Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (79-81 b. l.), pageidavimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nepareiškė (4-6 b. l.).

Pareiškėjas LKT Šiaulių kalėjime ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas kamerų tipo patalpose (t. y. uždaro tipo sąlygomis) kamerose Nr. 93 ir 26 ir vienam asmeniui teko nuo 3,64 iki 16,96 kv. m. Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma - 3,6 kv. m., - atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 10.1 papunktyje įtvirtinta norma, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Nors ši patalpa turi būti atitverta pertvara arba visiškai izoliuota nuo likusio kameros ploto, tačiau tai nereiškia, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas turi būti eliminuojamas iš bendro kameros ploto, kai skaičiuojamas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas. Įvertinus minėtą teisinį reglamentavimą, atsakovas daro išvadą, kad skaičiuodamas pareiškėjui tekusį kameros plotą pagrįstai visą kameros plotą dalijo iš kameroje laikytų asmenų skaičiaus. Pareiškėjui visas kalinimo dienas kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus.

Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.5 papunktyje įtvirtinta nuostata, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 m2 matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Iš pastarosios nuostatos matyti, kad reikalavimas įrengti sanitarinio mazgo kabinas arba pertvara iki lubų atskirti sanitarinio mazgo vietą taikoma įstaigoms, kuriose įrengiamos naujos kameros arba rekonstruojamos ar kapitališkai remontuojamos esamos kameros. Šiuo atveju LKT Šiaulių kalėjime naujos kameros neįrenginėjamos, taip pat nerekonstruojamos ar kapitaliai neremontuojamos, kadangi LKT Šiaulių kalėjimo pastatas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių sąrašą ir jame rekonstrukcija ar kapitaliniai remontai negalimi. Nors aukščiau minėta nuostata privalomai taikoma tik įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, iš pateikiamų nuotraukų matyti, kad LKT Šiaulių kalėjime sanitarinių mazgų įrengimas atitinka visuotinai priimtinus, kabinai keliamus reikalavimus: kabina gali būti tiek uždara, tiek atskirta nuo aplinkos, bet ne visiškai uždara. Visose LKT Šiaulių kalėjimo kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Sanitarinių mazgų atitvėrimas iki lubų reikalautų rekonstruoti ar kapitališkai remontuoti esamas kameras, kadangi įrengus pertvaras iki lubų, sanitariniuose mazguose neliktų nei natūralios, nei dirbtinės apšvietos, be to, dalyje kamerų būtų pabloginta ventiliacija: iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, be to, 2020 m. rugsėjo 25 d. užbaigti darbai, susiję ventiliacijos pagerinimu - o būtent, minėtos angos iš koridoriaus pusės prijungtos prie vamzdžio, kuriuo paduodamas ir grąžinamas oras iš lauko, todėl sanitarinius mazgus atskyrus iki lubų, kai kurios ventiliacijos angos liktų tik sanitariniame mazge, o kai kurios tik likusioje kameros dalyje ir tai neabejotinai mažintų oro judėjimą.

Iš pridedamų nuotraukų matyti, kad kameroje Nr. 26 sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas durimis, o kameroje Nr. 93 – užuolaida. Nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali stebėti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Be to, jokių duomenų, jog kas nors būtų stengęsis piktybiškai stebėti pareiškėją naudojantis sanitariniu mazgu nėra. Pagal vyraujančią LVAT praktiką, sanitarinio mazgo įrengimas atitveriant ji gerokai aukštesne nei 1,5 m aukščio pertvara, o praėjimą į jį atitveriant užuolaida ar durimis, yra vertinamas kaip užtikrinantis tinkamą asmens, besinaudojančio sanitariniu mazgu, privatumą.

Taip pat atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Kvapas neatsiejamai susijęs su galimybe Šiaulių kalėjime įrengti mechaninę ventiliaciją, o jos įrengimas dėl įstaigos statuso negalimas. Kamerų plotai buvo pakankamai dideli, asmenų skaičius jose neviršytas, todėl blogas kvapas vėdinant patalpas per langus neturėjo užsistovėti. Be to, iš pridedamų nuotraukų matyti, kad gyvenamosiose kamerose Nr. 26 ir 93 išvesta anga į koridorių, kurios pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, o 2020 m. rugsėjo 25 d. buvo užbaigti darbai, susiję ventiliacijos pagerinimu, įrengta ištraukiamoji ventiliacija.

Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 4 punkte įtvirtinta, jog įkalinimo įstaigose laikomiems nuteistiesiems (suimtiesiems) turi būti sudaromos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios higienos normą HN 134:2015. To paties teisės akto 2 punkte įtvirtinta, jog šios taisyklės privalomos naujai projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. HN 134:2015 3 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Šiaulių kalėjimas pastatytas ir įrengtas iki Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo ir HN 134:2015 įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytini tik tie reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.

Kamerų remontas Šiaulių kalėjime atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo jėgos resursus. Iš Šiaulių TI Turto valdymo skyriaus pateiktų pažymų matyti, kad 2021 metais gyvenamojoje kameroje Nr. 93 buvo atliktas pilnas lubų, sienų, pertvaros bei baldų remontas. Kamerų atitikimą HN reikalavimams savo patikrinimo aktuose fiksuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas. Iš 2023 m. birželio 23 d. NVSC patikrinimo akto Nr. PA- 3734 matyti, kad jokių pažeidimų gyvenamojoje kameroje Nr. 26, kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, užfiksuota nebuvo. Kamera Nr. 93, kurioje ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo tikrinama. Jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sąlygų atitikimo higienos normoms, kadangi tai nebūtų proporcingas reikalavimas. Kadangi kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo.

Atsakovė pažymėjo, kad visose kamerose gultai yra vienodi, be kopėtėlių, ir jokie teisės aktai nenumato, kad dviejų aukštų gultuose būtų padarytos kopėtėlės. Šiaulių kalėjimas pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuojamos ne tik kameros, bet ir atnaujinami jose esantys baldai. Iš pridedamų nuotraukų matyti, kad gyvenamosiose kamerose sąlygos sėdėti prie stalo buvo sudarytos - kiekvienoje kameroje yra suolas bei kėdė, visose kamerose buvo didelės lentynos, suskirstytos į sekcijas, lentynų vienam asmeniui teko kur kas daugiau, nei numato teisės aktai. Be to, viršutiniams drabužiams laikyti kamerose įrengtos pakabos, o esant laisviems gultams, daiktus asmenys galėjo laikyti ir ant liekančio laisvo gulto, taip pat ir lentynoje po stalu. Be to, kiekvienam asmeniui yra suteikiamos dėžės. Visa tai įvertinus matyti, kad spintelių nebuvimas kompensuotas papildomomis lentynomis ir tai negalėjo sukelti pareiškėjui tokių nepatogumų, kad juos būtų galima vertinti kaip jo patiriamą neturtinę žalą.

Antklodžių, pagalvių, čiužinių pirkimai buvo atliekami vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu. Visiems į įstaigą atvykusiems nuteistiesiems išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės, dezinfekuoti dezinfekavimo kameroje. Šiaulių kalėjimo administracija, gavusi nuteistųjų ir suimtųjų prašymus pakeisti jiems išduotą minkštą inventorių, juos patenkindavo. Iš 2023 m. birželio 23 d. NVSC patikrinimo akto Nr. PA-3734 matyti, kad operatyviosios kontrolės metu buvo nustatyta, jog Šiaulių kalėjime išduodama patalynė švari ir nėra dėmėta.

Pagal Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisykles, nemokius suimtuosius ir nuteistuosius, neturinčius nuosavų drabužių ir avalynės pagal sezoną, jais pagal Taisyklių 1 priede nustatytą periodiškumą nemokamai aprūpina laisvės atėmimo vietų įstaiga esant rašytiniam jų prašymui. Laikoma, kad suimtasis ar nuteistasis yra nemokus, kai per vieną mėnesį iki prašymo pateikimo dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Tais atvejais, kai asmuo asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams įsigyti, jis nelaikomas nemokiu. Pareiškėjo nusiskundimai atmestini, kaip nepagrįsti, kadangi rūbai išduodami tik nemokiems asmenims, o pareiškėjas pirko tabako gaminių, todėl nėra laikomas nemokiu.

Vadovaujantis Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.11 papunkčio reikalavimais, kamerose įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema. Šių taisyklių 12.8 papunktyje nurodoma, kad elektros instaliacija turi būti montuojama paslėptu būdu kameros sienose ir lubose. Tai reiškia, kad tiesiant laidus sistemos įrengimui, būtina kirsti vagas mūro sienose. Šiaulių kalėjimo rėžiminio korpuso pastatas įtrauktas į Lietuvos Respublikos Kultūros paveldo registrą, dėl ko naujų inžinerinių tinklų tiesimas jame negalimas, todėl ieškoma kitų techninių galimybių gyvenamosiose kamerose įrengti iškvietimo sistemą.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą bei į tai, kad pagal parengtą investicijų projektą 2026 m. planuojama pastatyti naują kamerinio tipo įkalinimo įstaigą Šiauliuose, Šiaulių kalėjimo administracija ieško racionalaus sprendimo ir techninių galimybių pagalbos iškvietimo sistemai įrengti. Kol pareigūnų pagalbos iškvietimo sistema neįrengta, Šiaulių kalėjime laikomi asmenys, esant skubiam poreikiui, visada gali operatyviai kreiptis į juos prižiūrinčius pareigūnus. Natūralu, jog kartais tenka palaukti dėl tam tikrų aplinkybių, susijusių su priežiūros postuose esančių pareigūnų vykdomomis funkcijomis, tai nebūtinai išvengiama ir naudojantis iškvietimo sistema. Šiaulių kalėjime laikomų asmenų priežiūrą nuolat vykdo budinčiosios pamainos pareigūnai, kurie užtikrina, kad suimtieji (nuteistieji) laikytųsi įstatymų nustatytų pareigų ir draudimų bei suimtiesiems (nuteistiesiems) nustatytos dienotvarkės. Pareiškėjo pretenzijos dėl pagalbos mygtuko neįrengimo yra nepagrįstos jokiu teisiniu reglamentavimu, todėl neturi pagrindo, be to, Šiaulių kalėjimo pareigūnai atlieka nuolatinę kalinčių asmenų priežiūrą, todėl nėra pagrindo teigti, kad esant poreikiui asmenims nebūtų laiku ir tinkamai suteikta pagalba ir pan. Pagalbos mygtuko neįrengimo sukeliamų padarinių pareiškėjas niekaip nesieja su jo patirtais išgyvenimais ar nepatogumais. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti pagalbos iškvietimo mygtuku, o jo nebuvimas pats savaime nereiškia, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala.

Pareiškėjas D. L. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2023-01-19 iki 2023-04-26 Šiaulių kalėjime jis buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad kameroje Nr. 93 grindys betoninės, nelygios, langai nesandarūs, nuo lubų byrėjo tinkas.

Visuomenės sveikatos saugos reikalavimus tardymo izoliatoriams nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 1 d.). Šios normos 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, pagal 14 punktą, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, o 15 punktas numato, kad natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 24 val. Higienos normos 16 punktas reglamentuoja gyvenamųjų patalpų oro temperatūrą, kuri turi būti ne žemesnė kaip 18°C ir ne aukštesnė kaip 28°C, santykinę oro drėgmę, kuri turi būti nuo 35 iki 65 proc., bei oro judėjimo greitį šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15 - 0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05 – 0,15 m/s. Pagal Higienos normos 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, o 39 punktas numato, kad ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.

Atsakovė į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių kalėjime 2023 m. birželio 19 d. atlikto patikrinimo aktą Nr. PA-3734, iš kurio matosi, kad operatyviosios valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu buvo vertintos Šiaulių kalėjimo gyvenamosios kameros, tame tarpe ir kamera Nr. 26, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2023-04-19 iki 2023-04-26 (48-50 b. l.). Nustatyta, kad ant sienų vizualiai matomų pelėsių nebuvo, lempų gaubtai nesulūžę, galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta, langai atsidaro ir užsidaro, įrengtos veikiančios mechaninės patalpų vėdinimo sistemos, nustatyta dirbtinė apšvieta šioje kameroje buvo 226 lx, santykinė oro drėgmė 62,4 – 62,6 proc. Atsakovė nurodo, kad pareiškėjo laikymo kamera Nr. 93 nagrinėjamu laikotarpiu tikrinta nebuvo, nes kameros tikrinamos tik tuomet, kai gaunami skundai.

Į bylą pateiktos ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus turto valdymo skyriaus pažymos apie 2020-2022 metais Šiaulių TI atliktus remonto darbus (40-47 b. l.), iš kurių matosi, kad 2021 m. balandžio mėn. buvo atliktas pilnas kameros Nr. 93 lubų, sienų, pertvaros ir baldų remontas. Pareiškėjas šioje kamerose buvo laikomas 2023 m., t. y. po remonto darbų atlikimo.

Nors pareiškėjo laikymo laikotarpiu dėl atitikimo / neatitikimo higienos normos reikalavimams pareiškėjo laikymo kamera Nr. 93 nebuvo patikrinta, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų skundęsis dėl šios kameros būklės. Atsakovė pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2023-04-01 iki 2023-04-26 D. L. į Šiaulių kalėjimo viršininką su skundais ir prašymais dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė (64 b. l.), byloje taip pat nėra duomenų, to nenurodo ir pats pareiškėjas, kad būtų skundęsis kitoms institucijoms.

Pareiškėjas nurodo, kad kameroje Nr. 93 tualeto sienos nesiekė lubų, dėl ko kameroje laikėsi nemalonūs kvapai.

Sanitarinių mazgų įrengimą gyvenamosiose tardymo izoliatorių kamerose pareiškėjo laikymo laikotarpiu reglamentavo Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389, kurių 12.5. punkte įtvirtinta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 m² matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Atsakovė nurodo, kad visose Šiaulių TI kamerose įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida; kameroje Nr. 26 sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas durimis, kameroje Nr. 93 – užuolaida, išvestos angos į koridorių, kurių pagalba užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, 2020 m. kamerose įrengta ištraukiamoji ventiliacija.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2023 m. birželio 23 d. patikrinimo akte Nr. PA-3734 (48-50 b. l.) konstatuota, kad galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta, langai atsidaro ir užsidaro, įrengtos veikiančios mechaninės patalpų vėdinimo sistemos.

Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtino Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, pagal kurias tardymo izoliatorių kamerose numatytas minimalus baldų kiekis: metalinės lovos (1 vnt. 1 asmeniui), spintelės (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims), stalas (1 vnt.), suolas arba kėdė, arba taburetė (1 sėdima vieta 1 asmeniui), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui), viršutinių drabužių pakaba (ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui), šiukšlių dėžė (1 vnt.), veidrodis (1 vnt.).

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės baldų įrengimo kamerose nereglamentuoja, tik 12.12. punkte nurodyta, kad visi baldai, esantys kamerose, pritvirtinami prie grindų ar sienų.

Atsakovė nurodo, kad visose kamerose buvo didelės lentynos, suskirstytos į sekcijas, viršutiniams drabužiams laikyti įrengtos pakabos, o esant laisviems gultams, daiktus asmenys galėjo laikyti ir ant liekančio laisvo gulto, taip pat ir lentynoje po stalu, be to, kiekvienam asmeniui yra suteikiamos dėžės. Kamerose yra suolai ir kėdės, gultai vienodi, be kopėtėlių, nes teisės aktai kopėtėlių įrengimo nereglamentuoja.

Pareiškėjo pretenzijos dėl kopėtėlių nebuvimo nepagrįstos, nes teisės aktai neįpareigoja laisvės atėmimo vietų administracijos įrengti kamerų lovose kopėtėles, be to, pareiškėjas dėl kopėtėlių nebuvimo skundžiasi abstrakčiai, nenurodo, kad būtent jis miegojo antrame gulto aukšte ir patyrė tam tikrus nepatogumus, užlipdamas ir nulipdamas į antrą gulto aukštą. Tačiau iš pateiktų dokumentų akivaizdžiai matosi, kad pareiškėjo laikymo kameros nebuvo tinkamai aprūpintos privalomu inventoriumi, konkrečiai imant, tokiu taburečių arba suoliukų kiekiu, kad užtektų atsisėsti prie stalo kiekvienam kameroje laikomam asmeniui (buvo laikoma ir po 4-5 asmenis), taip pat spintelėmis asmeniniams daiktams susidėti, taigi atsakovas neveikė taip, kaip pagal teisės aktų reikalavimus privalėjo veikti, o pareiškėjas galėjo dėl to patirti tam tikrus nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose nebuvo įrengta avarinės situacijos mygtukų, jei iškiltų pavojus.

Pareiškėjas nurodo, kad rankšluosčiai buvo akivaizdžiai per maži ir prastos būklės, paklodė, užvalkalai susidėvėję, atvykus naujiems nuteistiesiems turi būti išduodama nauja patalynė, bet jam nebuvo išduota.

Atsakovė atsiliepime nurodė, jog Šiaulių kalėjimo administracija, gavusi nuteistųjų ir suimtųjų prašymus pakeisti jiems išduotą minkštą inventorių (t. y. antklodes, pagalves ir čiužinius), juos patenkindavo.

Taigi nurodyti teisės aktai nereglamentuoja, kokio dydžio rankšluosčiai turi būti išduodami, taip pat nenumato, kad naujai atvykusiam asmeniui turi būti išduodama nauja patalynė, pareiškėjas turėjo galimybę išduotą minkštąjį inventorių pasitikrinti bei prašyti jį pakeisti, jeigu manė, kad inventorius netinkamas, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl rankšluosčių ir patalynės būklės atmestinos, kaip nepagrįstos.

Pareiškėjas nurodo, kad rašė prašymą išduoti rūbus pagal sezoną, bet gavo atsakymą, kad turėjo 10 Eur, už kuriuos pirko tabako gaminių, todėl rūbų jam neskirs.