Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-05-06 · Civilinė byla Nr. 2-664/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-06
Bylos Nr.
2-664/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „SEB lizingas“
Atsakovas
D. M.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-664/2010Procesinio sprendimo kategorija 110.1(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „SEB lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 8 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-4013-560/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „SEB lizingas“ ieškinį atsakovui D. M. personalinei įmonei dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir nuostolių priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „SEB lizingas“ 2010 m. sausio 29 d. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo D. M. personalinės įmonės 2 484,01 Lt skolą, 740,56 Lt delspinigių, 105 410,20 Lt nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti reikalavimo dydžio atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, lėšas bei turtines teises, o šio turto neradus ir/ar neužtenkant - atsakovo savininko D. M. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, lėšas bei turtines teises, leidžiant areštuotu turtu ir lėšomis atsiskaityti su kreditoriumi. Ieškovas nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, o atsakovas nesiima jokių priemonių įvykdyti lizingo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 8 d. nutartimi atmetė ieškovo UAB „SEB lizingas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nurodė, kad prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtina įvardyti konkrečias aplinkybes, keliančias grėsmę ieškovo interesams, pateikti jas patvirtinančius įrodymus, tačiau šių reikalavimų ieškovas, pareikšdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesilaikė. Ieškovas nemotyvavo savo prašymo bei nepateikė jokių faktinių duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių realią grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Teismas neabejojo atsakovo mokumu, taip pat nemanė, kad yra reali teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Ieškovas nesidomėjo ir nepateikė teismui duomenų apie atsakovo turtą, finansinę būklę, todėl šių duomenų neturėjimas sudaro kliūtis įsitikinti laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumu. Įrodinėjimo našta dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo tenka ieškovui. Teismas neturi duomenų apie teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę, o nepagrįstai pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeistos atsakovo teisės ir interesai.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „SEB lizingas“ atskiruoju skundu prašo taikyti ieškinyje nurodytas laikinąsias apsaugos priemones. Skundas grindžiamas šiais argumentais :

Ieškovas ieškinyje nurodė aplinkybes, patvirtinančias grėsmę įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Jis nurodė, kad atsakovas nuo 2009 m. balandžio mėnesio nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų. Atsakovas 2009 m. gruodžio 4 d. nustatyta tvarka buvo informuotas apie ieškovo patirtus nuostolius, tačiau jų iki šiol neatlygino. Po šio rašto išsiuntimo atsakovas 2009 m. vasario 11 d. perleido nuosavybės teisę į vienintelį nekilnojamąjį turtą ir šiuo metu nekilnojamojo turto neturi. Ieškovo žiniomis, atsakovas neturi lėšų AB SEB banke. Atsakovo finansinė padėtis sunki, jis yra nesąžiningas, piktybiškai vengia sumokėti įsiskolinimą ir atlyginti ieškovui patirtus nuostolius.Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė įvykdyti teismo sprendimą. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja jos atsiradimo tikimybė. Atsakovo įsiskolinimo suma yra labai didelė. Tai sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, net ir neturint duomenų apie atsakovo turtinę padėtį.

Atsiliepimo į ieškovo atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, yra pagrįsta ir teisėta. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro ieškovo atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors skolininko veiksmų ar neveikimo būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismų praktikoje būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymo pasunkėjimo ar jo negalimumo tikimybė preziumuojama tuomet, kai yra kilęs turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-397/2005, 2008 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-304/2008, 2008 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-404/2008 ir kt.). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti, ją taikant teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus asmens finansines galimybes, t. y. ar konkrečiam asmeniui reikalavimo suma yra didelė, ar ne. Tada, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jam priklausančio turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį, turimus įsipareigojimus nėra didelė, t. y. kai jis paneigia objektyvios grėsmės (dėl didelės reikalavimo sumos) būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

Ieškovo pareikšto ieškinio suma siekia 109 634,77 Lt (b. l. 1-3). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė (b. l. 5-6). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo argumentai, jog atsakovas nuo 2009 m. balandžio mėnesio nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų, jog jis buvo informuotas apie ieškovo patirtus nuostolius, tačiau jų iki šiol neatlygino, savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą teismine tvarka reikšti atsakovui materialiuosius reikalavimus. Tam, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. ieškovo reikalavimų užtikrinimo institutą, būtina objektyviomis aplinkybėmis pagrįstyti jo taikymo būtinumą ir tikslingumą (CPK 144 str.).

Nurodyta ieškinio reikalavimų suma yra pareikšta personalinei (individualiai) įmonei. Tokio pobūdžio įmonę steigia vienas fizinis asmuo (Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo (toliau – IĮĮ) 3 straipsnio 2 dalis). Taigi, ieškovo pareikšta reikalavimų suma atsakovui laikytina pakankamai didele. Ieškovas pateikė įrodymus, kad atsakovas D. M. personalinė įmonė 2009 m. vasario 11 d. pirkimo-pardavimo sutartimi perleido jai priklausantį pastatą – sandėlį, esantį Turistų g. 43, Lazdijų m. (b. l. 10-21). Turto perleidimo sandoris sudarytas prieš pat tą laikotarpį, kuomet atsakovas ėmė nevykdyti piniginių prievolių pagal lizingo sutartis (kaip nurodyta ieškinio pareiškime, prievolių nebevykdė nuo 2009 m. kovo mėn.). Pasak apelianto, duomenų, kad atsakovas savo vardu dar turėtų kokio nors įregistruoto nekilnojamojo turto, nėra. Ieškovas (apeliantas) nurodė, kad jis 2009 m. gruodžio 4 d. informavo atsakovą dėl įsipareigojimų nevykdymo ir nuostolių atlyginimo, tačiau šis vengia įvykdyti prievolę. Ieškovo pateikti įrodymai apie tokį atsakovo elgesį leidžia pagrįstai manyti, jog gali nelikti turto, į kurį galėtų būti nukreiptas galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad byloje teismas 2010 m. balandžio 12 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovo reikalavimus patenkino visiškai, atsakovui nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškovo ieškinį.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, į tai, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie savo finansines galimybes, kurie sudarytų pagrindą teigti, kad jis paneigė objektyvios grėsmės būsimam teismo procesiniam sprendimui įvykdyti egzistavimą dėl didelės reikalavimo sumos bei paneigė esant pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (atsiliepimas į ieškovo atskirąjį skundą nepateiktas), šioje byloje ieškovo pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui tikslinga pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes egzistuoja grėsmė, jog ieškovo pareikštų reikalavimų įvykdymas gali būti apsunkintas. Įstatymas įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 str.). Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams (CPK 144 str.).

Ieškovas laikinąsias apsaugos priemones prašė taikyti ne tik atsakovui D. M. personalinei įmonei, bet ir šios įmonės savininkui D. M.. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, toks prašymas yra pagrįstas. Įstatymas nustato, kad individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (IĮĮ 2 str. 1 d.). Pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį, tuo atveju, kai neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kokiu yra individuali įmonė, prievolėms įvykdyti neužtenka juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Taigi, įstatymas numato individualios įmonės savininko prievolę atsakyti už įmonės skolas savo turtu, kai individualios įmonės turto neužtenka jos prievolėms įvykdyti.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neįvertino visų faktinių aplinkybių, kurios sudarė pagrindą užtikrinti ieškovo pareikštus reikalavimus, o klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendė neteisingai. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „SEB lizingas“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Uždarosios akcinės bendrovės „SEB lizingas“ (juridinio asmens kodas 123051535, esančios Vilniaus m., Saltoniškių g. 12) reikalavimų užtikrinimui taikyti 109 634,77 Lt (vieno šimto devynių tūkstančių šešių šimtų trisdešimt keturių litų 77 centų) dydžio D. M. personalinės įmonės (juridinio asmens kodas 165204215, esančios Lazdijų m., Seinų g. 99) nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštą, uždraudžiant šį turtą parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims. Tokio turto nesant arba nepakankant minėtos sumos reikalavimui užtikrinti, - likusiai neužtikrintų reikalavimų sumai areštuoti turtines teises ir lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose, leidžiant atsakovui D. M. personalinei įmonei iš areštuotų lėšų atlikti privalomuosius mokėjimus į nacionalinį biudžetą, socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžetą bei kitus biudžetus ir valstybės fondus, taip pat atsiskaityti su ieškovu.

Nesant ar neužtekus nurodyto dydžio sumos D. M. personalinės įmonės nekilnojamojo ir kilnojamojo turto arba turtinių teisių ir lėšų, taikyti aukščiau nurodyto masto laikinąsias apsaugos priemones įmonės savininkui D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini)) pagal aukščiau nurodytą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumą.

Teismo nutarties vykdymą pavesti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „SEB lizingas“ pasirinktam antstoliui.

Nutartį siųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui - Centrinei hipotekos įstaigai.

Teisėjai Kazys KailiūnasGintaras PečiulisVigintas Višinskis