Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-03-22 · Civilinė byla Nr. e2YT-7051-987/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-22
Bylos Nr.
e2YT-7051-987/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-02039-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Poniskaitytė-Liatukė
Pareiškėjas
J. G., V. Š.
Suinteresuotas asmuo
V. Z., valstybės įmonė „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-7051-987/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02039-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 22 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Poniškaitytė-Liatukė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. G., V. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. Z., valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai J. G. ir V. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų tėvas V. Š., miręs (duomenys neskelbtini), po savo motinos (pareiškėjų senelės) K. Š. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą, susidedantį iš 1/2 dalies buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas jį valdyti. Nurodo, jog pareiškėjų tėvas V. Š. ir senelė K. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdė po 1/2 dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); senelei K. Š. nepalikus testamento, po jos mirties palikimą priėmė tėvas V. Š. pradėdamas faktiškai jį valdyti. Pareiškėjų teigimu, jų tėvas V. Š. bute kartu su pareiškėjų senele K. Š. gyveno iki jos mirties ir liko gyventi po to. Nurodo, kad pareiškėjų tėvas V. Š. prižiūrėjo, slaugė ir rūpinosi savo motina iki jos mirties, ją palaidojo bei prižiūrėjo kapą; po senelės mirties tėvas rūpinosi ir likusia buto dalimi, mokėjo už suteiktas paslaugas (el.b.l. 1-4, t. I).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašo dėl pareiškimo tenkinimo spręsti teismo nuožiūra (el.b.l. 38-40, t. I).

Suinteresuotas asmuo V. Z. pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškimą tenkinti (el.b.l. 76-77, t. I). Nurodo esant pareiškėjų tėvo V. Š. sesuo; patvirtina, kad brolis priėmė po motinos mirties likusį palikimą, pradėdamas motinai priklausiusią buto dalį faktiškai valdyti, bute likdamas ir toliau gyventi bei mokėdamas mokesčius. Patvirtina, kad į mirusios motinos palikimą nepretenduoja.

Kadangi tarp byloje dalyvaujančių asmenų ginčo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nekilo, teismas, įvertinęs turimų įrodymų visetą, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pagal K. Š. mirties metu ((duomenys neskelbtini)) galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 587 straipsnį laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tuo atveju, jei įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Nagrinėjamu atveju iš mirties liudijimo kopijos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė K. Š. (el.b.l. 6, t. I). Iš teismui pateiktų gimimo liudijimų bei 2018 m. lapkričio 11 d. Gyventojų registro pažymos apie asmenį Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad K. Š. mirė būdama našle, jos vaikai – suinteresuotas asmuo V. Z. ir V. Š. (el.b.l. 7-8, 11-12, 13-14, 22, t. I). Iš teismui pateikto 2018 m. lapkričio 5 d. Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės A. A. išduoto liudijimo nustatyta, kad po K. Š. mirties dėl jos palikimo priėmimo niekas nesikreipė (el.b.l. 15, t. I). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. vasario 5 d. išrašo nustatyta, kad mirusiosios K. Š. vardu yra registruotos nuosavybės teisės į 1/2 dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (el.b.l. 65-66, t. I). Iš pateiktos 2018 m. lapkričio 15 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini), mirties įrašo, ištuokos liudijimo bei gimimo liudijimų nustatyta, kad mirusios K. Š. sūnus V. Š. (duomenys neskelbtini) mirė būdamas išsituokęs, jo vaikai – pareiškėjai V. Š. ir J. G. (el. b.l. 9-10, 17-20, 25). Iš teismui pateikto 2019 m. sausio 21 d. Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės A. A. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo nustatyta, kad mirusio V. Š. palikimą priėmė jo vaikai – pareiškėjai J. G. ir V. Š., palikimą sudaro 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (el. b.l. 61-63, 65-66, t. I).

Pareiškėjai bei suinteresuotas asmuo V. Z. raštu nurodė, kad pareiškėjų tėvas iki savo motinos K. Š. mirties (1999 m. lapkričio 23 d.) gyveno bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė jam ir jo motinai; pareiškėjų tėvas ir po savo motinos mirties toliau liko gyventi minėtame bute bei jame gyveno iki savo mirties 2018 m. spalio 5 d. mokėjo pareiškėjų tėvas V. Š. (el.b.l. 21, 25, t. I). Iš teismui pateiktos akcinės bendrovės „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ 2019 m. sausio 29 d. informacijos nustatyta, kad po K. Š. mirties (duomenys neskelbtini) mokesčiai už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. buvo mokami pastoviai ir nepertraukiamai, mokesčių mokėtojas arba nenurodytas, arba įvardintas V. Š., arba V. Š. (el.b.l. 49-59, t. I). Per visą laikotarpį nuo K. Š. mirties jokie kiti potencialūs įpėdiniai neginčijo aplinkybės, kad V. Š. pradėjo mirusios savo motinos K. Š. turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjos mirties, dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė; taip pat jokie kiti potencialūs įpėdiniai nepareiškė prieštaravimų dėl mirusio V. Š. teisės paveldėti K. Š. turtą. Priešingai, suinteresuotas asmuo V. Z., kuri yra mirusios K. Š. duktė ir mirusio V. Š. sesuo, atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad po motinos K. Š. mirties jos palikimą faktiškai jį pradėdamas valdyti priėmė brolis V. Š. (el.b.l. 76-77, t. I).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, konstatuoja, kad po K. Š. mirties (duomenys neskelbtini) jos sūnus V. Š., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė K. Š. palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti (CK 587 straipsnis, CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjų J. G. ir V. Š. pareiškimą ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad po K. Š. mirties (duomenys neskelbtini) jos sūnus V. Š., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė K. Š. palikimą.

Teismas pažymi, jog įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties teismas nustato juridinę reikšmę turinti faktą, kad po K. Š. mirties (duomenys neskelbtini) jos sūnus V. Š., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė K. Š. palikimą, o ne konkretų turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendė:

patenkinti pareiškėjų J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po K. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties, K. Š. palikimą priėmė jos sūnus V. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), pradėdamas turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjų J. G. ir V. Š. paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rūta Poniskaitytė-Liatukė