Utenos apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovėms L. K., E. B.-B.,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Liutaurui Kvikliui,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. I. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

7. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad tarnyba neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Tarnyba yra tik išdavusi leidimą statyti lieptą vandens telkinyje – Šventosios upėje, kurios užimamą žemę valdo patikėjimo teise, jokių klausimų, susijusių su elingo statyba, tarnybos nebuvo prašoma spręsti. Nagrinėjamu atveju prieš išduodant leidimą, kaip visada ir daroma, buvo įvertintas besikreipiančio asmens paruoštas liepto planas, įvertinta, ar plane koordinatėmis X ir Y pažymėtas taškas yra valstybei priklausančioje žemėje, ant kurios yra vandens telkinys, ir nuo šio taško vandens telkinyje leista statyti nurodyti ilgio ir pločio lieptą. Dėl statybos privačiame žemės sklype tarnyba nesprendžia, tarnyba sprendė išimtinai tik dėl statybos valstybei priklausančiame vandens telkinyje.

8. Liudytojas E. I. paaiškino, kad ieškovė L. I. yra jo mama, jam išduotas įgaliojimas tvarkyti su sklypu susijusius klausimus, išskyrus pardavimą. Prieš pakeičiant sklypo paskirtį skambino į inspekciją, konsultavosi, jam buvo paaiškinta, kad statinys neturėtų viršyti aukščio, kvadratūros, visa kita neuždrausta. Statybas pradėjo 2020 m. rugpjūčio mėn., tik pakeitęs sklypo paskirtį, išsimatavo, kaip kas kur turi būti. Statybos vietą parinko, nes tai sausiausia vieta, neužsemia, nors šį pavasarį buvo užsėmę, toliau yra šlaitas, norėjo, kad būtų galima žolę apipjauti aplinkui, taip pat turėjo būti ne miško paskirties žemės, galėjo statyti dar kitoje vietoje, tačiau toje, kur stato, gražiau žiūrisi, stato šiek tiek kampu nuo kranto. Buvo padarytos ašys, 2021 m. birželio mėn. surinktas karkasas, visus kitus darbus atliko pats, nes užsiima statybomis. Elingas stovi ant pamato. Yra padaryti vartai, nuo kurių link kranto eitų aikštelė. Stato elingą, nes planuoja baidarių verslą, elingas būtų skirtas baidarėms, irklams laikyti. Mansardos statinyje nėra, jam nepatinka laužyti stogai, todėl tiesiog buvo parinkta tokia stogo konstrukcija, nes link upės stogą laiko kolonos.

9. Teismo ekspertas prof. dr. S. M. teismo posėdžio metu palaikė 2022 m. spalio 18 d. ekspertizės akto Nr. 22-65 išvadas. Papildomai dėl ekspertizės akto 6 punkto paaiškino, kad nerado tokio reglamentavimo, kad dalis elingo turėtų stovėti vandenyje, dalis – krante. Vertinant iš techninės pusės, paprastai elingas stovi ant vandens, nes dažniausiai yra projektuojamas stambiems laivams (jachtoms) įplaukti, tačiau gali stovėti ir ant kranto, jei kalbama, kaip šiuo atveju, apie baidarių laikymą jame. Ginčo statinys stovi tik ant kranto, kurį jis laiko sausumos kryptimi besitęsiančia teritorija nuo tos vietos, kur vanduo susijungia su žeme, ginčo statinio konstrukcijos nėra virš vandens telkinio ar kitaip sujungtos su vandens telkinio dugnu. Palaikė išvadą, kad ginčo statinys yra vieno aukšto, be mezonino, kadangi nei projekte numatyta, nei apžiūros metu faktiškai buvo įrengta perdanga bei įėjimas į antrą aukštą. Iš esmės patalpas galima įrengti bet kur, todėl negali pasakyti, kad jų negalima būtų įrengti ir ginčo statinyje, virš sijų. Techniškai lieptą galima sujungti su statiniu, kad jis taptų to paties statinio dalimi, kaip pavyzdį gali nurodyti atvejus, kai pirties dalis yra lieptas, kuriuo tiesiai iš pirties patalpų patenkama į vandens telkinį, taip pat žmonėms su negalia suprojektuotą ir pastatytą pandusą, kurs yra laikomas statinio dalimi. Vieną statinį galėtų sudaryti, jei būtų sujungti fiziškai standžiai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmetamas.

10. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 0.9306 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2020-07-20 žemės sklypo naudojimo paskirtis ir būdas iš žemės ūkio paskirties pakeistas į rekreacinių teritorijų. Žemės sklypui nustatytos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos: kelių apsaugos zonos 0,122 ha ploto, elektros tinklų apsaugos zonos 0.0346 ha ploto, miško žemė 0.5134 ha ploto; paviršiniai vandens telkiniai 0.0175 ha ploto, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos 0.9131 ha ploto, paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos 0.4111 ha ploto.

11. Ieškovė šiame jai priklausančiame rekreacinės paskirties žemės sklype, Šventosios upės pakrantės apsaugos juostoje stato II grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskiriamą 10 m x 6 m dydžio ir 8,5 m aukščio pastatą.

12. Inspekcija, gavusi informaciją apie galimai neteisėtas statybas žemės sklype, atliko patikrinimą. Nustačiusi, kad galimai miško žemės naudmenose, Šventosios upės apsaugos juostoje, pastatytas nesudėtingos kategorijos pastatas, pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalį kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – AAD) Miškų kontrolės departamentą prašydama pateikti išvadą, ar tokio statinio statyba nepažeidžia teisės aktų reikalavimų. AAD 2021 m. rugsėjo 10 d. raštu informavo Inspekciją, jog atlikus apžiūrą vietoje nustatyta, kad statomas statinys nepatenka į miško žemės naudmenas, bet patenka į Šventosios upės vandens apsaugos juostą.

13. Atlikto patikrinimo rezultatus Inspekcija užfiksavo 2021 m. spalio 4 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte, kuriame, be kitų aplinkybių, nurodyta, kad statomas pastatas 10 m x 6 m, kurio aukštis neviršija 8,5 m, pastatas patenka į upės apsaugos juostą, atstumas nuo vandens 4-5 m, statytojas, žemės sklypo savininkas patikrinime nedalyvavo.

14. Inspekcija, atsižvelgdama į nustatytus statybos pažeidimus, gavusi ieškovės 2022 m. sausio 17 d. paaiškinimą, kad turizmo verslui išnuomojant baidares ir valtis ji yra pasistačiusi elingą, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi surašė 2022 m. vasario 1 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus, t. y. iki 2022-07-28 savo lėšomis nugriauti žemės sklype II grupės nesudėtingąjį statinį (statomą pastatą 10 m x 6 m, kurio aukštis apie 8,5 m) bei sutvarkyti statybvietę. Inspekcija konstatavo, kad ieškovės statinys nėra priskiriamas prie statinių, leidžiamų statyti paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje, neatitinka ieškovės paaiškinime nurodyto statinio – elingo – reikalavimų, kadangi pastatas yra su mansarda bei konstrukciškai nesujungtas su krantu.

15. Bylos nagrinėjimo metu buvo paskirta ginčo statinio atitikties STR 1.01.03:2017 reikalavimams ekspertizė, 2022 m. spalio 18 d. gautas ekspertizės aktas: krantu laikant bet kurią vietą, išskyrus vandens telkinį, ginčo statinys konstrukciškai sujungtas su krantu (5,7 punktai, 1 išvada), nesant statinyje perdangos, negali būti laikoma, kad jame yra daugiau nei vienas aukštas, palėpė ir (arba) palėpės patalpos (11 punktas, 2 išvada), statinys nėra vidaus vandenų uosto, prieplaukos teritorijoje arba akvatorijoje (14 punktas, 3 išvada), į statinį gali būti įnešamos valtys, baidarės, todėl nėra kliūčių, kodėl vandens transporto priemonės (valtys, baidarės) negalėtų būti laikomos ginčo statinyje (16 punktas, 4 išvada), liepto prijungimas prie statinio gali būti atliktas tokiu būdu, ginčo statinys ir lieptas sudarytų konstrukciniu ir funkciniu požiūriu vieningą objektą – statinį (19 punktas, 5 išvada), pristačius lieptą ginčo statinys išliktų priskirtinas tai pačiai statinių kategorijai – II gr. nesudėtingiems statiniams (23 punktas, 6 išvada).

Dėl statinio statybos atitikimo teisės aktų reikalavimams

16. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtintą Statybos techninio reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ ieškovės statinys yra II grupės nesudėtingas statinys (reglamento 2 lentelės 5 eilutė), kurio statybai pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnį ir Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai.<...>“ nuostatas ją leidžiantys dokumentai nereikalingi. Nepaisant to, statinys turi atitikti visus teisės aktų jam keliamus reikalavimus, tiek dėl jo pobūdžio, tiek dėl vietos, kurioje yra statomas.

17. Bylos duomenys (Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro duomenų bazės fragmentas, Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas, žemės sklypo, kuriame stovi statinys, planas, kuriame pakrantės apsaugos juosta pažymėta punktyrine linija S-25 bei kuriame nurodyta, kad žemės sklypui nustatomas servitutas leidžiant prieiti prie Šventosios upės 25 m pločio apsaugos juostos, plane pažymėtos indeksu S) patvirtina, kad ieškovės statinys pastatytas valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinio – Šventosios upės – pakrantės apsaugos juostoje. Bylos nagrinėjimo metu tarp šalių ginčo dėl to nebuvo, tai patvirtina ir papildomai bylos nagrinėjimo metu atsakovės pateikti duomenys – rašytiniai paaiškinimai (DOK-19877).

18. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant statinio pastatymo teisėtumo klausimą būtina vadovautis teisės aktais, reglamentuojančiais statybą vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose.

19. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 4 punkto c pastraipa tiek statinio statybos pradžios (pagal ieškovės paaiškinimą - 2020 m. rugpjūčio mėn.), tiek dabartiniu metu numatė ir numato, kad paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje naujai leidžiama statyti tik hidrotechninius statinius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, tiltus, prieplaukas, rekreacinėse zonose – paplūdimių įrangą, elingus, kitus rekreacinius įrenginius.

22. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (galioja nuo 2017-01-01) 5 punktą, statiniai skirstomi į pastatus ir inžinerinius statinius, pastatai pagal paskirtį skirstomi į dvi grupes – gyvenamuosius pastatus ir negyvenamuosius pastatus, inžineriniai statiniai pagal paskirtį skirstomi į grupes – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, hidrotechnikos statiniai, kiti inžineriniai statiniai. Elingai gali būti priskiriami tiek garažų paskirties negyvenamiesiems pastatams, skirtiems transporto priemonėms laikyti ir (ar) remontuoti (STR 1.01.03:2017 7.7 punktas), tiek susisiekimo komunikacijoms – vandens uostų statiniams (t. y. inžineriniams statiniams) (STR 1.01.03:2017 8.5 punktas).

23. STR 1.01.03:2017 4.1 punkte pateiktas elingo apibrėžimas numato, kad elingas – tai konstrukciškai su krantu sujungtas vieno aukšto statinys be pastogės patalpų (mansardos, mezonino) vidaus vandenų uosto, prieplaukos teritorijoje ar akvatorijoje, skirtas laivams, jachtoms, valtims iškelti iš vandens, laikyti ir remontuoti. Elinge gali būti projektuojamos ir įrengiamos tik laivų, jachtų, valčių laikymo, remonto, persirengimo, tualeto ir dušo patalpos.

24. Elingų projektavimui nėra parengtų specialiųjų jame planuojamos veiklos privalomųjų reikalavimų, todėl statinį priskirti elingui galima tik pagal STR 1.01.03:2017 pateikiamą elingo apibrėžimą, kuris numato tokius reikalavimus elingo statiniui: statinys turi būti vieno aukšto be pastogės patalpų, stovėti vidaus vandenų uosto, prieplaukos teritorijoje ar akvatorijoje, būti konstrukciškai sujungtas su krantu ir būti skirtas laivams, jachtoms, valtims iškelti iš vandens, laikyti ir remontuoti.

25. Vidaus vandenų uosto, prieplaukos, jų teritorijos ar akvatorijos sąvokos pateiktos Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso (Žin., 1996-11-02, Nr. 105-2393), reglamentuojančio laivybą vidaus vandenų keliais, 13 straipsnyje: vidaus vandenų uostas – vidaus vandenų uosto akvatorija ir jo teritorija su joje esančiomis krantinėmis, kurių ilgis trigubai didesnis už leidžiamo įplaukti ar išplaukti didžiausio laivo ilgį, aikštelėmis kroviniams sandėliuoti, statiniais, įrenginiais ir vidaus vandenų uosto veiklą užtikrinančia infrastruktūra, skirta laivams įplaukti, stovėti, remontuoti ir išplaukti, kroviniams krauti, keleiviams įlaipinti arba išlaipinti, prieplauka – dalį uosto požymių turinti vieta su stacionariais arba plūduriuojančiais įrenginiais, skirta laivams priplaukti, stovėti, išplaukti, kroviniams krauti, keleiviams įlaipinti arba išlaipinti, stacionarioji prieplauka – prie kranto įrengtas stacionarus hidrotechninis statinys su viena ar keliomis krantinėmis, skirtas vidaus vandenų transporto priemonėms saugiai priplaukti, stovėti, kroviniams krauti, keleiviams įlaipinti arba išlaipinti, vidaus vandenų uosto ar prieplaukos akvatorija – vidaus vandenų uostui ar prieplaukai įrengti skirtas vidaus vandenų plotas, kuriame turi būti užtikrinamas saugus laivų plaukiojimas, o vidaus vandenų uosto ar stacionariosios prieplaukos teritorija – žemės plotas, reikalingas vidaus vandenų uosto ar stacionariosios prieplaukos statybai ir jų tolesnei veiklai užtikrinti.

26. Teisės aktuose nenumatyta, ką reikėtų laikyti elingo apibrėžtyje nurodytais vidaus vandenų uostais ir prieplaukomis, kuomet elingą pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnį leidžiama statyti paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose, jų rekreacinėse zonose, kokia yra ieškovei priklausantis rekreacinės paskirties žemės sklypas prie Šventosios upės, kuri nepriskirta nei valstybinės, nei vietinės reikšmės vidaus keliams, todėl sprendžiant ginčą vadovaujamasi bendraisiais statybą reglamentuojančiais teisės aktais.

27. Įvertinus STR 1.01.03:2017 nurodytą elingo paskirtį, reikalavimą stovėti vidaus vandenų uosto, prieplaukos teritorijoje ar akvatorijoje ir būti konstrukciškai sujungtu su krantu, darytina išvada, kad STR 1.01.03:2017 4.1 punkte numatytas elingo apibrėžimas reiškia, kad šios paskirties statinys visų pirma turi stovėti (būti pastatytas) vandenyje ir tik savo konstrukcijos dalimis būti susijęs su krantu, nes jo tiesioginė, pagrindinė paskirtis yra paties elingo pagalba iškelti iš vandens valtis (jachtas, laivus) ir jas laikyti bei remontuoti.

28. Kranto sąvoka statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose nepateikiama. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 „Dėl Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 95-3372; 2007, Nr. 23-892), 4 punkte numatyta, kad kranto linija – sausumos ir paviršinio vandens telkinio vandens paviršiaus sąlyčio linija <...>, todėl sprendžiant ginčą krantu laikoma sausomos teritorija, sausumos kryptimi besidriekianti nuo kranto linijos.

29. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo statinys stovi ne Šventosios upėje, kitaip tariant vandenyje, su vandens telkinio užimama žeme nesusijęs. Statinys pilnai pastatytas ieškovei priklausančiame žemės sklype, jo dalyje, priskirtoje vandens telkinio pakrantės apsaugos juostai. Iš byloje esančių fotonuotraukų, kitų bylos duomenų matyti, kad visos statinio atraminės konstrukcijos (tiek pamatas, ant kurio suręstos sienos, tiek stogo konstrukciją laikančios medinės kolonos) stovi ant ieškovės žemės. Tokia išvadą pateikė ir teismo ekspertas, ekspertizės akte (3-7 punktai) nurodęs, kad ginčo statinys konstrukciškai susietas su krantu, krantu laikant bet kurią vietą, išskyrus vandens telkinį, bei teismo posėdžio metu papildomai paaiškinęs, kad ginčo statinys stovi tik ant kranto (sausumos), statinys nėra ant vandens telkinio.

30. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad nuo statinio iki vandens telkinio yra 4-5 metrų atstumas (Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto VII dalis). Šią Inspekcijos išvadą patvirtina prie Faktinių duomenų patikrinimo vietoje, atlikto 2021 m. rugpjūčio mėn., akto pridėtos fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad už statinio stogo konstrukciją laikančių medinių kolonų tęsiasi žole apaugusi upės kranto žemė.

31. Ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu suabejojo šio fakto nustatymo teisingumu, nurodė, kad nėra aišku, kaip nustatyta, kad statinys stovi 4-5 m nuo vandens, teigė, kad pats pastatas nėra baigtas statyti, o konstrukciškai su Šventosios upe, jos krantu bus sujungtas lieptu (teismo posėdžio metu teiktais paaiškinimais – aikštele ir lieptu).

32. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Inspekcijos privalomąjį nurodymą nugriauti ieškovei priklausančiame žemės sklype II grupės nesudėtingą statinį Inspekcijai konstatavus statybos neteisėtumą, todėl ieškovė turi procesinę pareigą įrodyti, kad žemės sklype pastatytas II grupės nesudėtingasis statinys, dėl kurio statybos sprendė pati ieškovė ir kuriam nebuvo reikalingas statybos leidimas ar kitoks valstybės institucijų pritarimas, atitinka statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Atsakovės pareiga įrodyti privalomajame nurodyme nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiamas statinio neatitikimas teisės aktų reikalavimams (elingo apibrėžčiai – pastatas su mansarda, konstrukciškai nesujungtas su krantu, nes niekaip nesusijęs su vandeniu).

33. Iš ieškinio faktinio pagrindo matyti, kad ieškovė iš esmės pripažįsta, kad statinys nestovi vandenyje, nes nurodo, kad su Šventosios upe ir upės krantu konstrukciškai jis dar tik bus sujungtas lieptu (ar aikštele ir lieptu).

34. Pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 12 punktą, lieptai, kiemo aikštelės yra atskiri statiniai, priskiriamas kitiems inžineriniams statiniams, kurie paprastai neturi aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo ir kurie tarnauja pagrindiniam daiktui. Nagrinėjamu atveju nei iš elingo eskizo, nei iš faktiškai pastatyto statinio konstrukcijos nėra pagrindo išvadai, kad planuojamas statyti lieptas (pagal prie NŽT sutikimo pridėtą liepto planą) ar prie ginčo statinio ant ieškovės žemės sklypo pradėta statyti aikštelė (ekspertizės akto 6.1 pav.) būtų sudėtinė ginčo statinio konstrukcijos dalis, be kurios ginčo statinys savarankiškai negalėtų stovėti. STR 1.01.03:2017 4.1 punkte pateikiama elingo kaip statinio, o ne statinių komplekso, kurį galimai susiejus viena funkcine paskirtimi ir būtų galima naudoti baidarių nuomos verslui, sąvoka, todėl pripažįstamas pagrįstu atsakovės argumentas, kad ieškovei galimai pastačius lieptą į Šventosios upę ar aikštelę prie statinio, ginčo statinys elingu netaptų, kadangi pats ginčo statinys konstrukciškai nėra kaip nors susijęs su vandens telkiniu.

35. Ekspertizės akte nurodyta, kad liepto prijungimas prie statinio gali būti atliktas tokiu būdu, kad ginčo statinys ir lieptas sudarytų vieningą objektą – statinį (ekspertizės akto 17-19 punktai). Teismo ekspertas teismo posėdžio metu paaiškino, kad tokią išvadą padarė vizualiai įvertinęs byloje esantį liepto planą, kuriame pavaizduotas Nr. 2 pažymėtas ginčo statinys ir Nr. 1 pažymėtas prie statinio priglaustas lieptas. Pagal Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius išdavimo taisyklių, patvirtintų NŽT direktoriaus 2012 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-146, 2 punktą, gali būti išduodami sutikimai statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius (visų tipų lieptus, jachtų ir valčių elingus, laikinuosius nesudėtinguosius sporto paskirties inžinerinius statinius, skirtus vandens sportui ir pramogoms organizuoti), išskyrus hidrotechnikos statinius. Nagrinėjamu atveju ieškovei 2022 m. vasario 24 d. išduotas sutikimas ne dėl elingo (vandens telkinyje ar ieškovei priklausančiame žemės sklype ir vandens telkinyje), o dėl atskiro statinio, būtent liepto, statybos valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinyje, kuris nuosavybės teise priklauso valstybei ir patikėjimo teise yra valdomas NŽT. Tai matyti iš ieškovės parengto liepto plano (sklypo plano schemos), žemės sklypo plano, liepto pažymėjimo koordinačių sistemoje, ieškovės žemės sklypo posūkio taškų, žyminčių gretimybę su upe „Šventoji“ ir rodančių, kad žemės sklypas ribojasi su Šventosios upe, pažymėjimo koordinačių sistemoje, iš kurių matyti, kad liepto koordinatės yra už ieškovės žemės sklypo ribos, Šventosios upėje, taip pat NŽT 2022 m. vasario 24 d. sutikimo turinio. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens NŽT atstovas patvirtino, kad ieškovei buvo duotas sutikimas valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje, Šventosios upėje, statyti tik laikiną statinį – lieptą, dėl elingo statybos nebuvo sprendžiama ir toks leidimas ieškovei nėra išduotas, nagrinėjant prašymą buvo įvertintas besikreipiančio asmens paruoštas liepto planas, įvertinta, ar plane koordinatėmis X ir Y pažymėtas taškas yra valstybei priklausančioje žemėje, ant kurios yra vandens telkinys, ir nuo šio taško vandens telkinyje leista statyti nurodyti ilgio ir pločio lieptą. Be to, NŽT 2022 m. vasario 24 d. sutikimas dėl liepto, kuriuo, kaip teigia ieškovė, statinys konstrukciškai būtų sujungtas su Šventosios upe, statymo yra laikinas, pasibaigus sutikimo terminui toks pagal sutikimą pastatytas lieptas turėtų būti nukeltas. Įvertinus tai, net jei ir ieškovės jos žemės sklype pradėta statyti medinė aikštelė (ekspertizės akto 6.1 pav.), priklausomai nuo jos faktinių įrengimo sprendinių, galėtų su ginčo statiniu konstrukciniu ir funkciniu požiūriais sudaryti vieningą objektą – statinį, tai nereikštų, kad ginčo statinys būtų konstrukciškai susijęs su vandens telkiniu, kadangi Šventosios upėje, kurią patikėjimo teise valdo NŽT, ieškovė turi teisę statyti tik laikiną statinį – lieptą, o ne statybos būdu sukurti naują nekilnojamojo turto objektą – elingą (negyvenamąjį pastatą, skirtą transporto priemonėms laikyti ir (ar) remontuoti ar susisiekimo komunikaciją – vandens uostų statinį). Iš liudytojo E. I. parodymų, byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad ginčo statinys stovi ant pamato, susijęs su žeme ir jo negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jo paskirties bei iš esmės nesumažinus jo vertės, t. y. yra statinys, kuris pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamasis daiktas (CK 1.98 straipsnio 2 dalis), byloje nėra duomenų, kad ieškovei būtų išduotas leidimas statybai numatant ribotą jo naudojimo laiką.

36. Vienas iš elingo požymių – toks statinys skirtas laivams, jachtoms, valtims iškelti iš vandens, laikyti ir remontuoti. Teismo ekspertas pateikė išvadą, kad ginčo statinys tinkamas vandens transportui aptarnauti – laivams, jachtoms, valtims iškelti iš vandens, laikyti ir remontuoti (4 išvada), ekspertizės akto 15-16 punktuose aprašyta, kad ekspertas nurodė nematantis kliūčių, kodėl valtys, baidarės negali būti įnešamos į pastatą, jame laikomos ir remontuojamos. Ieškovė šia išvada grindė prašymą tenkinti ieškinio reikalavimą. Vertintina, kad iš esmės bet kuri patalpa, savo išmatavimais didesnė už tokias nesudėtingas, nereikalaujančias specialios įrangos iškelti jas iš vandens transporto priemones, kaip valtys, baidarės, gali būti tinkama joms laikyti. Statinio priskyrimas elingui turi būti vertinamas pagal STR 1.01.03:2017 4.1 punkte numatytą požymių visumą, pagal kurią, be kita ko, elingo statinys turi būti ant vandens ir konstrukciškai sujungtas su krantu, o būtent ši aplinkybė nagrinėjamojoje byloje ir nenustatyta.

37. Nurodytų išvadų nepaneigia tai, kad teismo ekspertas pateikė išvadą, kad ginčo statinys konstrukciškai susijęs su krantu, o privalomasis nurodymas motyvuotas tuo, kad ginčo statinys konstrukciškai nesujungtas su krantu, kadangi iš procesinių dokumentų ir teiktų paaiškinimų matyti, kad šie bylos dalyviai skirtingai vertino kranto sąvoką. Teismo ekspertas krantu laikė sausumos teritoriją (tai, kas nėra vanduo) ir pateikė išvadą, kad statinys stovi ieškovės žemės sklype, todėl konstrukciškai sujungtas su krantu. Tuo tarpu Inspekcija – vietą, kur vanduo susijungia su sausuma, kadangi statinys stovi ieškovės žemės sklype, su vandens telkiniu nesusijęs, Inspekcija nurodė, kad statinys konstrukciškai nesusijęs su krantu.

38. Ginčijamas privalomasis nurodymas buvo surašytas motyvuojant ir tuo, kad ginčo statinys yra su mansarda (paliktos langų ertmės), o elingas gali būti tik vieno aukšto statinys be pastogės patalpų (mansardos, mezonino). Teismo ekspertas, atsižvelgęs į Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnis pateiktus pastogės, pastato aukšto, patalpos apibrėžimus pateikė išvadą, kad nesant ginčo statinyje perdangos, negali būti laikoma, kad ginčo pastate yra daugiau nei vienas aukštas, palėpė ir (ar) palėpės patalpos. Tokią išvadą palaikė teismo posėdžio metu, nurodęs, kad pastate nėra ir mezonino. Kadangi nei ginčo statinio eskize suprojektuotos, nei faktiškai yra įrengtos pastogės patalpos, įvertinus teismo eksperto pateiktas išvadas, laikytina neįrodyta privalomajame nurodyme nurodyta aplinkybė, kad ginčo statinys yra su mansarda, tačiau ieškinio pagrįstumo tai nepatvirtina, kadangi yra įrodyta kita privalomajame nurodyme nurodyta aplinkybė – kad ginčo statinys stovi išimtinai ant ieškovės žemės sklypo ir su vandens telkiniu nesusijęs.

39. Vienas iš ieškovės argumentų buvo tai, kad atsakovė pasisakė dėl dar nebaigto statyti statinio teisėtumo, o tai neatitinka protingumo, teisingumo principo, nes tik pabaigus jo statybą bus galima nustatyti, ar statinys atitinka teisės aktų reikalavimus. Šis ieškovės argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Aukščiau nurodyti motyvai patvirtina, kad ieškovės pasirinkti elingo statybos sprendiniai neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl būtų neteisinga situacija, kai jai leidžiama tęsti statybas, taip patiriant papildomas išlaidas, nors visi faktiniai duomenys rodo statybos neteisėtumą.

41. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir teisinį statybų reglamentavimą paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose, 4-5 metrų atstumu nuo vandens stovintis ir savo konstrukcijomis su vandeniu niekaip nesusijęs bei negalintis būti naudojamas valčių iškėlimui ieškovės II grupės nesudėtingasis statinys neatitinka statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, keliamų valčių elingams, valčių elingu negali būti laikomas, todėl negalėjo būti statomas Šventosios upės pakrantės apsaugos juostoje. Atsižvelgiant į tai, statinys pripažintinas neteisėtai pastatytu, o Inspekcijos 2022 m. vasario 1 d. privalomasis nurodymas statinį nugriauti ir sutvarkyti statybvietę yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl privalomo nurodymo atitikimo Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms

42. Vienas iš ieškinio motyvų panaikinti privalomąjį nurodymą yra nurodymo neatitikimas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams. Ieškovė teigia, kad ginčijamas aktas neatitinka jam keliamų reikalavimų, pamini, kad nebuvo informuota apie atliekamą patikrinimą, kad dėl tų pačių ginčo statinio statybos darbų Inspekcija yra priėmusi skirtingus sprendimus, kad pažeidimas turėjo būti laikomas mažareikšmiu.

43. Pagal Statybų įstatymo 31 straipsnio 1 dalį, statybos valstybinė priežiūra atliekama Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka, vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsniu, statybos valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kuri nustačiusi, kad statyba vykdoma pažeidžiant įstatymus ir kitus teisės aktus, imasi įstatymų nustatytų priemonių pažeidimams pašalinti.

44. Kaip nustatyta, ieškovei buvo žinoma apie atliekamą patikrinimą dėl galimai neteisėtos statybos, 2022 m. sausio 17 d. ieškovė teikė paaiškinimą Inspekcijai, kurį gavus buvo surašytas privalomasis nurodymas. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad jeigu statybos patikrinimo metu kyla įtarimų, kad tokio statinio statyba toje vietoje pagal teisės aktus negalima, o tokio statinio statybos atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti statinio projektą, Inspekcijos pareigūnas privalomąjį nurodymą pašalinti nustatytus pažeidimus (nugriauti statinį ar jo dalį ir pan.) surašo tik gavęs atitinkamų viešojo administravimo subjektų išvadas, kad tokio statinio statyba toje vietoje negalima. Atsakovė iš ieškovo pareikalavo pateikti papildomus dokumentus bei kreipėsi į kitas kompetentingas institucijas (Aplinkos apsaugos departamentą) siekdama gauti papildomus duomenis bei atitinkamai tik tuomet priėmė ginčijamą aktą.

45. Inspekcija yra viešojo administravimo subjektas, todėl prašomas panaikinti privalomasis nurodymas laikytinas individualiu administraciniu aktu, kuriam taikytinos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nuostatos. Vadovaujantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalimi, skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Civilinėje byloje nėra duomenų, kad ieškovės prašomas panaikinti privalomasis nurodymas savo turiniu prieštarautų aukštesnės galios teisės aktams ar būtų priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras.

46. Inspekcija skundžiamą privalomąjį nurodymą surašė atlikdama statybos valstybinę priežiūrą, t. y. veikdama jai, kaip viešojo administravimo institucijai, įstatymais suteiktos kompetencijos ribose. Įvertinus skundžiamo akto turinį, sprendžiama, kad jis pagrįstas teisės normomis (aiškus teisinis pagrindas – Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo, STR 1.01.03:2017 normos), jame nurodomi pagrindiniai faktai (faktinis pagrindas – statyba pakrantės juostoje, statinys neatitinka teisės aktų reikalavimų) ir argumentai (pastatas su mansarda, konstrukciškai nesujungtas su krantu), įrodymai (patikrinimo vietoje aktas), ieškovei nurodyta jos pareiga ir įvykdymo terminas, motyvų ir argumentų išdėstymas aiškus, pakankamas ir suprantamas, nurodymas pasirašytas įgalioto asmens, priimant skundžiamą aktą nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą. Aplinkybė, kad ieškovė nesutinka su skundžiamo akto turiniu ar pažeidimą laiko mažareikšmiu, savaime nėra pagrindas jį panaikinti.

47. Įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą, byloje ištirtus įrodymus, nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė, nustačiusi, jog statinio statyba buvo neteisėta, turėjo teisėtą pagrindą dėl šio statinio surašyti ginčijamą privalomąjį nurodymą, todėl ieškovės ieškinys atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnio 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

49. Atmetus ieškinį, ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 88 Eur už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis, 3581,60 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (ieškinio 5 priedas, DOK-14876, 15770, 21063, 30785) ir 1936 Eur avansas, išmokėtas teismo ekspertui už ekspertizės atlikimą ir dalyvavimą teismo posėdyje, iš atsakovės nepriteistinos.

50. Atsakovė, trečiasis asmuo duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byloje nepatirtos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259, 260 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.