Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. P. ieškinį atsakovui B. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dalį ieškovo finansinių operacijų tvarkė jo įgaliotas asmuo A. M., kuris betarpiškai bendraudavo su T. A., buvo įgaliotas tvarkyti ir jos pačios tam tikrus finansinius reikalus bei operacijas su nekilnojamuoju turtu.

Pinigų grąžinimo tiek ieškovui, tiek A. M. klausimas buvo derinamas ne kartą, tačiau aktyvių teisinių veiksmų T. A. atžvilgiu nebuvo imtasi dėl to, kad T. A. jau buvo senyvo amžiaus, turto pakankamai neturėjo, todėl buvo laukiama, kada bus baigti tvarkyti žemės pardavimo klausimai, o iš gautų pinigų visi finansiniai T. A. įsipareigojimai tiek ieškovui, tiek A. M. turėjo būti padengti.

T. A. 2014-04-04 Vilniaus miesto antrajame notarų biure buvo sudariusi testamentą, kuriuo testamentiniu įpėdiniu paskyrė atsakovą. T. A. mirė (duomenys neskelbtini), taip ir negrąžinusi skolos.

Ieškovo įgaliotinis A. M. 2020-10- 01 raštu kreipėsi į atsakovą, kad šis būdamas T. A. turto paveldėtojas, sumokėtų įsiskolinimą pagal minėtą vekselį, tačiau atsakovas jokių mokėjimų neatliko.

Kaip vėliau paaiškėjo yra dar vienas paveldėtojas – V. A., tačiau ieškovas neprašo atsakovu traukti ir šio asmens, nes skolos suma yra nedidelė bei šiam paveldėtojui ieškovas nėra įteikęs pranešimo kaip paveldėtojui apie palikėjos įsipareigojimus.

Mirus T. A., ieškovas kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo neturėjo jokios galimybės. Visų pirma dėl to, kad vekselio davėja jau buvo mirusi, visų antra vekselio apmokėjimo terminas suėjo dar 2017-10-07, dėl ko notaras negalėtų išduoti vykdomojo įrašo dėl praleisto termino.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vekselis, netekęs savo kaip vertybinio popieriaus galios, gali būti panaudotas kaip rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkantis dokumentas (paskolos raštelis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013, 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-378/2018, 44 punktas). Dėl tokio dokumento įrodomosios galios turi būti sprendžiama atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Atsakovas, būdamas T. A. turto paveldėtoju, savo turtu atsako už T. A. neįvykdytas prievoles jos kreditoriams. Ieškovo atstovas A. M. yra kreipęsis į atsakovą, kad šis skolą pagal vekselį sumokėtų. Šis kreipimasis buvo atliktas nepraleidus nustatyto termino pareikšti kreditoriaus reikalavimą paveldėtojams.

Kaip matyti iš 2016-10-07 išduoto vekselio turinio, jo apmokėjimo terminas suėjo 2017-10-07, t.y. tuo metu, kai pati vekselio davėja dar buvo gyva ir savarankiškai galėjo įvykdyti prievolę pagal vekselį.

Atsakovo įsitikinimu, vekselis nebuvo pateiktas apmokėti išimtinai dėl pasyvių ieškovo veiksmų, kai jis nesiėmė jokių jam teisės aktais nustatytų veiksmų, kad vekselio davėjas apmokėtų jo paties išduotą vekselį.

Vekselis turėjo būti apmokėtas 2017-10-07, o vekselio davėja T. A. mirė tik (duomenys neskelbtini), o tai reiškia, kad ieškovas turėjo beveik trejus metus parodyti iniciatyvą ir įpareigoti T. A. apmokėti išduotą vekselį.

Kadangi T. A. neapmokėjo vekselio dėlto, kad pats ieškovas nepateikė jo apmokėti, todėl laikytina, kad ir ieškinys dėl vekselio perkvalifikavimo į paskolos raštelį yra neteisėtas, nes išeitų, kad ieškovas tokiais veiksmais siekia pasinaudoti antrąja galimybe, nes pirmąją galimybę praleido dėl savo pasyvumo.

Mirusioji T. A. gerai suvokė vekselio ir paskolos sutarties savybes ir skirtumus, todėl tais atvejais, kai ieškovas jai skolindavo pinigus, tarp jų buvo sudaroma paskolos sutartis, o kitais atvejais – kai nebuvo pinigų skolinimo ir perdavimo fakto - T. A. išrašydavo vekselį, kurio išdavimo priežastys negali būti žinomos dėl vekselio davėjo mirties, bet galima teigti, kad vekselis buvo išrašytas ne dėl to, kad T. A. skolinosi pinigų iš ieškovo, bet dėl įvairių kitų priežasčių. Priešingu atveju ir dėl 1050,00 Eur paprasčiausiai būtų sudaryta paskolos sutartis, kaip tai buvo daroma anksčiau tarp T. A. ir ieškovo.

Liudytojas A. M. parodė, jog pažįsta ieškovą S. P., taip pat gerai pažinojo ir T. A.. Jis buvo jų abiejų finansinių reikalų tvarkytoju. Jis pats dirba nekilnojamojo turto pardavimų srityje. Patvirtina, kad ieškovo pinigus, t. y. 1 050,00 Eur pats asmeniškai perdavė T. A. į rankas. Šiuo atveju ieškovas su T. A. vekselį pasirašė todėl, kad tarp jų buvo susiklosčiusi tokia praktika ir tai buvo ne pirmas kartas, kuomet pinigų skolinimo sandoris taip įformintas (vekseliu). Kiek jam žinoma T. A. pinigus iš ieškovo skolinosi dėl sveikatos problemų. Jis, kaip ieškovo atstovas, ginčo vekselio apmokėti nepateikė, kodėl nepateikė paaiškinti negali.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas

Išnagrinėjus byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių parodymus matyti, kad pagal 2016-10-07 paprastąjį vekselį (toliau – Vekselis) T. A. įsipareigojo iki 2017-10-07 sumokėti S. P. 1 050,00 Eur sumą.

Ieškovo teigimu, iki nurodytos datos (2017-10-07) T. A. nesumokėjus Vekselyje nurodytos sumos, ieškovas Vekselio T. A. apmokėti nepateikė ir dėl vykdomojo rašto išdavimo į notarą nesikreipė dėl sunkios T. A. turtinės padėties.

T. A. mirė (duomenys neskelbtini). Byloje duomenų, jog ieškovas būtų dėjęs pastangas ar ėmėsi kokių nors veiksmų, kad Vekselis būtų apmokėtas nėra.

Iš 2014-04-04 testamento matyti, kad T. A. jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko B. K..

2020-07-08 raštu ieškovo S. P. įgaliotas asmuo A. M. kreipėsi į B. K., kaip T. A. paveldėtoją, prašydamas apmokėti 1 050,00 Eur sumą pagal Vekselį.

Kaip paaiškino ieškovo atstovas, notaras atsisakė išduoti vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš paveldėtojo B. K., nes Vekselis pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą.

Esant tokiai situacijai, ieškovas prašo pripažinti Vekselį paskolos rašteliu.

Vekselio kaip vertybinio popieriaus sąvokos pateiktos CK, Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau ĮPVĮ.) Vekselis yra piniginis vertybinis popierius, patvirtinantis vekselio davėjo įsipareigojimą be išlygų sumokėti tam tikrą pinigų sumą šiame dokumente nurodytam asmeniui (vekselio turėtojui), turinčiam teisę gauti vekselyje nurodytą pinigų sumą (CK 1.101 str. 1, 6 d., 1.105 str.). ĮPVĮ 2 straipsnio 4 dalis nustato, kad paprastasis vekselis – vekselis, kurio davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą.

Vekselio turėtojas, norėdamas įgyvendinti savo teisę pradėti priverstinį vykdymo procesą pagal jam išduotus vekselius, turi pateikti vekselį apmokėti (ĮPVĮ 40 str. 1 d.) ir pranešti apie jo neapmokėjimą (ĮPVĮ 47 str.).

Taigi, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą vekselyje įtvirtinta reikalavimo teisė yra įgyvendinama ne ginčo tvarka – vekselio turėtojui kreipusis į notarą, notarui išduodant vykdomąjį įrašą. ĮPVĮ reglamentuoti vekselio apmokėjimo terminai (ĮPVĮ V skyrius) ir vekselio pateikimo apmokėti terminai (ĮPVĮ VI skyrius). ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Vekselio turėtojas gali davėjui pareikšti reikalavimus sumokėti, jei pasibaigus mokėjimo terminui nebuvo sumokėta (ĮPVĮ 45 str. 1 p.). Vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti apmokėti, kai įrašyta sąlyga „neprotestuotinas“ (ĮPVĮ 55 str.1 d. 3 p.). Šios normos, vadovaujantis ĮPVĮ 79 straipsniu, taikomos ir paprastiesiems vekseliams.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vekselio turėtojo teisė „pareikšti reikalavimus“ reiškia kreipimąsi į notarą dėl reikalavimo apmokėti vekselį patenkinimo ne ginčo tvarka, notarui išduodant vykdomąjį įrašą. Įstatyme nustatytų terminų pateikti vekselį apmokėti laikymasis yra būtina sąlyga vekselio turėtojui įgyti teisę reikalauti vekselį apmokėti ne ginčo tvarka. Taigi, prieš kreipdamasis į notarą, vekselio turėtojas privalo būti pateikęs vekselį apmokėti. Notaro vykdomasis įrašas pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį gali būti išduodamas, kai vekselio turėtojas kreipiasi į notarą per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos ir pateikia įrodymus, jog pateikė vekselį apmokėti ir išsiuntė pranešimą apie tai, kad vekselis neapmokėtas įstatyme nustatytais terminais. Kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo ne ginčo tvarka bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vekselio apmokėjimo terminas yra pasibaigęs ir Vekselis ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais apmokėti pateiktas nebuvo, taigi jis prarado vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad vekseliui netekus vertybinio popieriaus teisinio statuso, reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Kaip minėta, ieškovas šioje byloje įrodinėjo paskolos teisinių santykių tarp šalių egzistavimą.

Nerealizuotas ĮPVĮ tvarka vekselis gali būti pripažintas paskolos rašteliu, jei jis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Rašytinei paskolos sutarčiai ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas. Jeigu toks faktas tiesiogiai nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotą terminiją, gramatinės išraiškos formas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

CK 6.870 straipsnyje apibrėžta paskolos samprata – paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Taigi įstatymu paskolos sutartis priskiriama prie realinių sutarčių. Realine ji laikoma todėl, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai.

Ieškovas savo reikalavimą įrodinėja liudytojo A. M. parodymais, jog po Vekselio pasirašymo A. M., būdamas ieškovo. S. P. ir T. A. atstovu, ginčo sumą perdavė T. A.. Jokia rašytine forma pinigų perdavimo – priėmimo faktas įformintas nebuvo.

Paskolos sutartis įrodinėjama, kaip sudaryta po Vekselio pasirašymo (tiksli pinigų perdavimo data nenurodyta), kai ieškovo įgaliotas atstovas A. M. perdavė T. A. 1 050 Eur sumą. Kaip minėta pinigų perdavimo metu tarp šalių jokie dokumentai nebuvo sudaryti. CK 6.871 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Ieškovo nurodytu paskolos sutarties sudarymo metu, nesudarius rašytinių dokumentų, nesilaikyta CK 6.871 straipsnio 1 dalies nustatyto rašytinės formos reikalavimo.

Pastebėtina, jog iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad tarp ieškovo ir T. A. buvo susiklosčiusi praktika paskolos sandorius įtvirtini rašytine paskolos sutartimi (CK 6.870 str.), todėl lieka neaišku, kodėl ginčo suma buvo paskolinta Vekselio forma, pinigų perdavimo – priėmimo fakto nepatvirtinus rašytine forma.

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

Teismas kritiškai vertina A. M. parodymus. Kaip teisingai pastebėjo atsakovo atstovas, A. M. ginčo sandorio metu buvo įgaliotas atstovas tiek ieškovo S. P., tiek T. A.. Taip pat, jis apmokėjo ieškovo atstovo teisines paslaugas byloje (2020-12-10 sąskaita už teisines paslaugas Nr. 821). Iš to galima spręsti, jog liudytojas yra suinteresuotas bylos baigtimi.

Be to, CK 1.93 straipsnio 2 dalis nurodo, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį.

Atsižvelgiant į išdėstytą ieškinys yra neįrodytas ir atmestinas pilna apimtimi(CPK 185 str.).

Netenkinus ieškinio ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Atsakovas B. K. bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė.

Valstybės naudai iš ieškovo priteisiamos 10,19 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo S. P. 10,19 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.