- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-29
- Bylos Nr.
- 2-404/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Nijolė Piškinaitė, Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Patikimos investicijos“
- Ieškovas
- V. O.
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei ,,SAAS Capital Management Group“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Gintaro Pečiulio ir Nijolės Piškinaitės (pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Patikimos investicijos“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-629-479/2008 pagal ieškovo V. O. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Patikimos investicijos“, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,SAAS Capital Management Group“, dėl nuostolių atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė
Šalies argumentai
Ieškovas V. O. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Patikimos investicijos“, dalyvaujant trečiajam asmeniui UAB ,,SAAS Capital Management Group“, dėl nuostolių atlyginimo priteisimo ir parašė iš atsakovo priteisti 313 573,89 Lt. Nurodė, jog iš atsakovo įsigijo nekokybišką atsakovo statytą gyvenamąjį namą, kurio defektai, statybos darbų brokas išaiškėjo vėliau ir dėl kurių namo nebegalima naudoti pagal paskirtį, todėl atsakovas atsakingas už šiuos trūkumus. Atsakovui vengiant ištaisyti darbų broką, ieškovas buvo priverstas šiuos darbus atlikti savo lėšomis. Taip pat ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo pinigines lėšas ar nekilnojamąjį turtą. Nurodė, kad prašoma priteisti didelė pinigų suma, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. balandžio 15 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino, areštavo atsakovu priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštavo pinigines lėšas, esančias bankų atsiskaitomosiose sąskaitose, pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, neviršijant 313 573,89 Lt. Teismas uždraudė atsakovui bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą. Areštavus pinigines lėšas, teismas atsakovui leido mokėti darbo užmokestį darbuotojams bei atlikti privalomuosius mokėjimus valstybei. Nurodė, kad pareikštas turtinio pobūdžio reikalavimas, prašoma priteisti didelė pinigų suma, todėl įvertinęs visas aplinkybes teismas darė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes sužinojęs apie pareikštą ieškinį atsakovas turtą gali paslėpti, sunaikinti ar perleisti tretiesiems asmenims (CPK 144 str. 1 d.). Dėl tų pačių priežasčių šį klausimą teismas sprendė nepranešęs atsakovui (CPK 148 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB ,,Patikimos investicijos“ prašo šią teismo nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:
1. Nėra aplinkybių, įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas nesąžiningai vengs teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovas nebankrutuoja, nebus reorganizuojamas, likviduojamas, jam nėra pareikšta reikalavimų dėl skolų išieškojimo. Ieškovo nurodytas pagrindas, kad ieškinio suma didelė, negali būti pakankamu pagrindu taikyti laikinąsias priemones, nes atsakovas turi pakankamai turto, yra stabiliai veikianti, pelninga įmonė, todėl nėra pagrindo manyti, jog atsakovas pradės žlugdyti savo veiklą, pigiai išparduos turtą ir vengs teismo sprendimo įvykdymo.
2. Ieškovas prašė areštuoti tik nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, todėl teismas, areštuodamas kilnojamąjį turtą bei atsakovo turtines teises, peržengė ieškovo prašymo ribas.
3. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog ši nutartis pavedama vykdyti ieškovo pasirinktam antstoliui. Iki atskirojo skundo surašymo dienos ieškovas vilkino laiką dėl atsakovo konkretaus turto arešto ir nutarties vykdyti neperdavė jokiam antstoliui, todėl buvo areštuotas visas atsakovo turtas, kurio vertė gerokai viršija prašomą priteisti sumą. Tokiu būdu, atsakovė negali vykdyti savo veiklos – užsiimti nekilnojamojo turto pirkimu - pardavimu, negali grąžinti iš AB SEB Vilniaus banko pasiimtos paskolos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas V. O. prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, jog jis turi daug įsipareigojimų kreditoriams, siekia perleisti turtą tretiesiems asmenims, todėl teismas pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovo nuomone, teismas neperžengė ieškovo prašymo ribų, nes laikinąsias apsaugos priemones taikė vadovaudamasis ekonomiškumo principu. Pažymėjo, kad apeliantas nepagrįstai kaltino ieškovą proceso vilkinimu, nes ieškovo pasirinkta antstolė padarė atsakovo turto aprašą dar 2008 m. balandžio 21 d.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindu taikyti minėtas priemones yra grėsmė, jog, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str.), tai yra minėtų priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką ši aplinkybė preziumuojama ir tuomet, kai ginčas yra kilęs dėl didelės pinigų sumos, nes akivaizdu, kad tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo 309 562,05 Lt skolą bei bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nurodyta ieškinio suma yra pakankamai didelė, todėl teismas turėjo pagrindą išvadai, kad ieškinio patenkinimo atveju palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ir reikia taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144, 185 str.).
Remiantis CPK 178 straipsniu, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus tuos atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Atsakovas nurodė, jog jo finansinė būklė yra gera ir nėra grėsmės, kad ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimas gali būti neįvykdytas, pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Kolegijos nuomone, atsakovo pateikti duomenys patvirtina ne tik tai, jog jam priklauso didelės vertės nekilnojamasis turtas, bet ir tai, jog atsakovas turi didelių skolų kreditoriams. Antai iš 2008 m. sausio 1 d. balanso matyti, jog turto atsakovas turi 10 196 624,31 Lt, tačiau per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 7 967 960,39 Lt. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog atsakovo turimas turtas nėra pakankamas pagrindas spręsti apie atsakovo finansinės būklės stabilumą, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį (CPK 185 str.).
Atmestinas atsakovo argumentas, jog teismas, areštuodamas ir kilnojamąjį turtą, turtines teises peržengė ieškovo prašymo ribas. CPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali taikyti kelias priemones, o laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Klausimą, kokią laikinąją apsaugos priemonę taikyti konkrečiu atveju, sprendžia teismas savo nuožiūra, svarbiausia, jog taikoma priemonė būtų tinkama tikslui pasiekti ir ekonomiška. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi areštavo ginčo sumos atsakovo nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą ir tik nesant tokio turto nurodė areštuoti atsakovo pinigines lėšas. Teisėjų kolegija sprendžia, jog būtent toks minėtų priemonių taikymo eiliškumas nepažeidžia ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principo, nes areštas į pinigines lėšas nukreipiamas tik nesant kitokio turto, o tai leidžia atsakovui patirti mažiausiai suvaržymų ūkinėje-komercinėje veikloje. Taigi teismas pagrįstai taikė tokias priemones, kurios ne tik kad padeda užtikrinti ieškinį, tačiau leidžia atsižvelgti ir į atsakovo interesus. Pažymėtina, jog tai nepaneigia atsakovo teisės bylos nagrinėjimo eigoje CPK 146 straipsnio pagrindu kreiptis į teismą su prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Be to, pažymėtina, jog iš kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikto antstolės B. T. 2008 m. balandžio21 d. sudaryto atsakovo turto aprašo matyti, jog areštuotas tik atsakovui priklausiantis nekilnojamasis turtas. Dėl šios aplinkybės atmestini atskirojo skundo argumentai taip pat ir dėl ieškovo vilkinimo areštuoti konkretų atsakovo turtą.
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atsakovo atskirąjį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 329 str. 1 d.).
Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CPK 147 straipsnio trečiąją dalį, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.