Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

institucijos, teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms Kamilei Šimkei, Oksanai Pavliukevičienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. D. ieškinį atsakovams T. S. ir J. K. dėl tėvystės nuginčijimo, dėl tėvystės nustatymo ir kitų susijusių klausimų; institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1. Pripažinti, kad J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra jos sūnaus D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas;

1.2. Nustatyti, kad T. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra jos sūnaus D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) yra T. S., gim. (duomenys neskelbtini), sūnus;

1.3. Panaikinti 2023-03-22 civilinės būklės akte įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) - duomenis apie J. K. tėvystę;

1.4. Nustatyti D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina M. D.;

1.5. Priteisti iš atsakovo T. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą jo nepilnamečiui vaikui D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą kas mėnesį 350,00 Eur periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;

1.6. Priteisti iš atsakovo T. S., gim. (duomenys neskelbtini), jo nepilnamečiui vaikui D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 4200,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojamą nuo vaiko gimimo dienos iki 2024-03-12;

1.7. Paskirti ieškovę M. D. vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;

1.8. priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas J. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo visiškai sutinka.

3. Atsakovas T. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

4. Atsakovas T. S. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, šaukimas į teismo posėdį jam įteiktas asmeniškai 2025-10-09, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis, 388 straipsnio 2 dalis).

5. Ieškovė M. D. ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad gyveno kartu su J. K., santuoka su juo nebuvo sudaryta. Su juo turi vyresnę dukrą. Vėliau su J. K. išsiskyrė, pradėjo susitikinėti su T. S.. Nuo jo pastojo, būdama nėščia ketvirtą mėnesį, T. S. pradėjo prašyti pasidaryti abortą. Griežtai su tuo nesutiko. Kadangi T. S. vaiko nenorėjo, jie nutraukė santykius. Po to vėl atsikūrė santykiai su J. K.. Jie kartu gyveno iki D. suėjo vieneri metai, o po to vėl išsiskyrė. Tuomet nusprendė kreiptis į teismą dėl J. K. tėvystės nuginčijimo. Kai pagimdė, norėjo vaiką įregistruoti tik savo vardu, o J. K. paprašė jį įrašyti vaiko tėvu. Jis žinojo, kad nėra vaiko biologinis tėvas. Būtų nesąžininga, kad J. K. nebūdamas tėvu, mokėtų vaikui išlaikymą. D. galvoja, kad J. K. yra jo tėvas. Pastarasis ir toliau bendrauja su vaiku, o T. S. vis tiek su vaiku nebendraus, to daryti niekada neketino. Į teismą kreipėsi tik dėl išlaikymo. Vaikas ir toliau bendraus su J. K. kaip su tėvu. J. K. moka išlaikymą savo dukrai, prie D. išlaikymo neprisideda. Pati dirba, gauna apie 1000,00 Eur, tačiau jos pačios pajamų dažnai neužtenka visai šeimai išlaikyti. Gyvena motinos būste, pati moka visus komunalinius mokesčius. Pirmame gimimo liudijime joks tėvas nebuvo įrašytas, tik ji kaip motina.

6. Atsakovas J. K. teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškiniu sutinka. Anksčiau kartu su M. D. gyveno nesudarę santuokos, turi bendrą dukrą, jai (duomenys neskelbtini) metai. Vėliau kai dukrai buvo 3 metai nutraukė santykius. Kai M. D. pastojo antrą kartą, artimesnių santykių su ja nepalaikydavo. Nežinojo su kuo ji gyveno ar susitikinėjo. Vėliau ji pasakė, kad laukiasi. Matė, kad jai sunku, nutarė jai padėti buityje, po to vėl pradėjo kartu gyventi. Žinojo, kad tai ne jo vaikas, bet sutiko pripažinti berniuko tėvystę. Kai jam suėjo metai, nutraukė santykius su M. D.. Dabar atvažiuoja pas dukrą, bendrauja ir su D.. Berniukas suvokia, kad jis jo tėvas. Pripažindamas tėvystę nepagalvojo, kad ateityje tai gali būti nepatogu. Nemano, kad vėl gyvens kartu su M. D.. Moka dukrai išlaikymą, jeigu perka dovaną jai, tai ir D. perka. Vaikas vis tiek sužinos, kad jis nėra jo biologinis tėvas. D. eina į darželį, kurį taip pat lanko ir T. S. sūnus iš kitos jo santuokos, abu vaikai yra labai panašūs.

7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodyta, kad Tarnyba pažymi, kad šioje byloje būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu. Byloje nesant siekio nustatyti nepilnamečio vaiko biologinį tėvą, patenkinus ieškinį ir nuginčijus tėvystę, būtų pažeisti vaiko interesai turėti abu tėvus, vykdančius savo valdžią bei užtikrinančius vaiko turtines ir neturtines teises, t. y. vaikas liktų be tėvo. Tėvystės nuginčijimas atitiktų nepilnamečio D. D., gim. (duomenys neskelbtini), interesus tuo atveju, jei būtų išspręstas vaiko tėvystės nustatymo klausimas. Tarnyba neprieštarauja DNR ekspertizės skyrimui. Tarnyba siūlo nepilnamečio D. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina M. D., gim. (duomenys neskelbtini). Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina, nebus pažeisti prioritetiniais laikomi vaiko interesai, bus užtikrinta saugi ir rami aplinka tinkanti vaiko emociniam ir psichologiniam formavimuisi. Tarnyba nurodo, kad nustačius tėvystę turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis nepilnamečio D. D., gim. (duomenys neskelbtini), poreikius išlaikymo dydis. Konkretus išlaikymo dydis nustatytinas teismo posėdžio metu, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, bei teisingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Tarnyba, atsižvelgusi į ieškovės pateiktus duomenis vertina, kad nustačius atsakovo T. S. tėvystę nepilnamečio D. D. atžvilgiu, iš atsakovo priteistinas išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiui sūnui. Kitus ieškinio reikalavimus paliekame spręsti teismo nuožiūra, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, bei teisingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 ir 1.5 straipsniai). Nuginčijus tėvystę nebus pažeisti vaiko interesai, kadangi bus nustatyta vaiko tėvystė. Vaikas turi teisę žinoti savo biologinius tėvus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo

8. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. D., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įraše vaiko tėvu įrašytas J. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

9. Ieškovė M. D. ir atsakovas J. K. nebuvo sudarę santuokos, tad vaiko tėvystė pripažinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.150 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai.

10. 2025-01-09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akte Nr. ES 1/2025(01) nurodyta, kad J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas (b. l. 112-116), tad sąlyga nuginčyti J. K. tėvystę nurodyto nepilnamečio vaiko atžvilgiu yra.

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje aiškinama, kad sprendžiant tėvystės nuginčijimo klausimą turi būti nustatyta tinkama vaiko teisės į jo privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą ir asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, teisės į privataus gyvenimo gerbimą pusiausvyra. EŽTT yra pabrėžęs, kad šio pobūdžio bylose apsvarstymas to, kas atitiktų geriausius vaiko interesus, turi esminę reikšmę; vaiko geriausi interesai, priklausomai nuo jų pobūdžio ir rimtumo, gali nusverti tėvų interesus (žr., pvz., EŽTT 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08, par. 65). Todėl jei vaiko interesus labiau atitiktų ne biologinės tikrovės nustatymas, o socialinės tikrovės, t. y. susiformavusių ryšių, palaikymas, asmens, nesančio vaiko biologiniu tėvu, bet registruotu vaiko gimimo įraše kaip tėvo, privatus gyvenimas gali būti ribojamas, atsisakant nuginčyti jo tėvystę (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020).

12. Nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kuomet atsakovas J. K. pripažino ieškovės vaiko D. D. tėvystę žinodamas, kad jis nėra šio vaiko biologinis tėvas. Iš atsakovo duotų paaiškinimų teismas sprendžia, kad atsakovo tikslas pripažinti tėvystę ne savo biologinio vaiko atžvilgiu iš esmės buvo grindžiamas siekiu kurti šeiminius santykius su vaiko motina M. D., su kuria jis turėjo bendrą biologinį vaiką. Tačiau nepavykus to padaryti, galutinai nutrūkus šalių santykiams ir nebeturint bendros ateities, ieškovė kreipėsi į teismą dėl J. K. tėvystės nuginčijimo, kadangi jos nuomone, būtų nesąžininga reikalauti iš J. K. išlaikyti vaiką, kai jis nėra jo biologinis tėvas ir su juo kartu negyvena.

13. Svarstydamas, ar tėvystės nuginčijimas susiklosčiusioje situacijoje atitinka vaiko interesus, teismas atsižvelgė į vaiko amžių jo motinos M. D. ir J. K. šeiminių santykių pabaigos momentu – vaikui buvo vieneri metai; susiformavusį emocinį ryšį tarp vaiko ir J. K. – tiek ieškovės, tiek atsakovo J. K. teigimu šiuo metu savo tėvu vaikas laiko J. K.; dėl mažo vaiko amžiaus nėra galimybės nustatyti vaiko noro išsaugoti tėvyste grįstus santykius su J. K.; yra galimybė nustatyti vaiko biologinį tėvą; atsakovas J. K. gyveno kartu su vaiku nuo vaiko gimimo iki jam sukako vieneri metai.

14. Kaip matyti iš bylos medžiagos, J. K. jau daugiau kaip 1,5 metų kartu su vaiku negyvena, lanko savo ir ieškovės dukrą ir tuo pačiu aplanko ir D., atveža jam dovanų. Tačiau atsakovas artimesnių santykių su vaiku nepalaiko, išlaikymo jam neteikia. Byloje yra galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą, be to, atsakovo J. K. teigimu, D. lanko darželį, kurį lanko ir atsakovo T. S. vaikas iš kitos santuokos ir abu berniukai yra labai panašūs, tad gyvenant nedideliame miestelyje vaikas netruks sužinoti kas iš tiesų yra jo tėvas. Be to, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje yra pritarta, kad tėvystės nuginčijimas nagrinėjamoje situacijoje nepažeis nepilnamečio D. D. teisių. Tad apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, jog J. K. nėra D. D. tėvas.

15. Nuginčijus atsakovo J. K. tėvystę nepilnamečio vaiko D. D. atžvilgiu, būtina nustatyti kas yra D. D. tėvas.

16. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai.

17. Atsakovas T. S. nė karto nei į teismo posėdį, nei į ekspertizės įstaigą neatvyko, savo pozicijos dėl ieškovės keliamų reikalavimų neišreiškė. Tačiau byloje nustatyta, kad atsakovas T. S. turi dukrą P. S., gim. (duomenys neskelbtini), kurios susilaukė su I. S. (iki santuokos J.). Iš P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo matyti, kad jos motina yra I. J., o tėvas – T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 151).

18. I. S. 2025-06-17 teismo posėdžio metu sutiko, kad būtų paskirta ekspertizė ir paimtas jos dukros P. S. kraujo mėginys siekiant nustatyti, ar P. S. ir D. D. tėvas yra tas pats asmuo. Tuo tikslu 2025-06-18 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi buvo paskirta ekspertizė klausiant ekspertų, ar P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turi bendrą biologinį tėvą?

19. Atlikus ekspertizę, 2025-08-29 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akte Nr. ES 52/2025(01) prieita išvados, kad P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) yra vieno biologinio tėvo vaikai su 99,9995299889718 procento tikimybe (b. l. 170-173).

20. Iš nurodytų duomenų matyti, kad abejonių, kad T. S. yra ieškovės sūnaus D. D. biologinis tėvas nėra. Ekspertizės pagalba yra neginčijamai nustatyta D. D. kilmė iš atsakovo T. S., todėl atsižvelgiant į nustatytas bylai reikšmingas aplinkybes yra pagrindas nustatyti, kad T. S., a. k. (duomenys neskelbtini), yra D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) yra T. S., a. k. (duomenys neskelbtini), sūnus.

21. Ieškovė taip pat prašė panaikinti 2023-03-22 civilinės būklės akto įraše Nr. (duomenys neskelbtini) - duomenis apie J. K. tėvystę.

22. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse numatyta, kad civilinės metrikacijos įstaiga tėvystės (motinystės) nustatymą, tėvystės (motinystės) nuginčijimą ir įvaikinimą registruoja savo iniciatyva, remdamasi teismo sprendimu (54 punktas). Registruojant tėvystės (motinystės) nuginčijimą, sudaromas civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašas, kuriuo iš gimimo įrašo išbraukiami duomenys apie tėvą (motiną) (57 punktas).

23. Taigi vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, teismo sprendimas nuginčyti vaiko tėvystę yra pakankamas pagrindas civilinės metrikacijos įstaigai vaiko gimimo įraše panaikinti įrašą apie tėvą ir įrašyti duomenis apie asmenį, kuris vaiko tėvu yra pripažintas teismo sprendimu, todėl ieškovės reikalavimas panaikinti 2023-03-22 civilinės būklės akto įraše Nr. (duomenys neskelbtini) - duomenis apie J. K. tėvystę, yra perteklinis, dėl to atmestinas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

24. Ieškovė prašė nustatyti jos vaiko D. D. gyvenamąją vietą kartu su ja. Atsakovas T. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, kitokiu būdu savo pozicijos dėl ieškinio reikalavimų neišreiškė.

25. Byloje nustatyta, kad šalių sūnus faktiškai gyvena su savo motina M. D.. Tarnyba pripažino, kad šalių vaiko gyvenimas su motina visiškai atitinka jo interesus ir poreikius, vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo byloje nėra, todėl įvertinus nustatytas aplinkybes prieinama išvados, kad yra pagrindas nustatyti ieškovės ir atsakovo T. S. vaiko D. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina M. D..

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo

26. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina, spręstinas išlaikymo vaikui priteisimo klausimas. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. D., gim. (duomenys neskelbtini), po 350,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, kasmet indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant M. D. tvarkyti nepilnamečio vaiko išlaikymo sumą uzufrukto teise.

27. Atsakovas T. S. savo pozicijos dėl nurodyto reikalavimo neišreiškė.

28. Vadovaujantis CK 3.192 straipsniu, abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (1 dalis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (2 dalis).

29. LAT praktikoje yra pasisakyta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

30. Pažymėtina, kad Lietuvoje nuo 2025-01-01 minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydis siekia 1038,00 Eur (brutto) ir atitinkamai 777,00 Eur (netto). Taigi šiuo metu orientacinis nepilnamečiui vaikui per mėnesį reikalingo išlaikymo dydis yra 777,00 Eur, kurį padalinus tėvams po lygiai, gautųsi, kad kiekvienas iš tėvų turėtų teikti vaikui 388,50 Eur išlaikymą. Ieškovė prašė priteisti vaikui 350,00 Eur išlaikymo dydį. Vadovaujantis minėta LAT praktika, tokio išlaikymo dydžio ieškovė neprivalo įrodinėti, kadangi jis yra mažesnis nei orientacinis kriterijus. Atsakovas prašomo priteisti išlaikymo dydžio neginčijo, todėl iš atsakovo T. S. priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui D. D., gim. (duomenys neskelbtini), 350,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024-03-13) iki vaiko pilnametystės, kasmet indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant M. D. tvarkyti nepilnamečio vaiko išlaikymo sumą uzufrukto teise.

31. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo vaikui įsiskolinimą, skaičiuojamą po 350,00 Eur nuo vaiko gimimo, t. y. (duomenys neskelbtini) iki ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2024-03-12.

32. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas T. S. sužinojęs apie ieškovės nėštumą, nutraukė su ja santykius, su vaiku niekada negyveno, savo tėvystės nepripažino, prie vaiko išlaikymo neprisidėjo. Iš nurodytų aplinkybių teismas sprendžia, kad atsakovui nuo pat gimimo nemokant savo vaikui išlaikymo, susidarė išlaikymo įsiskolinimas už vienerius metus, atsakovas šių aplinkybių nepaneigė, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovo T. S. išlaikymo vaikui įsiskolinimą, skaičiuojant po 350,00 Eur už dvylikos mėnesių laikotarpį, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. 2024-03-12, iš viso 4200,00 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

33. Ieškovei M. D. nagrinėjamoje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba 2024-02-29 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (8.28Mr) ATP-C-2024-01638 100 procentų atleidžiant ieškovę nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

34. Ieškiniu buvo keliami reikalavimai dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Ieškinys patenkintas visiškai, nuginčijus atsakovo J. K. tėvystę yra pagrindas priteisti iš jo 110,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis).

35. Nustačius atsakovo T. S. tėvystę ir priteisus iš jo išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą, yra pagrindas priteisti iš atsakovo T. S. 299,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai (110,00 Eur (už reikalavimą nustatyti tėvystę) + (350,00 Eur x 12 mėn. (už reikalavimą priteisti išlaikymą) + 4200,00 Eur (už reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą) x 3 proc. x 75 proc.)).

36. Minėta, kad ieškovei M. D. nagrinėjamoje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba 100 procentų atleidžiant ją nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Ieškovei atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas Jan Kučynski. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2025-10-21 pažymą Nr. APD-2025-11637, iš kurios matyti, kad M. D. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis yra 1177,96 Eur. Vadovaujantis CPK 99 straipsnio 2 dalimi, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra patenkintas visiškai, byloje dalyvavo du atsakovai, nėra duomenų, kad jie būtų atleisti nuo išlaidų valstybei atlyginimo, atsakovui J. K. buvo keliamas vienas iš keturių pagrindinių reikalavimų, likę trys reikalavimai buvo keliami atsakovui T. S., todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo J. K. valstybės naudai ketvirtadalį valstybės suteiktos garantuojamos teisinės pagalbos sumos, t. y. 294,49 Eur, o likusią 883,47 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų sumą priteisti iš atsakovo T. S..

37. Teismas nagrinėjamoje byloje patyrė 80,73 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma viršija teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią 8,00 Eur valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 96 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, bei atsižvelgiant į atsakovo T. S. procesinį elgesį vengiant dalyvauti nagrinėjant bylą teisme, iš atsakovo T. S. valstybės naudai priteisiama 80,73 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas, vadovaudamasis CK 3.148 str. 1 d., 3.150 str. 2 d., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str., CPK 259 str., 270 str., 392 str., 399 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pripažinti, kad J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Nustatyti, kad T. S., a. k. (duomenys neskelbtini), yra D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) yra T. S., a. k. (duomenys neskelbtini), sūnus.

Nustatyti D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina M. D..

Priteisti iš atsakovo T. S., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą jo nepilnamečiui vaikui D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą kas mėnesį 350,00 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties Eur) periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo T. S., a. k. (duomenys neskelbtini), jo nepilnamečiui vaikui D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 4200,00 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų Eur) išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti ieškovę M. D. vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Atmesti ieškovės reikalavimą dėl vaiko gimimo įraše padaryto įrašo apie tėvą panaikinimo.

- 294,49 Eur (du šimtus devyniasdešimt keturis Eur 49 Eur) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

- 883,47 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt tris Eur 47 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

- 80,73 Eur (aštuoniasdešimt Eur 73 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.

- Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

- Išlaikymo indeksavimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-09 nutarimu Nr. 684 patvirtintame Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas).

- Skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas (Aprašo 9 punktas).