- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-02
- Bylos Nr.
- 2A-549-657/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05752-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Atsakovas
- J. I.
- Ieškovas
- Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini) 88“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. I. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9433-713/2014 pagal ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini) 88“ patikslintą ieškinį atsakovei J. I. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė Daugiabučio namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini) 88“ kreipėsi į teismą ir patikslinusi ieškinį prašė priteisti iš atsakovės J. I. 1.692,38 Lt skolos, 70,81 Lt delspinigių, 5% metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l. 4-9). Nurodė, kad DNSB „(duomenys neskelbtini) 88“, buvo įsteigta, reorganizuojant 214-ąją butų savininkų bendriją, kuri iki 2011-08-01 administravo ir daugiabutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Reorganizuojant 214-ąją butų savininkų bendriją, dalis šios bendrijos teisų bei prievolių perduota naujai susikūrusiai DNSB „(duomenys neskelbtini) 88“, tame tarpe ir reikalavimo teisė į atsakovės skolą, susidariusią laikotarpiu nuo 2006-12-01 iki 2011-08-01, nuo 2011-08-01 atsakovės skola tik didėjo. Kadangi atsakovė nuo 2006-12-01 tik iš dalies vykdė pareigą pilnai apmokėti privalomus mokėti mokesčius, jos skola ieškovei 2014-06-30 siekė 1.763,19 Lt sumą, iš jų 1.692,38 Lt skolos ir 70,81 Lt delspinigių, todėl minėta suma iš atsakovės priteistina.
Atsakovė J. I. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (T.1, b.l. 118-119; T.2, b.l. 29, 82). Nurodė, kad ieškovei neskolinga, mokėjo visus mokesčius, kuriuos, jos nuomone, turėjo mokėti. Su ieškove nėra sudariusi jokios sutarties dėl mokesčių mokėjimo, be to nėra bendrijos narė, todėl jai netaikytini bendrijos priimti sprendimai. Atsakovė yra pensininkė, silpnos sveikatos, todėl reikėtų į tai atsižvelgti. Atsakovė nemoka mokesčių bendrijos darbuotojų algoms, kadangi jie neatlieka savo pareigų, taip pat mokesčių už teritorijos tvarkymą, kadangi tokius mokesčius mokėti atsakovė neprivalo, nes žemė neišpirkta, administravimo išlaidų, mokesčių už lifto eksploataciją, kadangi liftu nesinaudoja, šiukšlių išvežimą, kadangi ji neturi kur pilti šiukšlių, nes ieškovė uždarė bendruose koridoriuose esamus šiukšlių išpylimo liukus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė Daugiabučio namo savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini) 88“ iš J. I. 490,15 Eur (1.692,38 Lt) skolos ir 20,51 Eur (70,81 Lt) delspinigių už laikotarpį nuo 2006-12-01 iki 2014-06-30, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme ? 2014-03-27 ? iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 458,43 Eur (1.583,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų (T.2, b.l. 118-121). Teismas konstatavo, kad patikslintu ieškiniu ieškovė įskaityta 472,00 Lt suma sumažino ieškinio kainą, tačiau nurodė ilgesnį laikotarpį, už kurį prašo priteisti skolą – nuo 2006-12-01 iki 2014-06-30. Atsakovės skola ieškovei DNSB „(duomenys neskelbtini) 88“ laikotarpiu nuo 2011-08-01 iki 2014-06-30 išaugo iki 1692,38 Lt, o delspinigiai iki 70,81 Lt. Minėtu laikotarpiu atsakovė bendrijos paskaičiuotus mokesčius mokėjo iš dalies, šią aplinkybę patvirtina ieškovės pateikta skolos suvestinė. Be to, atsakovė patvirtino, kad ji mokėjo ne visus mokesčius, o pasirinkdama, būdama įsitikinusi, kad ji neprivalo mokėti mokesčių samdomų darbuotojų algoms, už teritorijos tvarkymą, administravimo išlaidų mokesčių, už lifto eksploataciją, šiukšlių išvežimą ir pan. Atsakovės pateikti apmokėti kvitai už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo mėn. iki 2014 m. balandžio 23 d., ieškovės pranešimai apmokėti paskaičiuotus mokesčius patvirtina, kad atsakovė mokesčius mokėjo pasirinkdama patarnavimus ir mokėdama po 14,00-28,00 Lt per mėnesį, kai priskaičiuoti mokesčiai siekdavo 60,00-67,00 Lt per mėnesį. Šią aplinkybę patvirtina ieškovės pateikta skolos suvestinė, atsakovės 2012-02-20 raštas bendrijos pirmininkei. Palyginęs skolos suvestines, pranešimus apie priskaičiuotų mokesčių apmokėjimą, kuriuose atsakovė pažymėjo už kokius patarnavimus moka, apmokėtų mokesčių kvitus, teismas sprendė, kad atsakovė nemokėjo visų priskaičiuotų mokesčių, todėl jos skola laikotarpiu nuo 2006-12-01 iki 2014-06-30 pasiekė 1.692,38 Lt. Ieškovė Namo vidaus tvarkos ir teritorijos priežiūros taisyklių pagrindu priskaičiavo 0,02% dydžio delspinigius už mokesčių nesumokėjimą per mėnesį iki sekančio mėnesio 25 dienos, kuriuos pradėjo skaičiuoti nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2014 m. birželio mėn. ir priskaičiavo 70,81 Lt. Teismas vertino, kad prašomi priteisti delspinigiai pagrįsti, todėl priteistini, nes bendrijos sprendimai dėl mokesčių paskaičiavimo, įkainių, paslaugų pirkimo, delspinigių dydžio yra priimti vadovaujantis įstatymais, bendrijos įstatais. Be to, atsakovei tenka pareiga apmokėti dalį mokesčių, skaičiuojamų pagal vykdomas sutartis, sudarytas tarp ieškovės DNSB „(duomenys neskelbtini) 88“ su paslaugų tiekėjais UAB „Kauno liftai“, UAB „Kauno švara“ bei AB „Kauno energija“ pagal tiekėjų išrašytas sąskaitas. Teismas darė išvadą, kad bendrijos priimti įsakymai ir sprendimai nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, yra galiojantys, todėl jais vadovautis ir juos vykdyti privalo visi namo bendraturčiai. Atsakovė asmeninės nuosavybės teise valdo butą, esantį name (duomenys neskelbtini), jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. CK 4.82 straipsnio 3 dalis, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo (2012 m. balandžio 12 d. Nr. XI-1967 redakcija) 21 straipsnio 1 dalis nustato namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigą proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Teismas sprendė, kad atsakovės teiginiai, kad ji neprivalo mokėti mokesčių, kadangi ji nėra bendrijos narė, bei kad bendrija privalo su ja sudaryti atskiras sutartis dėl teikiamų paslaugų apmokėjimo, neturi teisinio pagrindo, ieškinį tenkintino ir priteisė iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovė J. I. prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti; prie bylos prijungti Kauno miesto apylinkės teismo civilines bylas Nr. 2-01615-364/2008, Nr. 2-537-429/2009; be to, prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (T.2, b.l. 125-128). Teigia, kad teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagristai netenkino apeliantės prašymo prie šios bylos prijungti Kauno miesto teismo civilines bylas Nr. 2-01615-364/2008 bei Nr. 2-537-429/2009, kadangi šiose bylose yra visi įrodymai, patvirtinantys, kad iki 2009 metų apeliantės skolų nebuvo.
2. Teismas skolą iš apeliantės priteisė nepagrįstai. Apeliantė nėra bendrijos narė. Visus komunalinius ir namo priežiūros mokesčius apeliantė visuomet mokėjo – vieni jų buvo mokami ieškovei, kitus mokesčius mokėdavo tiesiogiai paslaugų tiekėjams – UAB „Kauno švara“, UAB „Kauno liftai“. Apeliantė nemokėjo tik atlyginimo darbuotojams bei banko ir pašto išlaidų. Teismas nepagrįstai rėmėsi 2011-09-12 aktu Nr. 5, skolininkų sąrašu bei ieškovės pateikta skolos suvestine už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2011-07-31, kadangi šiuose dokumentuose yra nurodyti neteisingi duomenys, todėl teismas negalėjo jų vertinti. Minėti ieškovės dokumentai prieštarauja Kauno miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-537-429/2009 aplinkybėms. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantė UAB „Kauno liftai“ sumokėjo 472,00 Lt, kadangi byloje pateikti kasos pajamų orderio kvitai patvirtina, kad laikotarpiu 2009 m. - 2014 m. UAB „Kauno liftai“ ji yra sumokėjusi 572,00 Lt. Teismas įrodymus vertino paviršutiniškai ir neatskleidė bylos esmės. Vertindamas įrodymus, teismas pažeidė CPK 177-178 straipsnių ir 185 straipsnio nuostatas.
3. Apeliantė yra pensininkė, gaunanti tik 616,33 Lt pensiją, todėl 0,02 % delspinigių dydis yra per didelis ir neatitinka jos turtinės padėties. Teismas priteisdamas delspinigius nepagrįstai vadovavosi, kad ieškovė delspinigius priskaičiavo Namo vidaus tvarkos ir teritorijos priežiūros taisyklių pagrindu. Apeliantė nėra Bendrijos narė, jokios sutarties su ieškove nėra sudariusi, todėl jai minėtos taisyklės negali būti taikomos.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014-11-10 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš J. I. ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme (T.2, b.l. 132-137). Nurodė, kad teismas visus byloje esančius įrodymus vertino, nepažeisdamas CPK 185 straipsnyje įtvirtintų taisyklių. Teismas neturėjo pagrindo nesiremti 2011-09-12 aktu Nr. 5, skolininkų sąrašu, skolos suvestine, juos vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė nemokėjo visų priskaičiuotų mokesčių ir jos skola laikotarpiu nuo 2006-12-01 iki 2014-06-30 išaugo iki 1.692,38 Lt, o delspinigiai iki 70,81 Lt. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius, kad ieškovo paskaičiuoti mokesčiai yra neteisingi. Ieškovės nurodomų civilinių bylų Nr. 2-537-429/2009 ir Nr. 2-01615-364/2008 procesiniai sprendimai šiuo atveju neturi prejudicinės galios. Apeliantė apie tai, kad 2014-06-26 UAB „Kauno liftai“ sumokėjo dar 100,00 Lt, ieškovei nepranešė, ši suma buvo įtraukta tik į 2014-07-15 išrašytą sąskaitą PAF Nr. 141903, todėl ginčo laikotarpiu 100,00 Lt sumos UAB „Kauno liftai“ neužskaitė kaip ieškovo prievolės įvykdymo, o ieškovė neturėjo pagrindo šia suma mažinti apeliantės skolos. Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimai privalomi kitiems butų savininkams, tame tarpe ir apeliantei. Vien iš apeliantės gaunamo pensijos dydžio negalima spręsti apie realią jos materialinę padėtį, o ji nepateikė įrodymų, kad ginčo laikotarpiu neturėjo sukaupusi nekilnojamojo turto, neturėjo lėšų bankų įstaigose. Be to, apeliantei paskaičiuoti delspinigiai už ilgą laiką netinkamai vykdomą prievolę bendrijai yra gana simboliniai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.) Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 3 d.), viešojo intereso šioje byloje nėra, todėl pasisakytina tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Dėl žodinio nagrinėjimo. Atsakovė apeliaciniame skunde pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pagal bendrąją CPK 322 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Apeliantė prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo grindė argumentais, kad teismas neišsiaiškino bylai reikšmingų aplinkybių bei neatskleidė bylos esmės. Teismas nagrinėjamoje byloje pareikšto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkina, kadangi apeliantės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo teismui spręsti kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Nagrinėjamu atveju faktinės bylos aplinkybės iš esmės yra aiškios, šalių pozicijos išsamiai išdėstytos procesiniuose dokumentuose, be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šalys turėjo galimybę duoti paaiškinimus žodžiu ir nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, pagal esamą bylos medžiagą nesugebėtų atskleisti bylos esmės ir dėl šalių ginčo priimti teisingo sprendimo.
Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovės pareigos bendrijai mokėti privalomus mokesčius.
Dėl civilinių bylų prijungimo. Apeliantė apeliacinės instancijos teismo prašo prie šios civilinės bylos prijungti Kauno apylinkės teismo civilines bylas Nr. 2-01615- 364/2008, Nr. 2-537-429/2009, nurodydama, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai šio apeliantės prašymo netenkino. Teigia, kad šiose bylose esantys įrodymai patvirtina, kad iki 2009 metų apeliantės skolų nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad Kauno apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2-01615-364/2008, Nr. 2-537-429/2009 priimti procesiniai sprendimai turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje.
Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-537-429/2009, kurioje 2009-03-06 sprendimu teismas ieškinį atmetė, buvo iškelta pagal ieškovės 214-osios butų savininkų bendrijos ieškinį atsakovei J. I. dėl skolos priteisimo. Tačiau šios bylos nagrinėjimo dalyką sudarė atsakovės skola bendrijai už laikotarpį nuo 1998 m. balandžio mėn. iki 2006 m. sausio mėn. Konstatuotina, kad ieškovė nebuvo Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-537-429/2009 šalimi, be to, šioje byloje ieškovė nereiškia reikalavimo priteisti skolą už laikotarpį nuo 1998 m. balandžio mėn. iki 2006 m. sausio mėn. Civilinėje byloje Nr. 2-01615-364/2008, iškeltoje pagal ieškovės 214-osios butų savininkų bendrijos ieškinį atsakovei J. I. dėl skolos priteisimo 2008-02-13 nutartimi ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, taigi, ši byla nebuvo išnagrinėta iš esmės ir joje nenustatyta jokių reikšmingų šiai nagrinėjamai bylai aplinkybių. Nenustačius, jog tarp apeliantės prašomų prijungti Kauno apylinkės teismo civilinių bylų Nr. 2-01615-364/2008, Nr. 2-537-429/2009 ir šios civilinės bylos yra prejudicinis ryšys, t.y. sprendimas vienoje byloje turi įtakos sprendimui kitoje byloje, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantės prašymas prie bylos prijungti Kauno miesto apylinkės teismo civilines bylas Nr. 2-01615-364/2008, Nr. 2-537-429/2009 yra netenkintinas.
Dėl skolos priteisimo pagrįstumo. Apeliantės nuomone, skola ieškovei priteista nepagrįstai, nes apeliantė mokesčius visuomet mokėjo, dalį jų mokėdama tiesiogiai paslaugų tiekėjams, o atlyginimo darbuotojams bei banko ir pašto išlaidų bendrijai ji mokėti neprivalo, kadangi nėra bendrijos narė. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta, kaip nepagrįstus.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 214-oji Butų savininkų bendrija 2011-06-30 buvo reorganizuota į Daugiabučių namų savininkų bendriją „(duomenys neskelbtini) 88“ (T.1, b.l. 15). Atsakovė nėra Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini) 88“ narė. Atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 10). Reorganizuojant 214-ąją butų savininkų bendriją 2011-09-12 Skolų perdavimo aktu Nr. 5 naujai susikūrusiai DNSB „(duomenys neskelbtini) 88“ buvo perduota reikalavimo teisė į 559,40 Lt dydžio atsakovės J. I. skolą (T.1, b.l. 14, 16).
Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo (2012 m. balandžio 12 d. Nr. XI-1967 redakcija) 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra nustatytos Civiliniame kodekse, šiame ir kituose įstatymuose, teisės aktuose ir bendrijos įstatuose. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Minėto įstatymo 21 straipsnio 3 dalies punktuose 1-6 nustatytos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, tarp kurių ir pareiga teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus ir t.t.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo (2012 m. balandžio 12 d. Nr. XI-1967 redakcija) 21 straipsnio 2 dalies nuostatas šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose teisės aktuose nustatytos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai, ar ne. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 27 straipsnio 4 ir 7 d., taip pat LR Vyriausybės 1995 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 852 „Dėl LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ patvirtintų Tipinių daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatų 8 punkto 1, 3, 4 pastraipų, 10 punkto 1 pastraipos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad narystės bendrijoje savanoriškumo principas reiškia, jog savininkas gali nestoti į bendriją, t.y. nesusieti savęs narystės bendrijoje ryšiais, tačiau ir tokiu atveju gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų daugiabučiame name savininkas yra kitų teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas; kadangi nuosavybė įpareigoja, gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų daugiabučiuose namuose savininkus (tiek fizinius, tiek juridinius asmenis), nepriklausomai nuo to, ar jie yra, ar nėra bendrijos nariais, atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo. Šios pareigos numatytos CK 4.82 straipsnio 3 dalyje – butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Bendraturčių priimti sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir tvarkymo galioja visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 str. 4 d.).
Nagrinėjamu atveju mokesčiai atsakovei pagrįstai buvo skaičiuojami vadovaujantis DNSB „(duomenys neskelbtini) 88“ nutarimais, sutiktina, kad atsakovei tenka pareiga apmokėti ir dalį mokesčių, skaičiuojamų pagal vykdomas sutartis, DNSB „(duomenys neskelbtini) 88“ sudarytas su paslaugų tiekėjais pagal tiekėjų išrašytas sąskaitas (T.1, b.l. 13, 17-19, 25-26, 28-33, 45-46). Iš bylos medžiagos spręstina, kad apeliantė bendrijos valdymo organų, Visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimų neskundė, nors tokia teisė numatyta DNSB „(duomenys neskelbtini) 88“ įstatuose, taigi, su sprendimais sutiko (įstatų Bendrosios dalies 17.1.2 p.) (T.2, b.l. 18-26).
Iš ieškovės pateiktų mokesčių paskaičiavimų nustatyta, kad 559,40 Lt atsakovės skola 214-ajai butų savininkų bendrijai susidarė laikotarpiu nuo 2006-12-01 iki 2011-08-01, atsakovei nepilnai apmokant priskaičiuotas įmokas už vandenį, bendrą elektrą, šiukšles, lifto priežiūrą bei lifto sunaudotą elektros energiją, atlyginimus samdomiems darbuotojams, taupomosios kasos patarnavimus, bendrijos ūkio išlaidas, hidraulinius bandymus, namo techninę priežiūrą, amortizacinius atsiskaitymus (T.1, b.l. 14, 50-52). Laikotarpiu nuo 2011-08-01 iki 2014-06-30 atsakovės skola padidėjo iki 1.692,38 Lt (490,15 EUR), o delspinigiai – iki 70,81 Lt. Kaip teisingai konstatavo pirmos instancijos teismas, minėtas aplinkybes patvirtina byloje esančios skolos suvestinės, kvitai, ieškovės pranešimai dėl skolos apmokėjimo, atsakovės 2012-02-20 raštas bendrijos pirmininkei (T.1, b.l. 11-12; T.2, b.l. 10, 39, 47-62, 67-72). Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos teiginį, kad 2011-09-12 akte Nr. 5, skolininkų sąraše bei ieškovės pateiktoje skolos suvestinėje už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2011-07-31 nurodyti duomenys yra neteisingi, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas neturėjo pagrindo jų nevertinti.
Pažymėtina, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Apeliacinės instancijos teismo nuomone šioje byloje iš esmės nėra pagrindo spręsti, kad buvo pažeistos CPK nustatytos įrodymų vertinimo taisyklės.
Iš aptarto ginčo santykio teisinio reglamentavimo matyti, jog teisės aktai privalomų mokesčių bendrijai mokėjimo nesieja su naryste joje, todėl atsižvelgiant į aukščiau nustatytas bylos aplinkybes, konstatuotina, kad skola iš atsakovės iš esmės buvo priteista pagrįstai.
Nors patikslintame ieškinyje, įskaičius atsakovės UAB „Kauno liftai“ sumokėtą 472,00 Lt sumą, ieškovė savo ieškinio reikalavimus sumažino iki 1.692,38 Lt, apeliantė teigia, kad ji UAB „Kauno liftai“ yra sumokėjusi didesnę sumą – 572,00 Lt. Apeliacinės instancijos teismas šį apeliacinio skundo argumentą pripažįsta pagrįstu.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pirmos instancijos teismui buvo pateiktas 2014-06-26 kasos pajamų orderio kvitas, patvirtinantis, kad atsakovės 100,00 Lt įmoką UAB „Kauno liftai“ (T.2, b.l. 45). Šį faktą patvirtina ir į bylą pateiktas UAB „Kauno liftai“ 2014-07-17 pranešimas (T.2, b.l. 86). Susumavus visas byloje esančiuose kasos pajamų orderio kvituose nurodytas atsakovės sumokėtas sumas, nustatyta, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2009-07-08 iki 2014-06-26 UAB „Kauno liftai“ yra sumokėjusi bendrą 572,00 Lt sumą (T.1, b.l. 138-142, T.2, b.l. 45). Ieškovė nurodė, kad apie 2014-06-26 UAB „Kauno liftai“ apeliantės sumokėtą 100,00 Lt ji sužinojo tik gavusi UAB „Kauno liftai“ 2014-07-17 pranešimą, vis dėlto, atsižvelgdama į šį faktą, neskaičiuoja apeliantei mokesčio už lifto eksploatavimą iki jį visiškai padengs įmokėta suma, tačiau jokių pastarąją aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš atsakovės priteista 1.692,38 Lt skolos suma mažintina 100,00 Lt iki 1.592,38 Lt.
Dėl delspinigių dydžio pagrįstumo. Be kitų argumentų, kuriais ginčijamas skundžiamo sprendimo pagrįstumas, apeliantė teigia, kad pagal ieškovės Namo vidaus tvarkos ir teritorijos priežiūros taisykles apskaičiuoti delspinigiai yra per dideli, be to, ji nėra bendrijos narė, todėl šia tvarka nesivadovautina. Konstatuotina, kad šiuos argumentus pripažinti pagrįstais, nėra teisinio pagrindo.
Prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Pagal savo esmę delspinigiai yra išvestinis reikalavimas, kylantis iš pagrindinio reikalavimo – priteisti savalaikiai nesumokėtą skolą. Šiuo atveju matyti, kad delspinigiai už laiku neįvykdytą prievolę apskaičiuoti ieškovės Namo vidaus tvarkos ir teritorijos priežiūros taisyklių pagrindu. Kaip minėta, privalomų namo eksploatacijos ir priežiūros mokesčių mokėjimo gyvenamųjų namų savininkų bendrijai teisės aktai nesieja su naryste joje ir skolos priteisimą šiuo atveju pripažinus iš esmės pagrįstu, nėra pagrindo teigti, kad jų apskaičiavimas pagal ieškovės Namo vidaus tvarkos ir teritorijos priežiūros taisykles yra neteisėtas. Vien iš apeliantės gaunamo pensijos dydžio negalima spręsti apie jos realią turtinę padėtį, o kitų duomenų apeliantė nepateikė. Konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas, priteisdamas 20,51 Eur delspinigių teisės aktų reikalavimų nepažeidė.
Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl apeliacinės instancijos teismas, nustatęs aukščiau aptartas aplinkybes, nepasisako dėl kitų atsakovės apeliacinio skundo argumentų kaip teisiškai nereikšmingų.
Nustačius aplinkybę, kad iš apeliantės buvo priteista 100, 00 Lt didesnė skolos suma, nei ji privalo mokėti, sprendimas pakeistinas, priteistinos skolos dydį sumažinant šia suma (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad, pateikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą ieškovė DNSB „(duomenys neskelbtini) 88“ turėjo 347,54 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias prašo priteisti iš atsakovės (T.2, 138-141). Atsižvelgus, kad prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 8.14 punkte nurodytos sumos, pirmos instancijos nutartį iš esmės paliekant galioti, prašoma bylinėjimosi išlaidų suma ieškovei priteistina iš atsakovės (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą dalyje dėl skolos priteisimo, sumažinant ieškovei Daugiabučio namo savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini) 88“ iš atsakovės J. I. priteistos 490,15 Eur (1.692,38 Lt) skolos dydį iki 461,19 Eur, kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei Daugiabučio namo savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini) 88“ (juridinio asmens kodas 302643560, buveinė (duomenys neskelbtini), a.s. (duomenys neskelbtini) , AB „SEB bankas“) iš atsakovės J. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) 347,54 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.