Utenos apylinkės teismo sprendimas

2020-12-22 · Civilinė byla Nr. e2YT-4003-1055/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-12-22
Bylos Nr.
e2YT-4003-1055/2020
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-00866-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ana Karšul
Pareiškėjas
E. K.
Suinteresuotas asmuo
R. M., Valstybės įmonės „Turto bankas“, Valstybės įmonė Turto bankas
Advokatai
Paulius Vaicekauskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-4003-1055/2020Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00866-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2.; 3.2.6.1. (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 22 d.Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Ana Karšul,sekretoriaujant Daivai Savickienei,dalyvaujant pareiškėjo E. K. atstovui advokatui Pauliui Vaicekauskui,

nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui R. M., suinteresuoto asmens Valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. K. pareiškimą dėl statinių valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. M. ir Valstybės įmonė Turto bankas,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. K. pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), priklauso R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise. Taip pat prašė esant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnyje numatytam atvejui, pareiškėjo naudai priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad pagal 2012 m. gegužės 29 d. Panevėžio apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė Aistė Mikulėnienė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo pareiškėjo naudai 91 756,83 EUR skolos ir 38 584,23 EUR palūkanų išieškojimą iš suinteresuoto asmens R. M.. 2019 m. rugsėjo 4 d. patvarkymu antstolė informavo pareiškėją, kad vykdant išieškojimą buvo areštuotas skolininkui R. M. priklausantis turtas – žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad šiame žemės sklype yra statiniai, kurie neturi savininko: pastatas – gyvenamasis namas, būklė – nebaigtas statyti, pastatas – ūkinis pastatas, kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (aprašymas/pastabos: k šulinys). VĮ „Registrų centro“ turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto registro departamento Utenos skyrius 2019 m. balandžio 1 d. raštu informavo, kad minėti pastatai yra neįregistruoti. Antstolė prašė skolininko pateikti informaciją bei turimus duomenis apie tai, kam priklauso nuosavybės teise jo žemės sklype esantys neįregistruoti statiniai, taip pat informuoti, dėl kokių priežasčių šis turtas neįregistruotas bei kada žadama tai padaryti, tačiau atsakymo iš R. M. negavo. Kadangi neaišku, ar sklypo savininkas ir sklype esančių statinių savininkas yra tas pats, žemės klypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), realizacija negalima. Esant nurodytai situacijai, nėra objektyviai aišku, kam nuosavybės teise priklauso sklype esantys statiniai, ir dėl skolininko bendradarbiavimo trūkumo yra ribojamas jam priklausančio turto realizavimas priverstine tvarka ir atsiskaitymas su kreditoriais. Dėl šių priežasčių 2020 m. birželio 25 d. antstolė priėmė Išieškojimo negalimumo aktą bei 2020 m. birželio 26 d. priėmė patvarkymą „Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo.

Pareiškėjas neturi duomenų, kurių turinys leistų ne ginčo tvarka patvirtinti, kad statiniai priklauso suinteresuotam asmeniui R. M. nuosavybės teise, ir neturi galimybės tokius duomenis gauti. Tačiau, jo nuomone, aplinkybę, kad statiniai priklauso R. M. patvirtina sekančių aplinkybių visuma: statiniai yra R. M. nuosavybės teise priklausančiame (paveldėtame) žemės sklype; 2005 m. rugsėjo 14 d. R. M. VĮ „Registrų centras“ Utenos filialui pateikė prašymą per 41 kalendorinę dieną atlikti jam priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus; 2005 m. spalio 18 d. VĮ „Registrų centras“ Utenos skyriaus matininkė R. J., atlikusi kadastrinius matavimus, užfiksavo statinius: gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir šulinį, kurių statybos pradžia nurodyta (duomenys neskelbtini); tą pačią dieną kadastriniai matavimai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nenurodant šių statinių savininko; VĮ „Registrų centras“ archyve yra (duomenys neskelbtini) datuojamas A. M. parengtas (duomenys neskelbtini), sodybos genplanas, kuriame numatyta įvairių statinių statyba, statytoju nurodomas A. M.; (duomenys neskelbtini) Utenos rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriuo nutraukta R. M. ir Z. M. santuoka bei patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, rezoliucinės dalies 2.6 punkte minimas R. M. nuosavybė teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), esantis nebaigtas statyti gyvenamasis namas, į kurio įrengimą Z. M. investavo savo lėšas. Atsižvelgiant į šių duomenų visumą pareiškėjas daro išvadą, kad statiniai yra R. M. asmeninė nuosavybė, todėl prašo pripažinti šį juridinį faktą.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovas posėdžio metu palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad R. M. nesiima veiksmų įregistruoti savo vardu nekilnojamąjį turtą, nes jam tai yra naudinga, negalimas išieškojimas. Pats žemės sklypas, kuriame yra statiniai, priklauso R. M., jis prašė atlikti kadastrinius matavimus. Prašo priteisti 642 EUR dydžio atstovavimo išlaidas iš R. M., kadangi jo veiksmai sąlygojo pareiškimo padavimo teismui būtinumą, o jo vengimas dalyvauti procese rodo, kad jis vengia turto įregistravimo savo vardu. Juridinį faktą prašoma nustatyti tuo tikslu, kad būtų galima vykdyti išieškojimą iš skolininko turto.

Suinteresuotas asmuo R. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad jis taip pat yra suinteresuoto asmens R. M. kreditorius, turintis tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi. Dėl galimai sąmoningai neįregistruojamo skolininko turto yra apsunkintos banko galimybės vykdyti priverstinį 18 098,93 EUR skolos išieškojimą. Pareiškime išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad skolininkui priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esantys VĮ „Registrų centras“ neįregistruoti statiniai priklauso R. M. nuosavybės teise, nors ir neregistruoti jo vardu. Suinteresuoto asmens nuomone, šiuo atveju skolininko vengimas registruoti ginčo turtą savo vardu pažeidžia kreditorių teises ir sudaro pagrindą nustatyti juridinį faktą dėl ginčo turto registracijos R. M. vardu. Todėl prašo tenkinti pareiškėjo pareiškimą dėl statinių valdymo nuosavybės teise nustatymo, civilinę bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010).

Iš pateikto pareiškimo turinio darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju reiškiamas reikalavimas CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, numatančiu, kad teismas nagrinėja bylas dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Pastato valdymo nuosavybės teise faktas nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) jis įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka.

CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 178 straipsnio nuostatą, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012).

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, tai yra kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008). Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018).

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad VĮ „Registrų centras“ archyve yra (duomenys neskelbtini) datuojamas A. M. parengtas (duomenys neskelbtini), sodybos genplanas, kuriame numatyta įvairių statinių statyba, statytoju nurodomas A. M.. 2005 m. rugsėjo 14 d. R. M. VĮ „Registrų centras“ Utenos filialui pateikė prašymą per 41 kalendorinę dieną atlikti jam priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir 2005 m. spalio 18 d. VĮ „Registrų centras“ Utenos skyriaus matininkė R. J., atlikusi kadastrinius matavimus, užfiksavo statinius: gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir šulinį, kurių statybos pradžia nurodyta (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną kadastriniai matavimai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nenurodant šių statinių savininko. Nurodyti statiniai yra R. M. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurį jis paveldėjo pagal (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. NJ-4010.

(duomenys neskelbtini) Utenos rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriuo nutraukta R. M. ir Z. M. santuoka bei patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, rezoliucinės dalies 2.6 punkte nurodyta, kad santuokos metu R. M. įgijo nekilnojamojo registruotino asmeninio turto (paveldėjo), tarp šio turto buvo žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), šiame sklype taip pat yra nebaigtas statyti gyvenamasis namas. Šis žemės sklypas buvo prastos būklės, jame buvo pastatas, kuris nebuvo baigtas statyti. R. M. paveldėjus šį sklypą, Z. M. investavo savo lėšas (gautas dovanų) į sklypo priežiūrą, jį apsodino ir tvarkė, sutvarkė kelius ir privažiavimus, sutvarkė kūdrą, šienavo, taip pat tvarkė ir rūpinosi namo įrengimu, t.y. sudėjo grindis, langus, tvarkė konstrukcijas, sienas, įrengė laiptinę ir atliko kitus darbus. Šie darbai atlikti už Z. M. bei jos motinos, kuria tuomet rūpinosi Z. M., dovanotas pinigines lėšas. Šiame punkte aptariamo turto pagerinimą šalys abipusiu susitarimu įvertino kaip lygų 13 500 Lt, todėl ši suma Z. M. bus kompensuojama dalintinu turtu, o Z. M. ateityje nekels pretenzijų dėl šiame punkte aptariamo turto pagerinimo.

Atlikus šių įrodymų tyrimą konstatuotina, kad juose esančių duomenų pakanka padaryti išvadai, kad pareiškėjo pareiškimas yra pagrįstas.

Tačiau šioje byloje vertintina ir tai, kad pareiškėjas prašo nustatyti valdymo nuosavybės teise faktą ne sau, bet suinteresuotam asmeniui R. M.. R. M. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, nagrinėjant bylą teismo posėdyje nedalyvavo, nors buvo apie jį informuotas CPK nustatyta tvarka, todėl jo pozicija dėl pareiškimo yra nežinoma. Tačiau byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad suinteresuotas asmuo R. M. turi kreditorinių įsipareigojimų: pagal Panevėžio apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš jo išieškoma 91 756,83 EUR skolos ir 38 584,23 EUR palūkanų, Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš jo Valstybės įmonės Turto bankas naudai priteista 18 098,93 EUR bei paskirta bauda, šios sumos taip pat yra išieškomos priverstine tvarka. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės galimai lemia suinteresuoto asmens apsisprendimą neįregistruoti nekilnojamojo turto savo vardu. Nekilnojamojo turto objektų, nuosavybės teisė į kuriuos niekam neįregistruota, buvimas skolininko nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype užkerta kelią turto (žemės sklypo), taip pat nurodytų nekilnojamojo turto objektų (statinių) realizavimui siekiant patenkinti kreditorių reikalavimus, kas neabejotinai pažeidžia kreditorių teises.

Taigi šie ir aukščiau aprašyti įrodymai kompensuoja abejones dėl įrodymų, kuriais pareiškėjas grindžia pareiškime nurodytas aplinkybes pakankamumo, ir sudaro pagrindą konstatuoti, kad egzistuoja faktas, jog pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), priklauso suinteresuotam asmeniui R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valdo nuosavybės teise pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (šulinį), unikalus Nr(duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Juridinis faktas nustatytinas tikslu išviešinti kitiems asmenims nekilnojamojo turto valdymą nuosavybės teise ir statinių valdymo R. M. vardu įregistravimas viešame registre, kad būtų galima vykdyti išieškojimą pareiškėjo ir suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas naudai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 443 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad dalyvaujančių ypatingosios teisenos byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Pareiškėjas prašo priteisti iš suinteresuoto asmens R. M. turėtas 642 EUR išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Kaip jau paminėta, suinteresuotas asmuo R. M. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, bylos nagrinėjime teismo posėdyje nedalyvavo, todėl teismas negali padaryti vienareikšmiškos išvados, kad jo ir pareiškėjo suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas. Teismo nuomone, bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš suinteresuoto asmens šiuo atveju remiantis vien prielaidomis, kad jo interesas yra priešingas, neatitiktų teisingumo ir protingumo principų, todėl pareiškėjo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš suinteresuoto asmens R. M. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nekilnojamojo turto valdymo nuosavybės teise įregistravimo viešajame registre tikslu nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valdo nuosavybės teise pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš suinteresuoto asmens R. M. pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėja Ana Karšul