Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-10-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-493-957/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-10-31
Bylos Nr.
1A-493-957/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15287-2022-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Darius Pranka, Marijus Kursevičius, Valerij Lauš
Nuteistasis
K. R.
Nukentėjusysis
A. H., A. S.
Civilinis ieškovas
UAB „Rimi Lietuva“, UAB „Palink“
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-493-957/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15287-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.1; 1.2.14.1.3; 1.2.14.10.1; 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Dariaus Prankos,

sekretoriaujant Ilonai Lonskai,dalyvaujant prokurorei Valentinai Strokinienei,nuteistojo K. R. gynėjui advokatui Janui Kučynskiui (Jan Kučynski),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo K. R. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalį (dėl 2022 m. balandžio 19 d. vagystės iš „Rimi Lietuva“) – 25 parų arešto bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (dėl 2022 m. gegužės 30 d. vagystės iš „IKI“) – 25 parų arešto bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (dėl 2022 m. birželio 1 d. vagystės iš „Rimi Lietuva“) – 25 parų arešto bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (dėl 2022 m. birželio 12 d. vagystės iš „Rimi Lietuva“) – 25 parų arešto bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl 2022 m. birželio 22 d. „Rimi Lietuva“) – dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (dėl 2022 m. birželio 29 d. vagystės iš „Norfa 202“ – 25 parų arešto bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (dėl 2022 m. liepos 6 d. vagystės iš „Iki Express 24/7) – 25 parų arešto bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (dėl 2022 m. liepos 7 d. vagystės iš Iki Express 24/7) – 25 parų arešto bausme;

- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl 2022 m. liepos 7 d. plėšimo nukentėjusiojo A. H. atžvilgiu) – dvejų metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl 2022 m. liepos 13 d. nukentėjusiojo A. S. turto sugadinimo) – vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsniu, bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir K. R. paskirta galutinė subendrinta trejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Civilinio ieškovo UAB „Rimi Lietuva“ civilinis ieškinys dėl 186,54 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir UAB „Rimi Lietuva” naudai priteista 186,54 Eur solidariai iš K. R. ir J. K. (J. K.).

Civilinio ieškovo UAB „Palink“ civilinis ieškinys dėl 158,77 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir UAB „Palink” naudai priteista 158,77 Eur iš K. R.

Civilinio ieškovo UAB „Rimi Lietuva“ civilinis ieškinys dėl 193,53 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir UAB „Rimi Lietuva” naudai priteista 193,53 Eur iš K. R.

Civilinio ieškovo UAB „Rimi Lietuva“ civilinis ieškinys dėl 155,35 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir UAB „Rimi Lietuva“ naudai priteista 155,35 Eur iš K. R.

Civilinio ieškovo UAB „Rimi Lietuva“ civilinis ieškinys dėl 588,35 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir UAB „Rimi Lietuva“ naudai priteista 588,35 Eur iš K. R.

Civilinio ieškovo UAB „Norfos mažmena“ civilinis ieškinys dėl 159,99 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir UAB „Norfos mažmena“ naudai priteista 159,99 Eur iš K. R.

Civilinio ieškovo UAB „Magma Solutions“ civilinis ieškinys dėl 175,53 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir UAB „Magma Solutions“ naudai priteista 175,53 Eur iš K. R.

Civilinio ieškovo UAB „Magma Solutions“ civilinis ieškinys dėl 205,59 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir UAB „Magma Solutions“ naudai priteista 205,59 Eur iš K. R.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. H. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš K. R. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. H. priteista 2 954,19 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiu nuteistas ir J. K. bei iš jo priteisti ieškiniai kitiems civiliniams ieškovams, tačiau šis nuteistasis apeliacinio skundo nepadavė, be to, dėl šio nuteistojo apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. K. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį dėl to, kad turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su J. K., 2022 m. balandžio 19 d., apie 13.50 val. UAB „Rimi Lietuva” parduotuvėje, adresu Vilniuje, Pilies g. 10, nuo lentynos paėmė alkoholinių gėrimų: 2 vnt. viskio „Gitara Jack“, 0,7 l talpos, kurio vieneto vertė 42,99 Eur, bendrai 85,98 Eur vertės, 2 vnt. viskio „Jack Daniels“, 1 l talpos, kurio vieneto vertė 33,99 Eur, bendrai 67,98 Eur vertės, 2 vnt. suvenyrinio brendžio, 0,5 l talpos, kurio vieneto vertė 16,29 Eur, bendrai 32,58 Eur vertės, bei kartu išėjo pro kasas nesumokėję už prekes, taip pagrobė svetimą, UAB „Rimi Lietuva“ priklausantį nedidelės – 186,54 Eur – vertės turtą.

2. Be to, K. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį dėl to, kad turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2022 m. gegužės 30 d., apie 19.15 val., UAB „Palink“ parduotuvėje „IKI“, adresu Vilniuje, Užupio g. 7, nuo lentynos paėmė alkoholinių gėrimų: 1 vnt. viskio „Jack Daniels“, 1 l talpos, 27,95 Eur vertės, 1 vnt. viskio „J. WALKER RED LABEL“, 0,7 l talpos, 17,99 Eur vertės, 1 vnt. viskio „BUSHMILLS ORIGINAL“, 0,7 l talpos, 22,95 Eur vertės, 1 vnt. viskio „JAMESON IRISH“, 0,7 l talpos, 18,99 Eur, 1 vnt. trauktinės „Suktinis midaus nektaras“, 0,2 l talpos, 6,99 Eur vertės, 2 vnt. vyno „Berlucchi'61 Saten Brut, Franciacorta Saten Sgn“, 0,75 l talpos, kurio vieneto vertė 31,95 Eur, bendrai 63,90 Eur vertės bei išėjo pro kasas nesumokėjęs už prekes, taip pagrobė svetimą, UAB „Palink“ priklausantį nedidelės – 158,77 Eur – vertės turtą.

3. K. R. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį dėl to, kad turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2022 m. birželio 1 d., apie 17.37 val., UAB „Rimi Lietuva“ parduotuvėje, adresu Vilniuje, Pilies g. 10, nuo lentynos paėmė alkoholinių gėrimų: 1 vnt. brendžio „Torres 5“, 1 l talpos, kurio vertė 26,39 Eur, 3 vnt. brendžio „Torres 5“, 0,7 l talpos, kurio vieneto vertė 18,69 Eur, bendrai 56,04 Eur vertės, 1 vnt. brendžio „Autentic ST – Remy“, 0,7 l talpos, kurio vertė 16,99 Eur, 1vnt. spiritinio gėrimo „XENTA- ABSENTA“, 0,7 l talpos, kurio vertė 40,49 Eur, 1vnt. degtinės „Grey – Goose“, 0,7 l talpos, kurios vertė 40,99 Eur, 7 vnt. magnetinių apsaugų, kurių 1 vnt. vertė – 1,80 Eur, bendrai 12,60 Eur vertės bei išėjo pro kasas nesumokėjęs už prekes, taip pagrobė svetimą, UAB „Rimi Lietuva“ priklausantį nedidelės – 193,53 Eur – vertės turtą.

4. K. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį dėl to, kad turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2022 m. birželio 12 d., apie 19.30 val., UAB „Rimi Lietuva“ parduotuvėje, adresu Vilniuje, Pilies g. 10, nuo lentynos paėmė alkoholinių gėrimų: 2 vnt. butelių midaus „Suktinis“, 0,5 l talpos, kurio vieneto vertė 19,79 Eur, bendrai 39,58 Eur vertės, 1 vnt. degtinės „Danzka“, 1 l talpos, kurios vertė 25,29 Eur, 1 vnt. spiritinio gėrimo „Xenta Absenta“, 0,7 l talpos, kurio vertė 40,49 Eur, 1 vnt. degtinės „Grey Goose“, 0,7 l talpos, kurio vertė 40,99 Eur, 5 vnt. prekių magnetinių apsaugų, kurių vieneto vertė 1,80 Eur, bendrai 9 Eur vertės bei išėjo pro kasas nesumokėjęs už prekes, taip pagrobė svetimą, UAB „Rimi Lietuva“ priklausantį nedidelės – 155,35 Eur – vertės turtą.

5. Be to, K. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį dėl to, kad turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2022 m. birželio 22 d., laikotarpiu nuo 12.29 iki 20.35 val., UAB „Rimi Lietuva“ parduotuvėje, adresu Vilniuje, Gedimino pr. 10, nuo lentynos paėmė alkoholinių gėrimų: 3 vnt. viskio „Jameson“, 1 l talpos, kurio vieneto vertė 32,99 Eur, bendrai 98,97 Eur vertės, 2 vnt. konjako „Courvoisier VSOP“, 0,7 l talpos, kurio vieneto vertė 43,99 Eur, bendrai 87,98 Eur vertės, 5 vnt. šampano „Laurent – Perrier Brut“, 0,7 l talpos, kurio vieneto vertė 42,99 Eur, bendrai 214,95 Eur vertės, 1 vnt. konjako „Courvoisier VS“, 0,7 l talpos, 32,99 Eur vertės, 1 vnt. konjako „Hennessy Very Special“, 0,7 l talpos, 43,99 Eur vertės, 3 vnt. viskio „Jameson”, 0,7 l talpos, kurio vieneto vertė 27,49 Eur, bendrai 82,47 Eur vertės, 15 vnt. prekių magnetinių apsaugų, kurių vieneto vertė 1,80 Eur, bendrai 27 Eur vertės bei išėjo pro kasas nesumokėjęs už prekes, taip pagrobė svetimą, UAB „Rimi Lietuva“ priklausantį 588,35 Eur vertės turtą.

6. K. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį dėl to, kad turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2022 m. birželio 29 d., apie 18.20 val., UAB „Norfos mažmena“ parduotuvėje „Norfa 202“, adresu Vilniuje, Genių g. 10A, nuo lentynos paėmė kavos aparatą „PRINCESS“, kurio vertė 159,99 Eur bei išėjo pro kasas nesumokėjęs už prekę, taip pagrobė svetimą, UAB „Norfos mažmena“ priklausantį nedidelės – 159,99 Eur – vertės turtą.

7. Taip pat K. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį dėl to, kad turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2022 m. liepos 6 d., apie 10.14 val., UAB „Magma Solutions“ parduotuvėje „IKI Exporess 24/7“, adresu Vilniuje, Didžioji g. 6, iš prekybos salės paėmė: 13 vnt. „Juodasis kumpis“, kurio vieneto vertė 3,29 Eur, bendrai 42,77 Eur vertės, 15 vnt. „NRT Savoje kumpis“, kurio vieneto vertė 1,50 Eur, bendrai 22,50 Eur vertės, 15 vnt. „Basturma kumpis“, kurio vieneto vertė 2 Eur, bendrai 30 Eur vertės, 9 vnt. „Jamon Serrano kumpis“, kurio vieneto vertė 2,99 Eur, bendrai 26,91 Eur vertės, 3 vnt. „IKI Gourmet kiaulienos nugarinė“, kurio vieneto vertė 4,79 Eur, bendrai 14,37 Eur vertės, 6 vnt. „Keptas antienos paštetas“, kurio vieneto vertė 2,79 Eur, bendrai 16,74 Eur vertės, 9 vnt. „Milka akytojo balto šokolado plytelė“, kurio vieneto vertė 1,39 Eur, bendrai 12,51 Eur vertės, 7 vnt. „Milka wholenuts šokoladas“, kurio vieneto vertė 1,39 Eur, bendrai 9,73 Eur vertės bei išėjo pro kasas nesumokėjęs už prekes, taip pagrobė svetimą, UAB „Magma solutions“ priklausantį nedidelės – 175,53 Eur – vertės turtą.

8. K. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį dėl to, kad turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, kartu su L. B. 2022 m. liepos 7 d., apie 14.55 val., UAB „Magma Solutions“ parduotuvėje „IKI Express 24/7“, adresu Vilniuje, Didžioji g. 6, iš prekybos salės paėmė: 1 vnt. „Duracel Ultra baterijas AA“, 5,49 Eur vertės, 4 vnt. riešutų mišinio „Arimex studentų maistas“, kurio vieneto vertė 4,39 Eur, bendrai 17,56 Eur vertės, 5 vnt. riešutų mišinio „Arimex premium“, kurio vieneto vertė 6,49 Eur, bendrai 32,45 Eur vertės, 2 vnt. „Arimex karališkas mišinys“, kurio vieneto vertė 5,39 Eur, bendrai 10,78 Eur vertės, 5 vnt. „IKI anakardžių riešutai“, kurio vieneto vertė 5,49 Eur, bendrai 27,45 Eur vertės, 3 vnt. „IKI riešutų mišinys“, kurio vieneto vertė 5,99 Eur, bendrai 17,97 Eur vertės, 2 vnt. „IKI bertoletijų riešutai“, kurio vieneto vertė 5,89 Eur, bendrai 11,78 Eur vertės, 2 vnt. „IKI klasiškas mišinys“, kurio vieneto vertė 4,79 Eur, bendrai 9,58 Eur vertės, 5 vnt. „Kabanos exclusive su sūriu“, kurio vieneto vertė 2,59 Eur, bendrai 12,95 Eur vertės, 4 vnt. „Vegan kabanos dešrelės“, kurio vieneto vertė 2,79 Eur, bendrai 11,16 Eur vertės, 7 vnt. „Kabanos kiaulienos dešrelės“, kurio vieneto vertė 2,59 Eur, bendrai 18,13 Eur vertės, 9 vnt. „Dūzgės vištienos dešrelės“, kurio vieneto vertė 2,79 Eur, bendrai 25,11 Eur vertės, 2 vnt. „Vytintos dešrelės su rokforo sūriu“, kurio vieneto vertė 2,59 Eur, bendrai 5,18 Eur vertės bei išėjo pro kasas nesumokėjęs už prekes, taip pagrobė svetimą, UAB „Magma Solutions“ priklausantį nedidelės – 205,59 Eur – vertės turtą.

9. Be to, K. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2022 m. liepos 7 d., laikotarpiu nuo 18.50 iki 19.05 val., veikdamas kartu su L. B., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, viešbutyje „Hello Vilnius Hostel“, adresu Vilniuje, Sodų g. 21, tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. H., t. y. jis abiem rankomis griebė nukentėjusįjį už kaklo ir smaugė, po to A. H. nukrito ant grindų, o pastarajam atsistojus, jis vieną kartą koja spyrė A. H. į krūtinės sritį, tuo sukeldamas A. H. fizinį skausmą, o L. B. paėmė A. H. priklausančią rankinę, kurioje buvo 2 950 Eur ir 20 zlotų (4,19 Eur) grynųjų pinigų ir abu išbėgo iš viešbučio, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą, A. H. priklausantį 2 954,19 Eur vertės turtą.

10. K. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2022 m. liepos 13 d., apie 16.00 val., adresu Vilniuje, Gerovės g. 29, šokdamas iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato pastato pro langą, tyčia užkabino ant pastato esantį kabelį, kuriuo nubrozdino A. S. priklausančio automobilio „Volkswagen Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) variklio gaubtą, priekinės dalies stogą ir apgadino priekinį stiklą, taip sugadino svetimą, A. S. priklausantį 740,41 Eur vertės turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

11. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. R. prašo sumažinti jam paskirtą bausmę.

12. Apeliantas skunde nurodo, kad visiškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu nuosprendžiu, todėl prašo peržiūrėti baudžiamąją bylą.

13. Baudžiamoji byla išnagrinėta nuteistajam K. R. nedalyvaujant. Pirmosios instancijos teismas pranešimą apie apeliacinės instancijos teismo posėdžio vietą ir laiką išsiuntė nuteistajam K. R. į jo bausmės atlikimo vietą, tačiau pranešimas išsiųstas tuo metu, kada nuteistasis jau buvo paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas du kartus pakartotinai siuntė pranešimus nuteistojo gyvenamosios vietos adresu, kurią jis pats buvo nurodęs apeliaciniame skunde, tačiau pranešimai grįžo neįteikti. Teismui telefonu tikslinantis Probacijos tarnyboje bei laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje dėl nuteistojo kontaktinių duomenų, jokie nauji duomenys negauti. Atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis pats parašė apeliacinį skundą, tačiau nesidomėjo jo nagrinėjimo procesu, pranešimų apie apeliacinės instancijos teismo posėdžio vietą ir laiką jo paties nurodomu gyvenamosios vietos adresu įteikti nepavyko, teisėjų kolegija nusprendė skundą nagrinėti nuteistajam nedalyvaujant, tačiau užtikrinus jo teisių gynybą paskiriant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą teismo posėdyje.

14. Teismo posėdyje nuteistojo K. R. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

15. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata apibrėžiamos apeliacinės bylos nagrinėjimo ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, išskyrus atvejus, kai nustatomi esminiai BPK pažeidimai. Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, kartu nurodo, kad visiškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Taigi, nuteistojo K. R. skundo turinys itin lakoniškas, jame nenurodomi jokie esminiai nesutikimo su pirmosios instancijos teismo priimtu nuosprendžiu motyvai, atitinkamai teisėjų kolegija patikrina skundžiamą nuosprendį visa apimtimi, kartu atsižvelgdama į paties nuteistojo K. R. pirmosios instancijos teismo posėdyje duotų parodymų turinį, iš kurių matyti, jog jis iš esmės pripažino padaręs visas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, tačiau dėl trijų BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytų nusikalstamų veikų nesutiko veikęs bendrininkų grupe su kitais asmenimis, taip pat iš esmės tik iš dalies sutiko dalyvavęs padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, o dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pripažino faktines aplinkybes, tačiau teigė, jog tai padarė ne tyčia.

Dėl K. R. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 ir 5 dalyse bei dėl BK 24 straipsnio 1 dalies taikymo

16. BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kad pagrobė svetimą turtą, o BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą, t. y. baudžiamojo nusižengimo padarymą. Vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalimi turtas laikomas esančiu nedidelės vertės ir BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo dalyku, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, tuo tarpu turtas, viršijantis 10 MGL, bet neviršijantis 400 MGL, pripažįstamas BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyku. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia.

17. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad K. R. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį dėl septynių nusikalstamų veikų, padarytų 2022 m. balandžio 19 d., 2022 m. gegužės 30 d., 2022 m. birželio 1 d., 2022 m. birželio 12 d., 2022 m. birželio 29 d., 2022 m. liepos 6 d. ir 2022 m. liepos 7 d., taip pat pagal BK 178 straipsnio 1 dalį dėl vienos nusikalstamos veikos, padarytos 2022 m. birželio 22 d. Pažymėtina, kad nuteistasis K. R., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, iš esmės pripažino dalyvavęs visose šiose nusikalstamose veikose, tačiau teigė, kad 2022 m. balandžio 19 d. vagystėje iš UAB „Rimi Lietuva“, 2022 m. liepos 6 d. vagystėje iš UAB „Magma solutions“ parduotuvės „IKI“ bei 2022 m. liepos 7 d. vagystėje iš UAB „Magma solutions“ parduotuvės „IKI Express 24/7“ dalyvavo vienas, nei su J. K., nei su nenustatytu asmeniu, nei su L. B. daryti vagystes nesitarė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog visuose pirmiau išvardintuose svetimo turto grobimo atvejuose dalyvavo nuteistasis K. R. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, byloje surinktus įrodymus įvertinęs pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pažymėtina, kad pats nuteistasis K. R. pripažino dalyvavęs šiose nusikalstamose veikose ir grobęs svetimą turtą. Kaltinamojo kaltę dėl atskirų nusikalstamų veikų patvirtina ir byloje apklaustų liudytojų M. U., J. P., M. J., Z. T., I. B., E. N., H. K., iš dalies nuteistojo J. K. ir asmens, kuriam byla nutraukta jam mirus, L. B. parodymai. Be to, kiekvienu iš paminėtų atvejų byloje pateikti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas būtent K. R., o parduotuves valdančių įmonių pareiškimuose nurodyti pagrobtų prekių kiekiai ir sumos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal byloje pirmosios instancijos teismo ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visumą, nuteistojo K. R. nusikalstamos veikos, padarytos 2022 m. balandžio 19 d. (pagrobtas 186,54 Eur vertės turtas), 2022 m. gegužės 30 d. (pagrobtas 158,77 Eur vertės turtas), 2022 m. birželio 1 d. (pagrobtas 193,53 Eur vertės turtas), 2022 m. birželio 12 d. (pagrobtas 155,35 Eur vertės turtas), 2022 m. birželio 29 d. (pagrobtas 159,99 Eur vertės turtas), 2022 m. liepos 6 d. (pagrobtas 175,53 Eur vertės turtas) ir 2022 m. liepos 7 d. (pagrobtas 205,59 Eur vertės turtas), teisingai kvalifikuotos kaip baudžiamieji nusižengimai, numatyti BK 178 straipsnio 5 dalyje, kadangi visais atvejais pagrobto turto vertė viršijo 3 MGL (150 Eur), tačiau nesiekė 10 MGL(500 Eur) dydžio. Tuo tarpu 2022 m. birželio 22 d. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kadangi šiuo atveju pagrobto svetimo turto vertė siekė 588,35 Eur, t. y. viršijo 10 MGL (500 Eur) dydį.

18. Jau minėta, kad K. R. proceso eigoje pripažinęs, jog visais kaltinime nurodytais atvejais dalyvavo grobiant svetimą turtą, kartu teigė, kad visais atvejais, tarp jų 2022 m. balandžio 19 d. vagystėje iš UAB „Rimi Lietuva“, 2022 m. liepos 6 d. vagystėje iš UAB „Magma solutions“ parduotuvės „IKI“ bei 2022 m. liepos 7 d. vagystėje iš UAB „Magma solutions“ parduotuvės „IKI Express 24/7“, dalyvavo vienas, nei su J. K., nei su nenustatytu asmeniu, nei su L. B. daryti vagysčių nesitarė. Taigi, nuteistasis K. R. iš esmės šiais trimis atvejais neigė veikęs bendrininkų grupe 2022 m. balandžio 19 d. vagystėje su J. K., 2022 m. liepos 6 d. vagystėje su nenustatytu asmeniu bei 2022 m. liepos 7 d. vagystėje su L. B. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad byloje įrodyta, jog K. R. veikė bendrininkų grupe su pirmiau paminėtais asmenimis, lakoniškai konstatavo, jog apie šių asmenų susitarimą veikti bendrai leidžia spręsti konkliudentiniai veiksmai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu vertinimu iš esmės neturi pagrindo nesutikti.

19. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo byla po bylos formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinta, jog bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų (dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas) ir subjektyviųjų požymių (tyčia ir susitarimas padaryti nusikalstamą veiką) visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius. Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos. Kiekvieno bendrininkavimo atveju šis būtinas bendrininkavimo požymis konstatuojamas atsižvelgus į konkrečios bylos aplinkybes. Kasacinio teismo nutartimis formuojama praktika, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestais, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009, 2K-70-976/2016). Susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-214/2011, 2K-630/2011). Konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2010, 2K-10/2012). Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211/2008, 2K-197/2009, 2K-295/2012, 2K-254/2013).

19.1. Nagrinėjamos bylos kontekste sprendžiant dėl K. R. ir kitų asmenų bendrininkavimo, pažymėtina, kad nuteistųjų K. R. bei J. K., asmens, kuriam byla nutraukta jam mirus – L. B. teismo posėdžiuose duoti parodymai, taip pat byloje esantys vaizdo įrašai šiuo atveju leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad K. R. visais trimis jo nurodomais atvejais svetimą turtą grobė ne vienas, o susitaręs su kitais paminėtais asmenimis. Antai, dėl 2022 m. balandžio 19 d. vagystės iš UAB „Rimi Lietuva“ K. R. nors ir neigė veikęs bendrai su J. K., tačiau davė iš esmės nenuoseklius ir kitų įrodymų turinio neatitinkančius parodymus. Apklausiamas teisme K. R. teigė, kad J. K. pažinojo iš matymo, tačiau tvirtino šio parduotuvėje nematęs, į parduotuvę ėjęs vienas, su J. K. nesitaręs. Tuo tarpu apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nors ir neigė veikęs kartu, tačiau teigė, kad vis tik sutiko J. K. prie parduotuvės, t. y. patvirtino pastarąjį matęs. Tačiau tokius parodymus iš dalies paneigė ir J. K., kuris parodė, jog jam grobiant prekes K. R. stovėjo šalia. Antai, iš vaizdo įrašo pavadinimu „2022-04-19 13_52_07 (UTC+03_00)“ matyti, kaip abu nuteistieji kartu įeina į parduotuvę. Iš vaizdo įrašo „2022-04-19 13_52_36 (UTC+03_00).avi“ matyti, kad prie lentynos, kurioje sudėtos alkoholio prekės, vienas šalia kito prieina asmuo Nr. 1 ir asmuo Nr. 2 (foto lentelėje užfiksuota nuotraukoje Nr. 2). Vaizdo įraše matyti, kaip asmuo Nr. 1 pasiima 3 (tris) vienetus dėžučių, kuriose sudėti alkoholiniai gėrimai (foto lentelėje užfiksuota nuotraukoje Nr. 3). Asmuo Nr. 2 taip pat pasiima 3 (tris) vienetus dėžučių, kuriose sudėti alkoholiniai gėrimai (foto lentelėje užfiksuota nuotraukoje Nr. 4). Tuomet asmuo Nr. 1 ir Nr. 2 rankose nešdami alkoholio dėžutes iš vaizdo stebėjimo kameros fiksavimo lauko pasišalina. Tuo tarpu iš vaizdo įrašo „2022-04-19 13_52_57 (UTC+03_00).avi“ matyti, kad asmuo Nr. 1 ir asmuo Nr. 2, rankose laikydami paimtas dėžutes, kuriose sudėti alkoholiniai gėrimai, vienas šalia kito praeina pro mokėjimo kasas nesustodami ir išeina iš parduotuvės (foto lentelėje užfiksuota nuotraukoje Nr. 5). O iš vaizdo įrašo pavadinimu „2022-04-19 13_53_02 (UTC+03_00)“ matyti, kaip šie asmenys kartu paskubomis išeina iš parduotuvės. Šie asmenys identifikuotini kaip K. R. ir J. K. Taigi, akivaizdu, jog K. R. ir J. K. kartu ir suderinę įėjo į parduotuvę, nuėjo kryptingai prie lentynos su alkoholiu bei susirinko alkoholį, taip pat matydami vienas kito nusikalstamus veiksmus, jiems pritardami ir elgdamiesi analogiškai, taip pat matydami, kad nė vienas iš jų už paimtas prekes nemoka, kartu pasišalino iš parduotuvės, t. y. jie konkliudentiniais veiksmais išreiškė susitarimą bendrai daryti nusikalstamą veiką ir veikė bendra tiesiogine tyčia.

19.2. Analogiškai vertintina ir situacija 2022 m. liepos 6 d. grobiant UAB „Magma solutions“ parduotuvės „IKI“ turtą. Šioje dalyje reikšmingas vaizdo įrašas pavadinimu „video-112“, iš kurio matyti, kad 10 val.14 min. 20 sek. vyriškos lyties asmuo Nr. 1, apsirengęs tamsios spalvos batus, tamsios spalvos kelnes, tamsios spalvos striukę, ant galvos užsidėjęs melsvos spalvos kepuraitę su snapu ir ant peties skersai pasikabinęs rankinę, prieina prie parduotuvėje esančio šaldytuvo, atsidaro stumdamas stiklines jo duris nuo kairės pusės ir pradeda dideliais kiekiais imti iš lentynos prekes ir krautis jas į daugkartinį šviesios spalvos kartu su savimi turimą maišą. Tuo tarpu vaizdo įraše pasirodo dar vienas vyriškos lyties asmuo Nr. 2., apsirengęs melsvos spalvos sportinius batus, juodos spalvos kelnes, melsvos spalvos striukę su užrašu ant kairės pusės krūtinės srities „HH“, tamsios spalvos kepurę su snapeliu, ant pečių užsidėjęs kuprinę, ant kaklo užsidėjęs rankinę. Asmuo Nr. 2 yra panašus į K. R., gim. (duomenys neskelbtini). Minėtas asmuo prieina prie asmens Nr. 1, atidaro šaldytuvo duris iš kitos pusės ir taip pat dideliais kiekiais pradeda imti prekes (mėsos gaminius), kurias deda į su savimi turimą geltonos spalvos daugkartinį maišą, paženklintą ženklu „Lidl“. Laiku 10 val. 14 min. 38 sek. asmuo Nr. 1 pasitraukia nuo šaldytuvo ir pasišalina iš kameros matymo lauko. Laiku 10 val. 14 min. 54 sek. asmuo Nr. 2, surinkęs visas lentynoje buvusias prekes, taip pat pasitraukia nuo šaldytuvo ir pasišalina iš vaizdo stebėjimo kameros matymo lauko. Sekančiame vaizdo įraše „video-139“ matyti, kaip asmuo Nr. 1 prekybine sale eina pirmas, o už jo eina asmuo Nr. 2. Abu asmenys nueina tiesiai parduotuvės sale. Asmuo Nr. 1 pasisuka į dešinę ir jo nebesimato vaizdo įraše, o asmuo Nr. 2 vaikšto pirmyn atgal skleisdamas su savimi turimą maišą. Tuomet sustoja toje pačioje vietoje, kur asmuo Nr. 1 ir atlieka veiksmus, kurie vaizdo įraše nesimato. Laiku 10 val. 14 min. 39 sek. asmuo Nr. 1 pasitraukia iš pirminės sustojimo vietos ir priėjęs prie parduotuvės pradžioje lentynose sudėliotų šokoladų gaminių, paima neaiškų kiekį „Milka“ šokoladų, įsideda juos į maišą ir greitai apeidamas per aplinkui elektrinius patekimo/išėjimo vartelius išeina iš parduotuvės. Tuomet asmuo Nr. 2 taip pat prieina prie elektrinių patekimo/išėjimo vartelių ir juos per aplinkui apeina, po ko išeina iš parduotuvės (2 t., b. l. 187-190). Taigi, akivaizdu, jog K. R. ir nenustatytas asmuo parduotuvėje vaikšto kartu, matė vienas kito nusikalstamus veiksmus, jiems pritarė ir elgėsi analogiškai, taip pat matydami, kad nė vienas iš jų už paimtas prekes nemoka, tačiau pasišalindami iš parduotuvės, konkliudentiniais veiksmais išreiškė susitarimą bendrai daryti nusikalstamą veiką ir veikė bendra tiesiogine tyčia. Šioje dalyje pažymėtina, kad iš vaizdo įrašų matyti, jog kartu su K. R. veikęs asmuo brandaus amžiaus, elgėsi apgalvotai, rinkosi materialią vertę turinčius daiktus, sąmoningai rinkosi pasišalinimo iš parduotuvės kelią, kas leidžia spręsti, kad jis atitinka visus būtinus BK numatytus nusikalstamos veikos subjektą apibūdinančius požymius, t. y. pakaltinamumą ir amžių, nuo kurio gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.

19.3. Pažymėtina, kad ir 2022 m. liepos 7 d. vagystės iš UAB „Magma solutions“ parduotuvės „IKI Express 24/7“ atveju teismui nekyla abejonių dėl nuteistojo K. R. veikimo bendrininkų grupe kartu su L. B. Šioje byloje nekyla abejonių, kad K. R. ir K. B. pažįstami, tai matyti ir iš kitos šioje byloje nagrinėtos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, faktinių aplinkybių. Nors tiek K. R., tiek L. B. apklausiami teisme tvirtino, kad veikė kiekvienas savarankiškai, tačiau teismas tokius parodymus atmeta, kadangi juos paneigia liudytojos H. K. parodymai bei byloje esantys vaizdo įrašai. Antai, apklausiama teismo posėdyje liudytoja H. K. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad apie 15 val. pastebėjo, kaip į parduotuvę užėjo 3 vyriškos lyties asmenys, apie 50 metų amžiaus, kurie bendrai veikdami pavogė įvairių prekių ir maisto produktų sumai apie 150 Eur (3 t., b. l. 27-29 ). Teismo posėdyje liudytoja detalizavo, jog sprendė, kad asmenys veikė kartu, nes jie ėjo keli, vienas paskui kitą, būdavo dar taip, kad vienas vagia, o kitas prilaiko duris. Tokius liudytojos parodymus iš esmės detalizuoja byloje esantys vaizdo įrašai. Peržiūrėjus vaizdo įrašą pavadinimu „video-130“ matyti, kad apie 14 val. 55 min. į vaizdo stebėjimo kameros lauką ateina 3 vyriškos lyties asmenys Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3. Asmuo Nr. 2 nusiima nuo pečių su savimi turėtą medžiaginį krepšį, pritupia prie šaldytuvo, nugarą atsukdamas į vaizdo stebėjimo kamerą, tuo pat metu asmuo Nr. 1 į asmens Nr. 2 krepšį deda prekes. Po keleto sekundžių asmuo Nr. 1 nueina nuo šaldytuvo, o asmuo Nr. 2 toliau deda prekes į savo krepšį. Sudėjęs prekes į krepšį asmuo Nr. 2, kaip ir asmuo Nr. 1 ir asmuo Nr. 3, pasišalina iš vaizdo stebėjimo lauko. Iš vaizdo įrašo pavadinimu „video-134“ matyti, kaip į vaizdo stebėjimo kameros lauką ateina 3 vyriškos lyties asmenys Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3. Apie 14 val. 56 min. asmuo Nr. 1 prieina prie prekių lentynos ir deda įvairius riešutų mišinius į su savimi turėtą geltonos spalvos krepšį. Sudėjęs prekes asmuo Nr. 1 išeina per vartelius iš parduotuvės. Taip pat iš parduotuvės per vartelius išeina asmuo Nr. 2 ir asmuo Nr. 3. Be to, iš vaizdo įrašo pavadinimu „video-200“ matyti, kaip apie 14 val. 55 min. į vaizdo stebėjimo kameros lauką ateina 3 vyriškos lyties asmenys Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, o apie 14 val. 57 min. matyti, kaip asmenys Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3. išeina iš parduotuvės (3 t., b. l. 19-23). Du iš pirmiau paminėtų asmenų identifikuoti byloje kaip K. R. ir L. B., kurie apklausiami teisme neneigė padarę svetimo turto vagystę, tačiau neigė bendrininkavę šioje vagystėje. Vis tik pažymėtina, kad jog K. R. ir L. B. į parduotuvę atėjo kartu, po parduotuvę vaikščiojo kartu ir rinkosi prekes iš esmės kartu, matydami vienas kito nusikalstamus veiksmus, jiems pritardami ir elgdamiesi analogiškai, taip pat matydami, kad nė vienas iš jų už paimtas prekes nemoka, tačiau kartu pasišalindami iš parduotuvės, konkliudentiniais veiksmais išreiškė susitarimą bendrai daryti nusikalstamą veiką ir veikė bendra tiesiogine tyčia.

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau aptartais įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti, kad nuteistasis K. R. 2022 m. balandžio 19 d. vagystės iš UAB „Rimi Lietuva“ metu veikė bendrininkų grupe su J. K., 2022 m. liepos 6 d. vagystės iš UAB „Magma solutions“ parduotuvės „IKI“ metu veikė bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu bei 2022 m. liepos 7 d. vagystės iš UAB „Magma solutions“ parduotuvės „IKI Express 24/7“ metu veikė bendrininkų grupe su L. B., yra pagrįstas ir teisėtas, atitinka BK 24 straipsnio 1 dalies nuostatų esmę. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai K. R. kiekvienoje iš pirmiau paminėtų trijų nusikalstamų veikų pagrįstai pripažino kaltu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį dėl bendrai su bendrininkais pagrobto turto.

Dėl K. R. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl K. R. pripažinimo kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį yra pagrįsta ir teisėta.

Žemesnės instancijos teismas

22. Pirmosios instancijos teismas K. R. pripažino kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2022 m. liepos 7 d., laikotarpiu nuo 18.50 iki 19.05 val., veikdamas kartu su L. B., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, viešbutyje „Hello Vilnius Hostel“, adresu Vilniuje, Sodų g. 21, tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. H., t. y. jis abiem rankomis griebė nukentėjusįjį už kaklo ir smaugė, po to A. H. nukrito ant grindų, o pastarajam atsistojus, jis vieną kartą koja spyrė A. H. į krūtinės sritį, tuo sukeldamas A. H. fizinį skausmą, o L. B. paėmė A. H. priklausančią rankinę, kurioje buvo 2 950 Eur ir 20 zlotų (4,19 Eur) grynųjų pinigų ir abu išbėgo iš viešbučio, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą, A. H. priklausantį 2 954,19 Eur vertės turtą.

23. Nuteistasis K. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad visiškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu nuosprendžiu, tačiau detalių tokią jo poziciją pagrindžiančių argumentų bei motyvų skunde nepateikia, todėl apeliacinės instancijos skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, atsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo posėdyje nuteistojo K. R. duotų parodymų turinį.

24. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ši baudžiamojo proceso įstatymo norma nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Esminiu pažeidimu pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017 ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, konstatuoja, kad spręsdamas K. R. baudžiamosios atsakomybės klausimą, pirmosios instancijos teismas tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino visus byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus bei jų pagrindu nustatė teisingas K. R. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, faktines aplinkybes bei teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

26. BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Plėšimo objektyvusis požymis veika pasireiškia turto užvaldymu, panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Bendrininkavimo atveju plėšimas gali pasireikšti ir tuo, kad vieni bendrininkai prieš nukentėjusįjį naudoja tik smurtą, o kiti naudoja fizinį smurtą bei grobia arba tik grobia nukentėjusiųjų turtą pirmiesiems tai matant ir neprieštaraujant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-67-511/2016). Plėšimo bylose pažymima, kad susitarti įmanoma ir rodant pritarimą kito asmens smurtavimui, prisidedant prie smurtinių veiksmų, slepiant nusikaltimo pėdsakus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2011). Plėšimo bylose nusikaltimo bendrininkas – vykdytojas yra ir tas asmuo, kuris visiškai realizavo plėšimo objektyviuosius požymius (naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį ir grobė jo turtą), ir tas, kuris bent iš dalies realizavo kai kuriuos objektyviuosius plėšimo požymius (pvz., tik panaudojo smurtą prieš nukentėjusį asmenį). Kai vieniems asmenims pagrobiant nukentėjusiojo turtą kiti tiesiogiai kartu nedalyvauja, tačiau nustatomi bendrininkavimo požymiai, nusikaltimo kvalifikavimui neturi reikšmės, kuris iš nuteistųjų pabaigė plėšimo veiksmus, t. y. visiškai realizavo BK 180 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytą pavojingos veikos požymį – svetimo turto pagrobimą, tokiu atveju visų veiksmai vertinami pagal BK 180 straipsnio atitinkamą dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-300-699/2015).

27. Nuteistasis K. R. apklausiamas pirmosios instancijos teisme savo kaltę pripažino iš dalies, t. y. jis iš esmės neneigė dalyvavęs šiame įvykyje, tačiau teigė, kad su L. B. nesitarė sumušti ir apvogti nukentėjusįjį ar jį apiplėšti, jis nukentėjusiojo nesmaugė, jam nespyrė, pastarasis jį puolė, o jis tik šį pastūmė ir nukentėjusysis nukrito. Po to matė pas L. B. nukentėjusiojo „tašytę“, ten jie rado pinigų, kuriuos pasidalino, tiksliai nepamena, kiek jam pinigų atiteko, bet gavo apie 300 Eur. Pirmosios instancijos teismas tokius K. R. parodymus pagrįstai įvertino kaip kitais įrodymais paneigtą gynybos versiją. Antai, iš liudytojos I. S. ir šiuos parodymus patvirtinančių A. H. parodymų turinio matyti, kad šie asmenys vartojo alkoholį bare, prie jų prisijungė K. R. ir L. B., kurie kartu vartojo alkoholį. Vėliau ji su nukentėjusiuoju išėjo į pastarojo gyvenamąją vietą viešbutį „Hello Vilnius Hostel“. Bandant įeiti į kambarį ir nukentėjusiajam diktuojant durų kodą į patalpą (koridorių) įbėgo K. R. ir iš karto paėmė nukentėjusiajam A. H. už kaklo ir pradėjo smaugti. Ji tai pamačiusi iš karto apsisuko nuo jų ir pradėjo lipti laiptais link išėjimo, ji tik užlipo laiptais į viršų ir tuo pat metu L. B. leidosi į apačią prie nukentėjusiojo ir K. R., matė, kad K. R. iškart ėjo jai iš paskos. Išėjus iš viešbučio prie jos pribėgo K. R., paėmė ją už peties (ganėtinai stipriai) ir pasakė jai „čto ty ispolniajes, tu nedavei mums ramiai padaryt anksčiau, o dabar čia prie kamerų“ ji nieko neatsakė, tada išbėgo L. B. ir rankoje laikė nukentėjusiajam priklausančią juodos spalvos kuprinaitę, bei bėgdamas link K. R. sakė „davaj bystreje zdes daug pinigų“, bėgdamas jis jau ištraukinėjo pinigus ir išmetė kuprinaitę ir pasakė jai „a teper ...(keiksmažodis) hoxec otdavaj jemu nehoces ne otdavaj“ ir jie su K. R. nubėgo į kiemus už stoties. Tokie liudytojos parodymus esminėse detalėse patvirtina nukentėjusiojo A. H. parodymai, kuris, be kita ko, nurodė, jog taip iš jo buvo pagrobta 2 950 Eur ir 20 zlotų (4,19 Eur). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius liudytojos ir nukentėjusiojo parodymus vertino kaip nuoseklius ir vieni kitus patvirtinančius. Maža to, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pažymėta, jog minimas aplinkybes patvirtina ir byloje esantys vaizdo įrašai pavadinimais ,,video-1657601338“, ,,Laukas_20220707184901“, ,,Koridorius_20220707184900“ ir ,,Svetaine_20220707184901“, kurių detalus turinys atskleistas ir aprašytas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Antai, iš reikšmingo įrašo ,,Laukas_20220707184901“matyti, kad 1.07 val., vaizdo įraše matoma, kaip vyras Nr. 1 (byloje identifikuotas kaip nukentėjusysis A. H.), apsirengęs violetinės spalvos berankoviais marškinėliais, šviesios spalvos kelnėmis, tamsių plaukų, su barzda, kairėje rankoje nešantis maišelį, su per kaklą ir petį uždėta vyriška rankine, prieina prie minėto pastato durų, kartu su moterimi Nr. 1 (byloje identifikuota kaip liudytoja I. S.). Vėliau matyti, kaip vyrai Nr. 4 (byloje identifikuotas kaip K. R.) ir Nr. 5 (byloje identifikuotas kaip L. B.), stovėdami prie durų trumpai kažką pasikalba ir 2.39 matoma, kaip pirmiausia vyras Nr. 4, o paskui jį ir vyras Nr. 5, užeina į pastato vidų. 3.04 val. girdima, kaip kažkas garsiai šūkauja, galimai vyksta konfliktas (ką šūkauja nesigirdi, garsą užgožia pravažiuojančių automobilių garsai). 3.40 val. iš pastato išeina aukščiau minėta moteris Nr. 1 ir nueina į dešinę pusę nuo pastato. Toliau girdimi vyriški balsai. 3.55 val. matoma, kaip iš pastato išeina vyras Nr. 5 (rankose jis nešasi kažkokį juodos spalvos daiktą, panašų į rankinę), ir nueina nuo pastato į dešinę pusę. 3.58 val. iš pastato akivaizdžiai skubėdamas išeina vyras Nr. 4. 4.29 val. iš pastato išeina vyras Nr. 1 (be rankinės) ir dairosi į visas puses, susiėmęs dešine ranka savo kairę ranką. Taigi, sugretinus šiame vaizdo įraše nurodytas aplinkybes su liudytojos I. S. parodymais ir juos patvirtinančiais nukentėjusiojo A. H. parodymais matyti, kad šie parodymai atitinka objektyviai vykusias aplinkybes, užfiksuotas vaizdo įrašuose. Maža to, tokias aplinkybes detalizuoja ir vaizdo įrašas pavadinimu ,,Koridorius_20220707184900“, kuriame taip pat užfiksuota, kaip 2.10 val., matoma kaip iš lauko pusės, į pastatą, pro koridorių užeina moteris Nr. 1 ir vyras Nr. 1. 2.41 val., iš lauko pusės, į pastatą, pro koridorių užeina vyras Nr. 4 ir vyras Nr 5. [...] Vėliau vaizdo įrašo fone, girdisi, kaip vyriški balsai kalba pakeltu tonu (dėl prastos garso kokybės girdimos tik frazės ir pavieniai žodžiai tokie, kaip ,,idi siuda“, ,,k... jibanu“, ,,bl...“, ,,na...“, ,,ti vapse ah.... bl...“ (keiksmai). 3.54 matoma, kaip iš pastato išeina vyras Nr. 5, o paskui jį ir vyras Nr. 4. Išeidami jie sako ,,ah... bl..., ti k.... bl..., pi.... na...“ (keiksmai). 4.28 val. matoma, kaip iš pastato išeina vyras Nr. 1. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, šiuos įrodymus susiejęs į vieningą visumą, pagrįstai sprendė, kad jie vienas kitą papildo ir detalizuoja faktines įvykio aplinkybes. Be to, 2022 m. liepos 11 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis A. H. atpažino K. R., kaip prieš jį smurtavusį asmenį (3 t., b. l. 93-97). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ir patys K. R. ir L. B. neneigė nemažos dalies faktinių įvykio aplinkybių. Antai, apklausiamas teisme K. R. pripažino naudojęs smurtą prieš nukentėjusįjį, t. y. teigė jį pastūmęs, po ko šis nukrito, nors ir tvirtino, kad su L. B. nesitarė apiplėšti nukentėjusįjį, taip pat patvirtino iš L. B. gavės dalį pinigų, t. y. apie 300 Eur. L. B., kuris šiuo metu yra miręs, apklausiamas teisme parodė, kad neva nukentėjusysis pasimetė, todėl jis su K. R. ėjo jo ieškoti, o pamatęs, kad nukentėjusysis yra gana girtas, jis paėmė nukentėjusiojo rankinę ir išėjo. Rankinėje buvo apie 800 Eur, kuriuos pasidalino su K. R. Pažymėtina, kad sugretinus pirmiau aptartus, taip pat kitus pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus įrodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis plėšimą padarė būtent K. R. su asmeniu, kuriam byla nutraukta jam mirus – L. B.

28. Be to, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, skundžiamame nuosprendyje išdėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė K. R. ir L. B. parodymus, kuriais jie neigė bendrininkavę padarant nukentėjusiojo plėšimą. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad nebūtina įrodinėti, jog kaltinamieji iš anksto žodžiu tarėsi įvykdyti plėšimą, kadangi bendrininkavimui konstatuoti pakanka jų konkliudentinių veiksmų. Jau minėta, kad tokias pozicijos laikomasi teismų praktikoje, kurioje išaiškinta, jog susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales, o esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75-689/2018, 2K-307-648/2016, 2K-70-976/2016). Be to, teismų praktikoje išaiškinta, jog bendrininkavimo atveju plėšimas gali pasireikšti ir tuo, kad vieni bendrininkai prieš nukentėjusįjį naudoja tik smurtą, o kiti naudoja fizinį smurtą bei grobia arba tik grobia nukentėjusiųjų turtą pirmiesiems tai matant ir neprieštaraujant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-67-511/2016). Nagrinėjamu atveju pagal pirmosios instancijos teismo išsamiai ištirtais ir laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų teisingai įvertintais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes matyti, kad smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo nuteistasis K. R., tuo tarpu nukentėjusiajam nukritus ir netekus sąmonės, nedelsdamas jo turtą (rankinę su pinigais) pagrobė asmuo, kuriam byla nutraukta jam mirus – L. B. Tokių aplinkybių iš esmės neneigė apklausiami teisme nei K. R., nei L. B. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bendrininkavimo, pagrįstai pažymėjo, kad prie nukentėjusiojo K. R. ir L. B. ėjo vienas po kito, paskui K. R. nusekė I. S., kadangi ši buvo nusikaltimo liudytoja, prieš tai panaudojęs smurtą prieš A. H., o L. B. pagrobė nukentėjusiajam priklausančią rankinę su pinigais, po to abu pasišalino, K. R. dar pagrasino liudytojai I. S. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiems pirmosios instancijos teismo motyvams, sugretinęs tokias aplinkybes su vaizdo įrašais ir jame užfiksuotu nusikalstamos veikos laikotarpiu, abiejų asmenų atėjimu į viešbučio patalpas ir išėjimu iš jų labai artimu laiku vienas paskui kitą, taip pat su liudytojos I. S. parodymais matyti, kad tuoj pat po K. R. panaudoto prieš nuketėjusįjį smurto, L. B. paėmė nukentėjusiojo rankinę su pinigais, nedelsdami pasišalino iš įvykio vietos vienas paskui kitą, tuoj pat kalbėjo apie tai, kad rankinėje daug pinigų ir juos pasidalino. Taigi, tiek K. R., tiek L. B. aiškiai suvokė jų veiksmų bendrumą, pritarė vienas kito veiksmams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad jie BK 24 straipsnio 1 dalies prasme veikė bendrininkų grupe.

29. Pažymėtina, kad nuteistojo K. R. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 180 straipsnio 1 dalį neturi esminės jo teisme nurodyta aplinkybė, kad jie su L. B. pasidalino mažesnes sumas pinigų. Sprendžiant dėl pagrobtos pinigų sumos vertintini ne tik pačių teisiamųjų parodymai, kurių patikimumas kelia abejonių dėl jų suinteresuotumo menkinti padarytą žalą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje dalyje reikšmingas būtent nukentėjusiojo A. H. proceso eigoje dėstytų parodymų dėl pagrobtos sumos nuoseklumas bei kiti įrodymai. Antai, nukentėjusysis nuosekliai dėstė poziciją dėl pagrobtos sumos, kuri užfiksuota tiek jo ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose, tiek kituose procesiniuose dokumentuose, taip pat liudytojos I. S. parodymai bei vaizdo įrašuose fiksuoti teisiamųjų pokalbiai. Antai, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, 2022 m. liepos 7 d. apklausos metu nukentėjusysis A. H. nurodė, kad iš jo pagrobta 2 950 Eur ir 20 zlotų (4,19 eurų) grynųjų pinigų (3 t. b. l. 69-72). Tokia suma nurodyta ir nukentėjusiojo pateiktame 2022 m. liepos 7 d. protokole-pareiškime (3 t., b. l. 35). Artima suma nurodyta ir policijos registruojamų įvykių išklotinėje užfiksuotame pranešime Bendrajam pagalbos centrui (3 t., b. l. 44). Liudytoja I. S. apklausiama proceso metu taip pat nurodė, kad nukentėjusysis turėjo labai daug pinigų, vaišino visus bare ir dėl to ji buvo šį įspėjusi, kad jis nevaišintų ir nekviestų prie stalo visų, kad nerodytų, kad turi pinigų (3 t., b. l. 109-111). Be to, iš liudytojos I. S. parodymų matyti, kad ji matė išbėgantį L. B. su A. H. priklausančia juodos spalvos kuprinaite ir šis bėgdamas link K. R. sakė „davaj bystreje zdes daug pinigų“, bėgdamas jis jau ištraukinėjo pinigus ir išmetė kuprinaitę. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie įrodymai visumoje sudaro pakankamą pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad iš nukentėjusiojo pagrobtų pinigų suma buvo reikšmingai didelė ir siekė 2 954,19 Eur.

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau aptartais įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti, kad nuteistasis K. R., veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam byla nutraukta jam mirus (L. B.), panaudodami fizinį smurtą pagrobė nukentėjusiajam A. H. priklausančius 2 954,19 Eur, yra pagrįstas ir teisėtas, tokia nuteistojo K. R. veika teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Dėl K. R. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, konstatuoja, kad teismas pagrįstai pripažino K. R. kaltu ir pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

32. BK 187 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai svetimo turto vertė viršija 3 MGL dydį. Šios nusikalstamos veikos sudėties būtinieji požymiai: veika, padariniai, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, kaltė, kuri pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi, apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir kaltininko elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-118-746/2016, 2K-151-628/2018, 2K-153-511/2020 ir kt.).

33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas K. R. pripažino kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį nustatęs, kad 2022 m. liepos 13 d., apie 16.00 val., adresu Vilniuje, Gerovės g. 29, šokdamas iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato pastato pro langą, tyčia užkabino ant pastato esantį kabelį, kuriuo nubrozdino A. S. priklausančio automobilio „Volkswagen Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) variklio gaubtą, priekinės dalies stogą ir apgadino priekinį stiklą, taip sugadino svetimą, A. S. priklausantį 740,41 Eur vertės turtą.

34. Pažymėtina, kad byloje iš esmės nekilo ginčas dėl to, kad K. R., iššokdamas pro Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato pastato langą, tyčia užkabino ant pastato esantį kabelį, o šis kabelis atsikabinęs nuo jį laikančių sienos laikiklių nukrito ir apgadino A. S. priklausančio automobilio „Volkswagen Passat“ variklio gaubtą, priekinės dalies stogą ir priekinį stiklą bei taip padarė 740,41 Eur vertės žalą. Pažymėtina, kad šių faktinių aplinkybių neneigė ir teismo posėdyje apklaustas nuteistasis K. R. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad dėl šios nusikalstamos veikos K. R. savo kaltę pripažino visiškai. Apklausiant K. R. 2023 m. kovo 2 d. teismo posėdyje dėl šios nusikalstamos veikos, jis buvo apklaustas dėl faktinių įvykio aplinkybių, kurias patvirtino, tačiau aiškinantis jo elgesio subjektyviąją pusę, nuteistasis K. R. parodė, kad iššoko per komisariato langą ir pabėgo, pasišalino, nes nenorėjo ten būti, nenorėjo važiuoti į „KPZ“, nes buvo bloga. Taigi, iš nuteistojo parodymų akivaizdu, jog jis nesiekė BK 187 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytų padarinių – svetimo turto (transporto priemonės) sugadinimo, o tiesiog norėjo pasišalinti iš policijos komisariato. Tai matyti ir iš nuteistojo K. R. 2023 m. gegužės 29 d. teismo posėdyje pasakytos baigiamosios kalbos, kurios metu nuteistasis atsiprašė nukentėjusiųjų dėl padarytos žalos ir nurodė, kad tikrai nespecialiai ją padarė, tiesiog taip atsitiko. Tokie kaltinamojo parodymai leidžia spręsti, jog jis, pripažinęs faktines veikos aplinkybes, iš esmės nepripažino subjektyviojo BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymio – kaltės, pasireiškusios tiesiogine ar netiesiogine tyčia sugadinti svetimą turtą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas dėl subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių skundžiamame procesiniame sprendime nepasisakė.

35. Pagal BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Sprendžiant dėl K. R. kaltės turinio, svarbią reikšmę turi objektyvios jo veikos aplinkybės, kurios užfiksuotos byloje esančiame vaizdo įraše pavadinimu „4PK_lauko_kam_6_20220712153959, 2022/07/12“. Šiame vaizdo įraše užfiksuoti prie sienos stovintys du šiukšlių konteineriai, taip pat kiemo teritorijoje matyti kabeliai, prie sienos pritvirtintos kopėčios. 2022 m. liepos 12 d. 15 val. 41 min. 39 sek. matyti, kaip ant žemės nukrenta juodos spalvos laidas (kabelis) ir vaizdo įraše pasirodo vyriškos lyties, tamsiai apsirengęs asmuo, kuris pabėga (3 t., b. l. 131-134). Peržiūrėjus šį vaizdo įrašą bei jį sugretinus su paties K. R. proceso metu duotais parodymais, konstatuotina, jog byloje pakanka duomenų, kad iššokdamas per langą jis tyčia užsikabino už kabelio, kuris buvo pritvirtintas prie sienos ir šis kabelis atsikabinęs nukrito ant automobilio ir jį apgadino, tačiau nepaisant to, nėra jokio pagrindo spręsti, kad K. R. nukentėjusiųjų transporto priemonę apgadino veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. norėdamas BK 187 straipsnyje numatytų padarinių – apgadinti svetimą turtą.

36. Vis dėlto teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma ne tik tiesiogine, bet ir netiesiogine tyčia. Pagal BK 15 straipsnio 3 dalį, nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, esant netiesioginei tyčiai, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat numato tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami, ir, nors tokių padarinių nesiekia bei jų nenori, neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas nesitiki išvengti savo veikos padarinių (arba realios jų atsiradimo grėsmės), o jeigu ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu ir pan. Tai vertintina kaip abejingumas kitų asmenų interesams, galimiems padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-498-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-7-74-788/2019) ir yra vienas esminių požymių netiesioginę tyčią atribojant nuo neatsargios kaltės rūšies – nusikalstamo pasitikėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-498-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-7-54-628/2020). Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju bylos aplinkybės rodo, kad K. R., bandydamas pasišalinti iš policijos komisariato ir šokdamas per langą, ranka tyčia užsikabino už kabelio, pritvirtinto prie komisariato sienos, kuris atsikabinęs nuo sienos su laikikliais nukrito ant nukentėjusiojo automobilio ir jį apgadino. Tokias aplinkybes nurodė ir pats K. R. apklausų metu, jas patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, vertinant objektyvias aplinkybes, t. y. nuteistojo atliktus veiksmus, jų pobūdį, būdą ir situaciją, kuriai esant veiksmai padaryti, darytina išvada, kad jis suvokė pavojingą savo daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir numatė, kad veikos padariniai (svetimo turto apgadinimas) labai tikėtini. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi tai, kad nuteistasis K. R. pakankamai brandaus amžiaus, nusikalto būdamas (duomenys neskelbtini) metų, t. y. turintis pakankamai gyvenimiškos patirties. Kitaip tariant, jis negalėjo nesuvokti, kad jam šokant per langą ir užsikabinant už prie sienos laikikliais pritvirtinto kabelio, šis, veikiamas nuteistojo kūno svorio, neišvengiamai atsikabins kabelio laikikliams neatlaikius jo kūno svorio ir nukris. Pažymėtina, kad iš byloje esančio vaizdo įrašo, taip pat 2022 m. liepos 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusiojo automobilis stovi prie pat komisariato sienos, šalia kurios nusileido nuteistasis K. R., taigi, nuteistasis, šokdamas per langą tokioje vietoje ir užsikabindamas už kabelio, aiškiai matė greta sienos stovintį automobilį, kadangi iš esmės stengėsi ant jo neužšokti, o pagal bendrą suvokimą ir gyvenimišką patirtį bei remiantis bendraisiais fizikos dėsniais negalėjo nenumatyti, kad jo kūno svorio neatlaikęs gana storo skersmens kabelis su aštriais laikikliais, kuriais jis pritvirtintas prie sienos, neišvengiamai nukris ant apačioje stovinčios transporto priemonės ir jai padarys vienokius ar kitokius apgadinimus. Nepaisant to, nuteistasis K. R., nors ir nesiekė apgadinti nukentėjusiojo transporto priemonės ir to nenorėjo, tačiau neatsisakė ir nekeitė savo pavojingo elgesio, t. y. veikė netiesiogine tyčia, o to, įvertinus su kitomis pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei padarytos žalos dydžiu, visiškai pakanka jo veiką kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kartu atsižvelgus į šios nutarties 36 punkte išdėstytus argumentus dėl subjektyviojo K. R. padarytos nusikalstamos veikos požymio – netiesioginės tyčios, nuteistojo K. R. veika teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Dėl nuteistajam K. R. paskirtos bausmės

38. Nuteistasis K. R. apeliaciniu skundu prašo sumažinti jam paskirtą bausmę, tačiau nenurodo jokių faktinių aplinkybių ar teisinių argumentų, kuriais remdamasis mano, kad pirmosios instancijos teismo jam skirtos bausmės aiškiai per griežtos ir/ar kuriomis remdamasis apeliacinės instancijos teismas turėtų priimti sprendimą švelninti jam paskirtą bausmę.

39. BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

40. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Laikantis šio straipsnio nuostatų, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

41. Pažymėtina, kad BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmių rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.). BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.). BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos arešto arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcijas, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.) Tuo tarpu BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

42. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmių rūšis ir nustatydamas jų dydžius, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies reikalavimų, pirmiausia įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, t. y. atsižvelgė į tai, kad K. R. padarė dešimt nusikalstamų veikų, kurios nukreiptos prieš kitų asmenų turtą, vienu atveju panaudotas smurtas, t. y. padarytas plėšimas, dar vienu atveju – apgadintas nukentėjusiajam priklausantis turtas. Nuteistasis padarė septynis baudžiamuosius nusižengimus, t. y. pagrobė nedidelės vertės turtą iš prekybos centrų, vieną nesunkią vagystę iš prekybos centro, t. y. be kvalifikuojančių požymių, vieną apysunkį nusikaltimą – plėšimą nukentėjusiojo A. H. atžvilgiu, taip pat vieną nesunkų nusikaltimą – nukentėjusiojo A. S. turto sugadinimą (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys, 12 straipsnis). Be to, teismas, kaip to reikalauja BK 54 straipsnio 2 dalies 2 punktas, įvertino ir tai, kad visos nuteistojo K. R. nusikalstamos veikos padarytos tyčine kaltės forma. Nors nuosprendyje tiesiogiai nenurodyta, tačiau iš jo turinio aišku, jog buvo įvertinti ir nuteistojo motyvai ir tikslai, kurie iš esmės pasižymi savanaudiškumu (BK 54 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Nuosprendyje atsižvelgta ir į nusikalstamų veikų stadiją, t. y. kad visos nusikalstamos veikos yra baigtos (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Be to, teismas, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, vertino ir nuteistojo K. R. asmenybę, t. y. atsižvelgė į tai, kad jis vidurinio išsilavinimo, nedirbo iki bausmės atlikimo, be pastovios gyvenamosios vietos, šeimos neturi, teigia, jog turi (duomenys neskelbtini) metų vaiką, kuris gyvena su motina, baustas administracine tvarka, teistas net 20 kartų, duomenų, jog jis būtų gydytas psichiatrijos įstaigose ar būtų įrašytas į priklausomybės ligų centro įskaitą, byloje nėra. Kartu teismas pažymėjo, jog nustatė ir atsižvelgė į K. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi dėl nusikalstamų veikų, kurias jis pripažino, taip pat dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, numatytas BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktuose, t. y. kad dalį nusikalstamų veikų padarė veikdamas bendrininkų grupe, be to, nusikalto būdamas recidyvistu (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Teismas vertino ir tai, kad nuteistasis padarė turtinę žalą, kurios visiškai neatlygino. Bendrame aplinkybių kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, jog atsižvelgia į K. R. bendrininkavimo formą ir rūšį, tačiau iš bylos matyti, kad tai jam nėra palankios aplinkybės, kadangi jis buvo aktyvus nusikalstamų veikų dalyvis, vienos veikos metu pats naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį, aktyviai dalyvavo turto grobimuose. Taigi, tiek parenkant bausmių rūšis, tiek nustatant jų dydžius buvo įvertintos visos reikšmingos šiam klausimui spręsti aplinkybės, pats nuteistasis nenurodo jokių aplinkybių, kurios liko neįvertintos ar įvertintos neteisingai, atitinkamai apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad kažkas liko teismo neįvertinta ir tai nulėmė netinkamos rūšies ar netinkamo dydžio bausmės paskyrimą nuteistajam K. R.

43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tokios pirmiau aptartos aplinkybės teisingai įvertintos kaip sudarančios pagrindą parinkti nuteistajam K. R. griežčiausias bausmės rūšis, numatytas atitinkamų baudžiamojo įstatymo sankcijose, t. y. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 1 dalį ir BK 187 straipsnio 1 dalį būtent laisvės atėmimo bausmes, o už baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 178 straipsnio 5 dalyje – areštą. Kartu paminėtos aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido nustatyti jam skirtinų arešto bausmių dydžius, artimus šios rūšies bausmės vidurkiui – po 25 paras arešto (BK 49 straipsnio 3 dalis) bei laisvės atėmimo bausmių dydžius, artimus atitinkamų baudžiamojo įstatymo straipsnių sankcijose numatytiems šios bausmės rūšies vidurkiams, t. y. už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams bausmę bei už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

44. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas paskirtas bausmes bendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, iš dalies jas sudėdamas, prieš tai laikydamasis BK 65 straipsnio nuostatų ir arešto bausmes pakeitęs laisvės atėmimu, bei paskyrė K. R. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams ir 3 mėnesiams. Be to, laikydamasis BK 66 straipsnio reikalavimų, į šios bausmės laiką įskaitė K. R. suėmime išbūtą laiką. Tokia subendrinta galutinė bausmė paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo reikalavimų ir nelaikytina aiškiai per griežta, todėl pagrindo ją švelninti teisėjų kolegija nenustatė.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

45. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui 2023 m. spalio 4 d. pažymą Nr. APD-2023-14390 dėl 196,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už advokato J. Kučynskio suteiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam K. R.

46. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atlyginimą atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju teismas K. R. gynėją paskyrė BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punkte ir 322 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, t. y. atsižvelgdamas į tai, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme gynėjo dalyvavimas būtinas, o pats K. R. su jokiu gynėju susitarimo dėl gynybos nebuvo sudaręs. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo K. R., sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo neišieškotinos.

47. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo K. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 28 d. nuosprendžio atmesti.

Neišieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų dėl nuteistojo K. R. gynybos apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Marijus KursevičiusValerij LaušDarius Pranka