- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-15
- Bylos Nr.
- e2A-1909-565/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01835-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios mažosios bendrijos „Ventekonas“ ieškinį atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl piniginių lėšų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „EnergoLT“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė bankrutavusi mažoji bendrija (toliau – MB) „Ventekonas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 4 054,73 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 15 d. nutartimi priėmė MB „Airkon LT“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei, o 2023 m. balandžio 17 d. nutartimi iškėlė ieškovei bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. gegužės 23 d.
3. Ieškovės skolininkė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „EnergoLT“, atsakydama į ieškovės raginimą dėl skolos padengimo, 2023 m. rugsėjo 1 d. rašte nurodė, jog 2023 m. kovo 21 d., t. y. po to, kai Kauno apygardos teisme buvo priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, atsakovė pateikė UAB „EnergoLT“ pranešimą, kuriuo nurodė ieškovei priklausančias pinigines lėšas sumokėti atsakovei. Vykdydama minėtą atsakovės nurodymą, UAB „EnergoLT“ 2023 m. kovo 22 d. ieškovei mokėtiną 4 054,73 Eur sumą sumokėjo atsakovei.
Šalies argumentai
4. Ieškovė 2023 m. lapkričio 13 d. pateikė prašymą atsakovei grąžinti neteisėtai iš UAB „Energo LT“ gautas lėšas. Atsakovė 2023 m. lapkričio 22 d. rašte ieškovei nurodė, kad ieškovės prašomos grąžinti 4 054,73 Eur permokos nėra, nes prašomos grąžinti lėšos buvo įskaitytos pridėtinės vertės mokesčio nepriemokoms už 2020 m. spalio ir lapkričio mėnesius padengti.
5. Pareiškimo dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo priėmimas sustabdo bet kokį įmonės turto realizavimą. Po bankroto bylos iškėlimo bet kokie kreditorių reikalavimai bankrutuojančios bendrovės atžvilgiu yra tenkinami Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nustatyta tvarka. 2023 m. kovo 21 d. atsakovės pranešimas UAB „Energo LT“ dėl ieškovei mokėtinų lėšų pervedimo atsakovei yra neteisėtas, kadangi pažeidė JANĮ 19 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą imperatyvą. Po pareiškimo dėl nemokumo bylos ieškovei iškėlimo priėmimo teisme bet koks išieškojimas iš ieškovės turto yra sustabdomas. Iškėlus bendrovei bankroto bylą, įmonės turtas pereina nemokumo administratoriaus žinion. Atsakovė savo reikalavimą ieškovei patenkino po pareiškimo dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo priėmimo teisme iš ieškovės lėšų, buvusių pas trečiąjį asmenį. Taip atsakovė neteisėtai gavo savo reikalavimo patenkinimą.
6. Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartyje nurodyta, kad informacija apie paskirtą teismo posėdžio dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo datą ir laiką paskelbtina specialioje interneto svetainėje, dėl to pagrįstai manytina, kad atsakovė galėjo (turėjo) žinoti šią informaciją bei aplinkybę apie sunkią ieškovės finansinę būklę, kadangi išieškoti įsiskolinimo iš ieškovės banko sąskaitos ne teismo tvarka nebuvo galimybės. Būtent dėl šios priežasties, ieškovės vertinimu, buvo imtasi veiksmų gauti skolos padengimą iš ieškovės skolininkės – UAB „EnergoLT“. Atsakovė, prieš pateikdama reikalavimą UAB „EnergoLT“ dėl ieškovei priklausančių lėšų išmokėjimo, privalėjo pasidomėti, ar nebuvo priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu asmuo, kuriam pervestos lėšos, žinojo ar galėjo žinoti apie vykdymo sustabdymą dėl pareiškimo padavimo iškelti bankroto bylą, tai jis vertinamas kaip nesąžiningas lėšų įgijėjas ir iš jo gautos lėšos gali būti išieškomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2009 ir kt.).
Atsiliepimas
7. Atsakovė su ieškiniu nesutiko.
8. Atsakovė nurodė, kad mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. kovo 31 d. duomenimis, ieškovės įsiskolinimas biudžetui sudarė 63 010,10 Eur. 2023 m. kovo 21 d. atsakovės rašto ieškovės skolininkei UAB „EnergoLT“ siuntimas, kuriuo prašoma ieškovei priklausančias išmokėti pinigines lėšas, neviršijant 63 010,10 Eur sumos, pervesti į vieną iš atsakovės nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nėra priverstinio išieškojimo veiksmas, nes šis veiksmas neatitinka įstatyme numatytų priverstinių mokestinės nepriemokos išieškojimo būdų. Įstatyme nėra numatytas draudimas juridiniam asmeniui vykdyti prievoles, kai teismas priima pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo. Toks draudimas yra nustatytas tik nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos. UAB „EnergoLT“ geranoriškai įvykdė dalį ieškovės prievolės atsakovei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.50 straipsnio nuostatas, nustatančias, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo.
9. Atsakovė ieškovės bankroto byloje nebuvo šalimi, todėl Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 15 d. nutarties atsakovė negavo. Specialioje interneto svetainėje nėra duomenų, patvirtinančių, kad informacija apie teismo priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo buvo išviešinta. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog informacija apie paskirtą teismo posėdžio dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo datą, laiką buvo paskelbta specialioje interneto svetainėje ar kitokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė žinojo ar galėjo žinoti apie pareiškimo dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo priėmimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovės 4 054,73 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 15 d. nutartimi priėmė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei. Byloje esantis atsakovės 2023 m. kovo 21 d. raštas „Dėl MB „Ventekonas“ priklausančių išmokėti lėšų pervedimo“ patvirtina, kad atsakovė trečiajam asmeniui UAB „EnergoLT“ išsiuntė nurodymą ieškovei priklausančias išmokėti pinigines lėšas, neviršijančias 63 010,10 Eur sumos, pervesti į vieną iš nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų. Iš AB „Swedbank“ banko 2023 m. kovo 22 d. mokėjimo nurodymo Nr. B139189 matyti, kad trečiasis asmuo pervedė į atsakovės nurodytą sąskaitą 4 054,73 Eur. Kauno apygardos teismas 2023 m. balandžio 17 d. nutartimi ieškovei iškėlė bankroto bylą.
12. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovės argumentu, kad trečiasis asmuo, 2023 m. kovo 22 d. sumokėdamas atsakovei 4 054,73 Eur, savanoriškai įvykdė prievolę už ieškovę pagal CK 6.50 straipsnio nuostatas. Nurodė, kad tretieji asmenys negali įvykdyti viešosios piniginės prievolės už tokią prievolę turintį asmenį pagal privatinės teisės normas, nes prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai (CK 6.50 straipsnio 1 dalis). Dėl to Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – MAĮ) nustatyta, kad mokestį ir su juo susijusias sumas už mokesčių mokėtoją gali sumokėti tretieji asmenys tik centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka (MAĮ 83 straipsnio 3 dalis).
13. Pirmosios instancijos teismas taip pat nesutiko ir su atsakovės argumentu, kad 2023 m. kovo 21 d. atsakovės raštas „Dėl MB „Ventekonas“ priklausančių išmokėti lėšų pervedimo“ negali būti laikomas išieškojimo ir turto realizavimo veiksmu, kadangi tokie veiksmai nenumatyti MAĮ 106 straipsnyje. Atsakovė, vadovaudamasi MAĮ 101 straipsnio 6 dalimi ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 688 straipsniu, 2023 m. kovo 21 d. rašte nurodė trečiajam asmeniui ieškovei priklausančias lėšas sumokėti atsakovei. MAĮ 101 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad mokesčių administratoriaus vykdomam turto areštui mutatis mutandis taikomos CPK XLVIII skyriaus 675 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalyse, 677, 678, 679, 680, 683, 684 straipsniuose, 686 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 688 straipsnyje nustatytos taisyklės. Šiuo atveju mokesčių administratoriaus pareigūnas turi visas teises ir pareigas dėl mokesčių mokėtojo ir trečiųjų asmenų, kaip ir CPK nustatyta tvarka turtą areštuojantis antstolis.
14. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovės pateiktos teismų pranešimų ištraukos neįrodo aplinkybės, jog nebuvo skelbiama apie priimtą pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo ieškovei, kadangi toks pranešimas, suėjus atitinkamam terminui, yra šalinamas iš teismų pranešimų sistemos pagal Teisėjų tarybos 2013 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 13P-144-(7.1.2) patvirtinto Teismų pranešimų skelbimo specialiame interneto tinklalapyje tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) ) 9.3 papunktį, 10 punktą. Pirmosios instancijos teismas iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 15 d. civilinėje byloje Nr. eB2-331-413/2024 (ankstesnis civilinės bylos Nr. B2-854-413/2023) paskelbė teismo pranešimą specialiame interneto tinklapyje apie pareiškimo iškelti ieškovei nemokumo bylą priėmimą.
15. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes, sprendė, kad atsakovė, 2023 m. kovo 21 d. raštu nurodydama trečiajam asmeniui turimą piniginę prievolę ieškovei įvykdyti atsakovei, pažeidė JANĮ 19 straipsnio 5 dalį, todėl ieškovės ieškinį visiškai patenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
16. Atsakovė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
16.1. atsakovė nei vykdė ieškovės turto realizavimą, nei vykdė išieškojimo iš ieškovės turto veiksmus. MAĮ 106 straipsnyje įtvirtinti mokestinės nepriemokos išieškojimo būdai. Atsakovė turi teisę atlikti išieškojimo veiksmus prieš trečiąjį asmenį tik tuo atveju, jeigu trečiasis asmuo laidavimu arba garantija yra užtikrinęs mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės įvykdymą. UAB „EnergoLT“ nėra užtikrinusi ieškovės mokestinės prievolės įvykdymą, todėl atsakovės 2023 m. kovo 21 d. raštas nėra ir negali būti laikomas išieškojimo veiksmu. UAB „EnergoLT“ pinigines lėšas pervedė geranoriškai, laisva valia;
16.2. MAĮ 83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad mokestį ir su juo susijusias sumas už mokesčių mokėtoją gali sumokėti tretieji asmenys centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 51 „Dėl mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos priėmimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos priėmimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 7 punkte nustatyta, kad mokestinės nepriemokos perėmimas įforminamas mokestinės nepriemokos perėmimo sutartimi tarp mokesčių mokėtojo ir trečiojo asmens. Atsakovės vertinimu, MAĮ 83 straipsnio 3 dalį detalizuoja MAĮ 84 straipsnio 1 dalis, kurioje numatyta, kad mokesčių mokėtojo sumokėtos sumos įskaitomos pagal mokėjimo nurodyme mokesčių mokėtojo nurodytą įmokos kodą. Sumokėtų sumų kodavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Jei mokesčių mokėtojas konkrečiai nenurodo, už ką turi būti įskaityta jo sumokėtoji suma, ji įskaitoma centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka. Taigi, MAĮ nėra įtvirtinta, kad trečiasis asmuo, tam, kad galėtų sumokėti mokestinę nepriemoką už mokesčių mokėtoją, privalėtų perimti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką (perimti visas mokesčių mokėtojo teises ar pareigas) įforminant mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį. Be kita ko, mokesčių mokėtojo pareiga sumokėti piniginę prievolę (mokesčius) valstybei nėra neatsiejamai susijusi su skolininko (mokesčių mokėtojo) asmeniu;
16.3. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad mokesčius ir su juo susijusias sumas už mokesčių mokėtoją gali sumokėti tretieji asmenys centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka (MAĮ 83 straipsnio 3 dalis). Nei MAĮ 83 straipsnis, nei kitos MAĮ nuostatos nenustato mokesčių administratoriui draudimo įskaityti prievoles, sumokėtas trečiojo asmens, vien todėl, kad mokesčių mokėtojas yra bankrutuojantis (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-37-450/2024).
Atsiliepimas
17. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
17.1. nors atsakovė nurodo MAĮ tam tikras nuostatas, šiuo atveju svarbu tai, kad ieškovė yra bankrutuojanti, todėl aktualios yra specialios, JANĮ įtvirtintos nuostatos. MAĮ nuostatos numato bendruosius mokestinės nepriemokos išieškojimo ir kitus principus, tuo tarpu specialias išieškojimo iš mokesčių mokėtojų, kurių atžvilgiu teisme yra priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, nuostatas nustato JANĮ. Aplinkybė, kad išieškojimas atitinka mokestines normas, savaime nereiškia, kad toks išieškojimas yra galimas ir pagal JANĮ nuostatas. JANĮ 19 straipsnio 5 dalies paskirtis – galimo bankroto proceso tinkamas užtikrinimas, todėl ji turi būti aiškinama atsižvelgiant į bendruosius bankroto proceso principus bei tikslus. Bankroto proceso tikslas – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios bendrovės turto. JANĮ 19 straipsnio 5 dalis padeda užtikrinti, kad nė vienas kreditorius neįgis nepagrįsto pranašumo kitų kreditorių atžvilgiu. Pareiškimo dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo priėmimu sukuriamos teisinės pasekmės, užtikrinančios visų nemokios bendrovės kreditorių lygias teises. JANĮ 19 straipsnio 5 dalyje nėra numatyta, jog „išieškojimas“ šios nuostatos prasme – tik priverstinis išieškojimas, kurį atlieka antstoliai CPK nustatyta tvarka;
17.2. 2023 m. kovo 21 d. atsakovės rašte nurodyta: „Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) vykdo 63 010,10 Eur (šešiasdešimt trijų tūkstančių dešimt Eur 10 ct.) mokestinės nepriemokos išieškojimą iš MB „Ventekonas“, kodas 303213711“. Po sakinio apie vykdomą išieškojimą iš ieškovės, nurodoma bet kokias ieškovei priklausančias lėšas, neviršijant 63 010,10 Eur sumos, pervesti atsakovės naudai į vieną iš mokesčių surenkamųjų sąskaitų. Tai, kad atsakovė pateikė ieškovės skolininkei UAB „EnergoLT“ pranešimą dėl ieškovei priklausančių lėšų pervedimo atsakovei, yra ne kas kita, kaip skolos išieškojimas. UAB „EnergoLT“, negavusi 2023 m. kovo 21 d. atsakovės rašto, nebūtų atlikusi ieškovei priklausančių lėšų pervedimo atsakovei. Iš kitos pusės, jeigu atsakovė nevykdė priverstinio išieškojimo iš ieškovės, lieka neaišku, kokiu tikslu buvo siunčiamas 2023 m. kovo 21 d. atsakovės raštas UAB „EnergoLT“;
17.3. be 2023 m. kovo 21 d. atsakovės rašto byloje nėra jokių kitų duomenų / įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie trečiojo asmens UAB „Energo LT“ motyvus, savanoriškai įvykdant ieškovės mokestinę prievolę, o 2023 m. kovo 21 d. atsakovės raštas paneigia bet kokius atsakovės teiginius apie galimą savanoriškumą. UAB „EnergoLT“, gavęs viešojo administravimo subjekto raštą apie tai, kad yra vykdomas išieškojimas iš ieškovės, turėjo pagrindą vertinti tokį raštą kaip privalomąjį nurodymą, kurio neįvykdžius, UAB „EnergoLT“ kiltų neigiamos pasekmės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
20. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-331-413/2024 (ankstesnis civilinės bylos Nr. B2-854-413/2023), priėmė kreditorės MB „Airkon LT“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei.
21. Atsakovė 2023 m. kovo 21 d. raštu „Dėl MB „Ventekonas” priklausančių išmokėti lėšų pervedimo“ kreipėsi į atsakovės skolininkę UAB “EnergoLT”, nurodydama ieškovei priklausančias sumokėti pinigines lėšas, neviršijančias 63010,10 Eur sumos, pervesti į vieną iš atsakovės nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų. UAB „EnergoLT“ 2023 m. kovo 22 d. pervedė atsakovei 4 054,73 Eur.
22. Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2023 m. gegužės 23 d.
Žemesnės instancijos teismas
23. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė, 2023 m. kovo 21 d. raštu nurodydama UAB „EnergoLT“ pervesti į atsakovės nurodytą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą ieškovei priklausančias sumokėti lėšas, pažeidė JANĮ 19 straipsnio 5 dalį, nustatančią, kad, teismui priėmus pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, jeigu dėl juridinio asmens buvo išduoti vykdomieji dokumentai arba nurodymai areštuoti, nurašyti lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš juridinio asmens sąskaitos, juridinio asmens turtas pagal šiuos vykdomuosius dokumentus ir nurodymus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, kai teismas leido antstoliui baigti vykdyti turto pardavimą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
24. Atsakovė su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir teigia, kad ji nevykdė ieškovės turto realizavimo, išieškojimo veiksmų, todėl nepažeidė JANĮ 19 straipsnio 5 dalies nuostatų, o UAB „EnergoLT“ ieškovei priklausančias sumokėti pinigines lėšas pervedė atsakovei ieškovės mokestinei skolai padengti geranoriškai pagal CK 6.50 straipsnio nuostatas.
25. MAĮ 106 straipsnio 1 dalyje nurodyti mokestinės nepriemokos išieškojimo būdai: 1) duodant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų); 2) pateikiant laiduotojui arba garantui reikalavimą įvykdyti mokesčių mokėtojo prievolę ir už mokesčių mokėtoją sumokėti mokestinę nepriemoką (jeigu mokestinės prievolės įvykdymas užtikrintas laidavimu arba garantija); 3) duodant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš laiduotojo arba garanto sąskaitos (sąskaitų), jeigu laiduotojas arba garantas nevykdo šio straipsnio 2 punkto reikalavimo; 4) priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto; 5) priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos, užtikrintos priverstine hipoteka (įkeitimu), išieškojimo iš įkeisto turto.
26. Atsakovė nėra teisi, teigdama, kad nebuvo taikomas ir negalėjo būti taikomas MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas mokestinės nepriemokos išieškojimo būdas, t. y. pateikiant laiduotojui arba garantui reikalavimą įvykdyti mokesčių mokėtojo prievolę ir už mokesčių mokėtoją sumokėti mokestinę nepriemoką (jeigu mokestinės prievolės įvykdymas užtikrintas laidavimu arba garantija), nes UAB “EnergoLT” nebuvo ieškovės laiduotoja ar garantas. Šiuo atveju buvo išieškomas ne iš UAB “EnergoLT”, kaip užtikrinusios ieškovės mokestinę prievolę laidavimu ar garantija, turto, o buvo išieškoma iš ieškovės turto, esančio pas UAB “EnergoLT”, t. y. iš UAB “EnergoLT” ieškovei mokėtinų lėšų.
27. Atsakovės teiginius, kad atsakovė nevykdė išieškojimo iš ieškovės, paneigia 2023 m. kovo 21 d. atsakovės rašte pateikta informacija, kad atsakovė vykdo 63 010,10 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimą iš ieškovės.
28. Atsakovė reikalavimą UAB “EnergoLT” pervesti ieškovei priklausančias išmokėti pinigines lėšas, neviršijančias 63 010,10 Eur sumos, į vieną iš atsakovės nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų grindė MAĮ 101 straipsnio 6 dalimi ir CPK 688 straipsniu.
29. MAĮ 101 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratoriaus vykdomam turto areštui mutatis mutandis taikomos CPK XLVIII skyriaus 675 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalyse, 677, 678, 679, 680, 683, 684 straipsniuose, 686 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 688 straipsnyje nustatytos taisyklės. CPK 688 straipsni 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis.
30. Iš to, kas aptarta, daroma išvada, kad atsakovė vykdė išieškojimą iš ieškovės turto, esančio pas UAB “EnergoLT”. Todėl nėra pagrindo sutikti ir su atsakovės teiginiu, kad UAB „EnergoLT“ ieškovės mokestinę prievolę už ieškovę savanoriškai / geranoriškai įvykdė CK 6.50 straipsnio pagrindu.
31. Kaip minėta, Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-331-413/2024 (ankstesnis civilinės bylos Nr. B2-854-413/2023), priėmė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei.
32. JANĮ 19 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog teismui priėmus pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, jeigu dėl juridinio asmens buvo išduoti vykdomieji dokumentai arba nurodymai areštuoti, nurašyti lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš juridinio asmens sąskaitos, juridinio asmens turtas pagal šiuos vykdomuosius dokumentus ir nurodymus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, kai teismas leido antstoliui baigti vykdyti turto pardavimą CPK nustatyta tvarka.
33. Analogiška teisės norma buvo įtvirtinta Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) (neteko galios nuo 2020 m. sausio 1 d.) 9 straipsnio 3 dalyje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nurodytame straipsnyje išdėstytų nuostatų paskirtis – galimos bankroto bylos procedūrų užtikrinimas, todėl jos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į bendruosius šių procedūrų principus bei tikslus. Bankroto proceso tikslas – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2013). Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad vienas pagrindinių įmonės bankroto instituto tikslų – įmonės kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsauga. Bankrutuojančios įmonės statusas reiškia, kad įmonė yra nemoki, t. y. negali patenkinti visų kreditorių reikalavimų; bankroto procesą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatyta tokia bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka, kuri užtikrina teisingą jų interesų derinimą ir lygiateisiškumą – visi tos pačios eilės kreditoriai turi teisę į savo reikalavimų patenkinimą proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui sumą (Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1119/2013).
34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas yra išaiškinęs, kad jeigu asmuo, kuriam pervestos lėšos, žinojo ar galėjo žinoti apie vykdymo sustabdymą dėl pareiškimo padavimo iškelti bankroto bylą, tai jis vertinamas kaip nesąžiningas lėšų įgijėjas ir iš jo gautos lėšos gali būti išieškotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2009).
35. Atsakovė apeliaciniame procese neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad atsakovei apie priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei turėjo būti žinoma, kadangi informacija, susijusi su pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei priėmimu, buvo paskelbta specialiame interneto tinklalapyje.
36. Taigi, Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartimi priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei, ieškovės turto realizavimas ir (ar) išieškojimas buvo sustabdytas. Todėl atsakovės 2023 m. kovo 21 d. raštu duotas nurodytas UAB „EnergoLT“ pervesti ieškovei priklausančias išmokėti lėšas į vieną iš atsakovės nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, kaip prieštaraujantis JANĮ 19 straipsnio 5 dalies nuostatoms, yra neteisėtas (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).
37. Atsakovės nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktika nagrinėjamu atveju nėra aktuali, kadangi nesutampa bylų faktinės aplinkybės.
38. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias teisės normas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, apskųstas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
39. Ieškovė apeliacinės instancijos teismo procese patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.
40. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, nustatyto maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.
41. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, ieškovei iš atsakovės priteisiama 600 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsni).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškovės BMB „Ventekonas“ naudai 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.