Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 2 d. nutarties, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ryšio amžius“ bankrotas pripažintas tyčiniu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje buvo sprendžiamas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ryšio amžius“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas pagal bankroto administratoriaus pareiškimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Teismas nevertino suinteresuoto asmens pateikto įrodymo – patalpų adresu Savanorių pr. 138, Kaune nuomos sutarties kopijos, kuri įsigaliojo nuo 2009-07-01, įrodančio, kad UAB „Ryšio amžius“ naudojosi minėtomis patalpomis. Nagrinėjant baudžiamąją bylą šią sutartį galėjo pateikti tik V. M. teisinių paslaugų biuras, kuriam buvo perduoti visi bendrovės dokumentais, tačiau to vengė, dėl ko teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, šio įrodymo negalėjo įvertinti.Teismas šioje byloje išsprendė kitos bylos ginčo dalyką, t. y. pagal BUAB „Ryšio amžius“ ieškinį V. R. dėl žalos atlyginimo nagrinėjamoje byloje tiriamas aplinkybes dėl faktinių patalpų adresu Savanorių pr. 138, Kaune nuomos sutarties sudarymo aplinkybių.Teismas pažeidė rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus suteikdamas pareiškėjos teiktiems įrodymams didesnę įrodomąją reikšmę, kadangi nevertino pateikto įrodymo, jog pagal 2009 m. rugsėjo 1 d. UAB „Modux“ ir UAB „RES Baltija“ bendradarbiavimo sutartį Nr. VS20090901/01 UAB „RES Baltija“ perėmė UAB „Ryšio amžius“ vykdytą veiklą.

Suinteresuotas asmuo nepagrįstai teigia, kad Kauno apygardos teismas, priimdamas 2014-04-28 apkaltinamąjį nuosprendį, padarė nepagrįstą išvadą, kad patalpos adresu Savanorių pr. 138, Kaune, nebuvo susijusios su BUAB „Ryšio amžius“, yra visiškai nepagrįstas, kadangi tarp BUAB „Ryšio amžius“ bankroto administratoriui perduotų bendrovės dokumentų minėtos patalpų Savanorių pr. 138, Kaune, nuomos sutarties nebuvo. V. R. minėtą patalpų nuomos sutartį buvo pateikęs Lietuvos apeliaciniam teismui, kurią vertinant teismui kilo pagrįstų abejonių dėl pateiktoje nuomos sutartyje esančių duomenų patikimumo, dėl ko teismas dar kartą apklausė patalpų Savanorių pr. 138, Kaune, savininkę, kuri parodė, jog sutarties su BUAB „Ryšių amžius“ dėl minėtų patalpų nesudarinėjo, sutartyje yra ne jos parašas, o patalpos Savanorių pr. 138, Kaune 2009 m. liepos-rugpjūčio mėn. nebuvo nuomojamos.Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad teismas šioje byloje išsprendė kitos bylos ginčo dalyką, kadangi Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e222241717/ 2015 dėl V. R. neteisėtais veiksmai padarytos žalos BUAB „Ryšio amžius“ atlyginimo, o bylą nagrinėjantis teismas neišsprendė klausimo dėl V. R. padarytos žalos BUAB „Ryšio amžius“ atlyginimo.Pažymėjo, kad BUAB „Ryšio amžius“ bankroto administratoriui nebuvo perduota 2009-09-01 UAB „Modux“ ir UAB „Res Baltija“ bendradarbiavimo sutartis. Net ir UAB „Res Baltija“ vykdant veiklą analogišką BUAB „Ryšio amžius“ veiklai, V. R. sudarytas sandoris negali būti laikomas naudingu ir atitinkančiu BUAB „Ryšio amžius“ interesus.

Suinteresuotas asmuo neturi bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, sutarčių, kadangi jie buvo išreikalauti atliekant ikiteisminį tyrimą.V. M. parodymai baudžiamojoje byloje priimant nuosprendį neturėjo esminės reikšmės, nes teismas rėmėsi ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 2 d. nutarties, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ryšio amžius“ (tekste taip pat – BUAB „Ryšio amžius“, bendrovė) bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2013-10-01) buvo įtvirtinta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto tyčia. Iki 2013-10-01 galiojusioje ĮBĮ redakcijoje nebuvo nurodytos aplinkybės, kurioms esant, galima būtų daryti išvadą, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia. 2013-04-18 įstatymu Nr. XII-237 pakeitus Įmonių bankroto įstatymą, nuo 2013-10-01 įsigaliojo ĮBĮ pakeitimai, susiję ir su tyčinio bankroto apibrėžimu. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Šio įstatymo 20 straipsnyje įstatymų leidėjas apibrėžė bankroto kilimo požymius, kurių esant bent vienam, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013, išaiškinta, kad, vertinant teisinio reglamentavimo raidą, įstatymų leidėjas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtino tokius bankroto kilimo požymius, kurių bent vieną nustačius, yra pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu, kokiais iš esmės ir buvo remiamasi teismų praktikoje. Įstatymų leidėjas tyčinio bankroto sąvoką ir jo požymius detalizavo pagal teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal ĮBĮ 20 str. 2 d. teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš minėtoje nuostatoje nurodytų tyčinio bankroto požymių. ĮBĮ 20 str. 3 d. taip pat įtvirtinta prezumpcija, kada bankrotas laikomas tyčiniu.

Dėl pagrindų konstatuoti UAB „Ryšio amžius“ bankrotą tyčiniu

Pirmosios instancijos teismas Bendrovės bankrotą pripažino tyčiniu ĮBĮ 20 str. 2 d. 2 p. nurodytu pagrindu, iš esmės remdamasis viena aplinkybe – tuo, kad buvo sudarytas nuostolingas ir ekonomiškai nenaudingas sandoris – 2009 m. rugpjūčio 3 d. Statybos rangos sutartis Nr. 090803, kas tiesiogiai sąlygojo jos nemokumą ir negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Šis sandoris buvo sudarytas V. R. esant vieninteliam Bendrovės akcininkui bei einant Bendrovės direktoriaus pareigas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apskųstoje teismo nutartyje išdėstyta pozicija, jog Bendrovei nenaudingo sandorio sudarymas sudaro savarankišką pagrindą pripažinti tyčinio bankroto požymių buvimą.

Kaip nustatyta byloje, Bendrovės finansinė padėtis jau 2008 metais buvo sunki, nes trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo turimo turto vertę (turtas – 15 112,66 Eur (52 181 Lt), trumpalaikiai įsipareigojimai – 18 435,47 Eur (63 654 Lt)). Teismas, 2015-01-19 nutartimi keliant bankroto bylą Bendrovei, nustatė, kad paskutinė finansinė atskaitomybė buvo teikta už 2008 m., todėl ja negalima remtis sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau ši aplinkybė reikšminga nagrinėjamoje byloje. Nors apeliantas ginčija teismo išvadas, jog patalpos adresu Savanorių pr. 138, Kaune, kuriose pagal statybos rangos sutartį darbus atliko UAB „Vorana“, buvo nesusijusios su Bendrovės veikla, atskirojo skundo argumentus paneigia tai, jog apeliacinės instancijos teismo baudžiamojoje byloje apklausta patalpų adresu Savanorių pr. 138, Kaune, savininkė parodė, jog sutarties su BUAB „Ryšių amžius“ dėl minėtų patalpų nesudarinėjo, sutartyje yra ne jos parašas, o patalpos Savanorių pr. 138, Kaune 2009 m. liepos-rugpjūčio mėn. nebuvo nuomojamos. Kaip nustatyta iš UAB „Ryšio amžius“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialisto išvados, UAB „Ryšio amžiaus“, 2009 m. rugpjūčio 3 d. pasirašydama Statybos rangos sutartį Nr. 090803 su UAB „Vorana“ ir jos pagrindu grynais pinigais sumokėjusi 13 476,28 Eur (46 530,90 Lt) sumą, patyrė 13 476,28 Eur (46 530,90 Lt) nuostolį. Atsižvelgiant į tai, kad dar 2008 m. Bendrovės įsipareigojimai kelis kartus viršijo turimo turto vertę, atlikus Bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimą nustatyta, jog sumokėjus už darbus UAB „Vorana“ buvo patirta 13 476,28 Eur nuostolių, o darbai buvo atlikti patalpose, kuriose Bendrovė nevykdė ir neketino vykdyti veiklos, darbai nesusiję su Bendrovės veikla, o Bendrovės akcijos vos po kelių mėnesių buvo parduotos už 1,45 Eur, akivaizdu, jog minėtas sandoris buvo nuostolingas, o ekonominį sandorio nepagrįstumą įrodo tai, kad jis buvo nesusijęs nei su pačia Bendrovės veikla, nei investicijomis vykstant veiklą ir pan.

Be to, V. R. Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje, kuomet teismas pripažino, jog V. R. pagal 2009 m. rugpjūčio 3 d. Statybos rangos sutartį Nr. 090803 sumokėdamas UAB „Vorana“ grynaisiais 13 476,28 Eur (46 530,90 Lt), iššvaistė didelės vertės UAB „Ryšio amžiaus“ turtą. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. spalio 14 d. nutartimi Kauno apygardos teismo nuosprendį paliko nepakeistą.

Byloje surinktų įrodymų visuma pirmosios instancijos teismui leido pagrįstai daryti išvadą, jog V. R., būdamas vieninteliu Bendrovės akcininku bei Bendrovės direktoriumi, sudarė Bendrovei nuostolingą ir ekonomiškai nenaudingą sandorį, kuris turėjo tiesioginę įtaką bendrovės mokumui, akcijų vertei ir privedė Bendrovę iki bankroto.

Tai, kad 2009 m. rugsėjo 1 d. UAB „Modux“ ir UAB „RES Baltija“ sudarė bendradarbiavimo sutartį Nr. VS20090901/01 ir UAB „RES Baltija“ perėmė UAB „Ryšio amžius“ vykdytą veiklą, neturi reikšmės nagrinėjamoje byloje nustatant sandorio ekonominį naudingumą Bendrovei, kadangi pats apeliantas pripažino, jog UAB „Ryšio amžius“ lėšomis įrengtose patalpose iš karto po jų perdavimo pagal Atliktų darbų aktą jose toliau Bendrovės veiklą vykdė UAB „RES Baltija“, kurioje V. R. ėjo administratoriaus pareigas, kas apskritai yra atskiras pagrindas preziumuoti Bendrovės bankrotą tyčiniu pagal ĮBĮ 20 str. 3 d. 1 p. bendrovės veiklą perkėlus į kitą įmonę. Tačiau nei pareiškėjas, nei pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje šiuo bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindu nesirėmė, dėl jo taikymo sąlygų nepasisakė, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to taip pat nepasisako.

Remiantis byloje esančiais duomenis, nėra pagrindo vertinti byloje nustatytų aplinkybių kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį, dėl ko atskirasis skundas atmestinas, o nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.