Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. B. ir I. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. sausio 11 d.

nutarties, civilinėje byloje Nr. e2-1036-1135/2021 pagal ieškovų V. B. ir I. B. ieškinį atsakovams A. B. ir T. B. dėl prievolės pripažinimo įvykdyta ir pasibaigusia.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

7. Apeliantai atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, nes ieškinio reikalavimas pripažinti prievolės įvykdymą pagal nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį ir šią prievolę pasibaigusią, kai toks pripažinimas nekeičia ieškovų turtinės padėties, nelaikytinas turtiniu.

8. Ginčo kaip turtinio ar neturtinio kvalifikavimas yra teisiškai reikšmingas, nes lemia ieškinio apmokestinimą žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalis).

9. Teisės teorijoje ir teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu; neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008).

10. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis. Jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011).

11. Neturtiniai ieškiniai suprantami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma. Neturtiniais ieškiniais paprastai pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-148-381/2017).

12. Taigi, ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014).

13. Siekiant nustatyti, ar šiuo atveju ieškovai pareiškė turtinio ar neturtinio pobūdžio reikalavimą, pirmiausia reikia atskleisti ieškovų reiškiamo reikalavimo esmę.

14. Nagrinėjamu atveju ieškovai reiškia reikalavimą dėl prievolės pagal Sutartį įvykdymo pripažinimo ir šios prievolės pasibaigimo. Sutarties 4.3. punkte šalys numatė, kad ieškovai (pirkėjai) 360 000 Lt sumą atsakovams (pardavėjams) sumokės iki 2014 m. vasario 22 d. Sąskaitos operacijų ataskaitoje nurodyta, kad V. B. sumokėjo 360 000 Lt sumą pagal Sutartį A. B.. Ieškovai siekia, kad prievolės įvykdymas ir jos pasibaigimas būtų pripažintas, nes jiems aktualu, kad būtų panaikintas Nekilnojamojo turto registre įrašas „Įsiskolinimas už įgytą turtą“. Ieškovai kreipėsi į atsakovus su pretenzija, kad jie kreiptųsi į notarę ir patvirtintų apie visišką atsikaitymą pagal Sutartį, notaro paliudyti pareiškimu, tačiau, kaip nurodė ieškinyje ieškovai, atsakovai į pretenziją neatsakė ir prašymo neįvykdė. Teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantai atskirajame skunde teigia, kad atsakovams atsiliepime nurodžius, kad prievolė neįvykdyta, tokiu atveju ieškovų reikalavimas galėtų būti laikomas turtiniu. Pažymėtina tai, kad iš ieškinio turinio nėra aišku, ar su šios Sutarties įvykdymu, yra susijusių tarp šalių kilusių kitų ginčų.

15. Įvertinęs nurodytus motyvus, apeliacinis teismas sprendžia, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl turtinės prievolės, kurios suma 360 000 Lt, įvykdymo ir jos pasibaigimo, ir toks ieškovų reiškiamas reikalavimas kvalifikuotinas kaip turtinis, kadangi atsiranda turtinio pobūdžio padariniai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovų ieškinys yra turtinio pobūdžio ir įpareigojo ieškovus nurodyti ieškinio sumą ir atsižvelgiant į ieškinio sumą, sumokėti trūkstamą dalį žyminio mokesčio.

Dėl bylos procesinės baigties

16. Apibendrinus šio apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinių dokumentų trūkumų šalinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista. Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. sausio 11 d. nutartimi nustatytas terminas nutartyje nurodytų trūkumų šalinimui pasibaigė kol šis klausimas buvo nagrinėjamas apeliacine tvarka, sprendžia, jog nustatytinas naujas 7 dienų terminas skaičiuojamas nuo Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. sausio 11 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti –nurodyti ieškinio sumą bei sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

18. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus atskirąjį skundą bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. sausio 11 d. nutartį į palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovams V. B. ir I. B. septynių dienų terminą skaičiuojamą nuo Šiaulių apygardos teismo nutarties įteikimo dienos, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. sausio 11 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.