- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-04
- Bylos Nr.
- AN2-243-843/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00440-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Bielskė
Vilniaus apygardos teismo teisėja Aušra Bielskė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nutarimo, kuriuo V. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste – ANK) 208 straipsnio 3 dalį 2 800 eurų dydžio bauda su 2097 pakelių cigarečių „NZ gold Compact“ konfiskavimu, automobilį „Citroen C5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su registracijos liudijimu Nr. CBA 188582 grąžinant V. S.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. administracine tvarka nubaustas už tai, kad jis 2017-06-29, apie 5.30 val., Vilniaus rajone, Medininkų pasienio kontrolės punkte, vykdamas per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką L. K. vardu registruotu automobiliu ,,Citroen C5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - automobilis, transporto priemonė), nedeklaravęs ir nepateikęs muitinės kontrolei bei paslėpęs automobilio prekiniame, galiniame bamperyje ir galiniame sparne gabeno 2097 pakelių cigarečių ,,NZ gold Compact“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė 6081,3 eurai. Taip jis pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, Sąjungos muitinės kodekso 139 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatas, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 208 straipsnio 3 dalyje.
Vilniaus teritorinė muitinė (toliau tekste – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-10-02 nutarimo dalį dėl lengvojo automobilio „Citroen C5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gražinimo V. S. ir šią transporto priemonę konfiskuoti.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad cigaretės buvo gabenamos įvairiose tam nepritaikytose vietose, tai yra priekiniame ir galiniame bamperyje bei galiniame sparne, todėl, apelianto manymu, automobilis buvo specialiai pritaikytas cigarečių gabenimui, neabejotinai apsunkinant jų suradimą, nes vizualiai nustatyti, kad automobiliu yra gabenamos cigaretės, nebuvo galimybės.
Be to, apeliantas abejoja, kad transporto priemonės „Citroen C5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė L. K. tikrai nieko nežinojo apie planuojamą administracinį nusižengimą, nes sutampa pažeidėjo ir transporto priemonės savininkės gyvenamosios vietos adresas. Apelianto teigimu, nors nėra žinoma, kokie ryšiai sieja šiuos asmenis, bet galima daryti prielaidą, kad asmenys gyvena kartu ir juos sieja artimi arba pakankamai geri santykiai. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad V. S. L. K. priklausantį automobilį eksploatavo kaip savo, todėl apeliantas neatmeta galimybės, kad transporto priemonės savininkė neprieštaravo V. S. veiksmams, o duomenų, įrodančių savininkės žinojimą apie planuojamą administracinį nusižengimą, nebuvimas byloje, apelianto manymu, neturi būti kertiniu motyvu dėl transporto priemonės konfiskavimo.
Apelianto vertinimu aplinkybę, kad automobilio savininkė nesidomėjo administracinio nusižengimo baigtimi ir savo turto likimu, patvirtina tai, kad ji nesiėmė jokių priemonių apginti savo nežinojimą apie planuojamo nusižengimo darymą – į teismo posėdį neatvyko, jokių paaiškinimų ir prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl pažeidėjo kaltės nėra, keliamas tik administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas.
Pagal ANK 208 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekes, pinigus, meno vertybes ar kitas privalomus pateikti muitinei daiktus, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas tam tikras dopingo medžiagas, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė viršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, bet neviršija dviejų šimtų penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimas (ANK 208 straipsnio 4 dalis).
Pagal Konstitucinio Teismo oficialiai formuojamą doktriną konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai,).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką administracinių teisės pažeidimų/ nusižengimų bylose teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-2013, 2AT-18-2014, 2AT-59-2014, 2AT-60-2014, 2AT-68-2014, 2AT-48-693/2015 ir kt.).
ANK 208 straipsnio 4 dalyje numatyta teismo diskrecija kartu su administracine nuobauda, įvertinus visas bylos aplinkybes, išspręsti klausimą dėl kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimo ar nekonfiskavimo.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas automobilio, kuriuo buvo gabenamos cigaretės, nekonfiskavo motyvuodamas tuo, kad automobilio savininkė nežinojo, kad jos automobiliu bus daromas pažeidimas, tai yra teismas nenustatė ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytos sąlygos buvimo. Su tokiais skundžiamo nutarimo motyvais aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti.
Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinį nusižengimą V. S. padarė vairuodamas automobilį, nuosavybės teise priklausantį kitam asmeniui, t. y. L. K.. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Įstatymų leidėjas ANK 29 straipsnio 4 dalies 1-5 punktuose numatė sąlygas, kurioms esant gali būti konfiskuojama pažeidimą padariusiam asmeniui nepriklausanti transporto priemonė. Viena iš tokių sąlygų yra nustatymas, kad perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, turto savininkas žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Vilniaus teritorinės muitinės skunde teigiama, kad automobilis, kurį vairavo V. S., buvo specialiai pritaikytas pažeidimui daryti, be to, tokio kiekio cigarečių nebūtų galėjęs nepastebimai gabenti per valstybės sieną, išvengdamas muitinės kontrolės, o automobilio savininkė buvo nerūpestinga ir neatidi.
Pagal ANK 569 straipsnio 2 dalį įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę, ar reikalauja išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Aukštesnės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad automobilis „Citroen C5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo specialiai pritaikytas cigarečių gabenimui, kadangi byloje nėra duomenų apie tai, kad minėto automobilio autentiškos techninės konstrukcijos būtų pakeistos, įrengiant specialias slėptuves kontrabandai gabenti. Ta aplinkybė, kad cigaretės buvo palėptos priekiniame ir galiniame bamperyje bei galiniame sparne, kad jų nebūtų galiam pastebėti vizualiai, jeigu dėl to nebuvo pakeista automobilio gamyklinė konstrukcija, nereiškia, kad automobilis buvo specialiai pritaikytas kontrabandai gabenti (kasacinės nutartys Nr. 2AT-59-2014, 2AT-59-2014, 2AT-60-2014, 2AT-4-489/2016, e2AT-60-468/2016).
Apeliantas taip pat nepateikė aukštesniam teismui jokių duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkė L. K. žinojo apie V. S. planuojamą administracinį nusižengimą ir nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, leisdama jam šį automobilį eksploatuoti. Visi apeliacinio skundo argumentai pagrįsti prielaidomis, spėlionėmis, abejonėmis, pamąstymais, kurių nepakanka neginčijamai išvadai apie ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytos sąlygos egzistavimą padaryti.
Vien ta aplinkybė, kad L. K. patikėjo V. S. automobilio „Citroen C5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdymą, nepaneigia prezumcijos, kad ji nežinojo apie V. S. daromą kontrabandą ir nėra susijusi su neteisėtu cigarečių gabenimu. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kad transporto priemonės savininkė, patikėdama V. S. transporto priemonę, elgėsi nerūpestingai, juo labiau, vertinant tai, kad transporto priemonė nebuvo specialiai pritaikyta kontrabandai daryti, automobilio konstrukcija specialiai tam perdaryta nebuvo, cigaretės gabentos automobilio prekiniame, galiniame bamperyje ir galiniame sparne, kurių vizualiai nepastebėjo net muitinės pareigūnai, todėl automobilio savininkei nebuvo objektyvių galimybių pastebėti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai įtarti apie V. S. teisei priešingus ketinimus – gabenti kontrabanda cigaretes (kasacinės nutartys Nr. 2AT-4-489/2016, Nr. e2AT-60-468/2016).
Nagrinėjamu atveju aukštesnės instancijos teismas negali vadovautis apelianto išsakytomis abejonėmis bei prielaidomis, kadangi, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu.
Pagal formuojamą teismų praktiką net ir tuomet, kai kontrabandos padarymo priemonės savininkas, vairuodamas jam priklausantį automobilį ir būdamas ne kontrabandą gabenantis asmuo, o kitas asmuo – kontrabandą gabenančio asmens giminaitis, – nieko nežino apie jo automobilyje gabenamą cigarečių kontrabandą, automobilis kaip kontrabandos padarymo priemonė nekonfiskuojamas (kasacinė nutartis Nr. 2AT-15-696/2017).
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog apylinkės teismas, grąžindamas V. S. automobilį „Citroen C5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso L. K., ANK nuostatų nepažeidė, taip pat toks teismo sprendimas neprieštarauja ir teismų formuojamai praktikai panašaus pobūdžio bylose.
Aukštesnės instancijos teismas pritaria Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-10-02 nutarimo išvadomis, kuriose motyvuotai pasisakyta dėl visų reikšmingų aplinkybių.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-10-02 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo dienos.