Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedeklaravęs gyvenamosios vietos, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 13 d. iki 2018 m. gruodžio 11 d.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą – laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 13 d., apie 12.00 val., iki 2017 m. sausio 17 d., apie 11.30 val., išlaužęs durų spyną, pateko į I. G. (duomenys neskelbtini) nuomotą kabinetą, esantį (duomenys neskelbtini), iš stalo stalčiuje buvusios dėžutės paėmė I. G. priklausančius 700 Eur grynųjų pinigų ir pasišalino, tokiu būdu pagrobdamas 700 Eur vertės svetimą turtą įsibrovus į patalpą. Šiais savo veiksmais E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 13 d. iki 2018 m. gruodžio 11 d.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 13 d. iki 2018 m. gruodžio 11 d.) baudžiamoji atsakomybė kyla, be kita ko, ir tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą. Įsibrovimu teismų praktikoje laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią gyvenamąją ar negyvenamąją patalpą. Įsibrovimu taip pat pripažįstami ir tokie atvejai, kai kaltininkas pagrobimo tikslais į patalpą patenka laisvai, tačiau pašalinių asmenų patekimas į šias patalpas yra ribojamas. Be to, įsibrovimas konstatuojamas ne tik tada, kai įveikiamos tam tikros kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2007, 2K-153/2007, 2K-403/2009, 2K-403/2010 ir kt.).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad E. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 13 d. iki 2018 m. gruodžio 11 d.), yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Kaltinamasis E. M., apklausiamas teisiamajame posėdyje, savo kaltę pripažino, nors nurodė, kad šio įvykio neprisimena, tuo metu vartojo narkotines medžiagas, be to, nuo įvykio praėjo daug laiko, tačiau jis sutinka, kad galėjo ten būti ir padaryti šią nusikalstamą veiką, įvykio vietoje buvo rasti jo pirštų atspaudai, šio nusikaltimo fakto jis nenuginčys, todėl kaltę pripažįsta. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai: nukentėjusiosios I. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, protokolas-pareiškimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame, be kita ko, užfiksuota, jog apžiūros metu buvo paimtos 4 daktiloplokštelės su rankų pėdsakais nuo dokumentų įmautės, buvusios stalo stalčiuje, ir nuo metalinės dėžutės, buvusios stalčiuje, bei specialisto išvada Nr. 140-(456)-IS1-661, kurioje nurodyta, kad minėti rankų pėdsakai yra tinkami asmeniui identifikuoti. Taip pat Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro raštas Nr. 10-G-55352, kuriame nurodyta, kad minėtoje specialisto išvadoje nurodytas rankos piršto pėdsakas sutampa su rankos piršto atspaudu, esančiu daktiloskopinėje kortelėje, kurioje yra nurodyti šie anketiniai duomenys: E. M., bei specialisto išvada Nr. IBPS-V-2899546-23, kurioje nurodyta, kad anksčiau minėti rankos delno ir piršto pėdsakai yra palikti E. M. dešinės rankos delnu ir mažyliu pirštu. Taigi, nors kaltinamasis teigė neprisimenantis įvykio, įvertinus tai, kad įvykio vietoje, iš kurios buvo pagrobtas kaltinime nurodytas turtas, buvo rasti būtent kaltinamojo E. M. rankos pirštų atspaudai, teismui nekyla abejonių, kad kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką padarė būtent kaltinamasis E. M..

Remiantis šių įrodymų visuma nustatyta, kad E. M. laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 13 d., apie 12.00 val., iki 2017 m. sausio 17 d., apie 11.30 val., išlaužęs durų spyną, pateko į I. G. (duomenys neskelbtini) nuomotą kabinetą, esantį (duomenys neskelbtini), iš stalo stalčiuje buvusios dėžutės paėmė I. G. priklausančius 700 Eur grynųjų pinigų ir pasišalino, tokiu būdu pagrobdamas 700 Eur vertės svetimą turtą įsibrovus į patalpą.

BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Pagal naująją BK 178 straipsnio redakciją, BK 178 straipsnio 3 dalyje yra numatyta analogiška atsakomybė už vagystę įsibraunant į patalpą, kokia buvo numatyta ir nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 178 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 13 d. iki 2018 m. gruodžio 11 d.), todėl laikytina, kad šis įstatymo pakeitimas E. M. teisinės padėties nešvelnina, todėl jo nusikalstama veika neperkvalifikuotina pagal šiuo metu galiojantį baudžiamąjį įstatymą į BK 178 straipsnio 3 dalį.

BK 178 straipsnio 2 dalies (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 13 d. iki 2018 m. gruodžio 11 d.) sankcijoje numatytos baudos arba arešto, arba laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės.

Skirdamas bausmes kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Kaltinamasis E. M. padarė vieną apysunkį nusikaltimą nuosavybei, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, baigtas, pagrobtas turtas savininkui nebuvo grąžintas, todėl buvo padaryta reali žala. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį E. M. – jauno amžiaus, šiuo metu dirbantis, praeityje teistas, tačiau šiuo metu teistumas yra išnykęs (b. l. 92-100), 2023 m. spalio 5 d. duomenimis per 1 metų laikotarpį administracine tvarka baustas vieną kartą, paskirta bauda sumokėta (b. l. 105), duomenų apie jo psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra, paties teigimu įvykio metu turėjo priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, tačiau dabar narkotinių medžiagų nebevartoja, šiuo metu yra susižadėjęs, augina (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad šiame nuosprendyje aptariamą nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė gana seniai – daugiau nei prieš septynis metus, šiuo metu jį charakterizuojantys duomenys rodo, kad jis pakeitė gyvenimo būdą, yra dirbantis, byloje nėra duomenų, kad jis darytų naujas nusikalstamas veikas, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas laisvės apribojimo bausmės vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis). Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis pripažino savo kaltę, E. M. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis). Kartu su bausme kaltinamajam E. M. neskirtina intensyvi priežiūra, bet skirtini įpareigojimai bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajai I. G.

Kaltinamajam E. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas – paliktinos galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikintinos. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumento paėmimą, paimtas dokumentas – E. M. vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), saugoma prie bylos medžiagos – grąžintina E. M..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji I. G. pareiškė 700 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl vagystės metu patirtos turtinės žalos (b. l. 52). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. M. nurodė, kad šį civilinį ieškinį pripažįsta. Civiliniu ieškiniu prašoma priteisti suma atitinka byloje nustatytą E. M. laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 13 d., apie 12.00 val., iki 2017 m. sausio 17 d., apie 11.30 val. įvykdytos vagystės metu pagrobto I. G. priklausančio turto bendrą vertę. Iš bylos duomenų matyti, kad šis vagystės metu pagrobtas turtas nukentėjusiajai nebuvo grąžintas, todėl I. G. realiai patyrė civiliniame ieškinyje nurodytą žalą. Pažymėtina, kad civilinį ieškinį teisme pripažino ir kaltinamasis. Atsižvelgiant į išdėstytą, nukentėjusiosios I. G. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir priteistinas pilna apimtimi iš kaltinamojo E. M. nukentėjusiosios I. G. naudai patirtai turtinei žalai atlyginti.

Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant byloje užtikrinti nukentėjusiosios I. G. pareikštą civilinį ieškinį, 2023 m. lapkričio 23 d. prokuroro nutarimu 4 mėnesių laikotarpiui (nuo 2023 m. lapkričio 23 d. iki 2024 m. kovo 23 d.) paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas E. M. piniginėms lėšoms – 25,33 Eur, esančioms 73000, „Swedbank“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant valdyti, naudotis ir disponuoti šiais pinigais (b. l. 77). Siekiant užtikrinti šiuo nuosprendžiu priteisto civilinio ieškinio atlyginimą, šis laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstinas iki šiuo nuosprendžiu priteisto civilinio ieškinio atlyginimo. Į šias pinigines lėšas nukreiptinas išieškojimas civilinio ieškinio atlyginimui.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra daktiloplokštelės su kaltinamojo rankų pėdsakais, prisegtas prie bylos viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 13 d. iki 2018 m. gruodžio 11 d.), ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, E. M. paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 2) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajai I. G..

Kaltinamajam E. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą – palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumento paėmimą, paimtą dokumentas – E. M. vardu išduota asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie bylos medžiagos – grąžinti E. M..

Nukentėjusiosios I. G. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš kaltinamojo E. M. 700 eurų nukentėjusiosios I. G. naudai patirtai turtinei žalai atlyginti.

Kaltinamajam E. M. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jam priklausančias pinigines lėšas – 25,33 Eur, esančias 73000, „Swedbank“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant valdyti, naudotis ir disponuoti šiais pinigais – pratęsti iki šiuo nuosprendžiu priteisto civilinio ieškinio atlyginimo. Į šias lėšas nukreipti išieškojimą civiliniui ieškiniui atlyginti vykdymo procesą reglamentuojančia tvarka.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra daktiloplokštelės su kaltinamojo rankų pėdsakais, prisegtą prie bylos viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).

Paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, Vilniuje).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo – per dvidešimt dienų nuo teismo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.