- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-26
- Bylos Nr.
- e2-4803-251/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01737-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gema Janušienė
- Ieškovas
- UAB ,,Gelvora“
- Atsakovas
- G. G.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,Gelvora“ ieškinį atsakovei G. G. dėl skolos, palūkanų, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB ,,Gelvora“ prašo priteisti iš atsakovės G. G. 822,42 Eur skolą, 1134,57 Eur palūkanas, 191,13 Eur delspinigius, 210,54 Eur palūkanų delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 21 procento dydžio sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos (822,42 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas - 53,00 Eur žyminį mokestį. Ieškovė prašo, atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį arba parengiamojo procesinio dokumento, priimti sprendimą už akių.
Atsakovei ieškinys su priedais buvo įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.), tačiau atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Nesant atsakovės atsiliepimo į ieškinį ir prašymo dėl nepriėmimo sprendimo už akių, priimtinas sprendimas už akių, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 str. 4 d., 285 str. 2 d.).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2010-07-19 atsakovė su pirminiu kreditoriumi AB „Swedbank“ banku sudarė Kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. 10-045603-RK (toliau – Sutartis) (b. l. 17-20), pagal kurią bankas atsakovei atidarė banko sąskaitą su Sutartyje nurodyto dydžio kredito limitu, o atsakovė įsipareigojo minėtoje sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius, kitas Sutartyje numatytas sumas banko naudai. Pirminis kreditorius visas reikalavimo teises atsakovės atžvilgiu 2014-01-27 perleido ieškovei (b. l. 4-15, 16). Ieškovė 2014-02-07 pranešimu pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo įvykdyti skolinius įsipareigojimus (b. l. 25).
Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitus rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, todėl liko skolinga 822,42 Eur suteikto kredito. Byloje duomenų apie, tai kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su pradiniu kreditoriumi ar ieškove nėra, todėl ieškovės reikalavimas dėl 822,42 Eur negrąžinto kredito sumos priteisimo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.
CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010).
Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (CK 6.200 straipsnio 1, 3 dalys). Tai reiškia, kad šių principų turi laikytis tiek skolininkas, tiek kreditorius: be kita ko, skolininkas turi laiku ir tinkamai vykdyti pinigines prievoles, o kreditorius – reikalauti jas vykdyti nedelsiant, įskaitant priverstinį išieškojimą, ir tuo pernelyg nedidinant skolininko įsiskolinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).
Nagrinėjamu atveju šalys Sutartimi susitarė dėl 21,00 proc. dydžio metinių palūkanų už suteiktą kreditą (b. l. 17). Ieškovė prašo priteisti 1134,57 Eur sutartinių palūkanų ir pateikia palūkanų skaičiavimo lentelę, iš kurios matyti, kad 90,28 Eur palūkanų skola susidarė iki reikalavimo teisės perėjimo ieškovei 2014-01-27, o 1044,29 Eur palūkanų paskaičiuota nuo 2014-01-27 iki 2020-02-12 (b. l. 23). Taigi ieškovė prašo priteisti mokėjimo palūkanas už daugiau nei 6 metų laikotarpį po to, kai perėmė reikalavimo teises į atsakovės skolą. Ieškovė 2014-01-27 perėmė reikalavimo teises į skolą, kai nesumokėtos palūkanos buvo tik 90,28 Eur, 2014-02-07 pranešė apie reikalavimo teisių perėmimą atsakovei, po to elgėsi pasyviai, nesikreipė dėl skolos priteisimo į teismą iki 2020-03-30 ieškinio pateikimo, nors pagal Sutartį buvo skaičiuojamos ženklios palūkanos. Duomenų, kodėl ieškovė daugiau kaip 6 metus delsė ir tokiu būdu leido augti palūkanoms, į bylą nepateikta. Toks ieškovės pasyvumas yra nepateisinamas ir nesuderinamas su teisingumo, sąžiningumo ir protingumo (CK 1.5 str.) principų turiniu.
Paminėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas analogiškoje situacijoje, kai kreditoriaus reikalavimas buvo kildinamas iš vartojimo sutarties, kreditorius buvo pasyvus ir palūkanos itin išaugo ir viršijo pagrindinę skolą, konstatavo, kad palūkanos yra aiškiai per didelės ir pirmos instancijos teismo buvo pagrįstai sumažintos iki 2 metų laikotarpio palūkanų dydžio (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis pagal UAB „Gelvora“ apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. e2A-415-779/2020).
Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl 21 proc. mokėjimo palūkanų priteisimo už laikotarpį iki reikalavimo teisės parėmimo (iki 2014-01-27) tenkintinas, o reikalavimas dėl 21 proc. mokėjimo palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo 2014-01-27 iki 2020-02-12 negali būti tenkinamas visa apimtimi, todėl yra mažintinas. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju palūkanų skaičiavimo terminas po reikalavimo teisės perėmimo mažintinas iki 2 metų laikotarpio, skaičiuojant nuo 2014-01-27. Ieškovei iš atsakovės priteistina 90,28 Eur mokėjimo palūkanų iki reikalavimo teisės perėjimo (iki 2014-01-27) ir 345,42 Eur mokėjimo palūkanų po 2014-01-27 (2 metai * 21 proc. metinių palūkanų * 822,42 Eur), iš viso 435,70 Eur mokėjimo palūkanų.
Ieškovė prašo priteisti 21 proc. dydžio metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (822,42 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kaip minėta, mokėjimo palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Taigi atsakovė privalo mokėti sutartines palūkanas iki visiško kredito grąžinimo. Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju kredito grąžinimo ir teismo sprendimo visiško įvykdymo momentas sutampa, nes pagal Sutarties 12.8 punktą iš skolininko gautos sumos pirmiausia dengia išlaidas, susijusias su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, delspinigius ir palūkanas ir tik paskui dengia kreditą (b. l. 19). Tokiu atveju iš atsakovės priteistinos 21 proc. dydžio metinės palūkanos nuo pagrindinės skolos sumos (822,42 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Asmuo, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju už tai, kad atsakovas laiku neįvykdė savo prievolės, ieškovė prašo priteisti 191,13 Eur delspinigių ir 210,54 Eur palūkanų delspinigių. Ieškovė pateikia delspinigių ir palūkanų delspinigių skaičiavimo lenteles (b. l. 22, 24). Iš jų matyti, kad ieškovė prašo priteisti delspinigius už laikotarpius iki reikalavimo perleidimo (2014-01-27) bei 0,1 proc. dydžio delspinigius už 180 dienų nuo 2019-08-16 iki 2020-02-12.
CK 6.73 straipsnio 2 dalis ir 6.258 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-378/2005, 3K-3-578/2005 ir kt.). Šiuo atveju ieškovė nepateikė duomenų apie nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad netesybos negali būti didesnės nei 0,05 proc. pradelstos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir negali būti skaičiuojamos už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį. Nors nagrinėjamu atveju Sutartis buvo sudaryta iki Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo įsigaliojimo, visgi teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė vertinant su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius. Nagrinėjamu atveju vertinant prašomų priteisti netesybų dydį, atsižvelgtina į tai, kad atsakovė yra vartotoja, kuri sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, į delspinigių normą – 0,1 procento, kuri teismų praktikoje, esant vartojimo teisiniams santykiams, laikoma per didele, į prašomų priteisti delspinigių bei negrąžinto kredito santykį, į tai, kad ieškovė reikalauja priteisti delspinigius už daugiau nei 180 dienų. Siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, konstatuotina, kad prašomi priteisti delspinigiai yra aiškiai per dideli.
Pažymėtina ir tai, kad nors Sutartyje tarp pirminio kreditoriaus ir atsakovės buvo numatytas 0,1 proc. delspinigių dydis (b. l. 17), tačiau 2014-01-27 priėmimo-perdavimo akte Nr. 13 prie 2012-12-06 Reikalavimo perleidimo sutarties, kuriuo pirminis kreditorius reikalavimo teises į atsakovės skolą perdavė ieškovei, buvo nurodyta 0,05 proc. delspinigių norma (b. l. 16). Byloje nėra duomenų, kad 2014-01-27 priėmimo-perdavimo akto Nr. 13 nuostata dėl 0,05 proc. delspinigių dydžio buvo vėliau pakeista, nuginčyta. Paminėtina, kad 2014-01-27 jau galiojo Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatos dėl 0,05 procento maksimalaus delspinigių dydžio. Iš to, kas išdėstyta, seka, kad pirminis kreditorius AB „Swedbank“ 2014-01-27 reikalavimo perdavimo metu laikė, jog turi reikalavimo teisę į 0,05 procento delspinigius G. G. atžvilgiu ir būtent tokį reikalavimą perleido UAB „Gelvora“ priėmimo-perdavimo aktu. Taip pat pažymėtina, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju skolininkei G. G. pateikti dokumentai patvirtina reikalavimo į 0,05 proc., o ne 0,1 proc. dydžio delspinigius perleidimą UAB „Gelvora“, todėl CK 6.109 straipsnio 1 dalis neleidžia naujojo kreditoriaus naudai iš skolininkės priteisti didesnius nei 0,05 proc. dydžio delspinigius.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkinamas iš dalies. Delspinigiai mažinami iki 0,05 proc. dydžio ir paskaičiuojami už 180 dienų nuo 2019-08-16 iki 2020-02-12. Iš atsakovės ieškovei priteisiama 74,02 Eur delspinigių (180 dienų * 822,42 Eur negrąžintas kreditas * 0,05 proc.) ir 39,21 Eur palūkanų delspinigių (180 dienų * 435,70 Eur palūkanų * 0,05 proc.).
Pagal CK 6.37 str. 2 d., skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės reikalavimai yra patenkinti iš dalies, t. y. 58,14 proc., todėl ieškovei iš atsakovės atitinkamai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 30,74 Eur žyminio mokesčio (53 Eur x 58,14 proc.).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteisiamos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Atsakovės gyvenamoji ir darbo vieta yra nežinoma, todėl sprendimas už akių atsakovei įteiktinas viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje. Procesinis dokumentas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną (CPK 130 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei UAB „Gelvora“, į. k. 125164834, iš atsakovės G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 822,42 Eur (aštuonių šimtų dvidešimt dviejų eurų 42 ct) skolą, 435,70 Eur (keturių šimtų trisdešimt penkių eurų 70 ct) palūkanas, 74,02 Eur (septyniasdešimt keturių eurų 2 ct) delspinigius, 39,21 Eur (trisdešimt devynių eurų 21 ct) palūkanų delspinigius, 21 (dvidešimt vieno) procento dydžio metines sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (822,42 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-04-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1371,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-04-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas - 30,74 Eur (trisdešimt eurų 74 ct) žyminio mokesčio.
Sprendimą už akių atsakovei įteikti per 3 dienas nuo sprendimo už akių priėmimo dienos specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt paskelbiant tokį pranešimą:
„Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2020 m. gegužės 26 d. priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-4803-251/2020, iškeltoje pagal ieškovo UAB „Gelvora“, į. k. 125164834, ieškinį atsakovei G. G., gim. (duomenys neskelbtini), dėl skolos, palūkanų, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovės gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl jai sprendimas už akių yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovė informuojama, kad sprendimas už akių laikomas jai įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka. Informacijos teirautis tel. (8 41) 505 009.“
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies nustatyta tvarka.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.