- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-31
- Bylos Nr.
- e2S-305-440/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00779-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Vilija Valantienė (pirm.)
- Ieškovas
- V. B., I. B.
- Atsakovas
- A. B., T. B.
- Trečiasis asmuo
- Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro, Raseinių 1-ojo notarų biuro notarė Kristina Šilkienė, "Registrų centras "
- Kategorijos
- 3.1.7.1.1Žyminio mokesčio dydis
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.3.2.6Kiti su atskirųjų skundų nagrinėjimu susiję klausimai
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. B. ir I. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. vasario 22 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. e2-1036-1135/2021 pagal ieškovų V. B. ir I. B. ieškinį atsakovams A. B. ir T. B., tretiesiems asmenims tretiesiems asmenims Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro notarei K. Š. ir valstybės įmonei „Registrų centras“ dėl prievolės pripažinimo įvykdyta ir pasibaigusia.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai V. B. ir I. B. pareiškė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti, kad ieškovas V. B. ir ieškovė I. B. atsiskaitė su atsakovais A. B. ir T. B. už įsigytą turtą pagal 2014 m. sausio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini) ir ši prievolė yra pasibaigusi.
2. Nurodė, kad šalys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuri buvo patvirtinta Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro notarės. Ieškovai visą Sutartyje numatytą kainą už įsigytą turtą sumokėjo 2014 m. vasario 24 d., tačiau atsakovai neįvykdė savo pareigos notaro liudijimu patvirtinti Sutarties įvykdymo faktą, be to Nekilnojamojo turto registre yra išlikęs įregistruotas įrašas „Įsiskolinimas už įsigytą turtą“. Notarė 2020 m. balandžio 7 d. nutarimu atsisakė išduoti liudijimą apie visišką atsikaitymą pagal Sutartį, kadangi Sutartyje yra numatyta, kad prievolės įvykdymą įrodančiu dokumentu gali būti tik atsakovų pareiškimas apie prievolės įvykdymą, kuris yra paliudytas notaro. Ieškovai 2020 m. balandžio 7 d. kreipėsi pretenzija į atsakovus, prašydami kreiptis į notarę ir patvirtinti apie visišką atsiskaitymą pagal Sutartį, notaro paliudytu pareiškimu. Atsakovai jokio atsakymo į pretenziją nepateikė ir minėtos prievolės neįvykdė.
Žemesnės instancijos teismas
3. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2021 m. sausio 11 d. nutartimi nustatė ieškovams terminą per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo ištaisyti nutartyje nurodytus pateikto ieškinio trūkumus, t. y. įpareigojo ieškovus ieškinyje nurodyti ieškinio sumą ir sumokėti trūkstamą dalį žyminio mokesčio, pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
4. Ieškovams apskundus Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. sausio 11 d. nutartį, Šiaulių apygardos teismas 2021 m. vasario 10 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą ir nustatė ieškovams septynių dienų terminą skaičiuojamą nuo Šiaulių apygardos teismo nutarties įteikimo dienos, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. sausio 11 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl turtinės prievolės, kurios suma 360 000 Lt, įvykdymo ir jos pasibaigimo, ir toks ieškovų reiškiamas reikalavimas kvalifikuotinas kaip turtinis, kadangi atsiranda turtinio pobūdžio padariniai. Atkreipė dėmesį į tai, kad iš ieškinio turinio nėra aišku, ar dėl 2014 m. sausio 22 d. sutarties įvykdymo yra kilusių kitų ginčų.
Šalies argumentai
5. Ieškovai 2021 m. sausio 11 d. vasario 18 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio trūkumų pašalinimo, kuriuo prašė teismo priimti pareiškimą dėl ieškinio trūkumų šalinimo ir priimti ieškovų pareikštą ieškinį atsakovams dėl prievolės pripažinimo įvykdyta. Nurodė, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro pažyma 2/3 pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė siekia 12 067,33 Eur, o 2/3 pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė siekia 4 653,33 Eur. Bendra įsigyto turto vertė yra 16 720,66 Eur, todėl žyminis mokestis nuo šios sumos siekia 502 Eur, o procesinius dokumentus teikiant per EPP žyminis mokestis siekia 376 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2021 m. vasario 22 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų V. B. ir I. B. ieškinį atsakovams A. B. ir T. B., tretiesiems asmenims Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro notarei K. Š. ir VĮ „Registrų centrui“ dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia. Išaiškino ieškovams, kad jie turi teisę pareikšti šį ieškinį pagal teismingumą Šiaulių apygardos teismui. Grąžino ieškovų atstovui A. Š. 2020 m. gruodžio 29 d. sumokėtą žyminį mokestį – 75,00 Eur ir 2021 m. vasario 18 d. sumokėtą žyminį mokestį – 301,00 Eur.
7. Teismas nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. sausio 11 d. nutartimi ir Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartimi nustačius, kad tarp šalių kilęs ginčas yra dėl turtinės prievolės įvykdymo ir jos pasibaigimo, todėl kvalifikuotinas kaip turtinis ginčas, ieškovai ieškinio sumą bei žyminį mokestį turėjo apskaičiuoti kaip už turtinį ginčą. Kadangi ginčas, teismo vertinimu, nėra kilęs dėl daiktinių teisių į turtą, sprendė, jog ieškovai nepagrįstai nurodė, kad žyminis mokestis yra skaičiuojamas nuo turto vertės.
8. Teismas sprendė, kad šalių kilęs ginčas yra dėl turtinės prievolės, kurios suma 360 000 Lt įvykdymo ir jos pasibaigimo (nors Sutartimi, iš kurios kilo prievolė, buvo numatyta, kad parduodamų daiktų kaina yra 400 000 Lt, tačiau 40 000 Lt ieškovai sumokėjo prieš sutarties pasirašymą). Tokią išvadą patvirtina ir tas faktas, kad iš byloje esančios teisėjos I. N. 2021 m. sausio 4 d nusišalinimo nutarties matyti, kad buvo atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai dėl galimai neteisėtų ieškovo veiksmų, atsakovui nurodžius, kad galimai pasinaudojant elektronine bankininkyste ieškovas nurašė nuo jo sąskaitos už parduotą nekilnojamąjį turtą pervestus pinigus.
9. Pažymėjo, kad teismas buvo nustatęs terminą ieškovams nurodyti ieškinio sumą, tačiau ieškovai, šalindami ieškinio trūkumus, nenurodė kitos sumos, dėl kurios tarp šalių yra kilęs ginčas. Teismas nustatęs, kad ieškinio suma pagal ieškovų pateiktą ieškinį sudaro 104 263,20 Eur (360 000 Lt), sprendė ši suma viršija Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 27 straipsnio 1 punkte įtvirtintą 40 000,00 Eur sumą, ir padarė išvadą, kad byla teisminga apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Atskiruoju skundu ieškovai V. B. ir I. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. vasario 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1036-1135/2021 ir įpareigoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus iš naujo spręsti ieškovų V. B. ir I. B. pareikšto patikslinto ieškinio priėmimo klausimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Ieškovai reikšdami ieškinį nurodė, kad tuo atveju, jeigu jų ieškinys bus patenkintas, ieškovai kreipsis į Nekilnojamojo turto registrą ir prašys panaikinti šiuo metu įregistruotus duomenis, jog ieškovai yra neatsiskaitę už jiems atsakovų parduotą nekilnojamąjį turtą. Ieškovų pareikšti reikalavimai šioje byloje yra tiesiogiai susiję su nekilnojamojo turto daiktinėmis teisėmis, kadangi Nekilnojamojo turto registre esant įregistruotam įrašui, jog ieškovai yra neatsiskaitę už jų įsigytą nekilnojamąjį turtą, ieškovai negali juo visapusiškai disponuoti.
10.1. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-987-1120/2020 2020 m. rugpjūčio 27 d. priėmė galutinį sprendimą, kuriuo tarp šalių kilusi ginčą dėl atsiskaitymo pagal pirkimo-pardavimo sutartį ir kitas šalių tarpusavio prievoles galutinai išsprendė įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Teismo sprendimo motyvuose yra pasisakyta ir dėl 36000 Lt pervedimo į atsakovo šioje byloje sąskaitą. Šis Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdomas. Teigia, kad visi tarp ieškovų ir atsakovų kilę ginčai dėl tarpusavio atsiskaitymo pagal pirkimo-pardavimo sutartį jau yra išspręsti įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu.
10.2. Šioje byloje, ieškovai siekia iš Nekilnojamojo turto registro išregistruoti neaktualius įrašus apie įsiskolinimą už ieškovų įsigytą nekilnojamąjį turtą, kadangi patys atsakovai nei į notarę, nei į nekilnojamojo turto registrą nesikreipė. Jokių naujų klausimų susijusių su atsiskaitymu pagal pirkimo-pardavimo sutartį, kurie dar nebuvo išspręsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, ieškovai pareikštu ieškiniu nekėlė. Ieškovų pareikštas reikalavimas yra susijęs tiesiogiai su jų įsigyto nekilnojamojo turto daiktinėmis teisėmis, o ne pirkimo-pardavimo sutarties vykdymu, todėl ieškinio sumą ir žyminį mokestį paskaičiavo, vadovaudamiesi CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nuo Nekilnojamojo turto registro išraše nurodytos nekilnojamojo turto vertės. Teismas nepagrįstai nesivadovavo minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi iš kurios yra matoma, jog visi klausimai susiję su atsiskaitymu pagal pirkimo-pardavimo sutartį jau buvo išspręsti galutiniu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl teismas nepagrįstai laikė, jog ieškovai dar kartą kelia klausimą dėl atsiskaitymo pagal pirkimo-pardavimo sutartį, nors jų pareikštas reikalavimas yra susijęs su jų daiktinėmis teisėmis į įsigytą nekilnojamąjį turtą.
10.3. Ieškovų pareikšto ieškinio suma vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis siekia 16 720,66 Eur, todėl pareikštas ieškinys yra teismingas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams, o ne Šiaulių apygardos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas ( Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis)). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
3. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų ieškinį kaip neteismingą apylinkės teismui sprendžiant, kad ieškinio suma yra 360000 Lt, kas atitinka 104 263,20 Eur ir kadangi turto vertė, ginčo suma viršija 40 000 Eur, toks ginčas teismingas apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui. Be to pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jog ieškovai teikdami ieškinį apygardos teismui, ieškinyje turėtų nurodyti ieškinio sumą, atitinkančią prašomos pripažinti pasibaigusia prievolės sumą, ir sumokėti atitinkamo dydžio žyminį mokestį (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
4. Apeliantų vertinimu ieškinys yra tiesiogiai susijęs su įgyto nekilnojamojo turto daiktinėmis teisėmis, o ne pirkimo-pardavimo sutarties vykdymu, todėl ieškinio suma pagrįstai apskaičiuota nuo Nekilnojamojo turto registro išraše nurodytos nekilnojamojo turto vertės.
5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 4.20 straipsnį, daiktinė teisė – tai absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių. Viešame registre registruojami nekilnojamieji daiktai, teisių į juos suvaržymai, daiktinės teisės ir įstatyme nustatytais atvejais juridiniai faktai (CK 4.253 straipsnio 1, 2 dalys, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – NTRĮ) 9, 11, 12 straipsniai). Nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai laikomi įregistruotais, kai atitinkami duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto registrą (NTRĮ 3 straipsnio 1 dalis). Sandoriai bei sprendimai, kuriais keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės, yra vienas iš viešame registre registruojamų su daiktais, teisių į juos suvaržymais bei daiktinėmis teisėmis susijusių juridinių faktų (CK 4.254 straipsnio 1 dalies 1 punktas, NTRĮ 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, registruojami padarant žymą atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše (NTRĮ 15 straipsnio 1 dalis).
6. Nagrinėjamu atveju ieškovai procesiniuose dokumentuose nurodo, kad ieškiniu prašo pripažinti, kad prievolė yra pasibaigusi, nes ieškovai yra atsiskaitę su atsakovais. Šiuo metu jie jau yra pagal minėtą sutartį įsigyto turto savininkai, tokie duomenys nurodomi ir Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko įraše žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovų pareikštas reikalavimas šiuo metu yra susijęs tik su tuo, jog Nekilnojamojo turto registre būtų panaikintas įregistruotas įrašas -įsiskolinimas už įsigytą turtą. Tik gavus šioje civilinėje byloje atsakovo atsiliepimą, kuriame bus nurodytas jo sutikimas arba nesutikimas su pareikštu ieškiniu bei galimo nesutikimo teisinis pagrindas, jeigu atsakovas nurodytų, kad prievolė yra neįvykdyta, ieškovų reikalavimas galėtų būti laikomas turtiniu. Tokiu atveju ieškovai tikslintų savo reikalavimo pagrindą arba dalyką ir toks patikslinimas galėtų būti susijęs su papildomo žyminio mokesčio sumokėjimu. Taigi iš ieškovų ieškinio turinio, reikalavimo, koks suformuluotas galima spręsti, kad ieškinio reikalavimai yra susiję su daiktinėmis teisėmis, ieškovų teisių suvaržymu. Nėra keliamas reikalavimas dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties tinkamo įvykdymo ir pan.
7. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2014 m. sausio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovai A. B. ir T. B. pardavė ieškovams V. B. ir I. B. nekilnojamąjį turtą – 2/3 dalį pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2/3 dalį pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
8. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, jog 2/3 pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos kaina 12 067,33 Eur (18101 Eur x 2) : 3 =12 067,33 Eur), o 2/3 pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos kaina siekia 4653,33 Eur (6980 x 2) : 3 = 4653,33 Eur). Bendra šio nekilnojamojo turto vertė – 16 720,66 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pagal ieškovų į bylą pateiktą nekilnojamojo turto registro išrašą nekilnojamojo turto, su kuriuo siejamas ieškinio reikalavimas, vertė yra 16 720,66 Eur, todėl daroma išvada, kad ieškinio suma atitinka nurodytą nekilnojamojo turto vertę ir nuo šios vertės sumokėtą atitinkamą žyminio mokesčio dydį.
9. Vadovaujantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punktu ieškinio suma bylose dėl daiktinių teisių į turtą apskaičiuojama pagal turto rinkos vertę, todėl pirmosios instancijos teismas atsižvelgiant į ieškovų nurodytas aplinkybes bei į suformuluotą ieškinio reikalavimą, nepagrįstai vertino, kad mokėtino žyminio mokesčio dydis yra susijęs ne su nekilnojamojo turto rinkos verte, o su pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta turto kaina sandorio sudarymo metu. Šiuo atveju pažymėtina, kad sprendžiant dėl turto vertės, ginčo esmės, apeliacinio teismo vertinimu reikalinga atsižvelgti ir į Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-987-1120/2020 nustatytas faktines dėl 2014 m. sausio 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo bei apmokėjimo pagal sutartį, aplinkybes.
10. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai šalindami ieškinio trūkumus nepatikslino ieškinio bei nenurodė ieškinio sumos. Ieškovai, spręstina, nėra tinkamai pašalinę nurodytų pirmosios instancijos teismo trūkumų, nenurodę konkrečių faktinių aplinkybių pasilikdami sau galimybę tikslinti ieškinio reikalavimus ateityje (šios nutarties 15 punktas). Nors CPK 141 straipsnis numato, kad iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovai turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą, tačiau proceso dalyviai turėdami galimybę ginti pažeistas teises, laisvai disponuoti savo teisėmis turi pareigą siekti proceso ekonomiškumo, nepiktnaudžiauti procesu ir kita. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškinys pirmosios instancijos teisme gautas 2020 m. gruodžio 29 d., o ieškovų pateiktas Nekilnojamojo turto registro centro duomenų banko išrašas yra suformuotas 2019 m. vasario 24 d., todėl sprendžiant dėl vidutinės nekilnojamojo turto vertės tikslinga vadovautis duomenimis aktualiais ieškinio surašymo metu.
11. Kriterijus, kuriais remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustato CPK 115 straipsnio 4 dalis: trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo instituto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1). Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai), dėl to tik esant esminiams trūkumams (kurie per nustatytą terminą nepašalinti), kurie trukdo tolesnei proceso eigai, CPK numatyta galimybė taikyti pareiškimo palikimo nepaduotu ir grąžinimo jį padavusiam asmeniui institutą ( CPK 296 straipsnio 1 dalis ).
12. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad nepašalinti ieškinio trūkumai, turėjo galimybę pasinaudoti ieškinio trūkumų šalinimo institutu ir nustatyti ieškovams papildomą terminą trūkumų šalinimui. Be to CPK 226 straipsnis numato, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Taip pat dėl kilusių neaiškumų dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių, ieškinio reikalavimų, CPK numato galimybę pasiaiškinti parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovai turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą (CPK 141 straipsnis) ir esant pagrindo primokėti trūkstamą žyminį mokestį (CPK 86 straipsnis) ir pan.
Dėl bylos procesinės baigties
13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias ieškinio sumos, žyminio mokesčio dydžio nustatymą, trūkumų šalinimo nuostatas, dėl ko nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti apeliantų ieškinį. Tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo spęsti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. vasario 22 d. nutartį panaikinti ir grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti ieškinio priėmimo klausimą.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.