčo statinys neatitinka elingo požymių. Iš ieškovės pateiktų įrodymų nėra pagrindo išvadai, kad planuojamas statyti lieptas ar aikštelė prie statinio būtų sudėtinė jo konstrukcijos dalis, siejama bendrų laikančiųjų konstrukcijų. Iš teismo ekspertizės akto išvados matyti, kad liepto konstrukcija minėtame plane nėra detalizuota ir nėra konkrečių duomenų, jog lieptas numatytas kaip ginčo statinio dalis, jungiamas su ginčo statiniu bendrų laikančiųjų konstrukcijų. Ieškovei yra išduotas NŽT sutikimas ne dėl elingo, o dėl atskiro laikino statinio, būtent liepto, statybos valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinyje, kuris nuosavybės teise priklauso valstybei. Pasibaigus sutikimo terminui toks lieptas turėtų būti nukeltas, taigi upėje ieškovė turi teisę statyti tik laikiną statinį – lieptą, o ne statybos būdu sukurti naują nekilnojamojo turto objektą – elingą. Toks laikinas lieptas negalėtų būti laikomas nekilnojamojo turto objekto – elingo dalimi. Gavus NŽT sutikimą tik statyti laikiną lieptą Šventosios upėje, o ne statyti upėje elingo ar kitokio statinio dalį, apeliantei pastačius upėje elingą (elingo konstrukcijų dalį), CK 4.103 straipsnio 2 dalies prasme tokiomis pažeidžiant teisės aktų reikalavimus pastatytomis konstrukcijomis būtų draudžiama naudotis.
33. Versija apie galimybę įrengti rankinį kraną ant statinio kolonos atsirado tik 2022 m. gruodžio 30 d. apeliaciniame skunde. Tokia versija nebuvo keliama Inspekcijos atliekamo tyrimo metu ar pirmos instancijos teisme, taip pat versija dėl krano įrengimo nenurodoma ir 2023 m. sausio 2 d. apeliaciniame skunde. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Nėra pateikti jokie konkretūs įrodymai ir paaiškinimai, kad statinyje ketinama įrengti minėtą įrenginį, nėra duomenų, iš kurių būtų galima vertinti, kad įrengus tokį kraną, ginčo statinys atitiks elingo sąvoką. Pasvarstymai apie galimus statinio pertvarkymus ateityje neturi reikšmės sprendžiant dėl ginčijamo privalomojo nurodymo teisėtumo.
Žemesnės instancijos teismas
34. Pažymi, jog nerado teismo išvados, kad ieškovės ieškinys atmestinas tuo pagrindu, jog elingas turi stovėti tik vidaus vandenų uosto, prieplaukos teritorijoje ar akvatorijoje. Teismo sprendime nėra nurodoma, kad elingo statyba Šventosios upėje ginčo vietovėje apskritai yra negalima. Teismas įvertino įrodymus, susijusius su ginčo statinio vieta, ir darė pagrįstą išvadą, jog statinys stovi tik ant sausumos, 4-5 m nuo vandens telkinio (upės kranto linijos), kaip nurodoma Inspekcijos 2021 m. spalio 4 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte. Teismas motyvuotai atmetė ieškovės argumentus dėl kranto linijos pokyčių, nurodydamas, kad ieškovės pateikti duomenys apie vandens lygio pasikeitimus yra surinkti pavasario metu, kuomet baidarių sezonas, kuriam iš esmės ir būtų skirtas elingo statinys, įprastai dar nebūna prasidėjęs, be to, tai, kad tam tikru metų laiku upė patvinsta ir apsemia privačią žemę, nereiškia, kad ši privati žemė tampa vandens telkiniu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliaciniai skundai netenkintini.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
36. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniais skundais (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovės apeliaciniais skundais, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
37. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškinys dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
38. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: kelių apsaugos zonos 0,122 ha ploto, elektros tinklų apsaugos zonos 0.0346 ha ploto, miško žemė 0.5134 ha ploto; paviršiniai vandens telkiniai 0.0175 ha ploto, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos 0.9131 ha ploto, paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos 0.4111 ha ploto. Ieškovė šiame jai priklausančiame rekreacinės paskirties žemės sklype, Šventosios upės pakrantės apsaugos juostoje stato II grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskiriamą 10 m x 6 m dydžio ir 8,5 m aukščio pastatą.
41. Ieškovė ieškiniu prašė panaikinti Inspekcijos 2022 m. vasario 1 d. priimtą privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus, tačiau pirmosios instancijos teismas ieškinio netenkino pripažinęs, jog sutinkama su atsakovės argumentais, kad statinys nepatenka į Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 4 punkte numatytų leistinų statyti statinių sąrašą ir negali būti laikomas elingu, kadangi statinys nėra konstrukciškai sujungtas su krantu. Apeliantė su tokiomis išvadomis nesutinka, teigia, kad jos prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams, eksperto padarytoms išvadoms, liudytojų parodymams bei teisės aktuose nustatytai tvarkai.
42. Pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 4 punkto c pastraipą, paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje naujai leidžiama statyti tik hidrotechninius statinius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, tiltus, prieplaukas, rekreacinėse zonose – paplūdimių įrangą, elingus, kitus rekreacinius įrenginius. Ieškovė byloje laikėsi pozicijos, kad statinys atitinka elingo sąvoką, todėl tokio statinio statyba galima.
43. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 4.1. punktą, elingas – konstrukciškai su krantu sujungtas vieno aukšto statinys be pastogės patalpų (mansardos, mezonino) vidaus vandenų uosto, prieplaukos teritorijoje ar akvatorijoje, skirtas laivams, jachtoms, valtims iškelti iš vandens, laikyti ir remontuoti. Elinge gali būti projektuojamos ir įrengiamos tik laivų, jachtų, valčių laikymo, remonto, persirengimo, tualeto ir dušo patalpos. Kadangi apeliantė kelia abejones dėl tinkamo šios sąvokos aiškinimo bei teismų praktikos, suformuotos iki šio reglamento priėmimo, atkreiptinas dėmesys, kad iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 pavirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 5.2 punktą, elingas buvo apibrėžiamas kaip laivams, jachtoms, valtims pakelti iš vandens, laikyti ir remontuoti skirtas vieno aukšto be pastogės patalpų (mansardos, mezonino) statinys vidaus vandenų uosto, prieplaukos teritorijoje ar akvatorijoje, konstrukcijos dalimis susijęs su krantu. Elinge gali būti projektuojamos ir įrengiamos tik laivų, jachtų, valčių laikymo, remonto, persirengimo, tualeto ir dušo patalpos. Taigi, iš esmės elingo sąvoka buvo tokia pati ir iki 2017 m. sausio 1 d. Tiek vienas, tiek kitas statybos techninis reglamentas numatė sąlygas, jog vieno aukšto be pastogės patalpų statinys konstrukcijos dalimis/konstrukciškai turi būti susijęs su krantu ir turi stovėti vidaus vandenų uosto, prieplaukos teritorijoje ar akvatorijoje, todėl negalima sutikti su apeliante, jog teismas neturėjo pagrindo atsižvelgti į teisminę praktiką, suformuotą ankstesnio STR galiojimo laikotarpiu.
Žemesnės instancijos teismas
44. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kaip yra aiškinamos vidaus vandenų uosto, prieplaukos, jų teritorijos ar akvatorijos sąvokos, pateiktos Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso, reglamentuojančio laivybą vidaus vandenų keliais, 13 straipsnyje bei sprendė, jog elingo apibrėžimas reiškia, kad šios paskirties statinys visų pirma turi stovėti (būti pastatytas) vandenyje ir tik savo konstrukcijos dalimis būti susijęs su krantu, nes jo tiesioginė, pagrindinė paskirtis yra paties elingo pagalba iškelti iš vandens valtis (jachtas, laivus) ir jas laikyti bei remontuoti. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog statinys turi stovėti (būti pastatytas) vandenyje, kadangi STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 4.1. punkte nėra numatytas privalomas statinio siejimosi su vandens telkiniu požymis. Apeliantė neginčija fakto, kad ginčo statinys stovi jos žemės sklype, o ne pačiame vandens telkinyje.
45. Pastebėtina, priešingai, nei teigiama apeliantės, teismo nebuvo pripažinta, kad nagrinėjamu atveju statinys negali būti elingu dėl tos priežasties, jog jis nestovi vidaus vandenų uosto, prieplaukos, jų teritorijoje ar akvatorijoje, teismo tik akcentuota, kad statinys turėtų stovėti (būti pastatytas) vandenyje. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, aiškinant vidaus vandenų uosto, prieplaukos, jų teritorijos ar akvatorijos sąvokas, kaip jos reglamentuojamos Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 13 straipsnyje, negalima spręsti, jog bet kuriuo atveju elingas privalo stovėti pačiame vandens telkinyje, kadangi į vidaus vandenų uosto sąvoką patektų ir aikštelės, kita infrastruktūra, į prieplaukos sąvoką taip pat patektų stacionarūs įrenginiai. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismų analogiškose situacijoje taip pat nebuvo vienareikšmiškai pasisakoma, kad elingas turėtų stovėti būtent vandenyje. Teismų vertinta, jog taip pat toks statinys galėtų stovėti ant kranto, bet tiesiogiai ribotis su vandeniu, nes jo tiesioginė paskirtis yra pakelti iš vandens valtis ir jas laikyti bei remontuoti (Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-33-780/2013, paliktas nepakeistu Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1459-254/2013). Kad statinys turėtų būti susijęs su vandeniu savo konstrukcijomis, kadangi tokio statinio tiesioginė paskirtis yra pakelti iš vandens valtis ir jas laikyti ar remontuoti, yra pasisakyta ir Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1155-153/2013, kurioje konstatuoja, jog 5,20 metrų atstumu nuo vandens ant kranto stovinti ir savo konstrukcijomis su vandeniu niekaip nesusijusi, valčių iškėlimui nepanaudotina pavėsinė negali būti laikoma valčių ir jachtų elingu. Todėl vien aplinkybė, kad statinys (jo dalis) nestovi pačiame vandens telkinyje nesudarytų pagrindo vertinti, jog jis negali būti laikomas elingu.
46. Tačiau, aiškinantis dėl ginčo statinio atitikimo elingo sąvoką, pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo vertinama, ar jis konstrukciškai susijęs su krantu, kaip tai numatyta STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 4.1. punkte. Apeliantė pateikia argumentus, kad sąvoka “krantas“ šiuo atveju turėtų būti aiškinama kaip sausuma prie paviršinio vandens telkinio. Taip pat nurodo, kad ketinamu statyti lieptu statinys įeis į upę, t.y. lieptas bus konstrukciškai taip sujungtas su dabar pradėtu statyti statiniu, kad sudarys vieningą statinį - elingą. Pažymi, kad fotonuotraukos, šalių bei liudytojo paaiškinimai, ekspertų išvados, kurios vertintinos kaip patikimesnis įrodymas, patvirtina, kad statinys yra konstrukciškai (savo konstrukcijomis: pastato, kolonų pamatais) sujungtas su krantu, t.y. visiškai atitinka STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 4.1. punkte numatytą apibrėžimą.
47. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad sprendžiant ginčą krantu laikoma sausumos teritorija, sausumos kryptimi besidriekianti nuo kranto linijos. Pirmosios instancijos nesutiko su teismo eksperto pozicija, kad krantu laikoma sausumos teritorija (tai, kas nėra vanduo), bei pritarė Inspekcijos pozicijai, kad krantu laikytina vieta, kur vanduo susijungia su sausuma, o šiuo atveju statinys stovi sklype (kas byloje neginčijama) ir konstrukciškai nesusijęs su krantu. Teismas sprendė, kad paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose, 4-5 metrų atstumu nuo vandens stovintis ir savo konstrukcijomis su vandeniu niekaip nesusijęs bei negalintis būti naudojamas valčių iškėlimui statinys neatitinka statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, keliamų valčių elingams, valčių elingu negali būti laikomas.
48. Nustatyta, kad ekspertas Sigitas Mitkus ekspertizės akte nurodė, kad sprendžiant, ar ginčo statinys yra konstrukciškai sujungtas su krantu reikia nustatyti, kas yra laikytina krantu. Nurodė, kad lietuvių kalbos žodyne pateikiama tokia žodžio krantas reikšmė 1: žemės pakraštys prie upės, ežero, jūros. Tai reiškia, kad krantas yra tam tikras žemės ruožas besiribojantis su vandens telkiniu. Ekspertas nurodė, jog normatyviniai statybos techniniai dokumentai nenustato kranto definicijos. Eksperto vertinimu tyrimo kontekste krantu reikėtų laikyti sausumos dalį, esančią greta vandens telkinio. Teisės aktuose, reglamentuojančiais laivybą sąvoka krantas yra naudojama siekiant parodyti, kad kokia nors vieta yra ne vandens telkinyje ar laive. Pavyzdžiui, Prekybinės laivybos įstatymo 2 straipsnyje numatyta: 10. Jūrininkas – bet kuris asmuo, įskaitant laivo kapitoną, įdarbintas, pasamdytas ar dirbantis bet kokį darbą laive, išskyrus asmenis, kurių pagrindinis darbas yra atliekamas krante ir laive jie dirba tik nenuolatinį darbą, nesusijusį su kasdiene laivo veikla. Eksperto teigimu, akivaizdu, kad šiuo atveju krantu yra laikoma bet kuri vieta (nepriklausomai to, kiek nutolusi nuo vandens telkinio), išskyrus vandens telkinį (jūroje esantį laivą). Eksperto vertinimu tokiu būdu ši sąvoka turėtų būti taikoma ir elingo definicijoje, nes dažniausiai dalis elingo būna virš vandens telkinio ir sujungta su vandens telkinio dugnu. Teismo eksperto nuomone, sąvokoje elingas panaudota sąvoka „krantas“ reiškia, kad statinys negali būti sujungtas vien tik su vandens telkinio dugnu, bet ir su sausumoje (už vandens telkinio ribų) esančia žeme (gruntu). Pagal šį požymį elingas skiriasi nuo kitų panašių statinių, kurie būna pastatyti tik virš vandens telkinio. Įvertinęs nustatytas aplinkybes ekspertas darė išvadą, kad ginčo statinys yra konstrukciškai sujungtas su krantu. Išvadoje nurodoma, kad ginčo statinys yra pastatytas ant kranto ir yra konstrukciškai sujungtas su krantu. Teismo posėdžio metu ekspertas paaiškino, kad nerado tokio reglamentavimo, kad dalis elingo turėtų stovėti vandenyje, dalis – krante. Nurodė, kad vertinant iš techninės pusės, paprastai elingas stovi ant vandens, nes dažniausiai yra projektuojamas stambiems laivams (jachtoms) įplaukti, tačiau gali stovėti ir ant kranto, jei kalbama, kaip šiuo atveju, apie baidarių laikymą jame. Ginčo statinys stovi tik ant kranto, kurį jis laiko sausumos kryptimi besitęsiančia teritorija nuo tos vietos, kur vanduo susijungia su žeme, ginčo statinio konstrukcijos nėra virš vandens telkinio ar kitaip sujungtos su vandens telkinio dugnu.
49. Dėl eksperto išvados ir jos vertinimo kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Kita vertus, eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, todėl teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020, 32 punktas; 2021 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-421/2021, 43 punktas).
50. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad eksperto kvalifikacija – statybos techninės veiklos ekspertizė (statinio ekspertizė, statinio projekto ekspertizė), statybos ekspertizė, todėl vienareikšmiškai spręsti dėl eksperto pateikiamos sąvokos „krantas“ aiškinimo lingvistiškai bei atsižvelgiant į jūrininko sąvokos apibrėžimą, tokių išvadų teisingumo, nebūtų pagrindo. Pažymėtina, kad ekspertas teikė atsakymus pagal savo turimą kvalifikaciją, tuo tarpu teisinio reglamentavimo aiškinimas bei teisinių išvadų pateikimas yra teismo kompetencija. Be to, ekspertizės akte taip pat nurodoma, jog dažniausiai dalis elingo būna virš vandens telkinio ir sujungta su vandens telkinio dugnu, o teismo eksperto nuomone, sąvokoje elingas panaudota sąvoka „krantas“ reiškia, kad statinys negali būti sujungtas vien tik su vandens telkinio dugnu, bet ir su sausumoje (už vandens telkinio ribų) esančia žeme (gruntu). Taigi, ekspertui pateiktus dviprasmiškus pasvarstymus, manytina, jog ir teismo ekspertui kilo abejonių, jog elingas turėtų būti susijęs su vandens telkiniu, sujungus jį su vandens dugnu ir su sausuma.
51. Teisėjų kolegijos nuomone, vertinant, ar statinys gali būti laikomas elingu, svarbu nustatyti, ar jis yra konstrukciškai susijęs su pačiu vandens telkiniu (tuo atveju, jeigu jis nestovi vandenyje), kadangi tokio pobūdžio statinys naudotinas būtent laivams, jachtoms, valtims iškelti iš vandens, laikyti ir remontuoti (nagrinėjamu atveju – ieškovės teigimu, iš vandens iškelti baidarėms ir joms sandėliuoti). Todėl pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 4.1. punktą sąvoka „krantas“ negali būti aiškinama taip, kaip nurodo apeliantė, ir pritartina pirmosios instancijos teismui, kad šiuo atveju krantu laikytina vieta, kur vanduo susijungia su sausuma, ir būtent su šia vieta konstrukciškai turi būti susijęs statinys. Kadangi šiuo atveju statinys stovi sausumoje, todėl jis turėtų būti susijęs su vandens telkiniu. Byloje esant duomenims, kad ginčo statinys pastatytas 4-5 metrų atstumu nuo upės, ant žemės sklypo dalies ir jokiomis konstrukcijomis nesisieja su vandens telkiniu, išvada, kad jis stovi krante ir tokiu būdu atitinka STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 4.1. punkto reikalavimus neatitiktų teisės normomis siekiamų tikslų.
52. Pripažintina, kad pagrįstai teismo atmesti apeliantės argumentai, jog statinio vietoje kranto linija keičiasi atsižvelgiant į vandens lygį Šventosios upėje, t. y. kranto linija ateina iki pusės ir daugiau statinio, nevertinant net nepradėto statyti liepto, įvertinus, kad ieškovės pateikti duomenys apie vandens lygio pasikeitimus yra surinkti pavasario metu, kuomet baidarių sezonas, kuriam iš esmės ir būtų skirtas elingo statinys, įprastai dar nebūna prasidėjęs, be to, tai, kad tam tikru metų laiku upė patvinsta ir apsemia privačią žemę, nereiškia, kad ši privati žemė tampa vandens telkiniu. Todėl byloje nebuvo paneigta Inspekcijos nustatyta aplinkybė, kad ginčo statinys stovi 4-5 metrų atstumu nuo kranto linijos.
53. Nors apeliantė laikosi pozicijos, kad lieptas bus konstrukciškai taip sujungtas su pradėtu statyti statiniu, kad sudarys vieningą statinį – elingą, tačiau su tuo sutikti taip pat negalima. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 12 punktą, lieptai, kiemo aikštelės yra atskiri statiniai. Nagrinėjamu atveju nei iš elingo eskizo, nei iš faktiškai pastatyto statinio konstrukcijos nėra pagrindo išvadai, kad planuojamas statyti lieptas (pagal prie NŽT sutikimo pridėtą liepto planą) ar prie ginčo statinio ant ieškovės žemės sklypo pradėta statyti aikštelė (ekspertizės akto 6.1 pav.) būtų sudėtinė ginčo statinio konstrukcijos dalis, be kurios ginčo statinys savarankiškai negalėtų stovėti. STR 1.01.03:2017 4.1 punkte pateikiama elingo kaip statinio, o ne statinių komplekso, kurį galimai susiejus viena funkcine paskirtimi ir būtų galima naudoti baidarių nuomos verslui, sąvoka, todėl ieškovei, galimai pastačius lieptą į upę ar aikštelę prie statinio, ginčo statinys elingu netaptų, kadangi pats ginčo statinys konstrukciškai nėra kaip nors susijęs su vandens telkiniu.
54. Pažymėtina, kad ieškovei 2022 m. vasario 24 d. išduotas NŽT sutikimas ne dėl elingo (vandens telkinyje ar ieškovei priklausančiame žemės sklype ir vandens telkinyje), o dėl atskiro statinio, būtent liepto, statybos valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinyje, kuris nuosavybės teise priklauso valstybei ir patikėjimo teise yra valdomas NŽT. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens NŽT atstovas patvirtino, kad ieškovei buvo duotas sutikimas valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje, Šventosios upėje, statyti tik laikiną statinį – lieptą, dėl elingo statybos nebuvo sprendžiama ir toks leidimas ieškovei nėra išduotas. Be to, NŽT 2022 m. vasario 24 d. sutikimas dėl liepto statymo yra laikinas, pasibaigus sutikimo terminui toks pagal sutikimą pastatytas lieptas turėtų būti nukeltas. Todėl, nors ekspertizės akte ir buvo nurodyta, kad liepto prijungimas prie statinio gali būti atliktas tokiu būdu, kad ginčo statinys ir lieptas sudarytų vieningą objektą – statinį, tačiau tokia išvada, padaryta vizualiai įvertinus esamą vaizdą, laikytina nepagrįsta, kadangi šiuo atveju nustatyta, kad NŽT yra išduotas leidimas tik dėl atskiro laikino statinio (liepto), esančio upėje, už ieškovės žemės sklypo ribos, statybos, o ne dėl elingo (į kurio konstrukcijas lieptas patektų). Nors apeliantė akcentuoja, kad leidimas lieptui statyti išduotas maksimaliam 10 metų laikotarpiui, be to, NŽT yra suteikta teisė, esant asmens prašymui bei pasibaigus sutikime nurodytam terminui, išduoti naują sutikimą naudoti tą patį laikinąjį nesudėtingą statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje, tačiau tai nepaneigia teismo išvadų, jog du statiniai vertintini kaip savarankiški objektai, be to, tuo atveju, jeigu naujas NŽT sutikimas nebūtų išduotas ir lieptas būtų išardytas, neliktų net faktiškai galimo priėmimo prie vandens telkinio nuo nuolatiniam naudojimui pastatyto ginčo statinio. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad ginčo statinys neatitinka leistino statinio toje teritorijoje (pakrantės apsaugos zonoje) – elingo apibrėžimo, todėl nebuvo pagrindo ir panaikinti Inspekcijos 2022 m. vasario 1 d. priimtą Privalomąjį nurodymą.
55. Nors apeliantė nurodo, jog viename statinio kampe yra galimybė ant statinio kolonos, esančios arčiausiai vandens įrengti rankinį kraną, kurio pagalba net ir vienas asmuo galėtų iškelti valtį ar baidarę iš vandens, tačiau tokio aplinkybės nebuvo įrodinėjamos pirmosios instancijos teisme. Be to, nėra pateikti jokie konkretūs įrodymai ir paaiškinimai, kad statinyje ketinama įrengti minėtą įrenginį, nėra duomenų, iš kurių būtų galima vertinti, kad įrengus tokį kraną, ginčo statinys atitiktų elingo sąvoką.
56. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas nematė pagrindo spręsti, jog ginčo statinys yra su mansarda, kadangi pastogės patalpos nėra ginčo statinio eskize suprojektuotos ar faktiškai įrengtos, labiau tikėtina, kad tokių patalpų įrengimas galimas. Ekspertizės akte eksperto nurodoma, kad ant sijų sudėtos nepritvirtintos lentos, kurių galima paskirtis – paklotas vaikščiojimui atliekant stogo ir (ar) langų įrengimo darbus, nesant ginčo statinyje perdangos, negali būti laikoma, kad jame yra daugiau negu vienas aukštas, palėpė ir (arba) palėpės patalpos. Visgi, vertintina, jog tokia išvada teismo eksperto nėra paneigiama palėpės patalpų įrengimo galimybė, kadangi ekspertas apsiribojo tuo metu buvusių aplinkybių konstatavimu. Vien tik ta aplinkybė, kad šiuo metu perdangos dar nėra (ekspertizės akte matyti ant sijų sudėtos lentos), neįrengti laiptai, tačiau šiuo atveju statyba ir nėra pabaigta. Tuo tarpu abejones dėl statinio sąvokos, paskirties sustiprina ir tai, kad statinyje dviem aukštais yra įrengtos langų ertmės, nuo galimos perdangos iki stogo pakankamai daug vietos, tikėtina, kad egzistuotų galimybės ateityje įrengti palėpės patalpas. Todėl labiau tikėtina, kad šiuo atveju statomas būtent pastatas su mansarda, kaip ir nurodyta privalomajame nurodyme.
57. Nors apeliantė akcentuoja, kad statinys pritaikytas valtims/baidarėms sandėliuoti bei remontuoti, įėjimo durys, esančios arčiausiai prie Šventosios upės kranto linijos, padarytos vartų tipo, t.y. platesnės, kad būtų patogiau įnešti ilgas baidares, liudytojas E. I. nurodė ketinantis užsiimti baidarių nuomos verslu, tačiau abejotina, ar vien baidarių laikymui būtų reikalinga įrengti papildomus langus antrame statinio lygyje, įrengti grindų šildymo sistemą (kas matyti iš 2021 m. rugpjūčio 25 d. atlikto patikrinimo vietoje akte esančių nuotraukų). Byloje yra duomenys, kad 2021 m. spalio mėnesio viduryje vyko elektroniniai susirašinėjimai dėl galimo baidarių, irklenčių, kitų priedų pirkimo, buvo pateikti komerciniai pasiūlymai prekėms įsigyti, tačiau pastebėtina, kad tai buvo jau po 2021 m. spalio 4 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto surašymo. Be to, į NŽT dėl sutikimo liepto statybai vandens telkinyje ieškovė kreipėsi tik 2022 m. vasario 21 d., jau po priimto Privalomojo nurodymo, taigi, iki tol ji nesiėmė pastangų įsirengti priėjimo prie vandens telkinio.
58. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė turėjo teisėtą pagrindą dėl ginčo statinio surašyti ginčijamą privalomąjį nurodymą, kadangi jis neatitinka elingo sąvokos ir nepatenka į Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 4 punkte numatytų leistinų statyti statinių sąrašą.
59. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
60. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, visapusiškai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, pagrįstai sprendė, jog ginčo statinys neatitinka statybos techniniame reglamente numatytos elingo sąvokos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
61. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovė patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme jai neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistu.