- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2013-10-02
- Bylos Nr.
- 2A-1119/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Konstantinas Gurinas, Vytas Milius
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- R. J.
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1234-555/2012 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Techneta“ ieškinį atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl piniginių lėšų priteisimo, trečiasis asmuo R. J..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „Techneta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) nepagrįstai išieškotas lėšas - 232 046,67 Lt, taip pat prašė priteisti 6 % dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo UAB „Sedonita“ pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teismui buvo pateiktas dar 2009 m. birželio 3 d. Tą pačią dieną teisėjas rezoliucija nutarė pareiškimą priimti. 2009 m. birželio 25 d. teismo nutartimi UAB „Techneta“ iškelta bankroto byla. 2009 m. liepos 15 d. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo panaikinta anksčiau minėta nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo. Perėmus reikalavimo teises į UAB „Tehneta“ iš UAB „Sedonita“, Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 19 d. nutartimi atmetė ieškovo D. B. prašymą dėl bankroto bylos UAB „Techneta“ iškėlimo, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. vasario 3 d. nutartimi panaikino anksčiau minėtą nutartį ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 4 d. nutartimi į vieną bylą sujungė V. P., V. Ž., L. M., A. S., R. M., V. K., E. K., E. U., B. K., A. Ž., A. L. ir D. B. ieškinius dėl bankroto bylos UAB „Techneta“ iškėlimo. Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-781-324/2011 iškėlė bankroto bylą UAB „Techneta“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“. Nutartis nebuvo apskųsta, todėl įsiteisėjo 2011 m. gegužės 27 d. Ieškovo bankroto administratorius, vadovaudamasis ĮBĮ, patikrino perimtus iš administracijos vadovo dokumentus ir nustatė, jog atsakovo VMI sprendimu nuo 2010 m. vasario 10 d. iki 2010 m. gruodžio 2 d. iš ieškovo sąskaitos banke buvo nurašytos ir atsakovui pervestos nurodytos piniginės lėšos:
1. 2010-02-19 išieškota 229 950,38 Lt suma, mokėjimo paskirtis - Komercinio banko pagal VMI sprendimą išieškota suma/mokėjimas/įmoka. 2010-02-10 14-14-40919;
2. 2010-02-25 išieškota 495,80 Lt suma, mokėjimo paskirtis - Komercinio banko pagal VMI sprendimą išieškota suma/mokėjimas/įmoka. 2010-02-10 14-14-40919;
3. 2010-03-09 išieškota 64,49 Lt suma, mokėjimo paskirtis - Komercinio banko pagal VMI sprendimą išieškota suma/mokėjimas/įmoka. 2010-02-10 14-14-40919;
4. 2010-03-16 išieškota 6,39 Lt suma, mokėjimo paskirtis - Komercinio banko pagal VMI sprendimą išieškota suma/mokėjimas/įmoka. 2010-02-10 14-14-40919;
5. 2010-08-03 išieškota 195,80 Lt suma, mokėjimo paskirtis - Komercinio banko pagal VMI sprendimą išieškota suma/mokėjimas/įmoka. 2010-02-10 14-14-40919;
6. 2010-12-02 išieškota 1 333,81 Lt suma, mokėjimo paskirtis - Komercinio banko pagal VMI sprendimą išieškota suma/mokėjimas/įmoka. 2010-02-10 14-14-40919.
Iš viso iš BUAB „Techneta" sąskaitos banke minėtu laikotarpiu pagal VMI išduotus vykdomuosius dokumentus (sprendimus) buvo realizuota (išieškota) 232 046,67 Lt suma. Šie banko atlikti veiksmai pažeidė imperatyvias ĮBĮ nuostatas, kadangi, po to kai teismas priėmė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės turtas (lėšos) pagal teismo ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas (ĮBĮ 9 str. 3 d.).
Šalies argumentai
Atsakovas VMI su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad iškėlus BUAB „Techneta“ bankroto bylą, Kauno apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartimi patvirtino Kauno apskrities VMI finansinį reikalavimą 98 583,73 Lt sumai. UAB „Techneta“ bankroto bylos iškėlimo procesas nepagrįstai ilgai užtruko. Tuo tarpu UAB „Techneta“ vykdė ūkinę veiklą. Šį faktą patvirtina 2010 m. finansinės atskaitomybės balansas su pelno (nuostolių) ataskaita, esantis įmonės bankroto byloje Nr. B2-781-324/2011. Dėl šios priežasties, atsakovo nuomone, įmonės atžvilgiu negalėjo būti taikomas ĮBĮ imperatyvus reikalavimas sustabdyti įmonės turto (lėšų) realizavimą ir (ar) išieškojimą pagal teismo ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo R. J. prašė ieškinį patenkinti. Nurodė, kad atsakovo argumentai yra atmestini, nes atsakovas žinojo, jog yra sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos UAB „Techneta“ iškėlimo, tačiau vis vien pažeidė ĮBĮ 9 str. 3 d. įtvirtintą imperatyvą. Minėtą aplinkybę patvirtina tai, jog atsakovas 2010 m. vasario 11 d. Kauno apygardos teismui išsiuntė raštą Nr. (15.3-14)-K-1876, prašydamas suteikti informaciją apie bankroto bylos eigą, tačiau nesulaukęs Kauno apygardos teismo atsakymo (kuris buvo išsiųstas 2010 m. kovo 5 d.) priverstinai išieškojo iš ieškovo sąskaitos 229 9850,38 Lt sumą - 2010 m. vasario 19 d., ir 495,80 Lt sumą- 2010 m. vasario 25 d. Taigi atsakovas, neturėdamas informacijos, ar bendrovei yra iškelta bankroto byla, veikė savo rizika ir, pažeisdamas ĮBĮ 9 str. 3 d. normą, priverstinai išieškojo nurodytas sumas. Dėl šios priežasties susidarė situacija, jog UAB „Techneta“, esant nemokiai, pirmenybė patenkinti reikalavimus buvo suteikta atsakovui, kuris yra antros eilės kreditorius, pažeidžiant tiek pirmos eilės kreditorių teises, tiek antrosios eilės kreditorių teises, kurių finansiniai reikalavimai iš išieškotų sumų būtų patenkinti proporcingai su atsakovo reikalavimais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino: įpareigojo atsakovą VMI grąžinti ieškovui BUAB „Techneta“ 232 046,67 Lt, priteisė ieškovui BUAB „Techneta“ iš atsakovo VMI 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2011-12-22) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 2 300 Lt teisinės pagalbos išlaidų.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Techneta“ Kauno apygardos teisme buvo priimtas 2009 m. birželio 3 d., teismui 2009-10-19 nutartimi atsisakius iškelti bankroto bylą, apeliacinės instancijos teismo 2010-02-03 nutartimi panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį atsisakyti iškelti bankroto bylą, bankroto bylos iškėlimo klausimas buvo perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bankroto byla įmonei, tęsiant bankroto bylos iškėlimo procedūrą pagal įmonės kreditoriaus UAB „Sedonita“ ieškinį, iškelta 2011 m. gegužės 17 d. nutartimi. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas dėl mokesčių administratoriaus apskaičiuotos mokestinės nepriemokos dydžio ar jos pagrįstumo nekilo, ginčas kilo dėl to, jog atsakovas lėšų nurašymo veiksmus atliko po to, kai teisme buvo priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos ieškovo įmonei iškėlimo. Nustatė, kad lėšų nurašymo laikotarpį, nurašytų lėšų apimtį patvirtina ieškovo sąskaitos išrašas, iš kurios teismas darė išvadą, kad lėšos buvo nurašytos priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui, kas, teismo nuomone, reiškia, kad ginčo veiksmai, net ir įmonei tebevykdant ūkinę veiklą, pažeidė ĮBĮ 9 str. 3 d. nustatytą draudimą ir objektyviąja prasme atitinka neteisėto veikimo požymius (CK 6.246 str. 1 d.). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog yra pagrindas tenkinti ieškinį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovas VMI pateikė apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 26 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantas nurodo, kad nuo 2010 m. vasario 3 d. iki 2011 m. gegužės 17 d. ieškovas UAB „Techneta“ vykdė ūkinę veiklą, ką pagrindžia byloje esantys įrodymai. Apelianto nuomone, iš tęsiamos ūkinės komercinės veiklos kylančius mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas įmonė turi mokėti specialiųjų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, o bankrutuojančios įmonės statusas šiuo atveju įmonei nesuteikia jokių privilegijų ar galimybių išvengti tų mokesčių mokėjimo. Pažymi, kad pareigą bankrutuojančiai įmonei mokesčius mokėti bendra tvarka yra patvirtinęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. sausio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-39-46-08. Vertina, kad ieškovas iš esmės nesutinka su atsakingų asmenų (pareigūnų) atliktais veiksmais, kurie gali būti skundžiami administracine tvarka. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo taikęs laikinųjų apsaugos priemonių, galiojančių iki teismas priims nutartį iškelti arba atsisakyti iškelti įmonei bankroto bylą, kas tik patvirtina, kad atsakovo veiksmai nuskaitant lėšas iš ieškovo sąskaitos banke buvo teisėti.
Atsiliepimas
Ieškovas BUAB „Techneta“ pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas atsiliepime iš esmės pakartoja savo ir trečiojo asmens argumentus, išdėstytus pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, bei skundžiamame sprendime teismo nurodytus argumentus. Pažymi, kad atsakovo nepagrįstai nuo ieškovo sąskaitos banke nuskaičiuota suma yra ieškovo skola susidariusi atsakovui iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Techneta“ teismui pateikimo dienos, t. y. 2006 m. – 2008 m., o ne einamieji privalomieji mokėjimai, susidarę nuo 2010 m. vasario 3 d. iki 2011 m. gegužės 17 d. dėl ieškovo UAB „Techneta“ vykdytos ūkinės veiklos, kaip teigia apeliantas.
Trečiasis asmuo R. J. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo iš esmės tapačius argumentus kaip ir ieškovas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą.
Šalies argumentai
Apeliantas pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).
Byloje kilo ginčas, ar teisėtai atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iš ieškovo UAB ,,Techneta“ sąskaitos nurašė lėšas, kai teismas 2009 m. birželio 3 d. priėmė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui.
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (2001 m. kovo 20 d. Nr. IX-216 redakcija) 9 straipsnis reglamentuoja pasirengimą bankroto bylos nagrinėjimui. Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta imperatyvi taisyklė, kad, teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Vienas pagrindinių įmonės bankroto instituto tikslų - įmonės kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsauga. Bankrutuojančios įmonės statusas reiškia, kad įmonė yra nemoki, t. y. negali patenkinti visų kreditorių reikalavimų; bankroto procesą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatyta tokia bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka, kuri užtikrina teisingą jų interesų derinimą ir lygiateisiškumą - visi tos pačios eilės kreditoriai turi teisę į savo reikalavimų patenkinimą proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui sumą (Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnis). Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatytos teisminės laikinosios apsaugos priemonės ir 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas vykdyti išieškojimą iš bankrutuojančios įmonės turto yra skirti bankrutuojančios įmonės turto padalijimui Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka užtikrinti. Atsiskaitymas su bankrutuojančios įmonės kreditoriais pažeidžiant šiuos įstatyminius draudimus yra neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-637/2006).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2009 m. birželio 3 d. Kauno apygardos teismui buvo pateiktas pareiškimas dėl UAB ,,Techneta“ bankroto bylos iškėlimo. Šio pareiškimo pagrindu, taip pat ir kitų pareiškimų, kurie buvo prijungti prie bylos, pagrindu Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 17 d. iškėlė UAB ,,Techneta“ bankroto bylą. 2010-02-10 – 2010-12-02 laikotarpiu, t. y. nagrinėjant pareiškimą dėl UAB ,,Techneta“ bankroto bylos iškėlimo, iš ieškovo sąskaitos banke pagal atsakovo išduotus vykdomuosius dokumentus (sprendimus) buvo išieškota 232 046,67 Lt suma.
Kaip minėta, pagal teisinį reglamentavimą įmonės turtas (lėšos) pagal teismo ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas (ĮBĮ 9 str. 3 d.).
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pripažįsta aplinkybę, kad 232 46,67 Lt suma buvo išieškota pažeidžiant Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 3 d. normą, tačiau teigia, kad bankroto bylos iškėlimo procese vyko piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, įmonė toliau tęsė ūkinę veiklą, o atsakovas nežinojo apie BUAB ,,Techneta“ bankroto bylos iškėlimo eigą, todėl minėtos aplinkybės leido nesilaikyti Lietuvos Respublikos ĮBĮ 9 str. 3 d. įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad pagal ĮBĮ 9 straipsnio 3 d. informaciją apie priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismas pateikia viešai ir nedelsdamas, ji skelbiama viešai apygardos teismo internetiniame puslapyje, reikiamais atvejais gali būti išduodamas teismo atitinkamo procesinio dokumento nuorašas.
Akivaizdu, kad atsakovas žinojo, jog yra sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos UAB ,,Techneta“ iškėlimo, nes 2010 m. vasario 11 d. Kauno apygardos teismui išsiuntė paklausimą dėl bankroto bylos iškėlimo eigos, 2010 m. kovo 5 d. pirmosios instancijos teismas pranešė, kad bankroto bylos iškėlimo klausimas yra sprendžiamas iš naujo, tokiu būdu bendrovės turto realizavimas ir išieškojimas yra sustabdytas.
Jeigu asmuo, kuriam pervestos lėšos, žinojo ar galėjo žinoti apie vykdymo sustabdymą dėl pareiškimo padavimo iškelti bankroto bylą, tai jis vertinamas kaip nesąžiningas lėšų įgijėjas ir iš jo gautos lėšos gali būti išieškotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-485/2009).
Pažymėtina, kad UAB ,,Techneta“ esant nemokiai, pirmenybė patenkinti reikalavimus buvo suteikta atsakovui, kuris yra antros eilės kreditorius, pažeidžiant tiek pirmos eilės kreditorių teises, tiek antrosios eilės kreditorių teises, kurių finansiniai reikalavimai iš išieškotų sumų būtų patenkinti proporcingai su atsakovo reikalavimais.
Vertinant preliminariai UAB ,,Techneta“ galimybes atsiskaityti su kreditoriais pažymėtina, kad pagal byloje esančius duomenis nėra galimybės nustatyti, kad atsakovo reikalavimai nurodytai 232 046,67 Lt sumai tikrai bus patenkinti.
Apelianto nuomone, įmonei ir toliau vykdant ūkinę finansinę veiklą, prioritetą turi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 str. 1 d. nuostata, kad įmonė turėjo pareigą vykdyti mokestinę prievolę. Pažymėtina, kad bankroto bylų nagrinėjimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo, kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą ir kita, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja nurodyto įstatymo nuostatoms (Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio 3 dalis).
Bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės, kai yra pažeidžiama Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatyme nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka ir įmonė neteisėtai atsiskaito su vienu iš kreditorių, yra ginamos taikant restituciją ir grąžinant šalis į pradinę padėtį. Įmonės bankroto administratorius, gindamas visų kreditorių interesus, privalo išreikalauti neteisėtai sumokėtas bankrutuojančios įmonės lėšas iš jas gavusio kreditoriaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2008).
Apeliantas akcentuoja aplinkybę, kad net ir pateikus pareiškimą dėl BUAB ,,Techneta“ bankroto bylos iškėlimo, įmonė toliau tęsė ūkinę komercinę veiklą ir dėl to gali būti pateisinamas įmonės piniginių lėšų nurašymas. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovo atstovai patvirtino aplinkybę, kad nurašytos piniginės lėšos yra mokestinė nepriemoka, kuri susidarė per ilgą laikotarpį, o ne po pareiškimo dėl BUAB ,,Techneta“ bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui, mokestinė nepriemoka galėjo susidaryti už penkerių metų laikotarpį, t. y. atsakovo kreditorinis reikalavimas susidarė iki inicijuojant bankroto bylą. Todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentacija, kad Lietuvos Respublikos ĮBĮ 10 str. 7 d. 5 p. formuluotė, nurodanti, kad jeigu dėl įmonės ūkinės komercinės veiklos atsiranda mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų įstatymuose numatytų apmokestinamųjų objektų, įmonė mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas moka vadovaudamasi įstatymais.
Ši įstatymo nuostata nepaneigia Lietuvos Respublikos ĮBĮ 9 str. 3 dalyje įtvirtinto imperatyvaus draudimo mokesčių administratoriui, kaip kreditoriui, savo reikalavimus patenkinti savarankiškai realizuojant įmonės turtą. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos ĮBĮ 10 str. 7 d. 5 p. be išlygų numato, kad visais atvejais iš tęsiamos ūkinės komercinės veiklos atsiradę ir įmonės neįvykdyti kreditorių reikalavimai tenkinami bendra ĮBĮ 35 str. numatyta tvarka.
Taigi įstatymas, siekdamas išsaugoti nemokios įmonės turtą, draudžia vykdyti ir stabdo netgi priverstinai privalomus vykdyti turto realizavimo veiksmus.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas ir nėra pagrindo jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.
Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
CPK 322 str. nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nenurodė ir prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pareiškęs atsakovas VMI, todėl atsakovo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Lietuvos Respublikos CPK 93 str. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas palankus ieškovui BUAB ,,Techneta“, kuris prašo priteisti 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punktu, ieškovui priteistina 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovo BUAB ,,Techneta“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.